- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-24
- Bylos Nr.
- 2A-566-755/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01154-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Danguolė Smetonienė, Eigirdas Činka, Vygintas Mažuika
- Ieškovas
- L. P.
- Atsakovas
- E. T.
- Trečiasis asmuo
- Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos
- Kategorijos
- 2.6.18.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.8.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.8.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.11.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vyginto Mažuikos, Nijolės Danguolės Smetonienės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. P. ((P.)) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. vasario 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. P. ieškinį atsakovui E. T., trečiajam asmeniui Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir atsakovo E. T. priešieškinį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. I. L. P. kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu prašydama nustatyti naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal IĮ „Aplanas“ 2019 rugsėjo 20 d. parengtą planą. Nustatyti, kad atsakovo E. T. naudojimui tenka 214 kv. m žemės sklypo dalis, kurią sudaro 27 kv. m. žemės sklypo dalis, plane pažymėta indeksu I ir taškais 1,2,16,15,1 bei 187 kv. m žemės sklypo dalis, pažymėta indeksu II ir taškais 6, 7, 8 ,9, 10, 22, 23, 25, 24, 6, nustatyti, kad jos naudojimui tenka 110 kv. m žemės sklypo dalis, pažymėta indeksu III ir taškais 2, 3 ,4, 5, 6, 24, 25, 23, 22, 21, 20, 19, 18, 17, 16, 2 nustatyti, kad šalių bendram naudojimui atitenka 150 kv. m žemės sklypo dalis, pažymėta indeksu IV ir taškais 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20 ,21, 22, 10, 11, 12, 13.
2. Tuo atveju, jeigu atsakovo E. T. kanalizacijos šulinio dangtis ar/ir šulinys atsidurtų L. P. asmeniniam naudojimui priskirtoje žemės dalyje, ieškovė įpareigotina netrukdyti E. T. prieiti prie kanalizacijos dangčio ir/ar šulinio būtinų veiksmų atlikimui.
Šalies argumentai
3. Ieškovė nurodė, kad jai ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 474 kv. m bendro ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). (toliau - žemės sklypas). Ieškovei priklauso 185 kv. m. (39 proc.), o atsakovui – 289 kv. m. (61 proc.) šio sklypo. Žemės sklype yra dviejų butų gyvenamasis namas su statiniais, priklausantis šalims, bei statiniai, šalims priklausantys asmenines nuosavybės teise. Ieškovė jai priklausančią žemės sklypo dalį įsigijo 2014 m. iš buvusio žemės sklypo bendraturčio Č. Č., kuris ją buvo nupirkęs iš valstybės 1996 m. kovo 28 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi. Tarp Č. Č. ir J. T. kilęs ginčas dėl ūkinio pastato 3J1/m priklausomybės buvo išspręstas Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2004 m. balandžio 27 d. nutartimi, pripažįstant jį J. T. nuosavybe. 2005 m. lapkričio 28 d. Lietuvos Aukščiausiasis teismas nutartyje Nr. 3K-3-617/2005 nustatė, kad vienai J. T. priskyrus naudotis 39 kv. m prie ūkinio pastato, Č. Č. turi būti kompensuota kita J. T. tenkančia sklypo dalimi
Žemesnės instancijos teismas
4. Naudojimosi žemės sklypu tvarka nustatyta pagal 1995 m. UAB „Trakuva“ parengtą planą. 2013 metais kilo ginčas su gretimo žemės sklypo savininku J. F. dėl ribos tarp žemės sklypų. Ginčas buvo išspręstas Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1819-450/2012, pritaikius restituciją, valstybei buvo grąžinta 41 kv. m žemės sklypo dalis. Patikslinus žemės sklypo kadastro duomenis, sklypo plotas sumažėjo iki 474 kv. m. Sumažėjus žemės sklypo plotui ir atsižvelgiant į tai, kad 39 kv. m žemės plotas iki šiol nekompensuotas, yra pažeidžiama šalių interesų pusiausvyra. Pasikeitus aplinkybėms, prašo nustatyti naudojimosi tvarką pagal jos planą. Nurodė, kad jos pateiktas naudojimosi žemės sklypu planas optimaliai užtikrina abiejų bendraturčių interesų pusiausvyrą, bendram naudojimui paliekama tik būtinoji žemės sklypo dalis, užtikrinanti galimybę patekti prie elektros paskirstymo dėžučių,užtikrina tinkamą bendrų objektų naudojimą ir priežiūrą, tokia naudojimosi tvarka užtikrina galimybę abiem bendraturčiams patogiai naudotis jiems skirtomis sklypo dalimis, o ieškovės motina, turinti negalią ir ribotas judėjimo galimybes, galėtų patekti prie ežero.
Šalies argumentai
5. Nesutikdamas su ieškiniu, atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašė naudojimosi žemės sklypu tvarką pakeisti pagal jo pateiktą UAB „Kadastrakis“ 2019 m. spalio 8 d. parengtą planą nustatant, kad L. P. asmeniniam naudojimui skiriama 114,5 kv. m žemės sklypo dalis, plane pažymėta indeksu III ir taškais E. T. asmeniniam naudojimui skiriama 27 kv. m žemės sklypo dalį, šalių bendram naudojimui skiriama 141 kv. m, žemės sklypo dalis.
Atsiliepimas
6. Atsakovas neginčijo ieškovės nurodytų faktinių aplinkybių, tačiau nesutiko su jos siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka. Nurodė, kad bendrasavininkių ginčai dėl naudojimosi žemės sklypu buvo sprendžiami dviejose bylose ir Č. Č. bei L. P. ieškiniai buvo atmesti, konstatavus, kad jų reikalavimai kito bendrasavininkio asmeniškai naudojamą žemės sklypo dalį paversti bendro naudojimo sklypu prieštarauja teismų praktikai, nustatančiai, kad keičiant naudojimosi žemė sklypu tvarką, turi būti kuo mažiau kėsinamasi pakeisti nusistovėjusią tvarką. Ieškovė iš esmės pakartotinai siekia pakeisti naudojimosi žemės sklypu tvarką taip, kad ji atsakovo sklypo dalies sąskaita turėtų išėjimą prie (duomenys neskelbtini) ežero, tik šį kartą siekia atsakovo naudojamą žemės sklypo dalį paversti savo asmeninio naudojimo žeme.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai 2020 m. vasario 17 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priešieškinį patenkino visiškai: pakeitė naudojimosi 0,0474 ha ploto žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., tvarką ir nustatė naudojimą pagal UAB „Kadastrakis“ 2019-10-08 parengtą planą: L. P. asmeniniam naudojimui skyrė 114,5 kv. m. žemės sklypo dalį, E. T. asmeniniam naudojimui skyrė 27 kv. m ir 191,5 kv. m. žemės sklypo dalis, L. P. ir E. T. bendram naudojimui skyrė 141 kv. m žemės sklypo dalį. Nurodė, kad UAB „Kadastrakis“ 2019 m. spalio 8 d. parengtas žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., naudojimosi tvarkos planas yra sprendimo sudedamoji dalis. Priteisė iš L. P. 2 405 Eur bylinėjimosi išlaidų.
8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalys yra 0,0474 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrasavininkiai. Ieškovei priklauso 185/474 dalys (185 kv. m) atsakovui– 289/474 dalys (289 kv.m) žemės sklypo. Žemės sklype yra dviejų butų gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris dalimis priklauso šalims; ūkinis pastatas 3I1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinė 4I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinis pastatas 5I1ž unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), priklausantys E. T.; 6,50 kv. m ploto kiemo aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios 1/3 dalis priklauso ieškovei, o 2/3 dalys – atsakovui . Ieškovė butą, esantį (duomenys neskelbtini) g. 39-2, (duomenys neskelbtini), ir 39/100 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgijo 2014m.sausio 21 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) iš Č. Č. ir M. Č.. Šia pirkimo pardavimo sutartimi buvo nupirkta žemės sklypo, kurio plotas buvo 0,0507 ha, dalis.
9. Atsakovas butą, esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir 61/100 dalis žemės sklypo įgijo 2009 m. spalio 8 d. dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini)iš J. T. ir E. T.. Naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarka tarp bendrasavininkių buvo nustatyta dar valstybinės žemės privatizavimo metu, kai pradiniai žemės sklypo savininkai J. T. ir Č. Č. šį žemės sklypą įsigijo iš valstybės dalinės nuosavybės teise valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimis. Č. Č. žemės sklypo 39/100 dalis įgijo 1996 m. kovo 28 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), J. T. žemės sklypo 61/100 dalį įgijo 1996 m. vasario 8 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini). Šiomis sutartimis bendrasavininkiai įgijo 507 kv. m ploto sklypą. Abiejų sutarčių 3.5 punktuose nurodyta, kad iš viso namų valdos plotas yra 507 kv. m., kur 102 kv. m. priklauso Č. Č., 212 kv. m priklauso E. T., o 193 kv. m plotu abu bendrasavininkiai naudojasi lygiomis dalimis. Iš namų valdos žemės sklypo ribų plano, sudaryto 1995 m. kovo mėnesį, matyti, kad prieš perkant valstybinės žemės sklypą, buvo sudarytas žemės sklypo planas, kaip to reikalavo Žemės įstatymo 14 str. Šiuo planu buvo nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka. Č. Č. asmeniniam naudojimui buvo paskirta 102 kv. m. sklypo dalis, plane pažymėta indeksu “2”. J. T. asmeniniam naudojimui buvo paskirta 212 kv. m sklypo dalis, plane pažymėta indeksu “1”, o bendram bendrasavininkių naudojimui buvo paskirta 193 kv. m sklypo dalis, plane pažymėta indeksu “3”.
10. Šalys, įgijusios žemės sklypą iš pradinių jo savininkų, įgijo ir visas jų teises bei pareigas, susijusias su įgyta nuosavybe, tame tarpe ir teisę bei pareigą laikytis nustatytos naudojimosi bendru turtu tvarkos. Nors ieškovė prašo nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką, iš nurodytų aplinkybių teismas sprendė, kad ieškovė siekia ne nustatyti, bet pakeisti jau nustatytą naudojimosi sklypu tvarką. Tam, kad būtų pakeista jau nusistovėjusi žemės sklypo naudojimo tvarka, tokio pakeitimo prašanti šalis turi nurodyti aplinkybes, kurių pagrindu galima būtų teigti, kad ši tvarka jau nebeatitinka realios situacijos ir bendrasavininkių interesų pusiausvyros principų.
11. 2004 m. kovo 27 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi Nr. 3K-3-256/2004 ūkinis pastatas 3J1/m, prie kurio 1995 metų plane buvo numatytas bendro naudojimo žemės sklypo dalis, atiteko J. T. nuosavybėn. Tuo pačiu išnyko būtinybė Č. Č. prieiti prie šio ūkinio pastato ir bendro naudojimo žemės sklypo poreikis šioje sklypo dalyje.
12. 2012 m. gruodžio 13 d. Vilniaus apygardos teismui priėmus nutartį Nr. 2A-1898-450/2012 dėl 2011 m. lapkričio 25 d. Trakų rajono apylinkės teismo sprendimo, buvo išspręstas ginčas dėl sklypo ribų su gretimo sklypo savininku J. F. ir 41 kv. m iš šalių žemės sklypo grąžinta valstybei. 2014 m. sausio 22 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini)buvo patikslinti žemės sklypo kadastro duomenys ir žemės sklypo plotas nustatytas 474 kv. m.
13. Šias aplinkybes – žemės sklypo ploto sumažėjimą ir ūkinio pastato nuosavybės pripažinimą vienam iš žemės sklypo bendrasavininkių teismas laikė pakankamomis spręsti dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo, nes bendrasavininkių asmeniniam ir bendram naudojimui priskirti žemės sklypo plotai, nebeatitinka realios situacijos. Kad ūkinio pastato nuosavybės pripažinimas E. T. duoda pagrindą keisti naudojimosi žemės sklypu tvarką pripažino ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis teismas 2005 m. lapkričio 28 d. nutartimi Nr. 3K-3-617/2005, spręsdamas Č. Č. ir J. T. ginčą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo.
Šalies argumentai
14. Pažymėjo, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) g. 39, (duomenys neskelbtini), bendrasavininkų teisminiai ginčai dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo vyksta nuo 2004 metų, kai į teismą su ieškiniu kreipėsi Č. Č., prašydamas naudojimosi žemės sklypu tvarką pakeisti taip, kad J. T. naudojama žemės sklypo dalis būtų paskirta bendram naudojimui, taip sudarant galimybę per ginčo žemės sklypą jam patekti į valstybei priklausantį pėsčiųjų taką ir prie (duomenys neskelbtini) ežero. Šioje byloje (Nr. 2-247-213-2007), kaip Č. Č. atstovė, dalyvavo ir L. P..
Žemesnės instancijos teismas
15. Lietuvos Aukščiausiajam teisme ir abiejose nutartyse kasacinės instancijos teismas konstatavo, kad „keisti naudojimosi žemės sklypu tvarką tik dėl to, kad ieškovas neteko tiesioginio išėjimo į valstybei priklausantį pėsčiųjų taką ir nuo jo – prie ežero, yra netikslinga. Pažymėtina, kad atsakovei priskirta sklypo dalimi, iš kurio galima patekti prie ežero ieškovas niekada nesinaudojo“.
Šalies argumentai
16. Įgijusi iš Č. Č. žemės sklypo dalį, jau L. P. 2016 metais kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama naudojimosi žemės sklypu tvarką pakeisti taip, kad E. T. naudojama žemės sklypo dalis būtų paskirta bendram naudojimui, taip sudarant galimybę per ginčo žemės sklypą jai patekti į valstybei priklausantį pėsčiųjų taką ir prie (duomenys neskelbtini) ežero. Ši byla (Nr. e2-17-239/2017) taip pat buvo nagrinėta kasacinės instancijos teisme, kuris 2019 m. kovo 3 d. nutartyje Nr. e3K-3-51-403/2019 nurodė, kad „...nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, nors prioritetas turėtų būti teikiamas susiklosčiusiai faktinei žemės naudojimo tvarkai, kiekvienu konkrečiu atveju, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas gali nukrypti nuo šios taisyklės, motyvuodamas kitokį tvarkos nustatymo būdą.“ (nutarties 25 punktas). „...ieškovė nenurodė jokių reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindas keisti naudojimosi žemės sklypu tvarką tokiu būdu, kad jai būtų nustatyta galimybė prieiti šiuo sklypu prie pėsčiųjų tako ir (duomenys neskelbtini) ežero“(nutarties 28 punktas.)
Žemesnės instancijos teismas
17. Prašydama naudojimosi žemės sklypu tvarką nustatyti pagal IĮ „Aplanas“ parengtą planą, kuria iš esmės keičiama esama žemės sklypo naudojimo tvarka ieškovės asmeniniam naudojimui paskiriant šiuo metu atsakovo naudojamą žemės sklypo dalį ir tokiu būdu sudarant galimybę ieškovei patekti į pėsčiųjų taką ir prie ežero, ieškovė turi nurodyti aplinkybes, iš kurių galima būtų spręsti, kad jos interesas išeiti prie (duomenys neskelbtini) ežero per jai paskirtą žemės sklypo dalį yra esminis ir svarbesnis už kito bendrasavininkio interesą naudotis nuo seno jam priskirta žemės sklypo dalimi. Tačiau ieškovė ne tik reikšmingų, bet ir jokių aplinkybių nenurodė, o poreikį naudotis žemės sklypo dalimi, kuria nesinaudojo nei ankstesnis sklypo bendrasavininkis, nei ji pati, grindžia vien patogumo kriterijumi, nurodydama, kad jos neįgali motina taip galėtų patogiau patekti prie ežero. Abi šalys pripažino, kad sklypo vietoje, kur ieškovė siekia turėti asmeninio naudojimo taką prie ežero, yra atsakovui priklausantis nuotekų šulinys.
18. Ieškovei neįrodžius, kad nusistovėjusios naudojimosi žemės sklypu tvarkos keitimas tokiu būdu, kad ji turėtų perėjimą prie ežero, labiausiai atitinka bendrasavininkių teisių pusiausvyros principą, jos siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka atmesta kaip ydinga, nesvarstant kitų jos siūlomos naudojimosi žeme tvarkos aspektų.
19. Nors 2005 m. lapkričio 28 d. nutartimi Nr. 3K-3-617/2005 Lietuvos Aukščiausiasis teismas konstatavo, kad po ūkinio pastato priskyrimo J. T. nuosavybėn išnyko bendro naudojimo žemės sklypo poreikis prie šio ūkinio pastato ir nurodė, kad 39 kv. m ploto bendro naudojimo žemės sklypo dalį priskyrus J. T. naudojimui turi būti sprendžiamas klausimas dėl naudojimo kompensavimo Č. Č. kita J. T. naudojamo žemės sklypo dalimi, tačiau 2014 m. sausio 22 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini)patikslintus žemės sklypo kadastro duomenis ir žemės sklypo plotui sumažėjus iki 472 kv. m, L. P. naudojamo žemės sklypo ploto kompensavimas iš 39 kv. m E. T. naudojimui perduotino bendro naudojimo ploto nebeaktualus.
20. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis ieškovei nuosavybės teise priklauso 185 kv. m, o atsakovui – 289 kv. m iš 474 kv. m. žemės sklypo. Atsakovas ieškovės naudojimui siūlo 114,5 kv. m., savo asmeniniam naudojimui – 218,5 kv. m, bendram naudojimui – 141 kv. m. Bendro naudojimo teritoriją bendrasavininkiai naudoja lygiomis teisėmis ir lygiomis dalimis, todėl kiekvienam bendrasavininkiui tenka po 70,5 kv. m bendro naudojimo žemės sklypo dalies. Bendrasavininkiui tenkančią bendro naudojimo žemės sklypo dalį pridėjus prie jam tenkančios asmeninio naudojimo dalies, ieškovės naudojimui atitenka 185 kv. m, atsakovo naudojimui – 289 kv. m, kas atitinka šalių nuosavybės dalis žemės sklype.
21. Pagal atsakovo projektą bendro naudojimo plotas nustatomas po gyvenamuoju namu ir 1 metro pločio juosta aplink namą, kas užtikrintų namo priežiūrą. Bendram naudojimui priskiriama ir šalims bendrosios nuosavybes teise priklausanti kiemo aikštelė. Ši bendro naudojimo sklypo dalis, lyginant su 1995 metais nustatyta naudojimosi tvarka, iš esmės nekeičiama. Bendro naudojimo plotas, lyginant su ankstesne naudojimosi tvarka, mažinamas nuo 193 kv. m iki 141 kv. m, šalių asmeniniam naudojimui priskiriant bendro naudojimo teritoriją ne tik prie ūkinio pastato, bet ir bendrai naudojamą sklypo dalį nuo gyvenamojo namo iki ūkinio pastato. Šioje sklypo dalyje atsakovas savo asmeniniam naudojimui skiria 0,83 m pločio taką, jungiantį bendro naudojimo dalį su jo asmeninio naudojimo žemės sklypo dalimi. Likusi bendro naudojimo sklypo dalis šioje vietoje priskiriama ieškovės naudojimui. Taip pat ieškovės asmeniniam naudojimui perduodama atsakovo naudojama žemės sklypo dalis, tiesinant naudojimo su ieškove ribą ties pietvakarine ūkinio pastato siena. Tokiu būdu, ieškovei kompensuojant naudojimo praradimą dėl bendro naudojimo teritorijos perdavimo atsakovui, minimaliai keičiama nusistovėjusi naudojimo tvarka, o bendro naudojimo teritorijos minimizavimas mažina konfliktų tarp šalių galimybę. Esant tokioms aplinkybėms, teismas atsakovo pasiūlytą naudojimosi žemės sklypu tvarką laikė atitinkančiu bendrasavininkų teisių pusiausvyros, teisingumo ir sąžiningumo principus, todėl priešieškinį tenkino.
Šalies argumentai
22. Ieškovės teiginiai, kad atsakovas, nustatydamas bendro naudojimo ribą palei laiptus pats negalės patekti į savo rūsį ir vis tiek naudosis jos sklypo dalimi, atmetė kaip nepagrįstus. Atsakovas nurodė, kad į rūsį gali patekti per apatinę laiptų pusę. Todėl teismas padarė išvada, kad atsakovas, teikdamas teismui tokią naudojimosi bendru žemės sklypu tvarką, pats prisiima ir tokios tvarkos sąlygotų galimų nepatogumų riziką. Atsakovui teigiant, kad jo siūloma tvarka netrukdys jam naudotis gyvenamuoju namu, teismas neturi pagrindo juo netikėti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
23. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, prašo panaikinti 2020 m. vasario 17 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą –ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti. Priėmus naują sprendimą - perskirstyti bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidas bei priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme; prijungti prie bylos rašytinį įrodymą - neįgaliojo pažymėjimą (duomenys neskelbtini). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
23.1. teismas klaidingai kvalifikavo teisinius santykius kaip bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo naudojimosi tvarkos pakeitimą, o ne kaip šios tvarkos nustatymą. Pažymi, kad jokia naudojimosi tvarka, kaip juridinis faktas, ginčo sklypui nei 2014 metais, nei laikotarpiu nuo 1996 metų iki 2014 metų įregistruota nebuvo. Dėl to ji negalėjo tapti privaloma L. P., įsigijusiai 185/474 dalis žemės sklypo iš Č. Č. 2014 metais;
23.2. jeigu, kaip teigia atsakovas, galioja žemės sklypo naudojimo tvarka, nustatyta žemės privatizavimo metu, tai jis daug metų vienas naudojosi bendro naudojimo žeme, todėl po ginčo dėl ūkinio pastato (duomenys neskelbtini) /m pabaigos 2004 metais, šis plotas turi būti kompensuojamas ne bendro naudojimo žemės pakeitimais, o asmeniškai atsakovo naudojamos žemės sąskaita;
23.3. pagal ieškovės siūlomą planą būtų nepažeidžiamas socialinės taikos ir proporcingumo kriterijus, ji siūlė padidinti bendro naudojimo žemės plotą nuo namo sienos iš kiemo pusės, kas užtikrintų tai, kad tenkinant savo poreikius ir interesus (naudojantis rūsiu, kapojant malkas ar einant prie savo elektros paskirstymo dėžutės), atsakovas naudotųsi būtent bendram naudojimui skirta žemės sklypo dalimi, o ne ieškovės naudojimui skirta sklypo dalimi;
23.4. atsakovas nuolat gyvena (duomenys neskelbtini), todėl teismas turėjo atsižvelgti ne į jo, o į ieškovės, nuolat gyvenančios name ir naudojančios žemės sklypą savo reikmėms, naudojimo tvarkos planą, kuris leistų užkirsti galimybę atsakovui ar su juo susijusiems asmenims naudotis ne tik atsakovui, bet ir ieškovei asmeniniam naudojimui priskiriama žemės sklypo dalimi ir leistų ieškovei ir jos neįgaliai motinai per bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą nueiti prie ežero;
Žemesnės instancijos teismas
23.5. skundžiamu teismo sprendimu nustatytas 1 metro bendro naudojimo žemės atstumas nuo gyvenamojo namo sienos iš kiemo pusės yra akivaizdžiai per mažas tam, kad atsakovas galėtų naudotis jam priklausančiu turtu nepažeidžiant ieškovės interesų, dėl ko tarp šalių neišvengiamai kils konfliktai ir nebus pasiektas socialinės taikos tikslas;
23.6. sprendime nurodžius, kad ieškovės neįgalios motinos galimybė patekti prie ežero nereikšminga, teismas net nesvarstė kitų ieškovės siūlomos naudojimosi žemės sklypu tvarkos aspektų ir patvirtino naudojimosi tvarką, kuri leidžia atsakovui bet kuriuo metu naudotis žemės sklypo dalimi, kuri pagal jo paties pasiūlymą priskiriama tik ieškovės asmeniniam naudojimui, tuo tarpu ji atsakovo asmeniniam naudojimui priskiriama žemės sklypo dalimi naudotis negalės;
23.7. sutikimą šulinio (ir kanalizacijos) įrengimui, siekdamas geranoriškų santykių su kaimynais, 2003 metais davė Č. Č.. Tuo tarpu J. T., Č. Č. sutikimu įsirengusi sau kanalizaciją, jau nesutiko su tuo, kad Č. Č. turėtų išėjimą prie (duomenys neskelbtini) ežero per bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą žemės sklypą. Tokiu būdu, bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo bendraturčių interesų pusiausvyros principo pažeidimas yra ilgalaikis ir iki šiol trunkantis reiškinys;
23.8. teismo sprendimu patvirtintame plane žemės sklypo dalių plotai nėra nurodyti taip, kaip to reikalauja Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės. Skundžiamu teismo sprendimu patvirtintame plane žemės sklypo dalių plotai sudaro 191,5 kv. m. ir 114,5 kv. m. Be to, Taisyklių 38.4.4 punktas nustato, kad „Eilučių skaičius lentelėje priklauso nuo bendraturčių skaičiaus ir nuo žemės sklypo dalių skaičiaus“, tuo tarpu kai skundžiamu sprendimu patvirtintame plane lentelėje apie žemės sklypo naudojimą skiltyje „bendrai“ įrašytas vienas plotas;
23.9. vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 41- 1539) patvirtintais Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose nustatytais reikalavimais (punktas 37.9), „plano kitos pusės dešinėje į lenteles surašomos specialiosios naudojimo sąlygos ir servitutai (nurodant jų plotą)“. Nors ginčo sklypas turi specialias naudojimosi sąlygas (nacionaliniai ir regioniniai parkai 474 kv. m, nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorija ir apsaugos zonos 474 kv. m) skundžiamu teismo sprendimu patvirtintame plane tokių įrašų nėra, nenurodyta žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo data, kaip tai nustato Taisyklių 38.4.5. punktas. Atsakovo pateiktas ir teismo patvirtintas žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planas neatitinka įstatymo reikalavimų;
Atsiliepimas
24. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos prašo civilinę bylą nagrinėti savo nuožiūra, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pagal byloje esančią medžiagą.
25. Atsiliepimu į apeliacinį skundą E. T. prašo atmesti apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš ieškovės 1 060 Eur advokato pagalbos išlaidų atlyginimą. Atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvai:
Žemesnės instancijos teismas
25.1. pirmosios instancijos teismas šalių prašomas nustatyti naudojimosi tvarkas pagrįstai vertino atsižvelgdamas į nuodytus pasikeitimus, į tai, kokią įtaką jie turi nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai, vertino šalių pateiktus naudojimosi tvarką iliustruojančius planus ir jais siūlomus naujus sprendinius, atsižvelgdamas į jų nustatymo tikslą, o taip pat atsižvelgdamas į tarp bendraturčių jau anksčiau išnagrinėtose bylose pateiktus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) išaiškinimus;
25.2. dėl priimtų teismų sprendimų žemės sklypo plotas sumažėjo nuo 507 kv. m iki 474 kv. m., tačiau dėl šio sumažėjimo žemės sklypo geometrija nepasikeitė. Susiaurėjo tik sklypo dalis, kuri bendraturčiams buvo skirta naudotis bendrai (pagal ieškovės plano kraštinę, pažymėtą taškais 9-12). Dėl šios priežasties sklypo sumažėjimas įtakojo tik bendro naudojimo žemės ploto sumažėjimą ir atsakovo asmeniškai naudotos dalies sumažėjimą. Tuo tarpu ieškovės naudota asmeniškai dalis nesumažėjo. Todėl išliko galimybė nedaryti intervencijos į šalių asmeniškai naudotų dalių geometriją (vietą sklype) ir ją išsaugoti, kad būtų kuo mažiau kėsinamasi į nusistovėjusią žemėnaudą;
25.3. apeliantei apie naudojimosi tvarką buvo žinoma nuo 2004 metų, ji buvo nustatyta sandoriu, kuriam tuo metu įstatymas nekėlė notarinio tvirtinimo formos reikalavimo, todėl teigti, kad jis nesukelia pasekmių, nes nebuvo tvirtintas notaro, nėra teisinio pagrindo;
25.4. naudojimosi tvarka buvo įtvirtinta tiek 1995 m. plane, tiek valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartyse, kurie buvo registruoti viešuose registruose. Ieškovė, įsigydama žemės sklypą, matė 1995 žemės sklypo planą, nes jis buvo vienintelis ir visą laiką ieškovė sklypu naudojosi pagal šį planą;
25.5. pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinį, kadangi ieškovės prašoma nustatyti naudojimosi tvarka neatitiko LAT išaiškinimų, pažeidė bendraturčių interesų pusiausvyros principą bei protingumo principą;
Šalies argumentai
25.6. ieškovės prašoma nustatyti naudojimosi tvarka negalėjo būti nustatyta dėl to, kad ieškovė siekė pakeisti naudojimosi tvarką ne tik ta apimtimi, kiek tą lemia pakitusios aplinkybės (ūkinio pastato nuosavybės pasikeitimas ir sklypo sumažėjimas), bet apeliantė siekia įgyti teisę asmeniškai naudoti tą žemės sklypo dalį, kuria iki šiol asmeniškai naudojasi atsakovas (ieškovės plane ši dalis pažymėta taškais 3, 4, 5, 6, 24, 25 ir toliau ši dalis vadinama sklypo dalimi A), kad turėti išėjimą prie (duomenys neskelbtini) ežero;
25.7. sklypo dalyje, kuria asmeniškai naudotis siekia ieškovė (Sklypo dalyje A), yra atsakovo turtas: šuliniai, vamzdynai, nuotėkų įrenginiai, augalai. Todėl ši dalis negali būti skirta naudotis ieškovei, nes tokiu būdu atsakovas prarastų galimybę prieiti prie savo turto. Ieškovė neturi jokio nuosavybės teise valdomo objekto, prie kurio jai reikėtų patekti per Sklypo dalį A, ji turi galimybę patekti prie ežero taip, kaip ir visi kiti – iš sklypo į gatvę ir iš gatvės viešu taku. Todėl sklypo dalies A pavertimas ieškovės asmeniškai naudojama dalimi nėra nei būtinas, bei proporcingas kito bendraturčio atžvilgiu.
25.8. apeliantė klaidina teismą, teigdama, kad neišspręstas 39 kv. m. žemės sklypo dalies kompensavimo klausimas. Apeliantė visada naudojosi jai proporcingai tekusia sklypo dalimi ir jos interesai nebuvo pažeisti;
25.9. apeliantės teiginiai dėl per siauro 1 m. bendro naudojimo žemės ploto aplink namą, dėl ko atsakovas neva negalės patekti į rūsį, negalės prieiti prie elektros skydinės, yra nepagrįsti, nes toks plotas pakankamas patekti prie bendrąja nuosavybe priklausančių objektų ir tai patvirtina ir pati apeliantė, nes jos plane šis atstumas palei dalį gyvenamojo namo taip pat yra 1 m;
25.10. žemės sklypo dydžio faktinis sumažėjimas buvo sąlygotas pasikeitusių žemės sklypo ribų su kaimyniniu sklypu, kuris ribojasi su ieškovės ir atsakovo sklypu palei bendram naudojimui priskirtos žemės dalies ribą. Pati sklypo geometrija išliko nepakitusi, todėl atsakovo plane žemės sklypo naudojimosi tvarka išliko maksimaliai artima tai, kuri galiojo nuo 1995 m., nes būtent ja vadovaudamiesi abu bendraturčiai sklypu naudojasi iki šiol – įrenginėja, puoselėja, atlieka statybas.
Atsiliepimas
25.11. Atsakovo priešieškiniu nurodyta naudojimosi tvarka atitinka visus būtinuosius reikalavimus: maksimaliai atitinka 1995 metais nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką, L. P. tenka 185 kv. m, o E. T. tenka 289 kv. m. Toks plotų paskirstymas atitinka bendraturčių turimas dalis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą. Bendro naudojimo žemės dalis palei ūkinį pastatą, nustačius, kad ūkinis pastatas nuosavybės teise priklauso tik E. T., kuria L. P. nebetikslinga naudotis, yra skirta naudotis E. T., o L. P. proporcingai kompensuojama asmeniniam naudojimui skirta žeme, padidinant jai tenkančią dalį;
25.12. Teismas ne patvirtino, o pakeitė naudojimosi žemės sklypu tvarką. Dėl priimto teismo sprendimo laikytina, kad naudojimosi tvarka nustatyta teismo sprendimu, o planas yra tik sprendimo sudedamoji dalis ir jis atskirai nebus registruojamas.
25.13. nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas bei žemės sklypo planas patvirtina, kad kadastriniai žemės sklypo matavimai buvo atlikti UAB „Traksalis“, 2013-07-22 planas, atitinkantis minėtų teisės aktų reikalavimus, buvo suderintas, pasirašytas ir įregistruotas nuo 2014-02-18. Tuo tarpu nagrinėjama byla nėra keičiami kadastriniai duomenys. Taigi, parengtas planas nėra skirtas kadastro duomenų tikslinimui, apeliaciniame skunde nurodyti įstatymas netaikomas;
25.14. apeliantės pateikti įrodymai: dokumentai apie jos motinos sveikatos būklę, teigiant, kad takas prie ežero yra reikalingas jos motinai, nėra susiję su nagrinėjama byla, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė juos priimti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis), todėl bylą nagrinėja laikydamasi apeliacinio skundo ribų.
21. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė papildomus rašytinius įrodymus – savo motinos neįgaliojo pažymėjimą. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pripažintina, kad byloje sprendžiamas klausimas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo, todėl pateikiami rašytiniai įrodymai, kuriuos pagrįstai atsisakė priimti pirmosios instancijos teismas, nepriimami, nes jie nėra nesusiję su nagrinėjama byla dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos pakeitimo.
22. Šalys yra 0,0474 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrasavininkiai. Ieškovei priklauso 185/474 dalys (185 kv. m) atsakovui E. T. – 289/474 dalys (289 kv. m) žemės sklypo. Žemės sklype yra dviejų butų gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris dalimis priklauso šalims; ūkinis pastatas 3I1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinė 4I1ž unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinis pastatas 5I1ž unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) priklausantys E. T.; 6,50 kv. m ploto kiemo aikštelė unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios 1/3 dalis priklauso ieškovei, o 2/3 dalys – atsakovui. Žemės naudojimosi tvarka buvo nustatyta 1995 m., kuomet buvo sudarytas žemės sklypo planas, kuriuo Č. Č. asmeniniam naudojimui (buvęs ieškovės dalies turto savininkas) buvo paskirta 102 kv. m sklypo dalis, plane pažymėta indeksu “2”. J. T. asmeniniam naudojimui buvo paskirta 212 kv. m. sklypo dalis, plane pažymėta indeksu “1”. Bendram bendrasavininkių naudojimui buvo paskirta 193 kv. m. sklypo dalis, plane pažymėta indeksu “3”. Kadangi naudojimosi tvarka jau buvo nustatyta (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 30 str. 1 d.), šalys žemės sklypu naudojosi pagal šią tvarką, ieškovė pati yra pripažinusi, kad dėl pasikeitusių aplinkybių tapo nebegaliojanti pagal 1995 m. UAB „Trakuva“ parengtą planą nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė ne prašo nustatyti, o pakeisti žemės sklypo naudojimosi tvarką.
23. Naudojimosi tvarkos pakeitimas savo esme yra naujos naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymas, todėl keičiant naudojimosi tvarką turi galioti tie patys tvarkos įvertinimo principai, kaip ir ją nustatant. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad įvykus tam tikriems juridiniams faktams, gali atsirasti pagrindas keisti jau nustatytą naudojimosi bendru daiktu tvarką. Tačiau civilinių teisinių santykių stabilumo siekis reikalauja, kad nustatyta naudojimosi tvarka būtų pastovi ir keičiama tik tada, kai tam yra svarių priežasčių. Tokiomis pripažintinos naujai paaiškėjusios ar atsiradusios aplinkybės, turinčios reikšmę daikto naudojimo tarp bendraturčių tvarkos nustatymui. Pavyzdžiui, keisti nustatytą naudojimosi patalpomis tvarką galima dėl patalpų pertvarkymo, kai jos neišliko, padidėjo ar sumažėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-976/2003), naudojimosi žemės sklypu tvarką – dėl tam tikrų statinių nugriovimo atsiradus neužstatytos žemės ir išnykus bendro naudojimo takų poreikiui, pakeitus naudojimosi statiniais tvarką ir dėl to atsiradus būtinybei patekti į juos kitiems bendraturčiams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009).
24. Kadangi pasikeitė faktinės aplinkybės – po teismo sprendimų nuo 507 kv. m iki 474 kv. m sumažėjo šalių turimas žemės sklypo plotas, ūkinio pastato nuosavybė pripažinta vienam iš žemės sklypo bendrasavininkių (atsakovui), atsirado pagrindas keisti jau nustatytą naudojimosi bendru daiktu tvarką. Nagrinėjamu atveju abi šalys pateikė naudojimosi žemės sklypu planus.
25. Byloje esant abiejų šalių pasiūlymams keisti objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarką, turi būti įvertinamas visų pasiūlymų konstruktyvumas, įgyvendinimo realumas bei jų teisėtumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 25 d. nutartis Nr. 3K-3-283/2005). Pirmenybė galėtų būti suteikiama siūlymui, kuris neprieštarauja norminiams aktams, labiau atitinka bendraturčių poreikius ir suderina visų bendraturčių interesus į bendrai valdomą daiktą.
26. Apeliantė, nesutikdama su teismo sprendimu, kuriuo ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarka pakeista pagal atsakovo pateiktą projektą, apeliacinį skundą grindžia esminiais argumentais, kad vieno metro bendro naudojimosi žemės sklypo atstumas nuo gyvenamosios namo sienos iš kiemo pusės yra akivaizdžiai per mažas tam, kad atsakovas galėtų naudotis jam priklausančiu turtu, nepažeidžiant ieškovės teisių; siauras asmeninio naudojimosi takas, užtikrintų ieškovės patekimą prie ežero, o likęs minimalus bendro naudojimosi žemės plotas, užtikrintų galimybę palaikyti socialinę taiką tarp bendrasavininkių.
27. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos pakeitimo, teismai turi laikytis nuostatos, kad bendrosios dalinės nuosavybės objekto naudojimo principus labiausiai atitinka tokie pakeitimai, daromi vieno iš bendraturčių iniciatyva, kuriais kuo mažiau keičiami jo įsigijimo metu ar vėliau sudaryti šalių valią atitikę susitarimai dėl naudojimo tvarkos. Taip būtų užtikrinta proporcinga bendraturčių teisių apsauga nepažeidžiant teisėtų lūkesčių principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2007).
28. Nagrinėjamos bylos atveju atsakovo pateiktas nustatytos žemės sklypu tvarkos projektas, skirtingai nei atsakovės, yra parengtas taip, kad kuo mažiau būtų keičiama nusistovėjusi žemės sklypu naudojimosi tvarka. Todėl pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas pagal kurį iš byloje pateiktų naudojimosi žemės sklypu tvarkų projektą pakeisti naudojimosi tvarką, pagrįstai svarbiausiu kriterijumi pripažino esamą faktinę padėtį ir žemės naudojimo racionalumą.
29. Byloje nustatyta, kad dėl priimtų teismų sprendimų, šalims priklausantis žemės sklypo plotas sumažėjo nuo 507 kv. m iki 474 kv. m., tačiau dėl sumažėjimo žemės sklypo geometrija nepasikeitė. Susiaurėjo sklypo dalis, kuri bendraturčiams buvo skirta naudotis bendrai (pagal ieškovės plano kraštinę, pažymėtą taškais 9-12) bei sumažėjo atsakovo asmeniškai naudojama žemės sklypo dalis, tačiau dėl to neatsirado pagrindas keisti sklypo žemės sklypo naudojimosi dalimis tvarką, nustatant ieškovei teisę naudotis ta sklypo dalimi, kuria iki šiol naudojosi tik atsakovas. Pagal ieškovės projektą, jai asmeniniam naudojimui būtų skirta žemės sklypo dalis, kuria ji galėtų turėti tiesioginį priėjimą prie ežero, tačiau šia sklypo dalimi nuo 1995 m. pagal patvirtintą žemės sklypo naudojimosi tvarką naudojasi atsakovas. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės planas neužtikrina proporcingos bendraturčių teisių ir teisėtų lūkesčių apsaugos, ankstesnės tvarkos laikymosi (nesant pateisinamo pagrindo nukrypti nuo jos), toks ieškovės interesas negali būti laikomas teisėtu ir įgyvendinamas kito bendraturčio sąskaita, vien dėl patogumo, nes priėjimo prie ežero ji niekada neturėjo.
30. Jeigu bendraturčių faktiškai naudojamame sklype yra vieno iš jų statiniai, įrenginiai, nustatoma tokia naudojimosi tvarka, kad šie statiniai, įrenginiai liktų šiam bendraturčiui paskirtoje naudotis sklypo dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-964/2003).
31. Ieškovė neneigia, kad sklypo dalyje, kurią ji pageidauja gauti sau kaip naudojamo sklypo dalį yra atsakovo turtas: šuliniai, vamzdynas, nuotekų įrenginiai, augalai. Įrenginiai įrengti turint bendraturčio sutikimus, todėl, nustačius naudojimosi tvarką pagal ieškovės projektą, atsakovas netektų galimybės naudotis jam priklausančiais statiniais ar patekimas prie jų priklausytų nuo ieškovės geranoriškumo, kas pažeistų atsakovo interesus bei sąlygotų ginčus ir konfliktus ateityje.
32. Pagal atsakovo planą, bendro naudojimo plotas nustatomas po gyvenamuoju namu ir 1 metro pločio juosta aplink namą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks atstumas yra pakankamas, leidžiantis bendrasavininkams prieiti prie gyvenamojo pastato, jį prižiūrėti ir eksploatuoti, atsakovui patekti rūsį. Toks pats atstumas aplink namą numatytas ir ieškovės pateiktame plane, todėl teigti priešingai nėra pagrindo. Bendram naudojimui priskirta ir šalims bendrosios nuosavybes teise priklausanti kiemo aikštelė. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, tokia bendro naudojimo sklypo dalis, lyginant su 1995 metais nustatyta naudojimosi tvarka, iš esmės nėra keičiama. Bylos duomenimis nustatyta, kad ūkinis pastatas nuosavybės teise priklauso tik atsakovui, todėl ieškovei neliko poreikio patekti prie šio ūkinio pastato ir bendro naudojimo žemės sklypo būtinumo šioje sklypo dalyje. Bendro naudojimo plotas, lyginant su ankstesne naudojimosi tvarka, sumažintas nuo 193 kv. m iki 141 kv. m, šalių asmeniniam naudojimui priskiriant bendro naudojimo teritoriją ne tik prie ūkinio pastato, bet ir bendrai naudojamą sklypo dalį nuo gyvenamojo namo iki ūkinio pastato.
33. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad papildomas žemės sklypas, jį prijungus prie bendraturčių turėto žemės sklypo, turi būti naudojamas, atsižvelgiant į dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-964/2003). Nagrinėjamu atveju, analogiškai, sumažėjus žemės sklypui, žemės sklypo naudojimas turi būti nustatomas atsižvelgiant į turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise dalis.
34. Ieškovei bendrosios nuosavybės teise priklauso 185/474 dalys, o atsakovui – 289/474 bendro 474 kv. m ploto. Pagal atsakovo planą L. P. tenka 185 kv. m. (114,5 + 141/2), E. T. tenka 289 kv. m. (27+191,5+141/2). Bendro naudojimo teritoriją bendrasavininkiai naudoja lygiomis teisėmis ir lygiomis dalimis, todėl kiekvienam bendrasavininkiui tenka po 70,5 kv. m bendro naudojimo žemės sklypo dalies. Toks plotų paskirstymas atitinka bendraturčių turimas dalis.
35. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nors 2005 m. lapkričio 28 d. nutartimi Nr. 3K-3-617/2005 Lietuvos Aukščiausiasis teismas pasisakė, kad po ūkinio pastato priskyrimo J. T. nuosavybėn išnyko bendro naudojimo žemės sklypo poreikis prie šio ūkinio pastato ir nurodė, kad 39 kv. m ploto bendro naudojimo žemės sklypo dalį priskyrus J. T. naudojimui turi būti sprendžiamas klausimas dėl naudojimo kompensavimo Č. Č. kita J. T. naudojamo žemės sklypo dalimi, tačiau 2014 m. sausio 22 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini)patikslintus žemės sklypo kadastro duomenis ir žemės sklypo plotui sumažėjus iki 472 kv. m, L. P. naudojamo žemės sklypo ploto kompensavimas iš 39 kv. m E. T. naudojimui perduotino bendro naudojimo ploto nebeaktualus. Apeliacinės instancijos teismas pritaria tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai.
36. Ieškovės teigimu, atsakovo projektas negali būti vykdomas, nes neatitinka įstatymo reikalavimų, t.y. neatitinka Žemės ūkio ministro 20002-12-30 įsakymo Nr. 522 „dėl Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių patvirtinimo“ ir Vyriausybės nutarimo Nr. 534, kuriuo patvirtintos Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatos.
37. Pagal Kadastro nuostatų 15 punktą žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, atliekami: įregistruotus Nekilnojamojo turto registre žemės sklypus padalijant, atidalijant, sujungiant ir atliekant jų amalgamaciją; keičiant įregistruotų Nekilnojamojo turto registre žemės sklypų, kurių ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nenustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje ar su šia sistema susietose vietinėse koordinačių sistemose, pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, išskyrus šių Nuostatų 541.3 punkte nurodytus atvejus; 15.3. formuojant valstybinės žemės sklypus (išskyrus žemės sklypus, formuojamus iki 2011-12-31, nuosavybės teisėms atkurti ir asmeniniam ūkiui kaimo gyvenamosiose vietovėse);
38. Taisyklių 44 punkte nustatyti atvejai, kada yra tikslinami žemės sklypo kadastro duomenys: jeigu žemės sklype buvo pastatyti, rekonstruoti, kapitališkai suremontuoti ar nugriauti statiniai, atlikti nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės tvarkymo darbai (išskyrus tuos atvejus, kai dėl rekonstruotų ar kapitališkai suremontuotų statinių ar kilnojamosios kultūros paveldo vertybės tvarkymo statybos darbų žemės sklypo užstatytas plotas ir statinių forma (konfigūracija) nepasikeičia), iškasti tvenkiniai, įrengti valymo ar melioracijos ir kiti žemės sklypo įrenginiai.
39. Bylos duomenimis kadastriniai žemės sklypo matavimai buvo atlikti UAB „Traksalis“ 2013-07-22, planas buvo suderintas ir įregistruotas nuo 2014-02-18. Nagrinėjamoje byloje kadastriniai matavimai nėra keičiami ar tikslinami, todėl Nekilnojamo turto kadastro nuostatai ir nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės, planui netaikomi.
40. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 12 dalį žemės sklypo planas – tai pagal matavimus vietovėje Kadastro nuostatų nustatyta tvarka parengtas brėžinys, kuriame pažymimos žemės sklypo ribos ir kadastro duomenys. Pirmosios instancijos teismas, keisdamas naudojimosi tvarką, pagrįstai vadovavosi atsakovo pateiktu planu, kuriame siūlomos šalims sklypo dalys yra identifikuotos bei pažymėtos, o šis identifikavimas nebuvo ginčijamas. Atsakovo pateiktame sklypo plane aiškiai nurodytas bendraturčiams tenkančių žemės dalių dydžiai ir išsidėstymas, o riba, skirianti bendraturčių naudojamas dalis, jame nubrėžta taip, kad šalims ir teismui buvo galima konkrečiai jas identifikuoti ir vadovaujantis planu nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką.
41. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje priimdamas sprendimą, pirmosios instancijos teismas įvertino byloje pateiktų įrodymų visumą, todėl, atsižvelgęs į tai, kad atsakovo užsakymu parengtame plane siūloma naudojimosi tvarka iš esmės atitinka nusistovėjusią naudojimosi žemės sklypu tarp bendraturčių tvarką, ji yra racionali ir optimali, atitinka bendraturčių interesų pusiausvyros principą, minimizuoja ginčų ir konfliktų tarp bendraturčių atsiradimą ateityje, turėjo pagrindą priešieškinį patenkinti, o ieškinį atmesti.
42. Vadovaujantis Civilinio kodekso 4.81 straipsniu, namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgiant į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Jeigu toks susitarimas yra notariškai patvirtintas ir įregistruotas viešame registre, tai jis yra privalomas ir tam asmeniui, kuris vėliau įgyja dalį to namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto dalį bendrosios nuosavybės teisėmis. Jei savininkai nesusitaria, naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarką gali nustatyti teismas. Žyma apie bendraturčių susitarimą dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu Nekilnojamojo turto registre daroma bet kuriame Registrų centro klientų aptarnavimo padalinyje kartu su prašymu pateikus bendraturčių susitarimą dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu nustatymo ar kitą dokumentą (teismo sprendimą, nutartį), patvirtinantį, kad tokia tvarka nustatyta (https://info.registrucentras.lt/content/8549). Taigi naudojimosi tvarka gali būti registruojama ir yra vykdytina.
43. Apeliacinio skundo netenkinus, netenkinamas ir apeliantės prašymas atlyginti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą reglamentuojančio CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo bei išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Atsakovas pateikė teismui atstovavimo išlaidų realų sumokėjimą patvirtinantį dokumentą, jų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) numatytų maksimalių dydžių. Atsakovas turėjo 1 060 Eur advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme, kurios priteistinos iš ieškovės (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš L. P. ((P.)), asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. T. 1 060 Eur (tūkstantis šešiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.