- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-06-14
- Bylos Nr.
- 1-2028-1015/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-52054-2018-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ingrida Mikužytė
- Kaltinamasis
- R. G.
- Kategorijos
- 1.2.9.9Vengimas išlaikyti vaiką (BK 164 str.)
- 2.10.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro Benedikto Leišio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:
R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d. Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, deklaruota gyvenamoji vieta Vilniaus miesto sav., neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
R. G. vengė pareigos pagal teismo sprendimą mokėti lėšas vaikui išlaikyti, o būtent: jis, žinodamas, kad įsiteisėjusio 2015 m. sausio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu privalo nuo 2014 m. spalio 10 d. R. K. naudai mokėti dukros R. G., gim. (duomenys neskelbtini) d., išlaikymui skirtas lėšas - po 115,85 eurų kas mėnesį, iki jai sukaks 18 metų, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdė, t.y. laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 16 d. iki 2019 m. sausio 15 d. nemokėjo pinigų dukrai R. G. išlaikyti, dėl ko susidarė 4029,63 eurų dydžio finansinis įsiskolinimas.
Tokiais savo veiksmais R. G. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 164 straipsnyje.
R. G. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta rašytine bylos medžiaga:
- kaltinamojo R. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriais jis savo kaltę dėl pareikšto įtarimo pripažino visiškai ir parodė, kad R. K. yra jo buvusi sugyventinė, jie pragyveno kartu apie penkerius metus, maždaug nuo 2009 metų iki 2014 metų. Jiems gimė bendra dukra R. G., gim. (duomenys neskelbtini) d. Po dukros gimimo jie kartu gyveno neilgai, išsiskyrė. R. padavė pareiškimą į teismą, kad iš jo priteistų išlaikymą dukrai. Jis teisme dalyvavo ir žino, kad pagal teismo sprendimą turi mokėti dukrai išlaikymą - po 115 eurų kiekvieną mėnesį. 2019 m. sausio mėn. R. kreipėsi į teismą dėl išlaikymo dukrai padidinimo. Teismas priėmė sprendimą, kad jis dabar dukrai išlaikyti turi mokėti po 190 eurų kas mėnesį. Iš karto kai jie išsiskyrė su R., jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai jam išlaikymą išskaitydavo iš jo atlyginimo. Kai išėjo iš darbo, jis dukrai išlaikymo nemokėjo. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ išėjo dėl to, kad jį netenkino darbo sąlygos, jie turėjo dirbti ne tik pagal grafiką, bet ir poilsio dienomis. Pamena, kad buvo įsidarbinęs į kitas įmones, bet jų pavadinimo neprisimena. Vienoje įmonėje reikėjo dirbti Norvegijoje. Ten jis dirbo apie 2 savaites, jis buvo įdarbintas šioje įmonėje tik 2 savaitėms. Norvegijoje buvo uždirbęs apie 700 eurų. Tačiau dukrai Ruslanai išlaikyti pinigų davęs nebuvo. Dėl kokių priežasčių, paaiškinti negali. Maždaug nuo 2017 m. gruodžio mėn. jis oficialiai niekur nedirbo, darbo biržoje nėra registruotas, nes mano, kad nėra prasmės. Jis kartais uždarbiauja neoficialiai statybose. Pinigų dukrai R. išlaikyti jis nemokėjo, nes jam reikia išlaikyti savo dabartinę šeimą. Šiuo metu jis gyvena su kita sugyventine, turi bendrą vaiką – 4 metų amžiaus sūnų. Jis su dukra R. nebendrauja, jos nelanko, nieko jai neperka, net nežino kur ji gyvena. Jis nebendrauja su dukros motina R. K., jos telefono numerio taip pat nežino. R. su juo taip pat nebendrauja, neskambina. Šiuo metu jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ saugos auditoriumi ir nuo 2019 m. sausio mėn. išlaikymą dukrai R. jam išskaičiuoja iš atlyginimo, tačiau padengti viso įsiskolinimo dar nepavyko. Jis pažada, kad ir ateityje būtinai mokės lėšas dukrai R. išlaikyti (b.l. 88, 92-94);
- nukentėjusiosios R. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad R. G. jos buvęs sugyventinis. Kartu jie pragyveno apie 4 metus, maždaug nuo 2009 metų iki 2014 metų. Jie turi bendrą vaiką - dukrą R. G., gim. (duomenys neskelbtini) d.. Jie su R. išsiskyrė maždaug po 2 mėnesių po dukros gimimo. R. nuo dukros gimimo jai nepadėjo auginti dukrą. Ji padavė R. į teismą, kad priteistų iš jo išlaikymą dukrai. Kol vyko teisminis procesas, R. kartais pirkdavo dukrai „pampersų“ ir mišinukų. Po to jis nustojo domėtis dukra, jis neskambina, nesidomi dukros gyvenimu. 2015 m. sausio 16 d. Vilniaus m. apylinkės teismas priėmė sprendimą priteisti iš R. G. išlaikymą nepilnametei dukrai R. G. po 115,85 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (2014 m. spalio 10 d.) iki vaiko pilnametystės. R. teisme dalyvavo, apie priimtą teismo sprendimą žino. R. iš karto po teismo sprendimo priėmimo oficialiai dirbo ir mokėjo išlaikymą dukrai. Jis mokėjo išlaikymą dukrai gal 2-3 mėnesius. Po to R. išėjo iš darbo ir jokių pinigų dukrai išlaikyti nemoka. Jai prisiskambinti R. nepavykdavo, nes jo telefonas buvo išjungtas, ji bendravo su R. motina, ši pasakė, kad R. išėjo iš darbo, kad nemokėti išlaikymą dukrai. Kiek žino, R. buvo išvykęs dirbti į užsienį, turėjo šiek tiek uždirbęs pinigų, bet dukrai nieko nemokėjo. Kiek žino, R. dabar dirba neoficialiai. R. su dukra R. nebendrauja, jokių daiktų ar dovanų jai neperka, jos gyvenimu nesidomi. Kiek ji žino, R. jokio turto neturi. 2018 m. rugsėjo 1 d. išlaikymo įsiskolinimas buvo 3879,63 eurų. Ji mano, kad R. piktybiškai vengia pareigos išlaikyti nepilnametę dukrą. Ji maždaug 2014 metų pabaigoje kreipėsi į „Vaikų fondą“ dėl išmokų nepilnametei dukrai išlaikyti. 2015 m. pradžioje buvo priimtas sprendimas mokėti jai po 57 eurus dukrai išlaikyti, šiuo metu ši išmoka padidinta, ji gauna 68 eurus (b.l. 67-69, 70);
- liudytojos M. Č. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad ji dirba antstolės V. M. kontoroje antstolės padėjėja. Antstolė V. M. nuo 2015 m. rugpjūčio 13 d. vykdo Vilniaus m. apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išlaikymo išieškojimo iš skolininko R. G., gim. (duomenys neskelbtini) d., gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, išieškotojos R. K., gim. (duomenys neskelbtini) d., naudai, dukros R. G., gim. (duomenys neskelbtini) d., išlaikymui, mokant po 115,85 eurų kas mėnesį nuo 2014 m. spalio 10 d. iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant vyriausybės nustatyta tvarka. Nuo 2015 metų skolininkas R. G. visais įmanomais būdais vengė vykdyti pareigą mokėti išlaikymą dukrai. R. G. apie teismo sprendimą išlaikyti savo nepilnametį vaiką informuotas, būdamas darbingas, ne senyvo amžiaus, legaliai nedirbo, lėšų skirtų dukrai išlaikyti, nemokėjo. Skolininkas R. G. nenurodė antstolei jokių objektyvių aplinkybių dėl kurių negalėjo vykdyti minėtą vykdomąjį raštą. Nuo 2018 m. lapkričio 30 d. skolininkas R. G. įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“, išieškojimas išsiųstas į darbovietę išskaitoms vykdyti. Darbovietė vykdo išskaitymus (b.l. 73-75);
- 2019 m. birželio 3 d. antstolės V. M. pateiktu raštu, kuriame nurodyta, kad 2018 m. gruodžio 5 d. į R. G. darbovietę UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išsiųstas patvarkymas Nr. S1-44727 dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų pajamų. 2019 m. sausio 15 d. išieškotojai vaiko išlaikymui išmokėti 123 eurai; 2019 m. vasario 15 d. išieškotojai vaiko išlaikymui išmokėta 135,87 eurų; 2019 m. kovo 14 d. išieškotojai vaiko išlaikymui išmokėta - 152,22 eurų; 2019 m. balandžio 9 d. išieškotojai vaiko išlaikymui išmokėta 81,50 eurų; 2019 m. gegužės 13 d. išieškotojai vaiko išlaikymui išmokėta 68,42 eurų; Išlaikymo įsiskolinimas 2019 m. birželio 1 d. pagal vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) yra 4029,63 eurų. (b.l. 79);
- Užimtumo tarnybos raštu, kuriame nurodyta, kad R. G. buvo registruotas tarnyboje (darbo biržoje) iki 2016 m. sausio 15 d., nuo 2016 m. gegužės 9 d. bedarbio statusas buvo panaikintas be svarbių priežasčių laiku neatvykus į tarnybą priimti pasiūlymo dirbti (b.l. 120);
- Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos raštu, kuriame nurodyta, kad nėra duomenų apie R. G. nustatytą darbingumo lygį ar bendruosius pirminius specialiuosius poreikius (b.l. 122);
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento socialinių išmokų skyrius raštu, kuriame nurodyta, kad R. G. nuo 2014 m. spalio 1 d. į skyrių nesikreipė ir jokių išmokų negavo (b.l. 123);
- BĮ „Vilniaus miesto socialinės paramos centras“ raštu, kuriame nurodyta, kad R. G. į centrą dėl socialinės paramos nesikreipė (b.l. 126);
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pateiktais duomenimis apie R. G. valstybinį socialinį draudimą laikotarpiu 2014 m. spalio 1 d. – 2017 m. gruodžio 8 d. (b.l. 129-131);
- UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktais duomenimis, iš kurių matyti, kad R. G. įmonėje dirbo 2015 m. birželio 29 d. – 2015 m. liepos 3 d., jam mokėtas minimalus darbo užmokestis (b.l. 133);
- UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktais duomenimis, iš kurių matyti, kad R. G. įmonėje dirbo 2017 m. lapkričio 6 d. – 2017 m. gruodžio 8 d. (b.l. 135).
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
BK 164 straipsnis nustato atsakomybę už pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui vengimą. Baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką kyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną materialią paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo. Šio nusikaltimo sudėties veikoje buvimui svarbu nustatyti, kad kaltininkas sąmoningai, būdamas darbingas ar turėdamas kitokias turtines galimybes, be pateisinamų priežasčių vengia išlaikyti vaiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-65/2007, 2K-695/2007, 2K-124/2008, 2K-291/2008, 2K-7-68/2009, 2K-432/2013 ir kt.).Be to, pripažįstama, kad pagrindas baudžiamajai atsakomybei už vengimą išlaikyti vaiką atsiranda tik po nesėkmingų pastangų užtikrinti pareigos išlaikyti vaiką vykdymą civilinio proceso priemonėmis, t. y. kai skolininkas sąmoningai sukuria situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialios paramos išieškojimas. Šis straipsnis neinkriminuojamas, jeigu asmuo nevengia pareigos pagal teismo sprendimą, bet jos nevykdo dėl objektyvių priežasčių – nedarbo, ligos, ilgalaikės nelaimės ir pan., t. y. neturi pajamų dėl pateisinamų (svarbių) priežasčių. Kita vertus, jeigu asmuo vengia dirbti, dirba nelegaliai, simuliuoja ligą, slepia savo pajamas ar kitaip apgaulės būdu vengia mokėti alimentus, jis atsako už vengimą išlaikyti vaiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-218/2012).
Nagrinėjamu atveju byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Šie įrodymai patvirtina, kad R. G., žinodamas, kad teismo sprendimu nuo 2014 m. spalio 10 d. privalo teikti išlaikymą savo nepilnametės dukters R. G. išlaikymui, mokant kas mėnesį po 115,85 eurų iki dukrai sukaks 18 metų, šios pareigos sąmoningai nevykdė, ketverius metus, t.y. laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 16 d. iki 2019 m. sausio 15 d. nemokėjo pinigų dukrai R. G. išlaikyti, dėl ko susidarė 4029,63 eurų dydžio finansinis įsiskolinimas, nors šią savo pareigą galėjo vykdyti, nes ta tikru laikotarpiu gaudavo pajamų iš darbo. Nors didžiąją laikotarpio dalį jis oficialiai nedirbo, tačiau šiuo atveju vertintina, kad jis yra darbingo amžiaus, objektyvių priežasčių, dėl kurių jo galimybės susirasti darbą, būtų apsunkintos (aplinkybės dėl sveikatos būklės ir pan.) byloje nėra, taigi iš esmės byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad R. G. išlaikymo dukrai nemokėjo dėl pateisinamų priežasčių. Taigi pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes R. G. veiksmai kvalifikuoti kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 164 straipsnyje.
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu R. G. pareiškė, kad sutinka, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi – viešaisiais darbais bei jos dydžiu (b.l. 169).
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus, tyčinis nusikaltimas vaikui ir šeimai), į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį R. G. - neteistas (b.l. 100), daug kartų baustas administracine tvarka, daugiausiai už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, turi galiojančių nuobaudų (b.l. 101-118), nuo 2018 m. lapkričio 30 d. dirba (b.l. 164), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 139), į Respublikinį priklausomybės ligų centro Vilniaus filialą per penkerių metų laikotarpį nesikreipė (b.l. 142), nuo 2015-05-19 iki 2015-05-29 gydėsi VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje (b.l. 140), Specialisto išvadoje Nr. 89TPK-60/2019 nurodyta, kad R. G. tikslinga skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę (b.l. 146). Ekspertizės akte Nr. 78TPK-96/2019 nurodyta, kad R. G. galėjo bei šiuo metu gali suprasti savo veiksmų esmę ir gali juos valdyti, taikyti jam priverčiamąsias medicinos priemones nėra pagrindo (b.l. 157-160).
Atsižvelgdamas į šią nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – viešuosius darbus. Teismo vertinimu, prokuroro siūloma 3 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant dirbti po 15 valandų kas mėnesį visuomenės labui, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes (neteistas, šiuo metu dirba, išlaikymas vaikui išskaičiuojamas iš darbo užmokesčio nuo 2019 m. sausio mėnesio; atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimas ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimas) šiuo konkrečiu atveju yra proporcinga padarytam nusikaltimui.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, nes kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu.
Kaltinamajam R. G. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 95), paliekama galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
R. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje ir skirti jam 3 (trijų) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 15 valandų per mėnesį visuomenės labui. .
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 2 (dviejų) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 15 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio tesimo baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kaltinamajam R. G. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus - panaikinti.
1. Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės, vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.
2. Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.
3. Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu. Viešieji darbai keičiami bauda arba areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
4. Jeigu asmuo po nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pakeičia viešuosius darbus bauda arba areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
5. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
6. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
7. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (šiuo atveju tik griežtesnę ) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
8. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
9. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.