Kauno apygardos teismo sprendimas

2020-09-03 · Civilinė byla Nr. e2A-1136-896/2020

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaSprendimas · 2020-09-03Kauno apygardos teismas
  2. KasacijaNutartis · 2020-12-09Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-09-03
Bylos Nr.
e2A-1136-896/2020
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-03459-2019-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Nijolia Indreikienė, Virginija Lozoraitytė, Tomas Romeika
Ieškovas
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities Vaikų teisių apsaugos skyriaus
Atsakovas
G. S., G. L.
Trečiasis asmuo
Marijampolės socialinės pagalbos centrui
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1136-896/2020Teisminio proceso Nr. 2-28-3-03459-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.6;
2.3.9.2.3; 3.4.1.6(S)Kauno apygardos teismasSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 3 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės, Virginijos Lozoraitytės ir Tomo Romeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities Vaikų teisių apsaugos skyriaus apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. kovo 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-308-570/2020 pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities Vaikų teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams G. S., G. L., tretiesiems asmenims Marijampolės socialinės pagalbos centrui, Viešajai įstaigai (duomenys neskelbtini) dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, materialinio išlaikymo vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas prašė teismo neterminuotai apriboti atsakovų G. S. (buvusi G.) ir G. L. tėvų valdžią dukros M. G., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo nustatyti mažametės M. G. gyvenamąją vietą kartu su laikinuoju globėju VšĮ (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovės G. S. materialinį išlaikymą dukrai M. G. periodinėmis išmokomis po 150 Eur kas mėnesį iki jos pilnametystės nuo kreipimosi į teismą dienos, šią sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, suteikiant VšĮ (duomenys neskelbtini), uzufrukto teisę į išlaikymo lėšas išimtinai tik vaiko interesams tenkinti; pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. balandžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-517-399/2018 dalį dėl mažametei M. G. priteisto išlaikymo lėšų uzufruktoriaus, nurodant, kad išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto tvarka tvarkys VšĮ (duomenys neskelbtini) išimtinai tik vaiko interesams tenkinti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. kovo 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, neterminuotai apribojo atsakovo G. L. tėvo valdžią dukros M. G. atžvilgiu; kitoje dalyje ieškinį atmetė; priteisė valstybei iš atsakovo G. L. 75 Eur žyminio mokesčio ir 13,17 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

3. Teismas nustatė, kad Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. balandžio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-3527- 374/2019 išdavė leidimą paimti mažametę M. G. iš jos tėvų G. G. ir G. L.. Marijampolės savivaldybės administracijos direktorius 2019 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. DV-651 „Dėl laikinosios globos M. G. nustatymo“ nustatė M. G. laikinąją globą, laikinuoju globėju skiriant VšĮ (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovė 2018 m. du kartus bausta administracine tvarka dėl pažeidimų, susijusių su viešosios tvarkos pažeidimais. Administracinius nusižengimus ji padarė būdama neblaivi. Atsakovas su šeima gyvena (duomenys neskelbtini) rajone, jo šeimai teikiamos socialinės paslaugos, taikoma atvejo vadyba, be socialinio darbuotojo pagalbos vyro šeima negali atlikti elementariausių veiksmų buityje, šeimai nuolat reikalinga priežiūra ir pagalba. 2019 m. birželio 26 d. atsakovė su sutuoktiniu D. S. sudarė gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini), Marijampolės m. nuomos sutartį. Atsakovės G. G. santuoka su D. S. įregistruota (duomenys neskelbtini). Atsakovė mokosi (duomenys neskelbtini). Atsakovė G. S. yra (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro psichiatro įskaitoje, yra fiksuoti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, jai diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas. Ji buvo įsiregistravusi Užimtumo tarnyboje kaip ieškanti darbo iki 2020 m. vasario 13 d., 2020 m. vasario 17 d. darbo paieškos nutrauktos be teisės registruotis 6 mėn., jai atsisakius siūlomo darbo. Atsakovė nuo 2020 m. vasario 18 d. lanko pozityvios tėvystės kursus.

4. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas vengia atlikti daugumą savo kaip tėvo pareigų dukrai M. G. ir yra visiškai nusišalinęs nuo jos priežiūros. Jis vengia auklėti savo dukrą, neprisiima įgyvendinti teisės naudotis tėvų valdžia, nesirūpina vaiku, su ja nebendrauja, nesimato, gyvena kitame mieste su nauja šeima. Atsakovas valstybinei vaiko teisių tarnybai yra nurodęs, kad neturi sąlygų auginti dukros M., neprieštarauja, kad vaikui būtų nustatyta globa. G. L. priteisto materialinio išlaikymo dukrai neteikia, nedirba, gyvena iš socialinių išmokų, ilgą laiką su dukra artimai nebendravo, nelankė, nesirūpino ir nesidomėjo jos gyvenimu, sveikata, poreikiais. Įvertinęs nustatytus duomenis, kad atsakovas vengia atlikti savo pareigas vaikui, juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, teismas konstatavo, kad yra pagrindas atsakovui neterminuotai apriboti tėvo valdžią.

5. Teismo vertinimu, atsakovė nuo 2019 m. spalio mėnesio, kai ieškovas pareiškė ieškinį dėl motinos valdžios apribojimo (per beveik 5 mėnesius laiko) padarė atitinkamas išvadas (sukūrė šeimą, gyvena tvarkingame būste, pradėjo lankyti pozityvios tėvystės kursus, pagal galimybes bendrauja su mažamete dukra, nėra duomenų, kad vartotų alkoholį, aktyviai dalyvavo bylos nagrinėjime, duomenų, kad šiuo metu ji nevykdytų motinos valdžios ar ją vykdytų netinkamai, byloje nėra. Priešingai, atsakovė rūpinasi savo sveikata ir nors nelanko anoniminių alkoholikų klubo ar nevartoja vaistų, tačiau byloje nėra duomenų, kad ji privalėtų vartoti kokius tai vaistus, ir, jeigu jau beveik pusę metų nevartoja alkoholio, tikėtina, jog lankyti anoniminių alkoholikų klubą taip pat nėra būtinybės. Be to, pati atsakovė patvirtino, jog ji yra augusi vaikų globos namuose, turi psichikos sveikatos sutrikimų, jai diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas, todėl, esant tokiai situacijai, teismo nuomone, ji pagal savo išgales ir supratimą stengiasi vykdyti vaiko teisių tarnybos nurodymus ir jų neignoruoja. Kaip patvirtino liudytoja, vaiko ir motinos emociniai ryšiai nėra nutrūkę, mergaitė yra 3 metų amžiaus, todėl tikėtina, jog jie gali sustiprėti, be to, atsakovės gyvenimo ir buities sąlygos tinkamos vaikui gyventi.

6. Teismo vertinimu, atsakovė savo visais veiksmais rodo norą pačiai auginti savo dukrą, turi tam visas socialines ir materialines sąlygas, pakeitė savo gyvenimo būdą, mokosi, lanko tėvystės kursus, todėl yra tikimybė, kad ir ateityje galės tinkamai vykdyti savo kaip motinos pareigas. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju netaikytinas neterminuotas motinos valdžios apribojimas, tuo suteikiant galimybę atsakovei nenutraukti ryšių su dukra, dalyvauti jos gyvenime.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

7. Ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities Vaikų teisių apsaugos skyrius apeliaciniu skundu prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl G. S. neterminuoto motinos valdžios dukros M. G., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu ribojimo; neterminuotai apriboti G. S. motinos valdžią dukros M. G., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; nustatyti mažametės M. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su laikinuoju globėju VšĮ (duomenys neskelbtini) iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo; priteisti iš atsakovės G. S. materialinį išlaikymą M. G., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis mokamomis po 150 Eur kas mėnesį iki jos pilnametystės nuo kreipimosi į teismą dienos, šią sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, suteikiant VšĮ (duomenys neskelbtini) uzufrukto teisę į išlaikymo lėšas išimtinai tik vaiko interesams tenkinti; pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. balandžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-517-399/2018 dalį dėl mažametei M. G., gim. (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo lėšų uzufruktoriaus, nurodant, kad išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto tvarka tvarkys VšĮ (duomenys neskelbtini) išimtinai tik vaiko interesams tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas sekančiais argumentais:

7.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus. Teismas neįvertino, jog G. S. diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo (duomenys neskelbtini), psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį (duomenys neskelbtini). G. S. 2018 m. vasario 8 d. planine tvarka buvo stacionarizuota į VšĮ Marijampolės ligoninės psichikos ligų skyrių. Moteriai buvo diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo (duomenys neskelbtini), organinis asmenybės sutrikimas (duomenys neskelbtini), psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas (duomenys neskelbtini). Moteriai buvo skirtas medikamentinis gydymas. G. S. 2018 m. gruodžio 11 d. skubos tvarka buvo stacionarizuota į VšĮ Marijampolės ligoninės psichikos ligų skyrių dėl psichikos ir elgesio sutrikimų - mėginimo nusižudyti ar tokio poelgio grėsmės. G. S. paaiškino, kad yra bandžiusi žudytis -„pasikarti“, nuo paauglystės žalojasi. Po paskutinio stacionaraus gydymo 2018 m. vasario mėn., vaistų nevartojo, pas psichiatrą nesilankė. Šiuo atveju susipyko su draugu, dėl to jautė nerimą, pyktį, kuriam malšinti vartojo alkoholį ir suicido tikslu išgėrė 3 tabletes vaistų. G. S. buvo paskirtas medikamentinis gydymas. G. S. 2019 m. balandžio 10 d. buvo akivaizdžiai neblaivi, jai buvo sutrikusi koordinacija, rėkavo, šūkavo, grasino nusižudyti, todėl greitosios medicinos pagalbos medikai moterį pristatė į VšĮ Marijampolės ligoninės psichikos ligų skyrių. G. S. 2019 m. balandžio 20 d. 21 val. savavališkai pasišalino iš gydymo įstaigos. G. S. 2019 m. liepos 22 d. greitosios medicinos pagalbos automobiliu buvo pristatyta į VšĮ Marijampolės ligoninės priėmimo ir skubios pagalbos skyrių. G. S. buvo nukreipta į II lygio psichiatrijos ligoninę. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariatas 2019 m. rugpjūčio 17 d. 00.51 val. gavo pranešimą, jog G. S. yra agresyvi, konfliktuoja, suvartojo daug vaistų. Atvykus policijos pareigūnams, G. S. buvo neblaivi. Moters vyras, kuris taip pat buvo neblaivus, policijos pareigūnams paaiškino, kad G. S. jam nepaklojo lovos ir numetė pagalves ant žemės, jis dėl tokio jos elgesio iškvietė greitąją, nes manė, jog ji gali būti vartojusi savo vaistus. Nors G. S. teismo posėdžių, vykusių 2020 m. sausio 17 d., 2020 m. kovo 9 d., metu teigė, kad neturi priklausomybės alkoholiui, jai vaistai neskirti, tačiau 2019 m. gruodžio 12 d. vykusiame atvejo vadybos posėdyje moteris pripažino, jog anoniminių alkoholikų klubo nelanko, nes ten ateina asmenys, vartoję alkoholį, ji užuodžia tą kvapą ir minėtasis kvapas ją traukia vartoti alkoholį, psichiatro paskirtus vaistus vartoja nereguliariai, tada, kada nori. Teismo posėdžio, vykusio 2020 m. kovo 9 d. metu, G. S. paaiškino, kad psichiatras, neištyręs jos sveikatos būklės, paskyrė jai vaistus, nes jai buvo paskirtas toks įpareigojimas. Atsakovės paaiškinimas yra abejotinas, nes psichiatras, neištyręs asmens sveikatos būklės, asmeniui medikamentinio gydymo neskiria, taip pat G. S. ne kartą yra bandžiusi žudytis, ko pasėkoje buvo pristatyta į VšĮ Marijampolės ligoninės psichikos ligų skyrių, jai diagnozuoti psichikos sutrikimai, paskirtas medikamentinis gydymas, tačiau G. S. gydytojų rekomendacijų nesilaikė. Tai rodo, jog atsakovė netinkamai rūpinasi savo sveikata, taip neužtikrindama dukrai saugios, ramios, jos poreikius atitinkančios aplinkos.

7.2. Teismas nevertino, kad G. S. buvo paskirtas įpareigojimas ne tik lankyti anoniminių alkoholikų klubą, tačiau ir dalyvauti pasirinktoje gydymo, sveikimo programoje - gydytis pagal „Minesotos“ programą ar kitoje pasirinktoje ilgalaikės reabilitacijos bendruomenės sveikimo programoje, atlikti priklausomybės nuo alkoholio remisijos objektyvų patvirtinimą CDT biocheminiu tyrimu - vykti į Kauno priklausomybės ligų centrą tyrimo atlikimui, kas būtų leidę nustatyti, ar moteris vis dar turi priklausomybę alkoholiui.

7.3. G. S. mažametę dukrą lanko itin retai, t. y. nuo 2019 m. balandžio 19 d. įvyko tik 9 mažametės M. G. susitikimai su motina. Taip pat ne visų susitikimų metu G. S. skiria dėmesį savo dukrai, pavyzdžiui antro susitikimo, vykusio 2019 m. birželio 14 d., metu su mažamete M. G. bendravo jos močiutė, o motina laikėsi atokiai ir visą laiką naudojosi telefonu, su dukra bendravo mažai. M. G. išsiskyrimai su motina didelių neigiamų emocijų nesukelia. Po pasimatymo savaitę ar dvi G. S. globėjai neskambina, nesidomi dukra. Moteris finansiškai neprisideda prie dukros išlaikymo. Atsakovė nesidomi vaiku, nesusitinka su mažamete dukra pakankamai dažnai, kad išlaikytų tinkamą ryšį su vaiku, todėl laikytina, kad atsakovė nesirūpina savo mažamete dukra, nededa pakankamai pastangų išlaikyti savo ir vaiko emociniam ryšiui.

7.4. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 3 metus matyti, kad G. S. administracine tvarka bausta už tai, kad 2019 m. balandžio 10 d. elgėsi neadekvačiai (grasino nusižudyti), namuose buvo pašaliniai asmenys, vartojami alkoholiniai gėrimai, dėl ko kilo realus pavojus jos mažametės dukros M. G. sveikatai ir gyvybei. G. S., darydama teisės pažeidimus, nekeisdama savo gyvenimo būdo, savo elgesiu daro žalingą įtaką mažametei M. G..

7.5. Teismas nevertino, kad G. S. jai paskirtus specialistų įpareigojimus lankyti psichologo, psichiatro konsultacijas, pozityvios tėvystės kursus pradėjo tik 2020 m. vasario 18 d., iki paskutinio teismo posėdžio, vykusio 2020 m. kovo 9 d., likus dviem savaitėms. Be to, teismas nevertino, jog moteris ignoruoja jai teikiamas socialines paslaugas, su socialiniu darbuotoju ir atvejo vadybininku bendrauja ir bendradarbiauja minimaliai, dažniausiai bendravimą inicijuoja specialistai. G. S. net nepradėjo vykdyti kitų jai paskirtų įpareigojimų, t. y. gydytis pagal „Minesotos“ programą ar kitoje pasirinktoje ilgalaikės reabilitacijos bendruomenės sveikimo programoje, vykti į Kauno priklausomybės ligų centrą atlikti priklausomybės nuo alkoholio remisijos objektyvų patvirtinimą CDT biocheminiu tyrimu, lankyti anoniminių alkoholikų užsiėmimus, tvarkytis dokumentus dėl nedarbingumo lygio nustatymo, ieškotis nuolatinio darbo. Minėtųjų įpareigojimų nevykdymas rodo, jog G. S. nesiekia sudaryti dukrai saugios ir ramios aplinkos, tinkamų gyvenimo sąlygų, kad būtų patenkinti svarbiausi M. G. fiziniai, emociniai, socialiniai poreikiai, atsižvelgiant į jos amžių.

Atsiliepimas

8. Atsakovė G. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. kovo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi sekantys argumentai:

Šalies argumentai

8.1. Apeliantės nurodytos aplinkybės dėl atsakovės netinkamo elgesio praeityje neturi turėti lemiamos reikšmės, šiuo metu nustačius teigiamus elgesio pokyčius ir tokio pasikeitusio elgesio pastovumą. Atsakovė jau daugiau kaip pusę metų visiškai (net epizodiškai) alkoholio nevartoja, iš esmės pakeitė savo gyvenimo būdą, nutraukė ryšius su netinkamais draugais, ištekėjo, mokosi, lanko pozityvios tėvystės kursus, išsinuomojo butą, kuriame yra tinkamos sąlygos gyventi dukrai. Tėvystės kursų lankymą sustabdė karantino apribojimai, todėl dar nebaigė išklausyti visų 24 val., kursus tęs nuotoliniu būdu. Atsakovė pati ieško darbo, tačiau karantino laikotarpiu įsidarbinimo galimybės ribotos. Atsakovė dažnai su dukra bendrauja telefonu. Susitikti su dukra riboja ir institucijos, ir globėja, o karantino laikotarpiu visiškai neleidžiama susitikti.

8.2. Ieškovė veikia priešingai Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikai, priešingai mažamečio vaiko interesams, veikia taip, kad tik užkirstų galimybę atsakovei ir dukrai būti vėl kartu. Kas gali paneigti, kad nuspręsta, jog atsakovės dukra tinka įvaikinimui užsienyje, kas dabar Lietuvoje labai madinga, ar Lietuvoje, dėl ko taip bet kokia kaina stengiamasi neterminuotai apriboti atsakovės motinos valdžią į dukrą.

8.3. Apeliantė skunde rašo tikrovės neatitinkančius, nepagrįstus teiginius, jog atsakovė savo amoraliu elgesiu daro žalingą įtaką mažametei dukrai. Šiuo metu galimybė rūpintis dukra atsakovei yra apribota, byloje nėra jokių duomenų apie amoralų elgesį, amoraliai atsakovė nesielgia. Bylos medžiaga nustatyta, kad dukrai yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos.

Atsiliepimas

9. Trečiasis asmuo Marijampolės socialinės pagalbos centras atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodė, kad su ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities Vaikų teisių apsaugos skyriaus apeliacinio skundo argumentais sutinka visiškai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

11. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo dalies, kuria netenkintas reikalavimas apriboti atsakovės motinos valdžią mažametės dukros atžvilgiu ir nustatyti mažametei globą, bei priteisti išlaikymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo

12. Byloje sprendžiamas ginčas dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo.

Žemesnės instancijos teismas

13. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinio reikalavimą neterminuotai apriboti atsakovės G. S. (buvusi G.) motinos valdžią dukros M. G., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

14. Tėvų valdžios turinys apima tėvų teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 str. 2 d.). Griežčiausia tėvų teisių ir pareigų savo vaikams įgyvendinimą suvaržančių priemonių, esant atitinkamoms aplinkybėms, atsižvelgiant į vaiko interesus, yra tėvų valdžios apribojimas (CK 3.160 str. 2 d., 3.180 str.). Teismas gali priimti sprendimą laikinai ar neterminuotai apriboti tėvų valdžią, nustačius bent vieną iš CK 3.180 str. 1 d. išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų. Minėtoje nuostatoje numatyti šie pagrindai, kai tėvai (vienas jų): 1) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą.

15. Taigi, esminis dalykas sprendžiant dėl tėvų valdžios ribojimo yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams, ir įvertinti veiksmų pobūdį. Vertinant, ar yra pagrindas taikyti laikiną atsakovų tėvo ir motinos valdžios apribojimą, įvertintinos konkrečios aplinkybės, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią, analizuojama susidariusi padėtis (faktinės aplinkybės). Pažymėtina, kad tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaiku susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jo interesus.

16. Spręsdamas dėl tėvų valdžios apribojimo, teismas turi nepažeisti vaiko teisės į šeimos ryšius (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) ne kartą bylose yra pažymėjęs, kad šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas. Toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais vertinimais, atsižvelgiant į vaiko interesus (Olsson v. Švedija (nr.1) 1988 m. kovo 24 d. sprendimas, p. 33-34 §72). EŽTT jurisprudencijoje taip pat pabrėžiama, kad turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra tarp vaiko intereso likti viešojoje globoje ir tėvų intereso vėl būti kartu su vaiku. Sprendžiant šią užduotį ypatinga svarba teikiama geriausiems vaiko interesams, kurie, priklausomai nuo jų prigimties ir rimtumo, gali būti viršesni už tėvų interesus. Tėvams negali būti suteikta teisė į priemonių, kurios padarytų žalą vaiko sveikatai ir vystymuisi, taikymą pagal Konvencijos 8 straipsnį (žr. Johansen v. Norvegija 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas, p. 1008-09).

17. Vadovaujantis šiomis nuostatomis, nagrinėjant bylą dėl tėvų valdžios neterminuoto apribojimo, svarbu nustatyti tėvų veiksmus (neveikimą), kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir pateikti jų veiksmų (neveikimo) pobūdžio įvertinimą.

18. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad M. G., gim. (duomenys neskelbtini), yra G. S. dukra. G. S. šeima nuo (duomenys neskelbtini) yra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos, vaiko nepriežiūros. Vaiko nepriežiūra pasireikšdavo tuo, jog motina palikdavo dukrą kelioms paroms, negrįždavo į namus, netinkamai prižiūrėjo dukrą, dėl motinos girtavimo (duomenys neskelbtini) M. G. buvo nustatyta laikinoji globa. Motinai vykdžius socialinės tarnybos skirtus įpareigojimus, 2018 m. kovo 7 d. laikinoji globa M. G. buvo panaikinta. 2018 m. spalio ir lapkričio mėn. G. S. bausta administracine tvarka dėl buvimo neblaivia viešoje vietoje, melagingo specialiosios tarnybos iškvietimo. 2019 m. kovo 19 d. gavus informaciją apie galimą vaiko teisių pažeidimą, 2019 m. kovo 20 d. lankantis motinos ir vaiko gyvenamosios vietos adresu buvo nustatyta, kad vaikas apleistas, neprižiūrėtas, nesirūpinama vaiko sveikatos būkle, dėl ko vaikas buvo paguldytas į ligoninę. 2019 m. balandžio 10 d., nustačius, kad motina neblaivi, M. G. buvo paimta iš nesaugios aplinkos, o G. S. stacionarizuota VšĮ Marijampolės ligoninės Psichikos ligų skyriuje. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. balandžio 17 d. civilinėje byloje Nr. eS2-3527-374/2019 išdavė leidimą paimti mažametę M. G. iš jos tėvų G. G. ir G. L., o 2019 m. balandžio 19 d. vaikui nustatyta laikinoji globa, globėju paskiriant VšĮ (duomenys neskelbtini). 2019 m. birželio 25 d. nustatyta, kad G. S. pasišalino iš VšĮ moterų reintegracijos centro „duomenys neskelbtini“. Nuo 2019 m. gegužės 3 d. jos darbo paieškos Užimtumo tarnyboje nutrauktos be teisės registruotis 6 mėnesiams. 2019 m. liepos 22 d. G. S. buvo pristatyta į VšĮ Marijampolės ligoninės priėmimo ir skubios pagalbos skyrių ir nukreipta į II lygio psichiatrijos ligoninę. 2019 m. rugpjūčio 17 d. G. S. buvo neblaivi namuose, buvo agresyvi, dėl ko jos draugas iškvietė policijos pareigūnus. Nuo laikinosios globos nustatymo iki 2020 m. sausio 22 d. motina su dukra matėsi 8 kartus, iš susitikimų medžiagos matyti, kad ryšys tarp motinos ir dukros nėra nutrūkęs. G. S. nesidomi dukros ugdymu, niekada nėra atvykusi į ikimokyklinio ugdymo įstaigą, kurią lanko dukra. G. S. laikinosios globos laikotarpiu dukrai išlaikymo neteikė. (duomenys neskelbtini) G. G. sudarė santuoką su D. S.. 2020 m. sausio 9 d. D. S. sudarė darbo sutartį ir pradėjo eiti vairuotojo – ekspeditoriaus pareigas UAB „duomenys neskelbtini“. G. S. pajamas per 2019 m. sudarė 1672 Eur globos (rūpybos) išmoka. 2020 m. sausio 13 d. pažyma patvirtina, kad G. S. mokėsi (duomenys neskelbtini) II gimnazijos klasėje. Marijampolės socialinės pagalbos centras 2020 m. sausio 13 d. pateikė išvadą, kad G. S. dėl neatsakingo ir aplaidaus savo elgesio nesugebėtų ir negalėtų pasirūpinti dukros interesais. Iš 2020 m. vasario 7 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto matyti, kad G. S. nedirba, jos pajamas sudaro 152 Eur socialinė išmoka, sutuoktinis dirba, darbo užmokestis apie 1300 Eur, šeima gyvena nuomojamame 1 kambario bute. VšĮ Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centro 2020 m. kovo 9 d. rašte nurodyta, kad G. S. diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ir gydymo (duomenys neskelbtini); psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį (duomenys neskelbtini). Teiktos gydytojo psichiatro paslaugos 2019 m. rugpjūčio 1 d., 2019 m. rugpjūčio 13 d., 2019 m. rugpjūčio 14 d., 2020 m. vasario 11 d., 2020 m. vasario 26 d., ir medicinos psichologo – 2020 m. vasario 27 d. Vilkaviškio vyskupijos Caritas 2020 m. kovo 2 d. pažyma patvirtina, kad G. S. iki pažymos išdavimo yra išklausiusi 6 valandas pozityvios tėvystės mokymų pagal programą „Kompleksinių paslaugų šeimai plėtra Marijampolės savivaldybėje“ ir 24 val. mokymo kurso. G. S. darbo paieška Užimtumo tarnyboje nutraukta 2020 m. vasario 17 d. be teisės registruotis 6 mėnesius, nes be pateisinamos priežasties atsisakė siūlomo darbo.

19. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, jų tarpusavio ryšį, sprendžia, kad atsakovė G. S. neturi pakankamų socialinių įgūdžių auginti vaiką, jos turimi socialiniai įgūdžiai neleidžia tinkamai rūpintis vaiku ir suprasti jo poreikius bei užtikrinti vaiko interesus.

20. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra du savarankiški pagrindai apriboti atsakovės motinos valdžią dukros atžvilgiu: 1) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) nesirūpina vaikais.

21. Pažymėtina, kad M. G., gimė (duomenys neskelbtini), o G. S. šeima jau nuo (duomenys neskelbtini) yra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos, vaiko nepriežiūros. Nuo 2018 m. sausio 19 d. iki 2018 m. kovo 7 d. M. G. buvo nustatyta laikinoji globa, kuri buvo panaikinta, tačiau dėl netinkamos vaiko priežiūros laikinoji globa vėl buvo nustatyta 2019 m. balandžio 19 d. Taigi, G. S. pati dukrą augino su pertraukomis tik kiek daugiau nei 2 metus. Tais laikotarpiais G. S. ne kartą nustatytas neblaivumas, jos gyvenamojoje vietoje lankydavosi pašaliniai asmenys, būdavo rūkoma, vartojamas alkoholis, atsakovė būdavo neblaivi, gyvenamoji vieta būdavo netvarkinga. Be to, pažymėtina, kad G. S. nesirūpino dukra - buvo nustatyta, jog vaikas buvo apleistas, nesirūpinama vaiko sveikata (rūbai nešvarūs, įsigėrę rūkalų kvapo, basa, viduriuoja, užpakaliukas iššutęs, kojos išbertos, nors vaikui diagnozuota mažakraujystė, tačiau vitaminų motina nenupirkusi). Taigi, iki vaiko paėmimo 2019 m. balandžio mėn., atsakovės elgesys rodė, kad ji nesugeba pati rūpintis vaiku.

22. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė supranta savo motinos pareigas vaiko atžvilgiu, jas pagal galimybes ir savo sveikatos būklę vykdo, nuo 2019 m. spalio mėnesio, kai ieškovas pareiškė ieškinį dėl motinos valdžios apribojimo (per beveik 5 mėnesius laiko) padarė atitinkamas išvadas (sukūrė šeimą, gyvena tvarkingame būste, pradėjo lankyti pozityvios tėvystės kursus, pagal galimybes bendrauja su mažamete dukra, nėra duomenų, kad vartotų alkoholį, aktyviai dalyvavo bylos nagrinėjime, taigi duomenų, kad šiuo metu ji nevykdytų motinos valdžios ar ją vykdytų netinkamai, byloje nėra. Teisėjų kolegija nesutinka su šiomis išvadomis.

23. Ta aplinkybė, jog atsakovė sukūrė šeimą ir gyvena santuokoje, nereiškia, jog atsakovės požiūris į motinos pareigas ir sugebėjimas šias pareigas atlikti pasikeitė. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad D. S. 2019 m. birželio 26 d. sudarė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kuria atsakovė įrodinėjo, jog turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Taigi, darytina išvada, kad jau tuo metu atsakovė ir D. S. gyveno kartu. Iš Marijampolės apskrities VPK Veiklos sk. 2019 m. rugpjūčio mėn. (diena nenurodyta) rašto Nr. 64-S- matyti, kad 2019 m. liepos 22 d. G. G. paskelbė per Facebook, kad nusižudys, iškviesta GMP. Kartu su GMP ekipažu G. G. palydėta į Marijampolės ligoninės priimamąjį psichiatro konsultacijai. 2019 m. rugpjūčio 2 d. gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), Marijampolė, leidžiama garsu muzika, atvykus policijos pareigūnams G. G. muziką išjungė. 2019 m. rugpjūčio 17 d. D. S. pranešė, kad G. G. agresyvi, suvartojo daug vaistų, atvykus policijos pareigūnams D. S. rastas neblaivus, G. G. taip pat neblaivi. G. S. 2019 m. rugsėjo 13 d. ir 2019 m. spalio 2 d. padarė administracinius nusižengimus, garsiai leido muziką, tuo sutrikdė viešąją rimtį. Toks G. S. elgesys, jau gyvenant su D. S., leidžia daryti išvadą, kad ji ir gyvendama su tuo pačiu asmeniu dar prieš santuoką elgėsi socialiai neatsakingai, darė administracinius nusižengimus, be to, įvertintina ir tai, kad abu buvo rasti namuose neblaivūs. Taigi, spręstina, kad vien ta aplinkybė, jog atsakovė įregistravo santuoką, nereiškia, jog jos elgesys pasikeitė ir kad ji sugebės tinkamai vykdyti motinos pareigas.

24. Be to, įvertintina, kad atsakovė vengia atlikti savo pareigas auklėti vaiką. Atsakovė nepilnametei dukrai neteikia išlaikymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, bet kuris socialiai atsakingas asmuo, besirūpinantis savo pareigomis vaiko atžvilgiu, turi suvokti, kad vaikui gyvenant nuo jo skyrium, vaikui reikalingas išlaikymas, nes reikia užtikrinti jo būtinuosius poreikius, tokius kaip būstas, maistas, sveikatos apsauga, higiena ir kt. Teisėjų kolegijos vertinimu, suvokimas, kad vaiko poreikiai turi būti užtikrinti ir nuoseklus bei kryptingas veikimas, siekiant suteikti vaikui materialinę paramą, rodo pasirengimą vykdyti tėvų pareigas, tuo tarpu atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad kokiu nors būdu siekė šią savo pareigą įgyvendinti. Šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadas, kad atsakovė yra socialiai neatsakinga ir vengia vykdyti savo pareigas dukrai.

25. Be to, pažymėtina, kad atsakovė nedirba ir jos pajamas sudaro tik socialinė išmoka. Taigi, ji yra finansiškai priklausoma nuo sutuoktinio, kuris neturi jokios pareigos išlaikyti atsakovės dukrą. Įvertintina ir tai, kad atsakovė ne kartą yra išbraukta iš Užimtumo tarnybos darbo ieškančių asmenų sąrašo be teisės registruotis 6 mėnesius, nes be pagrindo atsisakė darbo pasiūlymų. Taigi, atsakovė neįrodė, jog galės išlaikyti dukrą jai gyvenant kartu.

26. Teisėjų kolegija įvertina ir atsakovės sveikatos būklę. VšĮ Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centro 2020 m. kovo 9 d. rašte nurodyta, kad G. S. diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ir gydymo (duomenys neskelbtini); psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį (duomenys neskelbtini). Teiktos gydytojo psichiatro paslaugos 2019 m. rugpjūčio 1 d., 2019 m. rugpjūčio 13 d., 2019 m. rugpjūčio 14 d., 2020 m. vasario 11 d., 2020 m. vasario 26 d., ir medicinos psichologo – 2020 m. vasario 27 d. Duomenų apie tai, kad atsakovės sveikatos būklė pasikeitusi, nėra pateikta. Taip pat nėra duomenų, kad atsakovė gydytųsi ir gerintų savo sveikatos būklę. Todėl darytina išvada, kad atsakovė ir dėl savo sveikatos būklės negali tinkamai rūpintis dukra.

27. Nors pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovės galimybes rūpintis dukra pažymėjo, jog ji aktyviai dalyvavo teismo procese, tačiau, teisėjų kolegija kartu pažymi, kad dalyvavimas procese nėra pagrindas teigti, jog atsakovė tinkamai gali atlikti savo pareigas. Iš byloje esančių duomenų, t.y. socialinės tarnybos raštų, matyti, kad tiek teismo proceso metu, tiek iki jo, atsakovė paskirtus įpareigojimus vykdė tik iš dalies, bendravimas dažniausiai vyko socialinės darbuotojos iniciatyva, nėra motyvuota keisti savo gyvenimo būdą. Įvertintina, kad socialinių darbuotojų, kurie nuolat betarpiškai vykdo socialinį darbą su atsakove, suinteresuotumas neteisingai nurodyti aplinkybes apie atsakovės elgesį nenustatytas.

28. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra pagrindas apriboti atsakovės motinos valdžią dukros atžvilgiu. Taip pat įvertintina, kad atsakovės elgesys nesikeičia jau ilgą laiką, savo elgesį pakoreguoja trumpam, tik siekdama susigrąžinti vaiką į šeimą, tačiau po susigrąžinimo vėl netinkamai prižiūri dukrą, duomenų apie tai, kad atsakovės elgesys gali pasikeisti, nėra. Todėl darytina išvada, kad atsakovės motinos valdžią dukros atžvilgiu yra pagrindas apriboti neterminuotai.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

29. Priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo (LR CK 3.183 str. 4 d.).

30. Ieškovas prašo vaiko M. G. gyvenamąją vietą nustatyti VšĮ (duomenys neskelbtini), ši institucija yra paskirta laikinuoju globėju. Kitų fizinių ar juridinių asmenų prašymų globoti M. G. nėra gauta.

31. Teisėjų kolegija pažymi, kad duomenų, jog būtų netinkamai vykdoma laikinoji globa nėra, todėl M. G. gyvenamoji vieta nustatytina VšĮ (duomenys neskelbtini).

Dėl išlaikymo priteisimo

32. LR CK 3.195 straipsnyje nustatyta, kad nepilnamečio vaiko išlaikymo iki pilnametystės pareiga išlieka ir tiems tėvams, kuriems yra apribojama tėvų valdžia vaikų atžvilgiu, nebent vaikas yra įvaikinamas.

33. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės G. S. išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį po 150 Eur dukrai M. G..

34. CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį vaikui turi teikti tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Nurodyti kriterijai nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

35. Pažymėtina, kad vaikas yra 3 metų amžiaus, lanko darželį. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad vaikas turi specialiųjų poreikių – M. G. diagnozuota mažakraujystė, todėl jai reikalingi maisto papildai.

36. Apeliacinės instancijos teismas įvertina tai, kad vaiko tėvai turi užtikrinti ne tik fiziologinius, bet ir kitus vaiko poreikius. Pažymėtina, kad neįmanoma tiksliai apskaičiuoti kiekvieno vaiko poreikių patenkinimo sumos, be to, ji nuolat kinta, tačiau, atsižvelgtina į nuoseklią teismų praktiką, kad vidutiniškai vaiko, neturinčio specialiųjų poreikių, būtinuosius poreikius patenkina suma, atitinkanti pusę minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio. Ieškovas iš atsakovės prašo priteisti 150 Eur išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį, t.y. mažesnę nei pusę minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio sumą. Todėl darytina išvada, kad ieškovo prašoma priteisti suma neviršija vaiko poreikių.

37. Atsakovė nedirba, jos pajamas sudaro tik 152 Eur socialinė išmoka. Tačiau pažymėtina, kad atsakovė yra jauna, darbinga, todėl turi visas galimybes gauti pajamas ir išlaikyti dukrą. Teismas sprendžia, kad visos abejonės dėl atsakovės turtinės padėties vertintinos vaiko naudai, nes šeimos bylose ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., LR CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.). Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

38. Apeliacinės instancijos teismas taip pat įvertina tą aplinkybę, kad atsakovė kitų išlaikytinių neturi.

39. Įvertinęs vaiko poreikius, atsakovės galimybes teikti išlaikymą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovės G. S. išlaikymą periodinėmis išmokomis mokamomis kas mėnesį po 150 Eur dukrai M. G. pagrįstas.

40. Vaiko laikinuoju globėju yra paskirtas VšĮ (duomenys neskelbtini), todėl ši institucija skirtina išlaikymo lėšų uzufruktoriumi.

41. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. balandžio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-517-399/2018, kuriuo iš G. L. dukrai M. G. priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis, šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirta G. S., kuriai šiuo sprendimu apribota motinos valdžia vaiko atžvilgiu. Todėl Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. balandžio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-517-399/2018 paskirta uzufruktorė G. S. pakeistina ir priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoju skirtinas vaiko laikinasis globėjas VšĮ (duomenys neskelbtini).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme priteisimo

42. Kadangi ieškinys tenkinamas visiškai, iš atsakovų priteistinos bylinėjimosi išlaidos, tame tarpe ir tos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas (CPK 93 str. 1 d.).

43. Todėl iš atsakovo G. L. priteistinas 75 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl tėvų valdžios apribojimo bei 6,59 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Iš atsakovės G. S. priteistinas 75 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl tėvų valdžios apribojimo, 54 Eur (150 x 12 x 3 proc.) už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo bei 6,59 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme priteisimo

44. Už apeliacinius skundus mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį. Apeliacinėje instancijoje kilo ginčas dėl motinos valdžios apribojimo. Už šį reikalavimą, jį pareiškus elektroninių ryšių priemonėmis, mokamas 75 Eur žyminis mokestis. Apeliacinės instancijos teismui patenkinus ieškinį visiškai, iš atsakovės priteistinas 75 Eur žyminis mokestis.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. kovo 27 d. sprendimą iš dalies panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti atsakovės G. S., a.k. (duomenys neskelbtini), motinos valdžią dukros M. G., a.k. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Neterminuotai apriboti atsakovo G. L. a.k. (duomenys neskelbtini), tėvo valdžią dukros M. G., a.k. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo nustatyti vaiko M. G., a.k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą VšĮ (duomenys neskelbtini), j. a. k. (duomenys neskelbtini), buv. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš G. S., a.k. (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą M. G., a.k. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis, mokamomis po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį iki jos pilnametystės nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2019-10-17) šią sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, VšĮ (duomenys neskelbtini), j. a. k. (duomenys neskelbtini), buv. (duomenys neskelbtini), paskiriant išlaikymo lėšas tvarkyti uzufrukto teise išimtinai vaiko interesams tenkinti.

Pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. balandžio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-517-399/2018 išlaikymo lėšų tvarkytoją į vaiko laikinąjį globėją VšĮ (duomenys neskelbtini), j. a. k. (duomenys neskelbtini), buv. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš G. L. a.k. (duomenys neskelbtini), 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio bei 6,59 Eur (šešis eurus 59 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM į.k. 8872567sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš G. S., a.k. (duomenys neskelbtini), 129 Eur (vieną šimtą dvidešimt devynis eurus) žyminio mokesčio bei 6,59 Eur (šešis eurus 59 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM į.k. 8872567, sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš G. S., a.k. (duomenys neskelbtini), 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio apeliacinės instancijos teisme, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM į.k. 8872567, sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai Nijolia IndreikienėVirginija LozoraitytėTomas Romeika