- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-17
- Bylos Nr.
- 2-83-424/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01154-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Valiulytė
- Ieškovas
- L. P.
- Atsakovas
- E. T.
- Trečiasis asmuo
- Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. P. ieškinį atsakovui E. T., trečiajam asmeniui Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir atsakovo E. T. priešieškinį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė L. P. prašo nustatyti naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarką pagal IĮ „Aplanas“ 2019-09-20 parengtą planą. Nustatyti, kad atsakovo E. T. naudojimui tenka 214 kv.m žemės sklypo dalis, kurią sudaro 27 kv.. žemės sklypo dalis, plane pažymėta indeksu I ir taškais: 1 (kodas R, koordinatė X 6057285.45, koordinatė Y 560184.17), 2 (kodas R, koordinatė X 6057289.66, koordinatė Y 560190.41); 16 (kodas R, koordinatė X6057286.71, koordinatė Y 560192.26); 15 (kodas R, koordinatė X 6057282.38, koordinatė Y 560186.18); 1 (kodas R, koordinatė X 6057285.45, koordinatė Y 560184.17) bei 187 kv.m žemės sklypo dalis, pažymėta indeksu II ir taškais: 6 (kodas R koordinatė X 6057306.75, koordinatė Y 560217.49); 7 (kodas R koordinatė X 6057303.96, koordinatė Y 560220.95); 8 (kodas R koordinatė X 6057297.32, koordinatė Y 560212.43) 9 (kodas R koordinatė X 6057291.39, koordinatė Y 560215.43); 10 (kodas R koordinatė X 6057281.55, koordinatė Y 560203.75); 22 (kodas R koordinatė X 6057282.90, koordinatė Y 560202.79); 23 (kodas R koordinatė X 6057285.96, koordinatė Y 560206.40); 25 (kodas R koordinatė X 6057295.06, koordinatė Y 560200.33); 24 (kodas R koordinatė X 6057300.29, koordinatė Y 560208.18); 6 (kodas R koordinatė X 6057306.75, koordinatė Y 560217.49).
Nustatyti, kad Ieškovės L. P. naudojimui tenka 110 kv.m žemės sklypo dalis, plane pažymėta indeksu II ir taškais: 2 (kodas R, koordinatė X 6057289.66, koordinatė Y 560190.41); 3 (kodas R koordinatė X 6057296.84, koordinatė Y 560200.96); 4 (kodas R koordinatė X 6057301.20, koordinatė Y 560207.56; 5 (kodas R koordinatė X 6057307.47, koordinatė Y 560216.60); 6 (kodas R koordinatė X 6057306.75, koordinatė Y 560217.49); 24 (kodas R koordinatė X 6057300.29, koordinatė Y 560208.18); 25 (kodas R koordinatė X 6057295.06, koordinatė Y 560200.33); 23 (kodas R koordinatė X 6057285.96, koordinatė Y 560206.40); 22 (kodas R koordinatė X 6057282.90, koordinatė Y 560202.79); 21 (kodas R koordinatė X 6057285.56, koordinatė Y 560200.69); 20 (kodas R koordinatė X 6057285.36, koordinatė Y 560200.42); 19 (kodas R koordinatė X 6057288.03, koordinatė Y 560198.49); 18 (kodas R koordinatė X 6057287.58, koordinatė Y 560197.83); 17(kodas R koordinatė X 6057289.57, koordinatė Y 560196.40); 16 (kodas R koordinatė X 6057286.71, koordinatė Y 560192.26); 2 (kodas R, koordinatė X 6057289.66, koordinatė Y 560190.41).
Nustatyti, kad šalių bendram naudojimui atitenka 150 kv.m žemės sklypo dalis, plane pažymėta indeksu IV ir taškais: 13 (kodas R, koordinatė X 6057275.60, koordinatė Y 560190.97); 14 (kodas R, koordinatė X 6057281.55, koordinatė Y 560186.74); 15 (kodas R, koordinatė X 6057282.38, koordinatė Y 560186.18); 16(kodas R koordinatė X 6057286.71, koordinatė Y 560192.26); 17 (kodas R koordinatė X 6057289.57, koordinatė Y 560196.40); 18 (kodas R koordinatė X 6057287.58, koordinatė Y 560197.83); 19 (kodas R koordinatė X 6057288.03, koordinatė Y 560198.49); 20 (kodas R koordinatė X 6057285.36, koordinatė Y 560200.42); 21 (kodas R koordinatė X 6057285.56, koordinatė Y 560200.69); 22(kodas R koordinatė X 6057282.90, koordinatė Y 560202.79); 10 (kodas R koordinatė X 6057281.55, koordinatė Y 560203.75); 11(kodas R koordinatė X 6057280.09, koordinatė Y 560202.02); 12 (kodas R koordinatė X 6057272.91, koordinatė Y 560192.62); 13(kodas R koordinatė X 6057275.60, koordinatė Y 560190.97). Tuo atveju, jeigu atsakovo E. T. kanalizacijos dangtis ar/ir šulinys atsiduria L. P. asmeniniam naudojimui priskirtoje žemės dalyje, L. P. įpareigotina netrukdyti E. T. prieiti prie kanalizacijos dangčio ir/ar šulinio būtinų veiksmų atlikimui.
Šalies argumentai
Ieškovė L. P. nurodė, kad jai ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 474 kv. m bendro ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), sklypo kadastrinis Nr. 7977/0002:0073 (žemės sklypas). Ieškovei priklauso 185 kv. m, ( 39 proc.), o atsakovui – 289 kv. m (61 proc.) žemės sklypo. Žemės sklype yra dviejų butų gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinys unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurie dalimis priklauso šalims; ūkinis pastatas 3I1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinė 4I1ž unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinis pastatas 5I1ž unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantys E. T. kuris šį turtą įgijo iš J. T. pagal 2009-10-09 dovanojimo sutartį. Ieškovė jai priklausančią žemės sklypo dalį įsigijo 2014 m. iš buvusio žemės sklypo bendraturčio Č. Č., kuris ją buvo nupirkęs iš valstybės 1996-03-28 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi. Č. Č. įsigyjant žemės sklypo dalį iš valstybės, tarp jo ir atsakovo buvo nustatyta ir naudojimosi žemės sklypu tvarka pagal 1995 m. UAB „Trakuva“ parengtą planą. Žemės sklypo plotas tuo metu buvo 507 kv.m. J. T. naudojama žemės sklypo dalis buvo nustatyta 212 kv.m, Č. Č. naudojama dalis 102 kv.m, o bendram naudojimui buvo skirta 193 kv.m sklypo dalis. Tarp Č. Č. ir J. T. kilęs ginčas dėl ūkinio pastato 3J1/m priklausomybės buvo išspręstas Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2004-04-27 nutartimi, pripažįstant jį J. T. nuosavybe. 2005-11-28 Lietuvos Aukščiausiasis teismas nutartyje Nr. 3K-3-617/2005 nustatė, kad vienai J. T. priskyrus naudotis 39 kv.m prie ūkinio pastato, Č. Č. turi būti kompensuota kita J. T. tenkančia sklypo dalimi.
2013 m. kilo ginčas su gretimo žemės sklypo savininku J. F. dėl ribos tarp žemės sklypų. Ginčas buvo išspręstas Vilniaus apygardos teismo 2013-12-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1819-450/2012, pritaikius restituciją, valstybei buvo grąžinta 41 kv. m žemės sklypo dalis. Patikslinus žemės sklypo kadastro duomenis, sklypo plotas sumažėjo iki 474 kv.m. Sumažėjus žemės sklypo plotui ir atsižvelgiant į tai, kad 39 kv.m žemės plotas iki šiol nekompensuotas, yra pažeidžiama šalių interesų pusiausvyra. Pasikeitus aplinkybėms prašo nustatyti naudojimosi tvarką pagal jos pateiktą planą. Nurodė, kad jo pareiktas naudojimosi žemės sklypu planas optimaliai užtikrina abiejų bendraturčių interesų pusiausvyrą, bendram naudojimui paliekama tik būtinoji žemės sklypo dalis, užtikrinanti galimybę patekti prie elektros paskirstymo dėžučių, užtiktina tinkamą bendrų objektų naudojimą ir priežiūrą, nustatyta naudojimosi tvarka užtikrina galimybę abiem bendraturčiams patogiai naudotis jiem skirtomis sklypo dalimis, o ieškovės motina turinti negalią ir ribotas judėjimo galimybes, galėtų patekti prie ežero.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su ieškiniu, atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašė naudojimosi žemės sklypu tvarką pakeisti pagal jo pateiktą UAB „Kadastrakis“ 2019-10-08 parengtą planą nustatant, kad L. P. asmeniniam naudojimui skiriama 114,5 kv.m žemės sklypo dalis, plane pažymėta indeksu III ir taškais: 2 (kodas R, koordinatė X 6057289.66, koordinatė Y 560190.41); 3 (kodas R, koordinatė X 6057296.84, koordinatė Y 560200.96); 20 (kodas R, koordinatė X 6057291.41, koordinatė Y 560203.93);19 (kodas R, koordinatė X 6057289.39, koordinatė Y 560205.35); 18 (kodas R, koordinatė X 6057286.26, koordinatė Y 560208.07); 17 (kodas R, koordinatė X 6057281.43, koordinatė Y 560202.32); 16 (kodas R, koordinatė X 6057289.57, koordinatė Y 560196.36); 15 (kodas R, koordinatė X 6057286.71, koordinatė Y 560192.26); 2 (kodas R, koordinatė X 6057289.66, koordinatė Y 560190.41)
E. T. asmeniniam naudojimui skirti 27 kv.m žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu I ir taškais: 1 ( kodas R, koordinatė X 6057285.45, koordinatė Y 560184.17); 2 (kodas R, koordinatė X 6057289.66, koordinatė Y 560190.41); 15 (kodas R, koordinatė X 6057286.71, koordinatė Y 560192.26); 14 (kodas R, koordinatė X 6057282.38, koordinatė Y 560186.18); 1 (kodas R, koordinatė X 6057285.45, koordinatė Y 560184.17) ir 191,5 kv.m. žemės sklypo dalis, plane pažymėta indeksu II ir taškais: 3 (kodas R, koordinatė X 6057296.84, koordinatė Y 560200.96); 4 (kodas R, koordinatė X 6057301.20, koordinatė Y 560207.56); 5 (kodas R, koordinatė X 6057307.47, koordinatė Y 560216.60); 6 (kodas R, koordinatė X 6057303.96, koordinatė Y 560220.95); 7 ( kodas R, koordinatė X 6057297.32, koordinatė Y 560212.43); 8 (kodas R, koordinatė X 6057291.39, koordinatė Y 560215.43); 9 (kodas R, koordinatė X 6057280.80, koordinatė Y 560202.86); 17(kodas R, koordinatė X 6057281.43, koordinatė Y 560202.32); 18 (kodas R, koordinatė X 6057286.26, koordinatė Y 560208.07); 19 (kodas R, koordinatė X 6057289.39, koordinatė Y 560205.35); 20 (kodas R, koordinatė X 6057291.41, koordinatė Y 560203.93); 3 (kodas R, koordinatė X 6057296.84, koordinatė Y 560200.96).
L. P. ir E. T. bendram naudojimui skirti 141 kv.m, žemės sklypo dalį, plane pažymėta indeksu IV ir taškais: 14 (kodas R, koordinatė X 6057282.38, koordinatė Y 560186.18);15 (kodas R, koordinatė X 6057286.71, koordinatė Y 560192.26);16 (kodas R, koordinatė X 6057289.57, koordinatė Y 560196.36);17 (kodas R, koordinatė X 6057281.43, koordinatė Y 560202.32);9 (kodas R, koordinatė X 6057280.80, koordinatė Y 560202.86);10 (kodas R, koordinatė X 6057280.09, koordinatė Y 560202.02);11 kodas R, koordinatė X 6057272.91, koordinatė Y 560192.62);12 (kodas R;NK, koordinatė X 6057275.60, koordinatė Y 560190.97);13 (kodas R, koordinatė X 6057281.55, koordinatė Y 560186.74);14 (kodas R, koordinatė X 6057282.38, koordinatė Y 560186.18).
Atsiliepimas
Atsakovas neginčijo ieškovės nurodytų faktinių aplinkybių, tačiau nesutiko su ieškovės siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka. Nurodė, kad bendrasavininkių ginčai dėl naudojimosi žemės sklypu buvo sprendžiami dviejose bylose ir Č. Č. bei L. P. ieškiniai buvo atmesti, konstatavus, kad jų reikalavimai kito bendrasavininkio asmeniškai naudojamą žemės sklypo dalį paversti bendro naudojimo sklypu prieštarauja teismų praktikai, nustatančiai, kad keičiant naudojimosi žemė sklypu tvarką, turi būti kuo mažiau kėsinamasi pakeisti nusistovėjusią tvarką. Ieškovė iš esmės pakartotinai siekia pakeisti naudojimosi žemės sklypu tvarką taip, kad ji atsakovo sąskaita turėtų išėjimą prie Galvės ežero, tik šį kartą siekia atsakovo naudojamą žemės sklypo dalį paversti savo asmeninio naudojimo žeme. Ieškovės interesas turėti priėjimą prie ežero negali būti ginamas, nes ieškovė dar prieš įsigydama žemės sklypo dalį iš Č. Č., žinojo apie nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką, todėl neįgijo daugiau teisių negu jų turėjo Č. Č.. Įsibrovimas į jo asmeniškai naudojamą žemės sklypo dalį ir pavertimas ieškovės asmeniškai naudojama žeme dar labiau pažeidžia jo teises negu jo naudojamos žemės sklypo dalies pavertimas bendro naudojimo žeme, kadangi tai nėra būtina, yra nesąžininga ir neproporcinga jo atžvilgiu. Nurodė, kad priešieškiniu siūlomos nustatyti naudojimosi žemės sklypu planas sudarytas, jis maksimaliai atsižvelgus į teismų pateiktus išaiškinimus ir nurodymus. Atsakovo asmeniniam naudojimu skiriama buvusi bendro naudojimo žemės sklypo dalis prie ūkinio pastato, o ieškovės asmeniškai naudojama sklypo dalis padidinama iš atsakovo asmeniškai naudojamo žemės sklypo; užtikrinama, kad bendraturčių asmeniškai naudojamo sklypo dalys nesumažėja, kiekvienam bendraturčiui tenkanti asmeninio naudojimo sklypo dalis nustatoma maksimaliai išsaugant buvusią faktinę naudojimo tvarką, bendram naudojimui tenka tik būtina žemės sklypo dalis.
Šalies argumentai
Ieškovė nesutikdama su priešieškini nurodė, kad pagal atsakovo siūlomą naudojimosi žemės sklypu tvarką, Aukščiausiojo teismo 2005-11-28 nutartyje Nr. 3K-3-617/2005 nurodyti 39 kv.m priskirti asmeniniam atsakovo naudojimui prie ūkinio pastato, atsakovo siūlomoje naudojimosi tvarkoje kompensuojami ne iš jo asmeninio naudojimo žemės, kaip tą nurodė kasacinės instancijos teismas, bet iš bendro naudojimo žemės, kas nėra tinkamas ieškovės praradimo kompensavimas. Atsakovas manipuliuodamas bendro naudojimo žemės dalimi bando tenkinti savo poreikius ieškovės dalies bendrojoje nuosavybėje sąskaita.
Trečiojo asmens Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko; prašė byla nagrinėti atstovui nedalyvaujant ir sprendimą priimti teismo nuožiūra.
Teismo nustatytos aplinkybės ir motyvai
Šalys yra 0,0474 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrasavininkiai.
Ieškovei L. P. priklauso 185/474 dalys (185 kv.m) atsakovui E. T. – 289/474 dalys (289 kv.m) žemės sklypo (b. l. 13-14). Žemės sklype yra dviejų butų gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris dalimis priklauso šalims; ūkinis pastatas 3I1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinė 4I1ž unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinis pastatas 5I1ž uniklaus Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantys E. T.; 6,50 kv. m ploto kiemo aikštelė unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios 1/3 dalis priklauso ieškovei, o 2/3 dalys – atsakovui. (b. l. 9-14).
Ieškovė butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 39/100 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) įgijo 2014-01-21 pirkimo-pardavimo sutartimi JK-258 iš Č. Č. ir M. Č. (civ.. byla Nr. e2-17-239/2017 1 t. b. l. 114-122). Šia pirkimo pardavimo sutartimi buvo nupirkta žemės sklypo, kurio plotas buvo 0,0507 ha dalis.
Atsakovas butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 61/100 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. 7977-0002-0073 įgijo 2009-10-08 dovanojimo sutartimi DA-4155 iš J. T. ir E. T..
Naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarka tarp bendrasavininkių buvo nustatyta dar valstybinės žemės privatizavimo metu, kai pradiniai žemės sklypo savininkai J. T. ir Č. Č. šį žemės sklypą įsigijo iš valstybės dalinės nuosavybės teise valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimis. Č. Č. žemės sklypo 39/100 dalis įgijo 1996-03-28 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. P79/96-0324 (civ. byla Nr. 2-247-213/2007, t. 2, b. l. 74), J. T. žemės sklypo 61/100 dalį įgijo 1996-02-08 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. P79/96-0074 (b.l. 39). Šiomis sutartimis bendrasavininkiai įgijo 507 kv. m ploto sklypą. Abiejų sutarčių 3.5 punktuose nurodyta, kad iš viso namų valdos plotas yra 507 kv.m., kur 102 kv.m. priklauso Č. Č., 212 kv.m priklauso E. T., o 193 kv. m plotu abu bendrasavininkiai naudojasi lygiomis dalimis. Iš namų valdos žemės sklypo ribų plano, sudaryto 1995 m. kovo mėnesį, matyti, kad prieš perkant valstybinės žemės sklypą, buvo sudarytas žemės sklypo planas, kaip to reikalavo Žemės įstatymo 14 str. Šiuo planu buvo nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka (b.l. 57). Č. Č. asmeniniam naudojimui buvo paskirta 102 kv.m. sklypo dalis, plane pažymėta indeksu “2”. J. T. asmeniniam naudojimui buvo paskirta 212 kv.m. sklypo dalis, plane pažymėta indeksu “1”. Bendram bendrasavininkių naudojimui buvo paskirta 193 kv.m. sklypo dalis, plane pažymėta indeksu “3”.
Šalies argumentai
Šalys, įgijusios žemės sklypą iš pradinių jo savininkų, įgijo ir visas jų teisės bei pareigas, susijusias su įgyta nuosavybe, tame tarpe ir teisę bei pareigą laikytis nustatytos naudojimosi šiuo bendru turtu tvarkos. Nors ieškovė ieškiniu prašo nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką, iš nurodytų aplinkybių akivaizdu, kad ieškovė siekia ne nustatyti, bet pakeisti jau nustatytą naudojimosi sklypu tvarką. Tam, kad būtų pakeista jau nusistovėjusi žemės sklypo naudojimo tvarka, tokio pakeitimo prašanti šalis turi nurodyti aplinkybes, kurių pagrindu galima būtų teigti, kad ši tvarka jau nebeatitinka realios situacijos ir bendrasavininkių interesų pusiausvyros principų.
Žemesnės instancijos teismas
2004-04-27 Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi Nr. 3K-3-256/2004 ūkinis pastatas 3J1/m, prie kurio 1995 metų plane buvo numatytas bendro naudojimo žemės sklypo dalis, atiteko J. T. nuosavybėn. Tuo pačiu išnyko būtinybė Č. Č. turėti priėjimą prie šio ūkinio pastato ir bendro naudojimo žemės sklypo poreikis šioje sklypo dalyje.
2012-12-13 Vilniaus apygardos teismui priėmus nutartį Nr. 2A-1898-450/2012 dėl 2011-11-25 trakų rajono apylinkės teismo sprendimo buvo išspręstas ginčas dėl sklypo ribų su gretimo sklypo savininku J. F. ir 41 kv. m iš šalių žemės sklypo grąžinta valstybei. 2014-01-22 Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 46SK-(14.46.110.)-55 buvo patikslinti žemės sklypo kadastro duomenys ir žemės sklypo plotas nustatytas 474 kv.m. ( civ. byla Nr. e2-17-239/2017 t.1,b.l.39, 48)
Šias šalių nurodytas aplinkybes – žemės sklypo ploto sumažėjimą ir ūkinio pastato nuosavybės pripažinimą vienam iš žemės sklypo bendrasavininkių - teismas laiko pakankamomis spręsti dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo, nes bendrasavininkių asmeniniam ir bendram naudojimui priskirti žemės sklypo plotai, nebeatitinka realios situacijos. Kad ūkinio pastato nuosavybės pripažinimas E. T. duoda pagrindą keisti naudojimosi žemės sklypu tvarką pripažino ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis teismas 2005-11-28 nutartimi Nr. 3K-3-617/2005, spręsdamas Č. Č. ir J. T. ginčą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo.
CK 4.75 str. 1 d. nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Tai reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais bei įpareigoja bendraturčius išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto valdymo bei nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita. Kai bendraturčiai nesutaria, bendro daikto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato teismas įvertinęs aplinkybes, susijusias su bendraturčio esminiu interesu naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi bei susiklosčiusiais faktiniais bendraturčių žemės naudojimo santykiais, bei vadovaudamasis racionalumo, patogumo ir faktinio naudojimo kriterijais, kurie išplaukia iš bendrųjų žemės teisinio santykių reguliavimo principų, numatytų Žemės įstatymo 1 str. 2 d.
Šalies argumentai
Pažymėtina, kad žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio(duomenys neskelbtini), bendrasavininkių teisminiai ginčai dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo vyksta nuo 2004 metų, kai į teismą su ieškiniu kreipėsi Č. Č., prašydamas naudojimosi žemės sklypu tvarką pakeisti taip, kad J. T. naudojama žemės sklypo dalis būtų paskirta bendram naudojimui, taip sudarant galimybę per ginčo žemės sklypą jam patekti į valstybei priklausantį pėsčiųjų taką ir prie Galvės ežero. Šioje byloje (Nr. 2-247-213-2007), kaip Č. Č. atstovė, dalyvavo ir L. P.. Ši byla du kartus buvo nagrinėjama Lietuvos Aukščiausiajam teisme ir abiejose nutartyse kasacinės instancijos teismas konstatavo, kad „...keisti naudojimosi žemės sklypu tvarką tik dėl to, kad ieškovas neteko tiesioginio išėjimo į valstybei priklausantį pėsčiųjų taką ir nuo jo – prie ežero, yra netikslinga. Pažymėtina, kad atsakovei priskirta sklypo dalimi, iš kurio galima patekti prie ežero ieškovas niekada nesinaudojo. Vienai atsakovei naudojimuisi priskirtos žemės sklypo dalies pavertimas bendro naudojimo objektu prieštarautų principui, kad bendraturčių bendram naudojimui skiriama ta žemės sklypo dalis, kuri yra būtina bendraturčių bendrosios nuosavybės teise valdomo pastato eksploatavimui.“(2005-11-28 nutartis Nr. 3K-3-617/2005). Kitoje nutartyje kasacinės instancijos teismas nurodė: „Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas ieškovo apeliacinį skundą, padarė pagrįstą išvadą, kad nepagrįstas ieškovo siekis pakeisti naudojimosi žeme tvarką taip, kad šis turėtų išėjimą į pėsčiųjų taką prie Galvės ežero, nors niekada tokio išėjimo neturėjo, sudarydamas žemės pirkimo-pardavimo sutartį su žemės naudojimo tvarka, kuria tokia teisė nebuvo numatyta, sutiko. Toks ieškovo interesas nelaikytinas teisėtu, todėl negintinas“(2007-12-07 nutartis Nr. 3K-3-563/2007).
Įgijusi iš Č. Č. jam priklausančią žemės sklypo dalį, jau L. P. 2016 metais kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama naudojimosi žemės sklypu tvarką pakeisti taip, kad E. T. naudojama žemės sklypo dalis būtų paskirta bendram naudojimui, taip sudarant galimybę per ginčo žemės sklypą jai patekti į valstybei priklausantį pėsčiųjų taką ir prie Galvės ežero. Ši byla (Nr. e2-17-239/2017) taip pat buvo nagrinėta kasacinės instancijos teisme, kuris 2019-03-03 nutartyje Nr. e3K-3-51-403/2019 nurodė, kad „... nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, nors prioritetas turėtų būti teikiamas susiklosčiusiai faktinei žemės naudojimo tvarkai, kiekvienu konkrečiu atveju, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas gali nukrypti nuo šios taisyklės, motyvuodamas kitokį tvarkos nustatymo būdą.“ (nutarties 25 punktas). „...ieškovė nenurodė jokių reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindas keisti naudojimosi žemės sklypu tvarką tokiu būdu, kad jai būtų nustatyta galimybė prieiti šiuo sklypu prie pėsčiųjų tako ir Galvės ežero,“(nutarties 28 punktas.)
Žemesnės instancijos teismas
Taigi, prašydama naudojimosi žemės sklypu tvarką nustatyti pagal 2019-09-20 IĮ „Aplanas“ parengtą planą, kuria iš esmės keičiama esama žemės sklypo naudojimo tvarka ieškovės asmeniniam naudojimui paskiriant šiuo metu atsakovo naudojamą žemės sklypo dalį ir tokiu būdu sudarant galimybę ieškovei patekti į pėsčiųjų taką ir prie Galvės ežero, ieškovė turi nurodyti aplinkybes, iš kurių galima būtų spręsti, kad jos interesas išeiti prie Galvės ežero per jai paskirtą žemės sklypo dalį yra esminis ir svarbesnis už kito bendrasavininkio interesą naudotis nuo seno jam priskirta žemės sklypo dalimi. Tačiau ieškovė ne tik reikšmingų, bet ir jokių kitų aplinkybių nenurodo, o poreikį naudotis žemės sklypo dalimi, kuria nesinaudojo nei ankstesnis sklypo bendrasavininkis Č. Č., nei ji pati, grindžia vien patogumo kriterijumi, nurodydama, kad jos neįgali motina taip galėtų patekti prie ežero. Be to abi šalys pripažino, kad sklypo vietoje kur ieškovė siekia turėti asmeninio naudojimo taką prie ežero yra atsakovui priklausantis nuotekų šulinys.
Ieškovei neįrodžius, kad nusistovėjusios naudojimosi žemės sklypu tvarkos keitimas tokiu būdu, kad ji turėtų perėjimą prie ežero, labiausiai atitinka bendrasavininkių teisių pusiausvyros principą, jos siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka atmetama kaip ydinga, nesvarstant kitų jos siūlomos naudojimosi žeme tvarkos aspektų.
Nors 2005-11-28 nutartimi Nr. 3 K-3-617/2005 Lietuvos Aukščiausiasis teismas konstatavo, kad po ūkinio pastato priskyrimo J. T. nuosavybėn, išnyko bendro naudojimo žemės sklypo poreikis prie šio ūkinio pastato ir nurodė, kad 39 kv.m. ploto bendro naudojimo žemės sklypo dalį priskyrus J. T. naudojimui turi būti sprendžiamas klausimas dėl naudojimo kompensavimo Č. Č. kita J. T. naudojamo žemės sklypo dalimi, tačiau 2014-01-22 Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 46SK-(14.46.110.)-55 patikslintus žemės sklypo kadastro duomenis ir žemės sklypo plotui sumažėjus iki 472 kv.m, L. P. naudojamo žemės sklypo ploto kompensavimas iš 39 kv.m E. T. naudojimui perduotino bendro naudojimo ploto šioje byloje nebeaktualus. Todėl atsakovo pasiūlytas naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo planas vertinamas pagal tai, kaip jis atitinka bendrasavininkių dalis bendrojoje nuosavybėje, ar bendro naudojimo žemės dalis užtikrina patekimą prie kiekvieno bendrasavininkio nuosavybės teise valdomų objektų, ar bendram naudojimui priskirtas žemės plotas nėra perteklinis, kaip siūlomos bendrasavininkių asmeninio ir bendro naudojimo teritorijos keičia jau esamą žemės naudojimo tvarką.
Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis iškovei nuosavybės teise priklauso 185 kv.m, o atsakovui – 289 kv.m iš 474 kv. m. žemės sklypo. Atsakovas ieškovės naudojimui siūlo 114,5 kv.m. savo asmeniniam naudojimui – 218,5 kv.m, bendram naudojimui – 141 kv.m. Bendro naudojimo teritoriją bendrasavininkiai naudoja lygiomis teisėmis ir lygiomis dalimis, todėl kiekvienam bendrasavininkiui tenka po 70,5 kv.m bendro naudojimo žemės sklypo dalies. Bendrasavininkiui tenkančią bendro naudojimo žemės sklypo dalį pridėjus prie jam tenkančios asmeninio naudojimo dalies, ieškovės naudojimui atitenka 185 kv.m, atsakovo naudojimui – 289 kv.m, kas visiškai atitinka šalių nuosavybės dalis ginčo žemės sklype.
Pagal atsakovo projektą, bendro naudojimo plotas nustatomas po gyvenamuoju namu ir 1 metro pločio juosta aplink namą, kas užtikrintų namo priežiūrą. Kaip matyti iš projekto, bendram naudojimui priskiriama ir šalims bendrosios nuosavybes teise priklausanti kiemo aikštelę. Ši bendro naudojimo sklypo dalis lyginant su 1995 metais nustatyta naudojimosi tvarka iš esmės nėra keičiama. Bendro naudojimo plotas, lyginant su ankstesne naudojimosi tvarka mažinamas nuo 193 kv.m. iki 141 kv.m šalių asmeniniam naudojimui priskiriant bendro naudojimo teritoriją ne tik prie ūkinio pastato, bet ir bendrai naudojamą sklypo dalį nuo gyvenamojo namo iki ūkinio pastato. Šioje sklypo dalyje atsakovas savo asmeniniam naudojimui skiria 0,83 m pločio taką, jungiantį bendro naudojimo dalį su jo asmeninio naudojimo žemės sklypo dalimi. Likusi bendro naudojimo sklypo dalis šioje vietoje priskiriama ieškovės asmeniniam naudojimui. Taip pat ieškovės asmeniniam naudojimui perduodama atsakovo naudojama žemės sklypo dalis, tiesinant naudojimo su ieškove ribą ties pietvakarine ūkinio pastato siena. Tokiu būdu, ieškovei kompensuojant naudojimo praradimą dėl bendro naudojimo teritorijos perdavimo atsakovui, minimaliai keičiama nusistovėjusi naudojimo tvarka, o bendro naudojimo teritorijos minimalizavimas mažina konfliktų tarp šalių galimybę. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas atsakovo pasiūlytą naudojimosi žemės sklypu tvarką laiko atitinkančią bendrasavininkių teisių pusiausvyros, teisingumo ir sąžiningumo principus, todėl priešieškinis tenkinamas.
Šalies argumentai
Ieškovės teiginiai, kad atsakovas, nustatydamas bendro naudojimo ribą palei laiptus pats negalės patekti į savo rūsį ir vis tiek naudosis jos sklypo dalimi, atmetami kaip nepagrįsti. Atsakovas teismo posėdyje pats nurodė, kad į rūsį gali patekti per apatinę laiptų pusę. Taigi, teikdamas teismui tokią naudojimosi bendru žemės sklypu tvarką, pats prisiima ir tokios tvarkos sąlygotų galimų nepatogumų riziką. Atsakovu teigiant, kad jo siūloma tvarka netrukdys jam naudotis gyvenamuoju namu, teismas neturi pagrindo juo netikėti. Asmens neteisėti veiksmai nėra preziumuojami, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovo siūloma naudojimosi tvarką iš anksto sąlygoja jo neteisėtus veiksmus.
Žemesnės instancijos teismas
Atsakovas teikdamas priešieškinį sumokėjo 31 Eur žyminį mokestį ir patyrė 2375 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ( b.l.142-152).
Teismui sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, nustatyta, kad priešieškinis priimtas atsakovui nepilnai sumokėjus žyminį mokestį: CPK 80 str. 1 d. 6 p. nustato, kad kituose ginčuose, t.y neturtinio pobūdžio ginčuose, nenurodytuose šioje dalyje , mokamas 100 Eur žyminis mokestis. Procesinius dokumentus paduodant elektroninių ryšių priemonėmis, mokamas 75 proc nustatyto žyminio mokesčio (CPK 80 str.7 d.), Taigi, atsakovas turėjo sumokėti 75 Eur žyminį mokestį, o sumokėjo 31 Eur.
Atmetus ieškinį ir patenkinus priešieškinį, iš ieškovės atsakovui priteisiamos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.),
Taip pat iš ieškovės valstybei priteisiama 5,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ir atsakovo nesumokėta žyminio mokesčio dalis – 44 Eur (CPK 92, 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 4. 75 str., CPK 5, 79, 88, 93, 96, 98, 176-178, 259-260, 265, 268-270 str., teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
pakeisti naudojimosi 0,0474 ha ploto žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką ir nustatyti naudojimą pagal UAB „Kadastrakis“ 2019-10-08 parengtą planą:
L. P. asmeniniam naudojimui skirti 114,5 kv.m. žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu III ir taškais 2-3-20-19-18-17-16-15-2 pagal plane nurodytas taškų koordinates;
E. T. asmeniniam naudojimui skirti 27 kv. m žemės sklypo dalį plane pažymėtą indeksu I ir taškais 1-2-15-14-1 pagal plane nurodytas taškų koordinates ir 191,5 kv.m. žemės sklypo dalį plane pažymėtą indeksu II ir taškais 3-43-5-6-7-8-9-17-18-19-20-3 pagal plane nurodytas taškų koordinates;
L. P. ir E. T. bendram naudojimui skirti 141 kv. m žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu IV ir taškais 14-15-16-17-9-10-11-12-12-14 pagal plane nurodytas taškų koordinates.
UAB „Kadastrakis“ 2019-10-08 parengtas žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos planas yra šio sprendimo sudedamoji dalis.
Priteisti iš L. P. 2405 Eur bylinėjimosi išlaidų E. T..
Priteisti iš L. P. 49,40 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.