Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas, e2-17-239/2017

Teismas: Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2017-04-28
Bylos Nr.: e2-17-239/2017
Teisminio proceso Nr.: 2-48-3-00326-2016-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Nijolė Zaleckienė
Ieškovas: L. P.
Atsakovas: E. T.
Trečiasis asmuo: Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos
Advokatai: Valerijus Novikovas, Laura Altun

Kategorijos

2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė

Civilinė byla Nr. e2-17-239/2017Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00326-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1.; 3.2.6.1 (S)

TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 28 d.Trakai

Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Nijolė Zaleckienė,sekretoriaujant Ingai Bakšaitei,dalyvaujant ieškovei L. P.,ieškovės atstovui advokato padėjėjui Valerijui Novikovui,atsakovui E. T.,atsakovo atstovei advokatei Laurai Altun,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. P. ieškinį atsakovui E. T., trečiajam asmeniui Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir atsakovo E. T. priešieškinį ieškovei L. P., trečiajam asmeniui Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos patikslinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė L. P. prašo nustatyti naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas), tvarką pagal UAB „Kadastrakis“ 2015-09-03 parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą (toliau – Ieškovės planas) tokiu būdu: 1) ieškovei asmeniniam naudojimui skirti žemės sklypo dalį, Ieškovės plane pažymėtą indeksu III, kurios plotas 121 kv. m, esančią tarp taškų 2-24-20-19-18-17-12-16; 2) šalių bendram naudojimui skirti žemės sklypo dalį, Ieškovės plane pažymėtą indeksu IV, kurios plotas 163 kv. m, esančią tarp taškų 11-16-12-17-18-19-20-21-22-23-6-7-8-8a-9-10; 3) atsakovui asmeniniam naudojimui skirti žemės sklypo dalis, Ieškovės plane pažymėtas indeksu I, kurios plotas 34 kv. m, esančią tarp taškų 1-2-16-11, ir indeksu II, kurios plotas 156 kv. m, esančią tarp taškų 24-3-4-5-23-22-21-20.

Atsakovas E. T. pateikė priešieškinį, kuriuo prašo patikslinti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal UAB „Kadastrakis“ 2015-09-30 parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą (toliau – Atsakovo planas) tokiu būdu: 1) ieškovei asmeniniam naudojimui skirti žemės sklypo dalį, Atsakovo plane pažymėtą indeksu III, kurios plotas 102 kv. m, esančią tarp taškų 2-3-23-22-20-19-18-17-2; 2) atsakovui asmeniniam naudojimui skirti žemės sklypo dalis, Atsakovo plane pažymėtas indeksu I, kurios plotas 27 kv. m, esančią tarp taškų 1-2-17-16-1, ir indeksu II, kurios plotas 180 kv. m, esančią tarp taškų 3-4-5-6-7-21-20-22-23-3; 3) šalių bendram naudojimui skirti žemės sklypo dalį, Atsakovo plane pažymėtą indeksu IV, kurios plotas 165 kv. m, esančią tarp taškų 16-17-18-19-20-21-8-8a-9-10-11-16.

Ieškovė L. P., grįsdama ieškinio reikalavimą, ieškinyje (b. l. 3-8) nurodė, kad jai ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 474 kv. m bendro ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (žemės sklypas). Ieškovei priklauso 185 kv. m, o atsakovui – 289 kv. m ploto žemės sklypo dalys. Nurodė, kad žemės sklypo dalį ieškovė įsigijo 2014 m. iš buvusio žemės sklypo bendraturčio Č. Č., kuris ją buvo nupirkęs iš valstybės 1996-03-28 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi. Č. Č. įsigyjant žemės sklypo dalį iš valstybės, tarp jo ir atsakovo buvo nustatyta ir naudojimosi žemės sklypu tvarka pagal 1995 m. UAB „Trakuva“ parengtą planą. Tarp Č. Č. ir atsakovo kilo ginčas dėl ūkinio pastato priklausomybės, kuris išspręstas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-27 nutartimi. 2013 m. kilo ginčas su gretimo žemės sklypo savininku J. F. dėl nustatytos ribos tarp žemės sklypų. Ginčas buvo išspręstas Vilniaus apygardos teismo 2013-12-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1819-450/2012, pritaikius restituciją, valstybei buvo grąžinta 41 kv. m ploto žemės sklypo dalis, todėl, ieškovės teigimu, valstybė tapo žemės sklypo bendraturte dalyje dėl 41 kv. m ploto. Ieškovės teigimu, 1995 m. buvusi žemės sklypo naudojimosi tvarka tapo nebegaliojanti, nes šalys buvo grąžintos į buvusią padėtį, tuo tarpu valstybės turima žemės sklypo dalis neatsispindėjo buvusiame naudojimosi žemės sklypu plane. Teismui dalį žemės sklypo (41 kv. m) restitucijos būdu grąžinus valstybei, Nacionalinė žemės tarnyba, esant bendraturčių sutikimui, koregavo ir patikslino žemės sklypo ribas bei 2014-01-22 sprendimu nustatė 474 kv. m žemės sklypo plotą. Naujai parengtame 2013 m. liepos 22 d. žemės sklypo plane nebuvo nustatyta naudojimosi tvarka, žemės sklypo bendraturčiai susitarė, kad žemės sklypu naudosis bendrai, nes tai patvirtinta jų parašais pačiame plane. Nurodė, kad Ieškovės plane pėsčiųjų tako kryptis yra parengta pagal istoriškai suformuotą namų valdą. Akmenimis grįstas takas atsispindi ir Trakų senamiesčio sklypų išplanavimo projekte. Kadangi Vilniaus apygardos teismo 2013-12-19 nutartimi žemės sklypo ribos buvo pakeistos, dalis akmenimis grįsto tako pateko į gretimo žemės sklypo ribas. Kita akmenimis grįsto tako dalis priklauso ieškovei ir atsakovui ir yra priskiriama prie bendro naudojimo teritorijos. Ieškovei nuosavybės teise priklauso 1/3 dalis kiemo aikštelės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. akmenimis grįsto tako), todėl, ieškovės manymu, į tai turi būti atsižvelgiama ir prioritetas turi būti skiriamas projektui, kuriame bendrai naudojama sklypo dalis yra mažesnė. Ieškovės plane bendraturčiams suteikta teisė patekti prie jiems priklausančių pastatų. Automobilio stovėjimo aikštelė yra įrengta ir naudojama atsakovo (Ieškovės plane pažymėta indeksu I), todėl ji skiriama naudotis asmeniškai atsakovui. Ieškovės plane indeksu II pažymėtas plotas suteikiamas naudotis asmeniškai atsakovui, nes jam priklauso ūkinis pastatas 3J/m ir aplink jį priskiriamas plotas yra taisyklingos formos, suteikia galimybę pilnaverčiai aptarnauti ūkinį pastatą. Ieškovei asmeniniam naudojimui priskiriamas plotas, Ieškovės plane pažymėtas indeksu III. Galimybė patekti į gyvenamąjį namą ir jį aptarnauti yra numatyta kiekvienam namo bendraturčiui (Ieškovės plane pažymėta indeksu IV). Ieškovės planas atitinka proporcingai šalių turimas žemės sklypo dalis, bendram naudojimui skiriama dalis taip pat proporcinga. Ieškovei atitinkamai priklauso 185 kv. m žemės sklypo (procentine išraiška 39 %), atsakovui priklauso – 289 kv. m (procentine išraiška 61 %), tai atitinkamai pagal šias proporcijas buvo parengtas Ieškovės planas. Bendram naudojimui yra paskirtas plotas - 163 kv. m (Ieškovės plane pažymėtas indeksu IV). Procentine išraiška ieškovės dalis bendrojo naudojimo plote sudaro 64 kv. m (39 % nuo 163 kv. m). Likęs 121 kv. m plotas priskiriamas ieškovės asmeniniam naudojimui (185 kv. m - 64 kv. m = 121 kv. m, Ieškovės plane pažymėtas indeksu III). Procentine išraiška atsakovo dalis bendrojo naudojimo plote sudaro 99 kv. m (61 % nuo 163 kv. m). Likęs 190 kv. m plotas priskiriamas atsakovui asmeniniam naudojimui (289 kv. m - 99 kv. m = 190 kv. m, Ieškovės plane pažymėtas indeksu III+I).

Atsiliepimas

Nesutikdamas su ieškiniu, atsakovas atsiliepime į ieškinį (b. l. 53-57) nurodė faktines aplinkybes jog, 1996 m. du bendrasavininkiai J. T. ir Č. Č. sudarė valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurias įgijo žemę iš valstybės. J. T. įgijo 309 kv. m. dydžio žemės sklypo dalį. Pirkimo pardavimo sutartyje buvo nustatyta, kad įgyta žemės sklypo dalis yra 507 kv. m namų valdoje, kur 102 kv. m priklauso Č. Č., o 193 kv. m bendro naudojimo žeme lygiomis dalimis naudojasi J. T. ir Č. Č.. Naudojimosi žemės sklypu tvarka buvo nustatyta 1995 metais. Pagal šį planą buvo numatyta, kad J. T. naudosis 212 kv. m dydžio žemės sklypo plotu, Č. Č. naudosis 102 kv. m, o bendro naudojimo plotas sudaro 193 kv. m, kuriuo abu savininkai naudosis lygiomis dalimis. Nustatyta naudojimosi tvarka buvo priimtina abiem bendraturčiams, nes atspindėjo iki tol faktiškai susiklosčiusią naudojimosi žemės sklypu tvarką. Tačiau 2004 metais Č. Č. kreipėsi į teismą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo. Č. Č. pagal pateiktą planą prašė pakeisti bendram naudojimui nustatyto ploto ribas tam, kad jis turėtų tiesioginį priėjimą prie ežero. Be to, prašė nustatyti bendro naudojimo žemės plotą toje žemės sklypo dalyje, kurią jau dešimtmetį asmeniniam naudojimui turėjo J. T.. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės, tiek kasacinės instancijos teismai konstatavo, kad Č. Č. ieškinys yra nepagrįstas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005-11-28 nutartimi konstatavo, kad vienai J. T. naudojimuisi paskirtos žemės sklypo dalies pavertimas bendro naudojimosi objektu prieštarautų principui, kad bendraturčių bendram naudojimuisi skiriama ta žemės sklypo dalis, kuri yra būtina bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo pastato eksploatavimui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-28 nutartimi byla buvo grąžinta nagrinėti iš naujo, nurodant, kad naudojimosi žemės sklypu tvarka gali būti keičiama, tačiau ne taip, kaip to prašė Č. Č.. Č. Č. byloje pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė patvirtinti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal pateiktą planą. Šis reikalavimas buvo atmestas tiek pirmosios, tiek apeliacinės, tiek kasacinės instancijos teismų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007-12-07 nutartimi galutinai pasisakė, kad Č. Č. prašoma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka yra nepagrįsta ir prieštaraujanti J. T. interesams. Todėl paliko šalims naudotis žeme pagal 1995 metais UAB „Trakuva“ sudarytą ir patvirtintą tvarką. Įgydami žemės sklypus tiek ieškovė, tiek atsakovas buvo puikiai susipažinę su priimtais teismų sprendimais, todėl suprato, kad naudojimosi žemės sklypu tvarka yra tokia, kokia nustatyta 1995 metais. Teismui pripažinus žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis iš dalies negaliojančiomis ir pritaikius restituciją, sklypas nuo 507 kv. m sumažėjo iki 474 kv. m., dėl to ieškovė pateikė planą, kuriame atspindėta, kokia dalimi siūloma palikti naudotis žemės sklypu ieškovei, kokia atsakovui ir kokia bendrai. Atsakovas sutinka, kad 1995 metais patvirtintame plane užfiksuoti dydžiai ir ribos nebeatitinka faktinės situacijos ir naujai patvirtinto žemės sklypo išorinių ribų, tačiau nesutinka su ieškovės teiginiu, kad aukščiau nurodytos aplinkybės yra pagrindas esmingai pakeisti naudojimosi žemės sklypu tvarką, pakeičiant kiekvieno iš savininkų asmeniškai naudotų plotų dydžius ir vietą sklype. Atsakovas nesutinka, kad yra pagrindas nustatyti naują naudojimosi žemės sklypu tvarką, o laikosi pozicijos, kad naudojimosi tvarka turi būti pakeista tik tiek, kiek tai susiję su sumažėjusiu žemės sklypu, maksimaliai išlaikant tuos sprendinius, kuriais buvo vadovautasi ir yra vadovaujamasi iki šiol.

Atsakovas nesutinka su ieškovės siūloma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka dėl žemiau išvardintų priežasčių: 1) Ieškovės planas yra beveik identiškas Trakų rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-165-213/2006 pateiktam planui, kur Č. Č., atstovaujamas L. P., prašė pakeisti naudojimosi žemės sklypu tvarką, tačiau Č. Č. ieškinys buvo atmestas kaip nepagrįstas, konstatuojant, jog jo prašoma nustatyti tvarka prieštarauja kito bendraturčio interesams; 2) tiek iš ankstesnėje byloje pateikto plano, tiek iš Ieškovės plano matyti, kad ji siekia nustatyti bendro naudojimo taką per visą žemės sklypą, kad galėtų patekti prie ežero; 3) anksčiau išnagrinėtoje civilinėje byloje teismai aiškiai pabrėžė, kad privatizuojant žemės sklypą, šalys buvo supažindintos su žemės sklypo planu, kuriame buvo nustatytos naudojimosi sklypu sąlygos, o planas buvo pridėtas prie valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarčių. Be to, dešimtmetį šalys žemės sklypu naudojosi būtent taip, kaip buvo nustatyta minėtame plane; 4) teismai taip pat neginčytinai pažymėjo, kad Č. Č. noras prieiti prie ežero, nelaikytinas svarbia priežastimi pakeisti naudojimosi žemės sklypu tvarką, kadangi Č. Č., privatizuojant žemės sklypą, matė, kokiomis sąlygomis jis įgyja žemę, kaip jis galės naudotis savo sklypu ir kad tokia galimybė jam nenumatyta, nes sklypas ribojasi ne su ežero pakrante, o su pėsčiųjų taku, į kurį gali patekti bet kuris asmuo; 5) Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007-12-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2007 pasisakė, kad nepagrįstas Č. Č. siekis pakeisti naudojimosi žeme tvarką taip, kad šis turėtų išėjimą į pėsčiųjų taką prie Galvės ežero, nors niekada tokio išėjimo neturėjo, sudarydamas žemės pirkimo-pardavimo sutartį su žemės naudojimo tvarka, kuria tokia teisė nebuvo numatyta, sutiko. Toks Č. Č. interesas nelaikytinas teisėtu, todėl negintinas. Taigi, ir ieškovės interesas turėti priėjimą prie pėsčiųjų tako prie (duomenys neskelbtini) ežero, yra nepagrįstas, todėl negintinas. Ieškovė dar prieš įgydama žemės sklypą, žinojo apie žemės savininkų nustatytą naudojimosi tvarką, todėl įgydama žemės sklypą, neįgijo daugiau teisių, nei turėjo pirminis teisių turėtojas Č. Č.; 7) Ieškovės plane aiškiai matyti, kad ieškovė siekia nustatyti, jog žemė bendram naudojimui, o kartu ir priėjimui prie pėsčiųjų tako prie Galvės ežero, būtų priskirta žemės sklypo dalis toje vietoje, kuri nuo 1995 metų buvo priskirta naudotis kitam bendrasavininkiui asmeniškai. Toks siekis prieštarauja atsakovo interesams, dėl tokio asmeniniam naudojimui skirtos žemės pakeitimo į bendro naudojimo žemę pasisakė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005-11-28 nutartimi; 8) iki žemės sklypo ribų pasikeitimo ir sumažėjimo J. T. asmeniniam naudojimui buvo priskirta 212 kv. m sklypo dalis, o Č. Č. - 102 kv. m. Ieškovės plane siekiama ženkliai pabloginti atsakovo padėtį ir pagerinti savo. Tai patvirtina aplinkybė, jog pagal Ieškovės planą, atsakovui asmeniniam naudojimui skirto žemės sklypo plotas mažėja nuo 212 kv. m iki 190 kv. m, o ieškovės asmeniniam naudojimui skirto žemės sklypo dalis didėja nuo 102 kv. m iki 121 kv. m; 9) Ieškovės plane bendram naudojimui skirta žemės sklypo dalis priskiriama šalims ne lygiomis dalimis: ieškovei priskiriant tik 39 proc., o atsakovui - 61 proc. Valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutarties 3.5. punkte buvo aiškiai nurodyta, kad bendro naudojimo žeme J. T. ir Č. Č. naudojasi lygiomis dalimis. Paties Č. Č., kuris 2004 m. kreipėsi dėl naudojimosi tvarkos pakeitimo, pateiktame plane taip pat visada buvo pripažįstama, kad bendro naudojimo žemės dalis yra naudojama lygiomis dalimis. Panaikinus pirkimo-pardavimo sutarties dalį dėl 26 kv. m įsigijimo, kitos sutarties sąlygos liko galioti, todėl nėra pagrindo bendro naudojimo žemės sklypo dalį priskirti šalims kitokia proporcija, nei buvo nustatyta; 10) žemės sklypo dydžio faktinis sumažėjimas buvo sąlygotas pasikeitusių žemės sklypo ribų su kaimyniniu sklypu, kuris ribojasi su ieškovės ir atsakovo sklypu palei bendram naudojimui priskirtos žemės dalies ribą. Todėl, atsižvelgiant į visą susiklosčiusią situaciją ir teismų priimtus bei įsiteisėjusius sprendimus, nauja naudojimosi žemės sklypu tvarka turi būti maksimaliai artima tai tvarkai, pagal kurią šalys iki šiol naudojosi ir tebesinaudoja žemės sklypu. Atsakovo nuomone, net ir sumažėjus žemės sklypui, yra galimybė toliau naudotis tomis žemės sklypo dalimis, kaip ir iki šiol, kadangi žemės sklypas sumažėjo toje vietoje, kuri šalių buvo naudojama bendrai, todėl sumažinus bendram naudojimui skirtą žemės sklypo dalį, šalims asmeniniam naudojimui liktų beveik analogiško dydžio ir analogiškose vietose žemės sklypo dalys kaip ir iki šiol.

Šalies argumentai

Nesutikdama su atsakovo atsikirtimais į ieškinį, ieškovė, be ieškinyje nurodytų argumentų, dublike (b. l. 77-79) nurodė tokius nesutikimo argumentus: 1) naudojimosi tvarka tuo metu buvo nustatyta atsižvelgiant į tai, kad Č. Č. pagrįstai manė, kad jam priklauso nuosavybės teise ūkinis pastatas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004-04-27 kilusį ginčą tarp šalių išsprendė galutinai, ūkinis pastatas 3J1/m atiteko atsakovei J. T.. Taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-28 nutartyje nustatyta, kad J. T. vienai paskyrus naudotis 39 kv. m žemės plotą prie ūkinio pastato 3J1/m, Č. Č. turi būti proporcingai kompensuota kita J. T. tenkančio sklypo dalimi, todėl ne bendrojo naudojimo žemės naudojimo pakeitimai, o kompensavimas Č. Č. J. T. naudojamos žemės sąskaita būtų tinkamas žemės naudojimo tvarkos pakeitimas; 2) Lietuvos Aukščiausias Teismas priimdamas nutartį nevertino fakto, kad dalis akmenimis grįsto tako priklauso Č. Č. nuosavybės teise (1/3 dalis kiemo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (t. y. akmenimis grįstas takas)). Tai yra takas, kuris eina į pėsčiųjų taką, esantį ežero pakrantėje. Šiuo atveju reikia atsižvelgti, kad bendram naudojimui paliekama minimali žemės sklypo dalis - tiek, kiek būtina naudoti sklype esantiems bendriems pastatams, inžineriniams ir kitiems statiniams. Nustatant tokius objektus, atsižvelgiama į teisiškai įregistruotus ir konkrečiam savininkui priskirtus daiktus. Prie tokių daiktų gali būti priskirti ir nesudėtingi statiniai (sklypo teritorijos tvarkymo statiniai: sklypo vidaus keliai, laiptai, šaligatvis ir kt.); 3) po Vilniaus apygardos teismo 2013-12-19 nutarties civilinėje byloje Nr. 2A- 1819-450/2012 ginčo žemės sklypo bendraturte dalyje dėl 41 kv. m tapo valstybė. Tai reiškia, kad nustatyta žemės sklypų naudojimosi tvarka yra negaliojanti. Naujų kadastro duomenų nustatymo procedūra užbaigiama administraciniu aktu. Kadangi Vilniaus apskrities viršininko 1995-12-27 įsakymas Nr. 643-79 pripažintas iš dalies negaliojančiu, tai kadastrinių matavimų bylos 1996 m. planas taip pat yra negaliojantis. Pagal CK 4.81 str. 2 d. tam, kad naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka būtų privaloma asmeniui, kuris vėliau įgyja daiktą, ji turi būti patvirtinta notarine tvarka ir įregistruota viešame registre. Kadangi ankstesnis naudojimosi tvarkos planas nebuvo įregistruotas VĮ Registrų centre, tai šis susitarimas nėra privalomas ieškovei. Atsakovo ir buvusių žemės sklypo savininkų susitarimai ieškovei negalioja; 4) Valstybinės žemės pirkimo pradavimo sutarties 3.5. punkte buvo aiškiai nurodyta, kad bendro naudojimo žeme J. T. ir Č. Č. naudojasi lygiomis dalimis. Naudojimosi tvarka turi būti nustatyta atsižvelgiant į bendraturčio turimą dalį bendrosios nuosavybės teisėje. Tai reiškia, kad naudojimosi tvarka (realiosios dalys) turi kiek įmanoma labiau atitikti dalis bendrosios nuosavybės teisėje. Žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartyje buvo kalbama apie žemės sklypų naudojamasi, t. y. kad šiuo sklypu naudosis lygiomis dalimis, o kad skirtas plotas bendram naudojimui paskaičiuotas lygiomis dalimis nėra nurodyta; 5) plotas, kuris buvo skirtas bendram naudojimui, 1995 m. plane buvo paskaičiuotas proporcingai turimoms dalims bendrojoje nuosavybėje. Bendram naudojimuisi buvo skirtas 193 kv. m plotas (39 proc. - 75,27 kv. m Č. Č., 61 proc. – 117,73 kv. m J. T.), atitinkamai asmeniniam naudojimui skirtas plotas (bendras sklypo plotas 507 kv. m - 193 kv. m = 314 kv. m), proporcingai skaičiuojamas plotas asmeniniam naudojimui nuo 314 kv. m (39 proc. - 122,46 kv. m Č. Č., 61 proc. - 191,54 kv. m J. T.). Sudėjus plotą bendrojo naudojimo ir asmeninio naudojimo, atitinkamai buvo nustatytos dalys: Č. Č. (75,27 kv. m + 122,46 kv. m = 197,73 kv. m), J. T. (117,73 kv. m + 191,54 kv. m = 309 kv. m). Taigi visi duomenys atitinka pirkimo pradavimo sutartyje nurodytiems plotams.

Atsikirsdamas į dublike nurodytus argumentus, atsakovas triplike (b. l. 83-86) nurodė, kad: 1) ieškovė nepagrįstai neigia faktinę aplinkybę, jog 1995 m. žemės sklypo planas, kuriuo buvo nustatyta naudojimosi sklypu tvarka, buvo priimtinas Č. Č. ir J. T.. Naudojimosi žemės sklypu tvarka buvo nustatyta atsižvelgiant į kiekvienam iš bendraturčių tenkančią žemės sklypo dalį ir iki žemės įsigijimo susiformavusią faktinę naudojimo tvarką; 2) Ieškovė nepagrįstai teigia, jog pripažinus Vilniaus apskrities viršininko įsakymą dalyje negaliojančiu, naudojimosi žemės sklypu tvarka taip pat tapo negaliojančia. Minėtas teismo sprendimas įtakojo žemės sklypo dydį ir ribas, t. y. kad pasikeitė išorinės ribos, kiekvieno iš bendraturčių dalis proporcingai sumažėjo, tačiau minėtas sprendimas nepakeitė vidinių sklypo naudojimo ribų ir ieškovei neatsirado teisė reikalauti pakeisti asmeniniam naudojimui tenkančias sklypo dalis, t. y. reikalauti ieškovės asmeniniam naudojimui skirti naudotis tą sklypo dalį, kurią visada naudojo atsakovas; 3) teiginys, neva bendraturčiai 2013-07-22 žemės sklypo plane parašais patvirtino, jog sklypu naudosis bendrai, nenustatant naudojimosi tvarkos, nėra pagrįstas jokiais įrodymais; 4) 1995 metų planu buvo suformuotas žemės sklypas kartu nustatant ir naudojimosi tvarką, todėl šis planas laikytinas viešu ir galiojančiu visiems asmenims. Be to, ieškovė žinojo apie 1995 m. nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką, todėl neturi teisės vadovautis normomis, kurios taikytinos tretiesiems asmenims ir ginančios trečiuosius asmenis nuo neišviešintų juridinių faktų. Ieškovė dar prieš įgydama iš Č. Č. žemės sklypo dalį, atstovavo šį asmenį teismuose, nagrinėjant civilines bylas dėl žemės sklypo naudojimo tvarkos; 5) nesuprantama, kokių dokumentų pagrindu ieškovė klaidinančiai nurodo 1995 m. plane buvusias ir kiekvienos iš šalių asmeniniam naudojimui priskirtinų sklypo dalių dydžius. Tokie skaičiai neegzistuoja - ieškovė teigia aiškiai bylos duomenims prieštaraujančius teiginius: ieškovė tvirtina, kad J. T. teko asmeniniam naudojimui 191,54 kv. m, tačiau plane aiškiai nurodyta, kad asmeniniam naudojimui skiriama 212 kv. m; ieškovė tvirtina, kad Č. Č. asmeniniam naudojimui buvo skirta 122,46 kv. m, tačiau plane aiškiai nurodyta, kad ši dalis yra 102 kv. m; ieškovė teigia, kad bendram naudojimui skirti 193 kv. m buvo skirti naudotis proporcingai turimoms dalims bendrojoje nuosavybėje (t. y. 75,27 kv. m Č. Č. ir 117,73 kv. m J. T.), tačiau tiek pagal sutartį, tiek pagal plane užfiksuotus duomenis 193 kv. m buvo skirti naudotis lygiomis dalimis, t. y. bendram naudojimui buvo skirta po 97 kv. m. Tai patvirtina paprasčiausias matematinis skaičiavimas: iš J. T. įgyto bendro 309 kv. m. ploto atėmus 212 kv. m. asmeniniam naudojimui skirto ploto, bendram naudojimui lieka 97 kv. m. Iš Č. Č. įgyto bendro 198 kv. m ploto atėmus 102 kv. m asmeniniam naudojimui skirto ploto, bendram naudojimui lieka 96 kv. m.

Atsiliepimas

Atsakovas E. T., grįsdamas priešieškinio reikalavimą, priešieškinyje (b. l. 87-91) nurodė, kad ieškovė siekia pakeisti nusistovėjusią naudojimosi žemės sklypu tvarką taip, kad atsakovo asmeniniam naudojimui skirta žemės sklypo dalis būtų skiriama bendram naudojimui. Nurodė, kad pats žemės sklypas nebuvo išregistruotas, nebuvo suformuotas naujas žemės sklypas, o dėl pasikeitusių žemės sklypo ribų buvo tik patikslinti kadastriniai matavimai. Atsakovo manymu, ši aplinkybė nesudaro pagrindo esmingai keisti įprastą naudojimosi tvarką ir bloginti vieno iš bendraturčių padėtį. Bendraturčiai iki šiol naudojasi žemės sklypu pagal faktiškai nusistovėjusią naudojimosi tvarką, kuri buvo įtvirtinta ir 1995 m. žemės sklypo plane, ir pirkimo-pardavimo sutartyse. Planas, kuriame 1995 m. buvo užfiksuotas bendraturčių susitarimas dėl naudojimosi tvarkos, nebeatitinka faktinio žemės sklypo dydžio, todėl, atsakovo teigimu, yra pagrindas tik patikslinti asmeniniam naudojimui ir bendram naudojimui skirtų žemės sklypo dalių duomenis (dydžius), įvertinus žemės sklypo sumažėjimo faktą. Atsakovo plane yra užfiksuota naudojimosi žemės sklypu tvarka, išlaikant buvusią, patikslinant tik kai kuriuos parametrus, kurių tikslinimas tiesiogiai susijęs su pasikeitusiomis žemės sklypo išorinėmis ribomis. Pagal Atsakovo planą ieškovei asmeniniam naudojimui priskirtina indeksu III pažymėta žemės sklypo dalis, kurios plotas 102 kv. m. Atsakovui asmeniniam naudojimui priskirtina indeksu I pažymėta žemės sklypo dalis, kurios plotas 27 kv. m, ir indeksu II pažymėta dalis, kurios plotas 180 kv. m. Bendrai šalims būtų priskirta naudotis žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu IV, kurios plotas 165 kv. m. Vilniaus apygardos teismo 2013-12-19 nutarties pagrindu šalims žemės sklypas turėjo sumažėti 41 kv. m, tačiau faktiškai sumažėjo tik 33 kv. m (iš buvusio 507 kv. m liko 474 kv. m). Žemės sklypas sumažėjo dėl tos išorinės ribos pasikeitimo, pagal kurią driekėsi bendram naudojimui anksčiau priskirta žemės sklypo dalis. Todėl iš bendram naudojimui pagal ankstesnį planą skirtų 193 kv. m siūloma bendram naudojimui palikti tik 165 kv. m. Tokiu būdu net 28 kv. m sumažėjusio žemės sklypo dalis yra kompensuojama bendram naudojimui skirta dalimi. Atsakovo plane siekiama, kad asmeniniam naudojimui skirta dalis nebūtų sumažinta nė vienam bendraturčiui. Anksčiau ieškovės asmeniniam naudojimui buvo skirti 102 kv. m. Pagal Atsakovo planą ieškovei skirta dalis išlieka toje pačioje vietoje ir nesumažėja. Atsakovo asmeniniam naudojimui buvo skirta 212 kv. m. Dėl sumažėjusio žemės sklypo atsakovo asmeniniam naudojimui lieka 207 kv. m. Taigi, 33 kv. m žemės sklypo sumažėjimas kompensuotas bendram naudojimui skirtos žemės sklypo dalies (28 kv. m) sąskaita ir atsakovui asmeniniam naudojimui tenkančios dalies sąskaita (5 kv. m). Pagal Atsakovo planą kiekvienam bendraturčiui asmeniniam naudojimui tenkanti dalis nustatoma maksimaliai išsaugant buvusią faktinę naudojimosi tvarką, nes ta sklypo dalis, kurią daugybę metų naudojo kiekvienas iš bendraturčių, lieka ta pati. Bendram naudojimui tenka tik būtina sklypo dalis ir toje pačioje vietoje, kaip ir naudojama iki šiol, tokiu būdu užtikrinant ir išsaugant nepakitusius asmeniniam naudojimui skirtus plotus. Bendram naudojimui tenkančią dalį kiekvienas bendraturtis skiria lygiomis dalimis, kaip ir buvo nustatyta galiojančioje tvarkoje bei pirkimo-pardavimo sutartyse.

Nesutikdama su priešieškiniu, t. y. su Atsakovo planu, ieškovė atsiliepime į priešieškinį (b. l. 99-101) nurodė jau anksčiau minėtus nesutikimo motyvus ir papildomai pažymėjo, kad žemės sklypą su dalimi pastato ji įgijo 2014-01-21 pirkimo pardavimo sutarties pagrindu. Pirkimo-pradavimo sutarties 2.3 punkte nėra nurodyta užfiksuoti juridiniai faktai apie naudojimosi tvarkos egzistavimą. Notaras tvirtinantis pirkimo pardavimo sutartį vadovavosi viešojo registro duomenimis ir jokių juridinių faktų dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nenustatė. Kitu atveju, jei būtų nustatyta, kad žemės sklypui yra nustatyta ir įregistruota žemės sklypu naudojimosi tvarka, notaras turėjo apie tai informuoti pirkėją ir nurodyti pirkimo pardavimo sutartyje šį juridinį faktą. Tokiu būdu naudojimosi tvarka būtų privaloma žemės sklypo pirkėjui. Pažymėjo, kad jei yra pateikiami du ar daugiau projektų, kuriuose numatytas skirtingo dydžio bendro naudojimo žemės plotas, kitoms sąlygoms iš esmės nesikeičiant, prioritetas turi būti skiriamas projektui, kuriame bendrai naudojama sklypo dalis yra mažesnė. Atsakovo plane bendrojo naudojimo plotas sudaro 165 kv. m, o ieškovės siūlomas bendras naudojimo plotas sudaro 163 kv. m. Atsakovo planas yra neracionalus, atsakovas siūlo automobilių stovėjimo aikštelėje, pažymėtoje indeksu I, palikti bendrojo naudojimo plotą apie 7 kv. m, bet šia automobilių stovėjimo aikštele atsakovas eilę metų naudojasi asmeniškai ir palikti bendrojo naudojimo žemės sklypo plotą šioje aikštelėje yra neracionalu. Atsakovas siūlo palikti bendrojo naudojimo plotą (taką) aplink namą, bet tai yra neracionalu, priešingai ieškovė siūlo nepalikti bendrojo naudojimo ploto aplink namą nes namas yra padalintas ir naudojimosi tvarka žemės sklypų yra nustatyta išilgai pagal namo vidinę pertvarą skiriančia bendraturčių plotą, tai suteikia izoliuotai naudotis žemės sklypo dalimis ir aptarnauti (remontuoti) namą iš išorės kiekvienam namo bendraturčiui atskirai.

Ieškovė ir jos atstovas teismo posėdyje palaikė ieškinyje, dublike bei atsiliepime į priešieškinį nurodytas aplinkybes ir argumentus; prašė ieškinį tenkinti visiškai, o priešieškinį atmesti.

Atsakovas ir jo atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime į ieškinį, triplike bei priešieškinyje nurodytas aplinkybes ir argumentus; prašė priešieškinį tenkinti visiškai, o ieškinį atmesti.

Trečiojo asmens Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko; apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai. Atsiliepime į ieškinį (b. l. 51-52) prašė byla nagrinėti atstovui nedalyvaujant ir sprendimą priimti teismo nuožiūra. Atsiliepimo į priešieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas, priešieškinis tenkintinas visiškai.

Tarp šalių yra kilęs ginčas dėl naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarkos.

Byloje nustatyta, kad 0,0474 ha bendro ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (žemės sklypas), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šalims: ieškovei L. P. priklauso 185/474 dalys (185 kv. m, 39 proc.), atsakovui E. T. – 289/474 dalys (289 kv. m, 61 proc.) žemės sklypo (b. l. 128-130). Žemės sklype yra pastatai ir kiti statiniai: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris dalimis priklauso šalims; pastatai – unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (ūkinis pastatas 3I1m), Nr. (duomenys neskelbtini) (malkinė 4I1ž), Nr. (duomenys neskelbtini) (ūkinis pastatas 5I1ž) priklauso atsakovui E. T.; kiemo aikštelė, 6,50 kv. m ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šalims priklauso dalimis: 1/3 dalis ieškovei, 2/3 dalys – atsakovui (b. l. 131-134).

Taigi, šalys yra žemės sklypo bendraturčiai, turintys žemės sklype pastatus.

Dėl šalims priklausančių asmeninio ir bendro naudojimo žemės sklypo dalių plotų

Ieškovė, prašydama nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką, tvirtina, kad jos dalis bendro naudojimo plote sudaro 64 kv. m (39 proc. nuo 163 kv. m), o likęs 121 kv. m plotas yra skirtas jos asmeniniam naudojimui. Tuo tarpu atsakovo dalis bendro naudojimo plote sudaro 99 kv. m (61 proc. nuo 163 kv. m), o likęs 190 kv. m plotas priskiriamas atsakovui asmeniniam naudojimui. Atsakovas su tuo nesutinka ir tvirtina, kad šalių dalys bendro naudojimo plote yra lygios, o jo asmeniniam naudojimui skirtas plotas sudaro 207 kv. m.

Ieškovė 2014-01-21 pirkimo-pardavimo sutartimi JK-258 iš Č. Č. ir M. Č. įsigijo butą/patalpą, esančią (duomenys neskelbtini), bei 39/100 dalis žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,0507 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 114-122). Šioje pirkimo-pardavimo sutartyje nustatyta, kad žemės sklypo kadastro duomenys fiksuoti 1996-02-08; Č. Č. žemės sklypo dalį įgijo 1996-03-28 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. P79/96-0324 pagrindu (c. B. Nr. 2-247-213/2007, t. 2, b. l. 74).

Iš bylos medžiagos matyti, kad buvusi dalies žemės sklypo savininkė J. T. 1996-02-08 Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. P79/96-0074 iš valstybės įsigijo 309 kv. m ploto žemės sklypo dalį. Šios sutarties 3.5. punktu „Kiti apribojimai ir sąlygos“ pirkėja įsipareigojo sklypu naudotis bendrosios dalinės nuosavybės teise su Č. Č.. Taip pat nurodyta, kad visa namų valda sudaro 507 kv. m, iš kurių 102 kv. m priklauso Č. Č. ir 193 kv. m bendro naudojimo žeme lygiomis dalimis naudojasi J. T. ir Č. Č. (b. l. 66). Taip pat nustatyta, kad buvęs dalies žemės sklypo savininkas Č. Č. 1996-03-28 Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. P79/96-0324 iš valstybės įsigijo 198 kv. m ploto žemės sklypo dalį. Šios sutarties 3.5. punktu „Kiti apribojimai ir sąlygos“ pirkėjas įsipareigojo sklypu naudotis bendrosios dalinės nuosavybės teise su J. T., kuriai priklauso 212 kv. m ir 193 kv. m bendro naudojimo žeme lygiomis dalimis naudojasi J. T. ir Č. Č. (civilinės bylos Nr. 2-247-213/2007, 2 t., b. l. 74). Taigi, minėtomis sutartimis J. T. asmeniniam naudojimui įgijo 212 kv. m ploto iš bendrai jos pirkto 309 kv. m ploto, o Č. Č. asmeniniam naudojimui įgijo 102 kv. m ploto iš bendrai jo pirkto 198 kv. m ploto. Tokiu būdu asmeniniam naudojimui bendrai abiems pirkėjams buvo skirta iš viso 314 kv. m (212 kv. m + 102 kv. m) iš 507 kv. m viso žemės sklypo ploto. Likusi dalis – 193 kv. m (507 kv. m – 314 kv. m) sutartyse aiškiai ir nedviprasmiškai paskirta pirkėjams naudotis lygiomis, o ne proporcingai (procentine išraiška) jų asmeniniam naudojimui priklausančiomis dalimis. Taigi, nagrinėjamu atveju iš Č. Č. įsigyto bendro 198 kv. m ploto asmeniniam naudojimui buvo įsigyta 102 kv. m, o bendram naudojimui - 96 kv. m (198 kv. m – 102 kv. m) bendrame 193 kv. m plote. Tuo tarpu iš J. T. įsigyto bendro 309 kv. m ploto asmeniniam naudojimui buvo įsigyta 212 kv. m, o bendram naudojimui - 97 kv. m (309 kv. m – 212 kv. m) bendrame 193 kv. m plote. Tokią išvadą pagrindžia ir 1995 m. UAB „Trakuva“ parengtas namų valdos žemės sklypo ribų planas (b. l. 9), kuris minėtose sutartyse nurodytas kaip sutarties priedas. Šiame plane nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, būtent, atsižvelgiant į Č. Č. ir J. T. įgytas asmeninio ir bendro naudojimo žemės sklypo dalis. Plane pažymėtos konkrečios naudojamos dalys ir jų plotai: J. T. asmeniniam naudojimui – 212 kv. m (plane pažymėta indeksu 1), Č. Č. asmeniniam naudojimui – 102 kv. m (plane pažymėta indeksu 2), bendram naudojimui – 193 kv. m (plane pažymėta indeksu 3). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas atmeta ieškovės argumentus, jog plotas, kuris buvo skirtas bendram naudojimui, 1995 m. plane buvo paskaičiuotas proporcingai turimoms dalims bendrojoje nuosavybėje. Teismas konstatuoja, jog ieškovės paskaičiavimai, o būtent: kad bendram naudojimuisi skirtas 193 kv. m plotas buvo skirtas proporcingai (39 proc. - 75,27 kv. m Č. Č., 61 proc. – 117,73 kv. m J. T.), neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Atitinkamai nepagrįsti ir ieškovės paskaičiavimai, jog asmeniniam naudojimui skirtas plotas (bendras sklypo plotas 507 kv. m - 193 kv. m = 314 kv. m), proporcingai skaičiuojamas nuo 314 kv. m (39 proc. - 122,46 kv. m Č. Č., 61 proc. - 191,54 kv. m J. T.). Tuo pačiu nepagrįsti ir ieškovės skaičiavimai, kad sudėjus plotą bendrojo naudojimo ir asmeninio naudojimo, atitinkamai buvo nustatytos dalys: Č. Č. (75,27 kv. m + 122,46 kv. m = 197,73 kv. m), J. T. (117,73 kv. m + 191,54 kv. m = 309 kv. m). Teismas sutinka su atsakovo argumentais ir konstatuoja, kad iš Č. Č. įsigyto bendro 198 kv. m ploto, asmeniniam naudojimui buvo įsigyta 102 kv. m, o bendram naudojimui - 96 kv. m. Tuo tarpu iš J. T. įsigyto bendro 309 kv. m ploto, asmeniniam naudojimui buvo įsigyta 212 kv. m, o bendram naudojimui - 97 kv. m.

Byloje nustatyta, kad žemės sklypo kadastriniai duomenys, atsižvelgiant į Vilniaus apygardos teismo 2012-12-13 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1898-450/2012, buvo patikslinti 2014-01-22 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 46SK-(14.46.110.)-55 (b. l. 39). Žemės sklypo plotas nustatytas – 0,0474 ha. Sutinkamai su 2013-07-22 UAB „Traksalis“ parengtu žemės sklypo planu (b. l. 13), matyti, kad žemės sklypas sumažėjo dėl išorinės sklypo ribos pasikeitimo, pagal kurią nustatyta bendram naudojimui anksčiau priskirta žemės sklypo dalis. Ieškovės teigimu, po Vilniaus apygardos teismo 2013-12-19 nutarties civilinėje byloje Nr. 2A- 1819-450/2012 ginčo žemės sklypo bendraturte dalyje dėl 41 kv. m tapo valstybė. Teismas su šia ieškovės nurodoma aplinkybe nesutinka, kadangi ją pagrindžiančių duomenų byloje nėra. Be to, atsakovas teisingai nurodo, jog šalims žemės sklypas turėjo sumažėti 41 kv. m, tačiau faktiškai sumažėjo tik 33 kv. m (iš buvusio 507 kv. m liko 474 kv. m).

Atsižvelgiant į tai, kad ankstesnis (1995 m.) naudojimosi tvarkos planas nebuvo įregistruotas VĮ Registrų centre, ieškovės tvirtinimu, atsakovo ir buvusių žemės sklypo savininkų susitarimai dėl žemės sklypo dalių ieškovei negalioja. Naujai parengtame 2013 m. žemės sklypo plane nebuvo nustatyta naudojimosi tvarka, žemės sklypo bendraturčiai susitarė, kad žemės sklypu naudosis bendrai, nes tai patvirtinta jų parašais pačiame plane. Teismas su tokiais ieškovės argumentais nesutinka ir atmeta kaip nepagrįstus. Tokie ieškovės argumentai neatitinka nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarką nustatančių teisės normų tikslo bei turinio, prieštarauja teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principams (CK 1.5 straipsnis). Bendraturčiai turi teisę susitarimą dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos patvirtinti notariškai ir įregistruoti viešajame registre (CK 4.81 straipsnio 2 dalis). Tada naudojimosi tvarka tampa privaloma ir tam asmeniui, kuris vėliau įgyja dalį turto bendrosios nuosavybės teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Č. v. V. B., A. S., bylos Nr. 3K-3-956/2003; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. A. v. D. Š., bylos Nr. 3K-3-576/2006). Taip užtikrinamas bendrosios nuosavybės valdymo stabilumas, t. y. tai, kad, pasikeitus nuosavybės subjektui, nebūtų keičiamas bendrosios nuosavybės panaudojimas, nesant pasikeitimų bendrame daikte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. Z. B. v. G. R., bylos Nr. 3K-3-598/2007).

Tačiau nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti į tai, kad žemės sklypas, kaip nekilnojamasis daiktas, yra ypatingas tuo, jog vienintelis būdas identifikuoti tokį turtą jo perleidimo metu, yra žemės sklypo planas.

Ieškovė žemės sklypo dalį įsigijo 2014-01-21 pirkimo-pardavimo sutartimi JK-258 iš Č. Č.. Šioje pirkimo-pardavimo sutartyje nustatyta, kad žemės sklypo kadastro duomenys fiksuoti 1996-02-08; Č. Č. žemės sklypo dalį įgijo 1996-03-28 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. P79/96-0324 pagrindu, kurios priedas buvo 1995 m. žemės sklypo planas su nustatyta naudojimosi tvarka (b. l. 117). Taigi, nustačius, kad Č. Č. priklausiusi 102 kv. m žemės sklypo dalis asmeniniam naudojimui buvo konkrečiai identifikuota ir bendrame 1995 m. sklypo plane pažymėta indeksu ,,2“, o bendram naudojimui jam tenkanti 96 kv. m. sklypo dalis, pažymėta indeksu „3“, darytina išvada, jog ieškovė, įsigydama žemės sklypo dalį, sutiko su tomis sąlygomis, kurių laikytis buvo įsipareigojęs Č. Č.. Be to, žemės sklypo kadastriniai duomenys buvo patikslinti ir 0,0474 ha žemės sklypo plotas nustatytas 2014-01-22 (b. l. 39), taigi, jau po ieškovės sutarties sudarymo su Č. Č.. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovė žemės sklypą įgijo jau su faktiškai nusistovėjusia naudojimosi tvarka, kuri buvo įtvirtinta ir 1995 m. žemės sklypo plane, ir pirkimo-pardavimo sutartyse. Pažymėtina ir tai, kad apie naudojimosi žemės sklypu tvarką ieškovė žinojo jau 2004 m., kadangi ji 2004-04-18 su buvusiu žemės sklypo dalies savininku Č. Č. buvo sudariusi žemės sklypo panaudos sutartį ir kilusiame ginče dėl naudojimosi tvarkos nustatymo prašė ją į bylą įtraukti trečiuoju asmeniu (civilinės bylos Nr. 2-247-213/2007, 1 t., b. l. 59, 60). Be to, ieškovė, 2014-01-21, įsigydama žemės sklypo dalį, sutarties 5.2. punkte pareiškė, kad perdavimo metu aiškių perduoto turto defektų nepastebėta; ji pretenzijų turto pardavėjui dėl turto kokybės neturi; perduotas turtas yra tinkamas naudoti pagal jo paskirtį, neturi akivaizdžių ar esminių trūkumų, dėl kurių turto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam ji ketina jį naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad ji apie tuos trūkumus žinodama arba apskritai nebūtų to daikto pirkusi, arba nebūtų už jį tiek mokėjusi (b. l. 120).

Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, patvirtinančioms, kad ieškovei priklausanti žemės sklypo dalis buvo konkrečiai identifikuota, o tai jai buvo žinoma bei neginčijama, teismas turi pagrindą konstatuoti, kad ieškovei buvo perleistos konkrečiai apibrėžtos žemės sklypo dalys. Ieškovė, pirkdama apibrėžtą bei identifikuotą žemės sklypo dalį, neįgijo daugiau teisių, nei jų turėjo griežtai apibrėžtos 102 kv. m ploto sklypo dalies, 1995 m. plane pažymėtos indeksu ,,2“, (c. b. Nr. 2-247-213/2007, 2 t., b. l. 74-75) ankstesnis savininkas, dėl to teismas daro išvadą, kad ieškovė suvokė ar turėjo suvokti, kad įsigyja konkretų objektą – žemės sklypo dalį, esančią plane nurodytoje vietoje su pažymėtomis ribomis. Atsižvelgiant į tai, kad jau perkant ginčo žemės sklypo dalį, tai buvo ne tik idealioji bendro daikto dalis, tačiau realiai plane pažymėta sklypo dalis, su nustatytomis ribomis ir konkrečiai nurodyta buvimo vieta, atmestini ieškovės argumentai, kad toks naudojimosi tvarkos nustatymas jai buvo neprivalomas.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ieškovei asmeniniam naudojimui priklauso 102 kv. m, o bendro naudojimo dalis šalims priklauso lygiomis dalimis. Atsižvelgiant į tai, spręstinas ir naudojimosi tvarkos nustatymo klausimas.

Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo

CK 4.75 str. 1 d. nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Žemės sklypo kaip nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos nustatymas yra vienas iš bendraturčių bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų (CK 4.81 str. 1 d.). CK 4.75 str. 1 d. nuostata, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Tai įpareigoja bendraturčius išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto valdymo bei nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2009; 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2010; 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011).

Byloje yra pateikti du šalių parengti naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo planai:

1) ieškovė L. P. siūlo nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal UAB „Kadastrakis“ 2015-09-03 parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą (Ieškovės planas) tokiu būdu: 1) ieškovei asmeniniam naudojimui skirti žemės sklypo dalį, Ieškovės plane pažymėtą indeksu III, kurios plotas 121 kv. m, esančią tarp taškų 2-24-20-19-18-17-12-16; 2) šalių bendram naudojimui skirti žemės sklypo dalį, Ieškovės plane pažymėtą indeksu IV, kurios plotas 163 kv. m, esančią tarp taškų 11-16-12-17-18-19-20-21-22-23-6-7-8-8a-9-10; 3) atsakovui asmeniniam naudojimui skirti žemės sklypo dalis, Ieškovės plane pažymėtas indeksu I, kurios plotas 34 kv. m, esančią tarp taškų 1-2-16-11, ir indeksu II, kurios plotas 156 kv. m, esančią tarp taškų 24-3-4-5-23-22-21-20 (b. l. 11-12, 48);

2) atsakovas E. T. siūlo nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal UAB „Kadastrakis“ 2015-09-30 parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą (Atsakovo planas) tokiu būdu: 1) ieškovei asmeniniam naudojimui skirti žemės sklypo dalį, Atsakovo plane pažymėtą indeksu III, kurios plotas 102 kv. m, esančią tarp taškų 2-3-23-22-20-19-18-17-2; 2) atsakovui asmeniniam naudojimui skirti žemės sklypo dalis, Atsakovo plane pažymėtas indeksu I, kurios plotas 27 kv. m, esančią tarp taškų 1-2-17-16-1, ir indeksu II, kurios plotas 180 kv. m, esančią tarp taškų 3-4-5-6-7-21-20-22-23-3; 3) šalių bendram naudojimui skirti žemės sklypo dalį, Atsakovo plane pažymėtą indeksu IV, kurios plotas 165 kv. m, esančią tarp taškų 16-17-18-19-20-21-8-8a-9-10-11-16.

Sprendžiant klausimus, susijusius su naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymu, įstatymas tiek iš nuosavybės teisės dalyvių, tiek iš teismo reikalauja siekti interesų pusiausvyros principo užtikrinimo ir galimų ginčų bei konfliktų pašalinimo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-291/2007, Nr. 3K-3-481/2011). Kasacinis teismas savo nutartyse ne kartą yra išaiškinęs, kokios aplinkybės turi būti įvertintos sprendžiant dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, t. y. teismai turi atsižvelgti į bendraturčių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinti nesutarimo priežastis, siekti, jog nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Teismai privalo vertinti, ar bendraturčio pateiktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-85/2006, Nr. 3K-3-291/2007, Nr. 3K-3-481/2011). CK 4.37 str. 1 d. nustatyta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, neperžengiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti.

Spręsdamas, ar prašoma nustatyti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka atitinka nuosavybės teisių įgyvendinimą ir žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, teismas turi įvertinti aplinkybes, susijusias su bendraturčio esminiu interesu naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi bei susiklosčiusiais faktiniais bendraturčių žemės naudojimo santykiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006). Taigi, nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, turi būti vadovaujamasi racionalumo, patogumo ir faktinio naudojimo kriterijais, kurie išplaukia iš bendrųjų žemės teisinio santykių reguliavimo principų (Žemės įstatymo 1 str.), yra pripažinti teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1050/2003).

Ieškovė, argumentuodama, kad jos pateiktas Ieškovės planas yra geriausias, teisingiausias ir labiausiai atitinkantis abiejų šalių interesus, nurodė, kad jame pėsčiųjų tako kryptis yra parengta pagal istoriškai suformuotą namų valdą. Ieškovės teigimu, prioritetas turi būti skiriamas projektui, kuriame bendrai naudojama sklypo dalis yra mažesnė. Ieškovės plane bendraturčiams suteikta teisė patekti prie jiems priklausančių pastatų. Automobilio stovėjimo aikštelė yra įrengta ir naudojama atsakovo (Ieškovės plane pažymėta indeksu I), todėl ji skiriama naudotis asmeniškai atsakovui.

Ieškovės plane indeksu II pažymėtas plotas suteikiamas naudotis asmeniškai atsakovui, nes jam priklauso ūkinis pastatas 3J/m ir aplink jį priskiriamas plotas yra taisyklingos formos, suteikia galimybę pilnaverčiai aptarnauti ūkinį pastatą.

Ieškovei asmeniniam naudojimui priskiriamas plotas, Ieškovės plane pažymėtas indeksu III. Galimybė patekti į gyvenamąjį namą ir jį aptarnauti yra numatyta kiekvienam namo bendraturčiui (Ieškovės plane pažymėta indeksu IV).

Ieškovės planas, ieškovės teigimu, atitinka proporcingai šalių turimas žemės sklypo dalis, bendram naudojimui skiriama dalis taip pat proporcinga. Ieškovei atitinkamai priklauso 185 kv. m žemės sklypo (procentine išraiška 39 %), atsakovui priklauso – 289 kv. m (procentine išraiška 61 %), tai atitinkamai pagal šias proporcijas buvo parengtas Ieškovės planas. Bendram naudojimui yra paskirtas plotas - 163 kv. m (Ieškovės plane pažymėtas indeksu IV). Procentine išraiška ieškovės dalis bendrojo naudojimo plote sudaro 64 kv. m (39 % nuo 163 kv. m), o likęs 121 kv. m plotas priskiriamas ieškovės asmeniniam naudojimui (185 kv. m - 64 kv. m = 121 kv. m, Ieškovės plane pažymėtas indeksu III). Pagal ieškovę, procentine išraiška atsakovo dalis bendrojo naudojimo plote sudaro 99 kv. m (61 % nuo 163 kv. m), o likęs 190 kv. m plotas priskiriamas atsakovui asmeniniam naudojimui (289 kv. m - 99 kv. m = 190 kv. m, Ieškovės plane pažymėtas indeksu III+I).

Byloje nustačius, kad ieškovei asmeniniam naudojimui priklauso 102 kv. m, o bendro naudojimo dalis šalims priklauso lygiomis dalimis, teismas konstatuoja, kad Ieškovės planas neatitinka esminio principo, kad naudojimosi tvarka atitiktų bendraturčių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje. Pagal Ieškovės planą, jai asmeniniam naudojimui skiriamas plotas sudaro 121 kv. m, tuo tarpu byloje nustatyta, kad ieškovė asmeniniam naudojimui yra įgijusi 102 kv. m. Atitinkamai bendro naudojimo dalis Ieškovės plane apskaičiuota proporcingai, tuo tarpu byloje nustatyta, kad bendro naudojimo plotas šalims skiriamas po lygiai. Pagal Ieškovės planą, atsakovui asmeniniam naudojimui skirto žemės sklypo plotas mažėja nuo 212 kv. m iki 190 kv. m, o ieškovės asmeniniam naudojimui skirto žemės sklypo dalis didėja nuo 102 kv. m iki 121 kv. m. Be to, iš Ieškovės plano matyti, kad ji siekia nustatyti bendro naudojimo taką per visą žemės sklypą, kad galėtų patekti prie ežero. Kitų esminių naudojimosi tvarkos pakeitimų, nei buvo nustatyti 1995 m. plane, Ieškovės plane nenustatyta.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant naudojimosi privačios namų valdos žemės sklypu tvarką, kiekvienam naudotojui turi būti užtikrinamas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006). Bendram naudojimuisi turi būti paliekama žemės sklypo tiek, kiek būtina naudoti sklype esantiems bendriems statiniams, įrenginiams, pastatams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-964/2003).

Ieškovės interesas turėti priėjimą prie pėsčiųjų tako prie Galvės ežero, yra nepagrįstas, nes ieškovė dar prieš įgydama žemės sklypą, žinojo apie žemės savininkų nustatytą naudojimosi tvarką, todėl įgydama žemės sklypą, neįgijo daugiau teisių, nei turėjo pirminis teisių turėtojas Č. Č., kuriam priėjimas prie pėsčiųjų tako bendro naudojimo plote nebuvo nustatytas. Vien dėl nurodytų aplinkybių yra pagrindas konstatuoti, kad Ieškovės planas ne tik neatitinka jos pačios turimos asmeninio naudojimo sklypo dalies ploto, bet ir iš esmės pažeidžia atsakovo interesus.

Sutinkamai su Atsakovo planu matyti, kad jame nustatyta naudojimosi tvarka artima faktiškai nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai, kuri buvo įtvirtinta ir 1995 m. žemės sklypo plane, ir pirkimo-pardavimo sutartyse. Pagal Atsakovo planą ieškovei asmeniniam naudojimui priskirtina indeksu III pažymėta žemės sklypo dalis, kurios plotas 102 kv. m. Ši dalis visiškai atitinka ieškovės įgytą plotą asmeniniam naudojimui. Atsakovui asmeniniam naudojimui priskirtina indeksu I pažymėta žemės sklypo dalis, kurios plotas 27 kv. m, ir indeksu II pažymėta dalis, kurios plotas 180 kv. m. Bendrai šalims būtų priskirta naudotis žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu IV, kurios plotas 165 kv. m. Iš bendram naudojimui pagal ankstesnį planą skirtų 193 kv. m siūloma bendram naudojimui palikti tik 165 kv. m. Tokiu būdu 28 kv. m sumažėjusio žemės sklypo dalis yra kompensuojama bendram naudojimui skirta dalimi. Atsakovo plane siekiama, kad asmeniniam naudojimui skirta dalis nebūtų sumažinta nė vienam bendraturčiui. Anksčiau ieškovės asmeniniam naudojimui buvo skirti 102 kv. m. Pagal Atsakovo planą ieškovei skirta dalis išlieka toje pačioje vietoje ir nesumažėja. Atsakovo asmeniniam naudojimui buvo skirta 212 kv. m. Dėl sumažėjusio žemės sklypo atsakovo asmeniniam naudojimui, jo paties siūlymu, lieka 207 kv. m. Taigi, atsakovas pagrįstai nurodo, kad 33 kv. m žemės sklypo sumažėjimas kompensuotas bendram naudojimui skirtos žemės sklypo dalies (28 kv. m) sąskaita ir atsakovui asmeniniam naudojimui tenkančios dalies sąskaita (5 kv. m). Pagal Atsakovo planą kiekvienam bendraturčiui asmeniniam naudojimui tenkanti dalis nustatoma maksimaliai išsaugant buvusią faktinę naudojimosi tvarką, nes ta sklypo dalis, kurią naudojo kiekvienas iš buvusių bendraturčių, lieka ta pati. Bendram naudojimui tenka tik būtina sklypo dalis ir toje pačioje vietoje, kaip ir naudojama iki šiol, tokiu būdu užtikrinant ir išsaugant nepakitusius asmeniniam naudojimui skirtus plotus. Bendram naudojimui tenkanti dalis kiekvienam bendraturčiui skiriama lygiomis dalimis, kaip ir buvo nustatyta pirkimo-pardavimo sutartyse.

Įvertinus abiejų šalių pateiktus jų parengtus žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planus, konstatuotina, kad Ieškovės planas yra parengtas išimtinai ieškovės interesais ir pažeidžia atsakovo teises, tuo tarpu Atsakovo planas atitinka racionalumo, bendraturčių turimų dalių bendrojoje nuosavybėje kriterijus, teisingumo ir sąžiningumo principus bei nepažeidžia ieškovės teisėtų interesų.

Visi kiti byloje esantys ir teismo posėdyje aptarti įrodymai, šalių paaiškinimai nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant šį ginčą, todėl teismas dėl jų nepasisako ir priimant sprendimą jų neanalizuoja ir nevertina. Teismas taip pat nepasisako ir nevertina ankstesnėse šalių minėtose bylose konstatuotų aplinkybių, kuriomis šalys rėmėsi argumentuodamos savo reikalavimų pagrįstumą, nes ankstesni ginčai vyko ne tarp tų pačių šalių.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visetą, konstatuoja, kad atsakovo E. T. pateiktas pasiūlymas nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal Atsakovo planą atitinka bendraturčių interesus, teisingumo, protingumo, patogumo, racionalumo, ekonomiškumo ir nuosavybės valdymo bei naudojimo teisės geresnio įgyvendinimo kriterijus, tokia naudojimosi žemės sklypu tvarka yra racionali, patogi naudotis bendraturčiams ir tarnaus geresniam nuosavybės valdymui, nei ieškovės siūloma tvarka, todėl ieškinys atmestinas, priešieškinis tenkintinas – nustatytina naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0474 ha ploto, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarka pagal atsakovo E. T. pateiktą, UAB „Kadastrakis“ 2015-09-30 parengtą planą.

Priešieškinį patenkinus visiškai, iš ieškovės atsakovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d.): 31,00 Eur už priešieškinį sumokėtas žyminis mokestis valstybei ir 2579,00 Eur išlaidos advokatės pagalbai apmokėti (b. l. 158-170, teismo posėdyje pateikti dokumentai), iš viso 2610,00 Eur.

Taip pat iš ieškovės priteistina 10,38 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 92, 96 str.).

Atmetus ieškinį, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos jai neatlygintinos (CPK 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 4. 75 str., CPK 5, 79, 88, 93, 96, 98, 176-178, 259-260, 265, 268-270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti, priešieškinį patenkinti visiškai.

Nustatyti tokią naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0474 ha ploto, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką:

L. P. asmeniniam naudojimui skirti žemės sklypo dalį, UAB „Kadastrakis“ 2015-09-30 parengtame plane pažymėtą indeksu III, kurios plotas 102 kv. m, esančią tarp taškų 2-3-23-22-20-19-18-17-2;

E. T. asmeniniam naudojimui skirti žemės sklypo dalis, UAB „Kadastrakis“ 2015-09-30 parengtame plane pažymėtas indeksu I, kurios plotas 27 kv. m, esančią tarp taškų 1-2-17-16-1, ir indeksu II, kurios plotas 180 kv. m, esančią tarp taškų 3-4-5-6-7-21-20-22-23-3;

L. P. ir E. T. bendram naudojimui skirti žemės sklypo dalį, UAB „Kadastrakis“ 2015-09-30 parengtame plane pažymėtą indeksu IV, kurios plotas 165 kv. m, esančią tarp taškų 16-17-18-19-20-21-8-8a-9-10-11-16.

Priteisti iš L. P. 2610,00 Eur bylinėjimosi išlaidų E. T..

Priteisti iš L. P. 10,38 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą. Teisėja Nijolė Zaleckienė