- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-13
- Bylos Nr.
- 2A-1898-450/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Radzevičienė, Zita Smirnovienė, Henrichas Jaglinskis
- Ieškovas
- J. F., M. F.
- Atsakovas
- E. T., Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Trakų rajono savivaldybės administracijai, J. T.
- Trečiasis asmuo
- Valstybės įmonė Registrų centras, UAB „Trakuva“, AB Danske bankui
- Kategorijos
- 121.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henricho Jaglinskio, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Zitos Smirnovienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų J. F. ir M. F., bei atsakovo E. T. apeliacinius skundus dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų: J. F. ir M. F. ieškinį atsakovams: Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Trakų rajono savivaldybės administracijai, J. T., E. T., gim. (duomenys neskelbtini), E. T., gim. (duomenys neskelbtini), Č. Č., M. Č., tretiesiems asmenims: Valstybės įmonė Registrų centras, UAB „Trakuva“, AB Danske bankui dėl sprendimo, sandorių pripažinimo iš dalies negaliojančiais, žemės sklypų kadastrinių matavimų panaikinimo ir žemės sklypų ribos nustatymo ir kita.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovai galutiniu ieškiniu prašė:
1) pripažinti negaliojančia 1996-02-08 Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P79/97-0047, pagal kurią atsakovai J. T. ir E. T., gim. (duomenys neskelbtini), įsigijo 309 m² plotą 0,0507 ha ploto žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), dalyje dėl 11 m² ploto (UAB „Traksalis“ 2007-05-28 parengtame 2007-05-28 plane pažymėto indeksu S1) ir dėl ½ dalies 30 m² ploto (UAB „Traksalis“ 2007-05-28 parengtame 2007-05-28 plane pažymėto indeksu S6), t. y. dėl 15 m² ploto bendro naudojimo minėto žemės sklypo dalies;
2) pripažinti negaliojančia 1996-03-28 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P79/96-0324, pagal kurią atsakovai Č. Č. ir M. Č. įsigijo 198 m² ploto dalį 0,0507 ha ploto žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), dalyje dėl ½ dalies 30 m² ploto (UAB „Traksalis“ 2007-05-28 parengtame 2007-05-28 plane pažymėto indeksu S6), t. y. dėl 15 m² ploto bendro naudojimo minėto žemės sklypo dalies;
3) panaikinti UAB „Trakuva“ parengtą 1995 m. birželio mėn. 0,0507 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) planą su nustatytomis posūkio taškų koordinatėmis ir jo ribų registracija kadastro žemėlapyje;
4) pripažinti negaliojančiu Vilniaus apskrities viršininko 1995-12-27 įsakymą Nr. 643-79 dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) pardavimo atsakovams J. T. ir Č. Č. dalyje dėl 11 m² ploto pardavimo J. T. bei 30 m² ploto pardavimo atsakovams J. T. ir Č. Č. bendram naudojimui;
5) pripažinti negaliojančia 2009-10-08 dovanojimo sutartį (notarinio registro Nr. DA-4155), pagal kurią atsakovai J. T. ir E. T., gim. 1947 m., perleido jiems priklausančias 61/100 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalyje dėl 11 m² ploto (UAB „Traksalis“ 2007-05-28 parengtame 2007-05-28 plane pažymėto indeksu S1) ir ½ dalies 30 m² ploto (UAB „Traksalis“ 2007-05-28 parengtame 2007-05-28 plane pažymėto indeksu S6), t. y. dėl 15 m² ploto bendro naudojimo minėto žemės sklypo dalies;
6) Nustatyti ribą tarp ieškovų J. F. bei M. F. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ir atsakovų E. T., gim. (duomenys neskelbtini), bei Č. Č. ir M. Č. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Traksalis“ parengtame 2007-05-28 plane pažymėtus taškus: Nr. 1 (x-6057273.01, y-560192.68); Nr. 2 (x-6057292.00; y-560215.90); Nr. 3 (x-6057297.39; y-5602121.05); Nr. 4 (x-6057304.02; y-560220.64);
7) Pakeisti 1997-12-29 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P79/97-08663 nustatant, kad ieškovui J. F. parduoto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plotas yra 496 m²;
8) Nustatyti, kad Trakų savivaldybės mero 1996-04-25 potvarkiu Nr. 190 „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nustatymo“ ir Vilniaus apskrities viršininko 1996-07-08 įsakymu Nr. 796-79 „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo“ atsakovui J. F. parduotas 496 m² ploto namų valdos žemės sklypas;
9) Priteisti iš ieškovų J. F. ir M. F. dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), t. y. 4 m² plotą, (UAB „Traksalis“ 2007-05-28 parengtame 2007-05-28 plane pažymėtą indeksu S5), 3 m² plotą, (UAB „Traksalis“ 2007-05-28 parengtame 2007-05-28 plane pažymėtą indeksu S4), ir 17 m² plotą, (UAB „Traksalis“ 2007-05-28 parengtame 2007-05-28 plane pažymėtą indeksu S3) Lietuvos Respublikos valstybei;
10) Priteisti ieškovams J. F. ir M. F. iš Lietuvos Respublikos valstybės laisvos valstybinės žemės 4 m² plotą, UAB „Traksalis“ 2007-05-28 parengtame 2007-05-28 plane pažymėtą indeksu S2, kuris randasi po ieškovams nuosavybės teise priklausančiu ūkiniu pasatu.
Ieškovai nurodė, kad ieškovas J. F. 1988-05-04 paveldėjo namų valdą, esančią 497 m² ploto žemės sklype (duomenys neskelbtini) (tuometinis adresas (duomenys neskelbtini)). Namų valdos žemės sklypo 497 m² plotas buvo užfiksuotas nekilnojamojo turto inventorinėje byloje ir nuo 1948-06-08 nebuvo pasikeitęs.
Ieškovas kreipėsi į Trakų rajono žemėtvarkos tarnybą, prašydamas jam parduoti 0,0497 ha namų valdos žemės sklypą. 1992-12-12 gavo žemės sklypo įkainavimo aktą, kuriame buvo nurodyta, kad jam parduodamas 0,0497 ha žemės sklypas. Sumokėjęs nurodytą žemės sklypo kainą, toliau naudojosi žemės sklypu. 1997-12-29 valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartimi jam buvo parduotas 0,475 ha namų valdos žemės sklypas.
Dar iki sudarant sutartį su juo, ginčijamomis pirkimo pardavimo sutartimis, atsakovams J. T. ir Č. Č. dalinės nuosavybės teise buvo parduotas 0,0507 ha namų valdos žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini).
Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-07-21 nutarimu Nr. 550 patvirtintą Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarką piliečiams – privačių namų valdų savininkams – buvo parduodami šioms valdoms faktiškai naudojami žemės sklypai, o pagal Lietuvos Respublikos Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio nuostatas miestuose (iki 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje), išskyrus Neringos miestą, fiziniams asmenims, turintiems nuosavybės teise priklausančius gyvenamuosius namus, parduodami jų namų valdų naudojami žemės sklypai, pažymėti namų valdos techninės apskaitos bylose, teritorijų planavimo dokumentuose nustatytose ribose.
Apie 1995m. kovo mėnesį ieškovui buvo pateiktas susipažinimui kaimyninio, atsakovams J. T. ir Č. Č. priklausančio, žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planas, kuriame nubraižyta ieškovo ir kaimynų žemės sklypus skirianti riba apytiksliai atitiko faktinę ribą. Plane buvo nurodyta, kad nuo ūkinio pastato iki sklypo ribos yra 2,5 m., todėl sutiko su kaimyninio žemės sklypo ribomis. Ieškovų žemės sklypo planas buvo sudarytas vėliau ir su juo susipažinus taip pat nekilo jokių įtarimų dėl neteisingų žemės sklypo ribų. Iki 2003 metų ieškovai faktiškai naudojosi namų valdos žemės sklypu tokiu, koks buvo iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, t. y. tokiu, koks buvo pažymėtas inventorinėje byloje nuo 1948 metų. 2003 metais J. T. pradėjo reikšti ieškovams pretenzijas, kad esą jie naudojasi jos žemės sklypo dalimi. Todėl 2006-05-05 ieškovai kreipėsi į UAB „Geodeziniai matavimai“, kuris pažymėjo ieškovų žemės sklypo ribas, jo koordinačių taškus 3, 4, 7, 5, 6. Po šio pažymėjimo paaiškėjo, kad koordinačių taškas 6 patenka į šaligatvį ir yra nutolęs nuo ieškovo namų valdos 0,50 m atstumu; taškas 11, nurodantis ieškovo ūkinio pastato kampo koordinates, patenka į pastato vidų 0,49 cm atstumu; taškas 7, kaimynų plane pavaizduotas kaip jų ūkinio pastato kraštinės projekcija į atkarpą tarp taškų 4-5, pasislinko ieškovo žemės sklypo link 1 m atstumu, dėl ko taškai 4 ir 5 pasistūmėjo per metrą; taškas 5 patenka į ieškovo naudojamą daržą. Paaiškėjo, kad ieškovų, ir jo kaimynų, t. y. atsakovų, namų valdos žemės sklypo planai neatitinka Trakų miesto detaliojo plano ir jo faktinio naudojimo.
Ieškovų naudotas žemės sklypas yra suformuotas ir pažymėtas inventorinėje byloje 1948 metais, taip pat pažymėtas Trakų senamiesčio sklypų išplanavimo projekte ir iki klaidingo plano sudarymo buvo 497 m² ploto. Dėl neteisingai atliktų matavimų, ieškovų sklypo plotas sumažėjo iki 475 m2.. Be to, ieškovų žemės sklypui faktiškai priskirta dalis valstybinės žemės, t. y. 0,50 m pločio šaligatvio dalis, dėl ko ieškovas J. F. neteko galimybės naudotis žemės sklypu, kuriuo naudojosi jo tėvai, t.y. akmenimis grįstu taku, kurį įrengė jo protėviai, taip pat daržas iš dalies atiteko kaimynams.
J. T. ir Č. Č., neturėdami tam teisinio pagrindo, privatizavo ne namų valdos techninės inventorizacijos byloje nurodytą ir istoriškai suformuotą 349 m² ploto žemės sklypą, o beveik dvigubai didesnį – 507 m² ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), todėl darytina išvada, kad atsakovų žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartys buvo sudarytos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nes jų namų valdos planas neatitinka inventorinėje byloje esančio plano. Dėl to visi individualaus pobūdžio administraciniai teisės aktai pripažintini iš dalies negaliojančiais. Kadangi ieškovas J. F. sumokėjo už 497 m² ploto žemės sklypą, ir tokiu būdu sandorį įvykdė, todėl pripažintina, kad ieškovai iš valstybės įsigijo tokio ploto žemės sklypą.
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl ieškinio neprieštaravo, prašė priimti sprendimą pagal byloje esančius įrodymus. Nurodė, kad privatizuojamų žemės sklypų ploto ir ribų patvirtinimas yra savivaldybės kompetencijos dalykas, o Apskrities viršininko administracija, kurios teises perėmė Nacionalinė žemės tarnyba, sprendimus priėmė pagal savivaldybės pateiktus duomenis.
Šalies argumentai
Atsakovė Trakų rajono savivaldybės administracija su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad tuo metu galiojusios taisyklės nenumatė merui pareigos tikrinti žemės sklypo plano duomenų tikslumą. Į savivaldybės funkcijas įėjo nustatyti sklypo naudojimo sąlygas, servitutus, naudojimo apribojimus. Ieškovas J. F. sutiko su trečiojo asmens UAB „Trakuva“ parengtais žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) kadastriniais matavimais ir jo sklypo 475 m² plotu. Ieškovai neparengė savo žemės sklypo patikslinto plano ir žemės sklypo ribų nesuderino su gretimų žemės sklypų savininkais. Prašė taikyti ieškinio senatį, nes apie savo sklypo ribas ir plotą ieškovas žinojo nuo ginčijamo 1996-04-25 potvarkio Nr. 190 „Dėl privačių namų valdų ribų nustatymo“ ir namų valdos plano sudarymo dienos.
Atsakovai J. T., E. T., gim. (duomenys neskelbtini) ir E. T., gim. (duomenys neskelbtini) su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Prašė taikyti ieškinio senatį. Nurodė, kad atsakovai J. T. ir Č. Č. faktiškai naudojo 507 m² ploto žemės sklypą. Toks plotas buvo suderintas su ieškovu J. F., tačiau praėjus daugiau nei 10 metų ieškovas kreipėsi dėl jo žemės sklypo kadastrinių duomenų patikslinimo, todėl laikytina, jog suėjo ieškinio senaties terminas viešojo administravimo subjektų sprendiniams panaikinti. Žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) matavimai atlikti pagal tuometinę metodiką, o jų inventorinėse bylose nurodytos ribos atitinka Trakų senamiesčio išplanavimo projektą, pačių žemės sklypų persidengimo nėra, o juose esantys pastatai faktiškai yra žemės sklypų ribose. Byloje atlikta ekspertizė atsakė į byloje keliamus klausimus ir paaiškino galimų netikslumų priežastis. Patenkinus ieškovų reikalavimus, toks teismo sprendimas sukeltų grandininę reakciją visoje Trakų miesto teritorijos dalyje, kadangi turėtų būti keičiamos ir visų kitų žemės sklypų ribos bei plotai. Ieškovai, prašydami pripažinti iš dalies negaliojančiomis su jų žemės sklypu sudarytas sutartis, nenurodo jokių sandorių negaliojimo pagrindų.
Atsakovai Č. Č. ir M. Č. su ieškiniu sutiko visiškai ir prašė jį tenkinti. Tretieji asmenys AB Danske bankas A/S Lietuvos filialas ir Valstybės įmonė Registrų centras dėl ieškinio neprieštaravo, prašė priimti sprendimą teismo nuožiūra ir bylą nagrinėti jų atstovams nedalyvaujant.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Teismas nustatė, kad pagal 1948 m. inventorizacijos biuro duomenis, namų valdai, esančiai (duomenys neskelbtini) (M. M. 37) suprojektuotas 497 kv.m. žemės sklypas (1t.b.l.9).
Pagal 1982 m. inventorizacijos biuro duomenis, namų valdai, esančiai (duomenys neskelbtini) (M. M. 39) suprojektuotas 349 kv.m. žemės sklypas (1t.b.l.11, 115,116).
Pagal 1988-05-04 paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą, J. F. paveldėjo gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini), esančius 497 kv.m. žemės sklype (1t.b.l.13).
1992-12-12 Žemės sklypo įkainojimo aktu pirkėjui J. F. buvo įkainotas parduodamas 0,0497 ha žemės sklypas (1t.b.l.17). Mokesčių inspekcijos pranešimuose dėl žemės mokesčio už 1994 m. ir 1995 m. žemės mokestis J. F. apskaičiuotas už 0,0497 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) (1t.b.l. 25,26).
Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-07-21 nutarimu Nr.550 patvirtintos Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos 4 p., privačių namų valdoms parduodami faktiško valdos dydžio sklypai. Faktiškas privačių namų valdoms parduodamo žemės sklypo dydis nustatomas pagal namų valdų techninės apskaitos bylų duomenis. Miestų (rajonų) valdybų architektūros ir žemėtvarkos tarnybos vietoje patikrina nurodytas techninės apskaitos byloje privačių namų valdos žemės sklypo ribas ir, jeigu reikia, tikslina jas pagal nustatyta tvarka patvirtintus detaliuosius planus. Šios tvarkos 5 p. nustato, kad naudojami žemės sklypai parduodami tik miestų rajonų valdyboms patvirtinus jų dydį. Miestų (rajonų) valdybos įvertina šioje tvarkoje nurodytus sklypo kriterijus, tame tarpe ir faktinį žemės sklypo naudojimą ir priima sprendimą dėl sklypo dydžio. Sprendimo pagrindu vėliau sudaromas parduodamo žemės sklypo brėžinys. Lietuvos Respublikos Žemės reformos įstatymo 9 str. miestuose (iki 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje), išskyrus Neringos miestą, fiziniams asmenims, turintiems nuosavybės teise priklausančius gyvenamuosius namus, parduodami jų namų valdų naudojami žemės sklypai, pažymėti namų valdos techninės apskaitos bylose, teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų.
1996-04-25 potvarkiu Nr. 190 „Dėl privačių namų valdų ribų nustatymo“ Trakų rajono savivaldybės meras J. F. nustatė 475 kv.m. sklypo plotą pagal raudonųjų linijų planą (1t. b.l.174-176), t.y. pagal J. F. namų valdų techninės apskaitos byloje nurodytas žemės sklypo ribas. Kokių duomenų pagrindu ieškovo žemės sklypo plotas buvo sumažintas, lyginant su namų valdos techninės apskaitos byloje nurodytu sklypo plotu, nenurodyta. Kaip matyti iš 1996 m. birželio mėnesį UAB „Takuva“ parengto J. F. žemės sklypo plano (1 t., b.l. 20) jis neatitinka namų valdų techninės apskaitos byloje pažymėtų sklypo ribų (raudonųjų linijų), t.y. neatitinka 1996-04-25 potvarkyje Nr. 190 apibrėžtų parduotino sklypo ribų (riba pažymėta taškais 3,4 nuo ieškovo ūkinio pastato iki kaimyninio sklypo yra 1,99 m. atstumu, tuo tarpu kai namų valdų techninės apskaitos byloje šis atstumas 2,5 m.).
1996-07-08 Vilniaus apskrities valdytojo administracijos įsakymu Nr. 796-79 buvo nuspręsta J. F. parduoti 475 kv.m. žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) (1t.b.l.177-178). 1997-12-29 valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartimi Nr. P79/97-08663 J. F. buvo parduotas 475 kv.m. namų valdos žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (1t., b.l. 21). 1996-02-08 valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartimi Nr. P79/96-0074 J. T. dalinės nuosavybės teise su Č. Č. buvo parduota 309 kv.m. namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus apskrities viršininko 1995-12-27 įsakymo Nr. 643-79 pagrindu (1t .b.l.118). Šia sutartimi įgytas plotas Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas kaip 61/100 dalis bendroje nuosavybėje (1t., b.l.117).
1996-03-28 valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartimi Nr. P79/96-0324 Č. Č. dalinės nuosavybės teise su J. T. buvo parduota 198 kv.m. namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus apskrities viršininko 1995-12-27 įsakymo Nr. 643-79 pagrindu (t.2, b.l.195). Šia sutartimi įgytas plotas Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas kaip 39/100 dalys bendroje nuosavybėje (1t., b.l.117). J. T., 309 kv.m. namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įgijusi jungtine sutuoktinių nuosavybe su E. T., 2009-10-08 dovanojimo sutartimi, notarinio registro Nr.DA-4155, šią namų valdos žemė sklypo dalį padovanojo sūnui E. T. ( 3t., b.l.177-179).
Lietuvos respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 735 „Dėl žemės sklypų respublikinės ir vietinės reikšmės urbanistikos paminklų teritorijose“ nustatyta, kad privatizuojamų ar nuomojamų sklypų ribas šiose teritorijose nustato miesto (rajonų) valdybos pagal parengtus ir aprobuotus senamiesčių ir vietinės reikšmės urbanistikos paminklų sklypų išplanavimo projektus. Kaip matyti iš 1993-12-22 Trakų rajono valdybos potvarkiu Nr. 395v patvirtinto Trakų senamiesčio sklypų išplanavimo projekto ir trumpo sklypų ribų aprašymo (2 t., b.l. 65, 63, 25), žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) anksčiau sudarė vieną sklypą, kurio išorinės ribos susiformavo 19 amžiaus I-oje pusėje ir pagal šį projektą yra saugomos, išskyrus šiaurinę ribą. Todėl šalių sklypų ribos su kaimyniniais sklypais, esančiais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) negali būti keičiamos, o žemės sklypų savininkų ginčai dėl sklypų dydžių ir ribų sprendžiami neperžengiant šių sklypų išorinių ribų.
Kaip matyti iš namų valdų techninės apskaitos bylų duomenų, ginčo šalių abiejų sklypų plotas yra 846 kv. m. Tuo tarpu pagal valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartis parduoti sklypai, kurių bendras plotas 982 kv.m. Įvertinus tobulėjančių žemės matavimo prietaisų galimybes, bei sklypo ribų pokyčius, galimai atsiradusius dėl faktinio naudojimo, toks plotų skirtumas (136 kv.m.) gal ir galėtų būti, bet toks plotų nesutapimas turi būti pagrįstas kokiais nors duomenimis. Tačiau atsakovai – Trakų rajono savivaldybės administracija ir Nacionalinė žemės tarnyba tokių duomenų nepateikė. Nors ieškovas dėl jam parduoto žemės sklypo ploto iš esmės nekelia ginčo ir, kaip pats nurodė teismo posėdyje, sutiktų ir su mažesniu sklypu, jeigu jo sklypo ribos, nustatytos atliekant kadastrinius matavimus ir įregistruotos nekilnojamojo kadastre, atitiktų sklypo faktinio naudojimo ribas ar ribas pažymėtas namų valdos techninės apskaitos byloje, tačiau parduodamų žemės sklypų plotų neatitikimas namų valdos techninės apskaitos bylose nurodytų plotų, negali būti laikomas teisėtu.
Atsakovų J. T. ir Č. Č. žemės sklypo plane, parengtame 1995 m. kovo mėnesį jų sklypo riba ties taškais 3 ir 4 nuo ieškovo J. F. ūkinio pastato yra nutolusi 2,5 m. (1t., b.l.19), kaip ir nurodyta namų valdos techninės apskaitos byloje, o sklypo konfigūracija vizualiai atitinka namų valdos techninės apskaitos byloje pažymėtą atsakovų žemės sklypą. Todėl ieškovas, negalėjo numatyti savo teisių pažeidimo ir nesutikti su kaimynų sklypo ribomis. Esant tokioms aplinkybėms atsakovų teiginys, kad ieškovas, pasirašydamas atsakovų žemės sklypo planą, sutiko su jo ribomis ir dabar nebeturi pagrindo jas ginčyti, atmesti kaip nepagrįsti.
Kilus ginčui tarp kaimynų dėl sklypų ribų, ieškovo iniciatyva 2006-05-05 buvo sudaryta riboženklių pririšimo schema (1t., b.l.36). Trakų rajono žemėtvarkos skyriaus sudaryta komisija vietoje tyrė sklypų ribų atitikimą parengtiems planams (1t., b.l.40,41). Nagrinėjant bylą teisme buvo atlikta ginčo žemės sklypų ir pastatų esamos padėties bei grafinės planinės medžiagos palyginimo ekspertizė (toliau – ekspertizė), kurios išvadų neginčijo ne viena iš šalių (3 t., b.l. 175). 2009-06-10 vietos apžiūros metu buvo apžiūrėti šalių sklypai, nustatant taškų koordinates vietoje ir natūroje patikrinant atstumus (3 t., b.l. 116-124). Vertinant šiuos įrodymus matyti, kad šalių sklypų planai neatitinka ne tik namų valdų techninės apskaitos bylose pažymėtų sklypų ribų, faktinio jų naudojimo, Trakų senamiesčio išplanavimo projekto, bet J. F. sklypas neatitinka ir 1996-04-25 Trakų rajono savivaldybės mero potvarkio Nr. 190 „Dėl privačių namų valdų ribų nustatymo“, nustačiusio J. F. sklypo 475 kv.m. plotą, nes dėl to, kad sklypo ribos posūkio taškas 6 yra ant šaligatvio valstybinėje žemėje, o ūkinio pastato kampo koordinatė pasislinkusi įstrižai į pastato vidų ir ūkinio pastato dalis taip pat atsiranda valstybinėje žemėje, ieškovas realiai turi mažesnį sklypą negu įgijo pagal pirkimo pardavimo sutartį. Kaip matyti iš ekspertizės akto, šalių sklypų planuose neteisingai nurodyti atstumai tarp koordinačių taškų, o pastatų padėtis planuose neatitinka faktiškai natūroje esančių pastatų. Tokia padėtis ne tik pažeidžia ieškovų teises, bet ir sudaro pagrindą ginčams tarp kaimyninių sklypų savininkų.
Dėl ieškinio senaties
Ieškinio senaties terminas yra laiko tarpas per kurį garantuojamas jo pažeistos teisės gynimas teisme (CK 1.124 str.). Ieškinio senaties terminas prasideda ir teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo at turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str.). Sprendžiant dėl ieškinio senaties taikymo matyti, kad ginčijamas Trakų rajono savivaldybės mero potvarkis Nr. 190 „Dėl privačių namų valdų ribų nustatymo“, priimtas 1996-04-25, Vilniaus apskrities valdytojo administracijos įsakymas Nr. 796-79 priimtas 1996-07-08, ieškovo žemės sklypo planas sudarytas 1995 m. birželio mėnesį, ieškovo žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartis sudaryta 1997-12-29. Šie sprendimai ir sutartys sudaryti tenkinant paties ieškovo J. F. reikalavimus, todėl apie savo galimai pažeistas teises jam parduodant mažesnį sklypą negu jis naudojosi pagal namų valdos techninės apskaitos bylos duomenis, jis ne tik galėjo žinoti, bet ir žinojo tuojau po ginčijamų administracinių aktų priėmimo ir sutarties sudarymo. Nors atsakovų žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartys buvo sudarytos 1996-02-06 ir 1996-03-28 ir apie jų sudarymo laiką ieškovas negalėjo sužinoti tuojau pat po jų sudarymo, atsakovų žemės sklypo ribų planas buvo sudarytas 1995 m. kovo mėnesį. Šį planą ieškovas pasirašė, todėl žinojo, kad atsakovams yra suformuotas 507 kv.m. žemės sklypas ir galėjo žinoti, kad būsimomis žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartimis gali būti pažeistos jo teisės parduodant atsakovams tokio ploto žemės sklypą. Taigi, ieškovas, ginčydamas aukščiau nurodytas sutartis ir administracinius aktus dėl sklypų plotų, yra praleidęs bendrą 3 metų ieškinio senaties terminą, nustatytą CK(1964 m.) 84 str. sutartims ginčyti ir 1 mėn. senaties terminą sprendimams ginčyti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d.). Tačiau kaip matyti iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių, paties ieškovo J. F. paaiškinimų, savo teisių pažeidimą ieškovai sieja ne su mažesniu savo žemės sklypo plotu ar atsakovams T. ir Č. parduotu didesniu sklypu, bet su netinkamai suformuotomis žemės sklypo ribomis, kurių planas yra neatsiejama žemės sandorio dalis. Todėl tik iškilus realiam ginčui su kaimynais dėl sklypų naudojimo ir jų ribų, ieškovai galėjo sužinoti apie savo pažeistas teises nustatant tiek sklypų ribas, tiek jų plotus. Toks ginčas su atsakove J. T., kaip nurodo ieškovas, iškilo 2003 m. vasarą, kai J. T. pradėjo jam reikšti pretenzijas dėl naudojimosi akmenimis grįstu pėsčiųjų taku.
Kaip matyti iš ieškovų ir atsakovų žemė sklypų planų, jie vizualiai atitinka namų valdų techninės apskaitos bylose pažymėtas sklypų ribas, todėl ieškovas, nebūdamas specialistu, negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamai suformuotų savo ir atsakovų žemės sklypų ribų tuojau po šių planų sudarymo. Tik pasitelkus specialistus, kai 2006-05-05 buvo sudaryta riboženklių pririšimo schema (1t., b.l.85) buvo konstatuotas šalių žemės sklypų planų ydingumas ir jų neatitikimas realiai padėčiai. Tada ieškovas, įsitikinęs dėl savo teisių pažeidimo, kreipėsi į teismą su ieškiniu. Teigti, kad ieškovai apie savo pažeistas teises dėl netinkamo sklypo suformavimo galėjo žinoti iki 2003 vasaros, nėra pagrindo. Todėl reikšti ieškinį dėl žemės sklypų ribų ir tuo pagrindu ginčyti žemės sandorius, ieškovas ieškinio senaties termino nepraleido, nes su ieškiniu į teismą kreipėsi 2006-10-16, jau galiojant CK 1.125 str. nustatytam dešimties metų ieškinio senaties terminui sandoriams ginčyti.
Šioje byloje ginčas tarp šalių negali būti išspręstas vien išsprendus ginčą dėl šalių sklypų ribų nekeičiant sklypų plotų, nes gretimi sklypai, esantys Karimų g. 35 ir Karimų g. 41 jau yra suformuoti ir yra kitų asmenų privati nuosavybė. Keičiant tik ieškovų bei atsakovų sklypų ribas ir nekeičiant sklypų plotų, kiltų grandininė sklypų ribų keitimo reakcija visoje Karaimų gatvėje, nes gretimai nėra laisvos valstybinės žemės, kurios sąskaitą galima būtų atitaisyti padarytas sklypų formavimo klaidas.
Ieškovai neprašo teismo atstatyti ieškinio senaties terminą, tačiau tos aplinkybės, kad iki 2003 m. ieškovas naudojosi savo žemės sklypu pagal susiklosčiusį faktinį naudojimą, tikėjo, kad jam parduoto žemės sklypo plotas pasikeitė atlikus faktiškai naudojamo sklypo kadastrinius matavimus, laikytina svarbia ieškinio senaties termino praleidimo priežastimi savo teisėms ginti ginčijant žemės sklypų plotus. Todėl teismas ex officio atnaujino ieškovui praleistą ieškinio senaties terminą.
CK 1.138 str. nustato, kad teismas asmenų pažeistas teises gina šiame straipsnyje nurodytais būdais, neviršydamas savo kompetencijos. Todėl reikalavimai teismui turi būti suformuluoti taip, kad jų sprendimas būtų priskirtas teismo kompetencijai ir, kad juos patenkinus, teismo sprendimas asmeniui sukeltų tas teisines pasekmes, kurių jis siekia. Šioje byloje ieškovai siekia, kad jų namų valdos žemės sklypas (ribos ir plotas) atitiktų nuo seno nusistovėjusį faktinį naudojimą pagal namų valdos techninės inventorizacijos bylos duomenis. Tam kad būtų pasiektas šis tikslas, turėtų būti panaikinti administraciniai teisės aktai kuriais nustatyti ieškovų ir atsakovų žemės sklypų plotai ir ribos, bei jų pagrindu sudaryti žemės sandoriai, o žemės reformą vykdančios institucijos turėtų laikantis teisės aktų reikalavimų iš naujo suformuoti žemės sklypus ir nustatyti jų plotus. Tačiau tokių reikalavimų ieškovas nereiškia. CPK 265 str. draudžia teismui peržengti byloje pareikštus reikalavimus ir patenkinti jų daugiau negu prašo ieškovas, išskyrus CPK numatytus atvejus. Ši byla nėra priskiriama bylų kategorijai, kur teismas galėtų išeiti už pareikštų reikalavimų. Kaip matyti iš pareikštų reikalavimų, ieškovas iš esmės reikalauja, kad teismas pradėtų vykdyti žemės reformos darbus, t.y. nustatytų ieškovui parduodamo žemės sklypo plotą (7, 8 reikalavimas); iš naujo suformuotų ieškovui žemės sklypą (6,9,10 reikalavimai). Žemės reformos darbus vykdo tam įgaliotos valstybės institucijos (Žemės reformos įstatymo 16 str.). Teismui tokia teisė nesuteikta, todėl šių reikalavimų teismas netenkino.
CPK 4.45 str. nustato, kad jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas. Tai reiškia, kad teismas gali spręsti tik dėl neaiškių sklypų ribų. Šioje byloje ginčo sklypų ribos yra aiškios, užfiksuotos kadastro žemėlapyje, jos nepersidengia, tarp sklypų nėra tarpų ar pan. Ieškovų netenkina esamos sklypo ribos. Tačiau, nors ieškovo sklypo ribos nustatytos ydingai, įstatymas nesuteikia teismui teisės pertvarkyti žemės sklypus, keičiant aiškias jų ribas. Ieškovas, siekdamas pakeisti sklypo ribas, siekia pakeisti ir savo žemės sklypo plotą taip, kad jis atitiktų namų valdos techninės inventorizacijos bylos duomenis ir sudarytų 497 kv.m., ginčija atsakovų žemės sklypų pirkimo pardavimo sutartis ir Vilniaus apskrities viršininko 1995-12-27 įsakymą Nr. 643-79 dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) pardavimo atsakovams J. T. ir Č. Č. dalyje dėl bendro 41 m² ploto. Kadangi tiek ieškovų, tiek atsakovų žemės sklypų plotai nustatyti ne pagal namų valdų techninės inventorizacijos bylų duomenis, nenurodant tokių plotų nustatymo pagrindo, darytina išvada, kad atsakovų žemės sklypo plotas buvo nustatytas nesilaikant Žemės reformos įstatymo 9 str. reikalavimų ir Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos, todėl Vilniaus apskrities viršininko 1995-12-27 įsakymas Nr. 643-79 ir atsakovų žemės sklypų pirkimo pradavimo sutartys pripažintinos negaliojančiomis ginčijamoje dalyje.
Ieškinio reikalavimas panaikinti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), planą su nustatytomis posūkio taškų koordinatėmis ir jo ribų registracija kadastro žemėlapyje, netenkintinas, nes pripažinus iš dalies negaliojančiais sandorius dėl šio sklypo įsigijimo, žemė sklypas, kaip nekilnojamojo turto objektas neišnyksta. Pakeitus atsakovų žemės sklypo kadastro duomenis, jeigu nuo to keisis žemės sklypo ribos, bus keičiamas ir kadastro žemėlapis laikantis kadastro duomenų keitimo tvarkos. Tam nereikalingas teismo sprendimas dėl ankstesnių sklypo ribų registracijos panaikinimo.
Atsakovas E. T. (sūnus) ginčo žemės sklypą įgijo savo tėvų neatlygintino sandorio pagrindu šios bylos nagrinėjimo metu, todėl jis nelaikytinas sąžiningu įgijėju. Dėl ko ginčijama dovanojimo sutartis taip pat pripažintina iš dalies negaliojančia.
Atsakovų sudarytus žemės sandorius pripažinus iš dalies negaliojančiais, 41 kv.m. žemės sklypo dalis grąžintina valstybei, tam, kad kiek leidžia valstybei perduotas žemės plotas, būtų iš esmės išspręsta šalių žemės sklypų suformavimo problema (CK 6.145 str.).
Įvertinęs tai, kad ginčo žemės sklypai buvo netinkamai suformuoti ir parduoti šalims dėl žemė reformą vykdančių institucijų veiksmų (neveikimo), bylinėjimosi išlaidos ieškovams ir valstybei priteisė iš atsakovų - Trakų rajono savivaldybės administracijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos - lygiomis dalimis. Iš viso ieškovas J. F. patyrė 11557 Lt bylinėjimosi išlaidų. Įvertinęs tai, kad sprendimu patenkinama pusė ieškovo reikalavimų, iš atsakovų jam priteisė pusę turėtų bylinėjimosi išlaidų, išskyrus išlaidas, patirtas paduodant apeliacinius skundus, nes jo apeliaciniai skundai buvo patenkinti (CPK 93 str.).
Atsakovams J. T. ir E. T. (sūnui) reikšti reikalavimai yra patenkinti, todėl jų turėtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo nepriteistos (CPK 93 str.). Kiti atsakovai duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Teismas pripažino negaliojančia 1996-02-08 Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P79/97-0047, pagal kurią J. T. nupirko 309 m² žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), dalyje dėl 26 m² ploto; pripažino negaliojančia 1996-03-28 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P79/96-0324, pagal kurią Č. Č. nupirko 198 m² žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) dalyje dėl 15 m² ploto; pripažino negaliojančiu Vilniaus apskrities viršininko 1995-12-27 įsakymą Nr. 643-79 dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo J. T. dalyje dėl 26 m² ir Č. Č. dalyje dėl 15 m² ploto; pripažino negaliojančia 2009-10-08 dovanojimo sutartį (notarinio registro Nr. DA-4155), pagal kurią atsakovai J. T. ir E. T., gim. 1947 m., perleido jiems priklausančias 61/100 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalyje dėl 26 m² ploto; taikė restituciją ir grąžino valstybei 41 m² žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) dalį. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė J. F. iš Trakų rajono savivaldybės administracijos 3075,88 Lt bylinėjimosi išlaidų; J. F. iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 3075,88 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš Trakų rajono savivaldybės administracijos 88,82 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei; priteisė iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 88,82 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.
III. Apeliaciniai skundai ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
Apeliantai J. F. ir M. F. su Trakų rajono apylinkės teismo sprendimu nesutiko iš dalies ir prašė dalyje atmestų ieškovų reikalavimų sprendimą panaikinti ir priimti naują teismo sprendimą, patenkinti ieškovų reikalavimus.
Nurodė, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Trakų rajono apylinkės teismas, atmesdamas reikalavimus, dėl ribos nustatymo tarp ieškovų ir atsakovų sklypų pagal UAB „Traksalis“ parengtą 2007-05-28 planą, neišsprendė ginčo tarp bylos šalių iš esmės, o skatina šio ginčo tolimesnį tęstinumą. Šis teisminis ginčas prasidėjo dėl nesusitarimo su atsakovais, kur yra riba skirianti ieškovų ir atsakovų sklypus. Teismas turėjo iš esmės spręsti klausimą, remdamasis pateiktu žemės sklypų ribų nustatymo planu, kurį 2007-05-28 parengė UAB „Traksalis“, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomų sklypų ribas ir plotą, bei juose esančius statinius, turėjo nustatyti sklypo ribas ir ribą tarp ieškovų ir atsakovų sklypo. Teismas, neišsprendęs reikalavimus, sudarė prielaidas ateityje kilti teisminiam ginčui dėl sklypų ribų. Nors teismas ir pripažino kad sklypai buvo suformuoti ydingai, nesilaikant įstatymo, tačiau teismas nusišalino nuo jam priskirtos funkcijos vykdyti teisingumą, ko pasėkoje neišsprendė ginčo esmės.
Prašė šioje dalyje ieškinį patenkinti ir nustatyti ribą tarp ieškovų J. F. bei M. F. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ir atsakovų E. T., gim. (duomenys neskelbtini), bei Č. Č. ir M. Č. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) pagal UAB „Traksalis“ parengtame 2007-05-28 plane pažymėtus taškus: Nr. 1 (x-6057273.01, y-560192.68); Nr. 2 (x-6057292.00; y-560215.90); Nr. 3 (x-6057297.39; y-5602121.05); Nr. 4 (x-6057304.02; y-560220.64). Pakeisti 1997-12-29 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P79/97-08663, nustatant, kad ieškovui J. F. parduoto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plotas yra 496 m². Nustatyti, kad Trakų savivaldybės mero 1996-04-25 potvarkiu Nr. 190 „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nustatymo“ ir Vilniaus apskrities viršininko 1996-07-08 įsakymu Nr. 796-79 „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo“ atsakovui J. F. parduotas 496 m2 ploto namų valdos žemės sklypas. Priteisti iš ieškovų J. F. ir M. F. dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), t. y. 4 m2 plotą, (UAB „Traksalis“ 2007-05-28 parengtame 2007-05-28 plane pažymėtą indeksu S5), 3 m2 plotą, (UAB „Traksalis“ 2007-05-28 parengtame 2007-05-28 plane pažymėtą indeksu S4), ir 17 m2 plotą, (UAB „Traksalis“ 2007-05-28 parengtame 2007-05-28 plane pažymėtą indeksu S3) Lietuvos Respublikos valstybei; Priteisti iš Lietuvos Respublikos valstybės laisvos valstybinės žemės 4 m² plotą, UAB „Traksalis“ 2007-05-28 parengtame 2007-05-28 plane pažymėtą indeksu S2, kuris randasi po ieškovams J. F. ir M. F. nuosavybės teise priklausančiu ūkiniu pastatu. Priteisti J. F. ir M. F. iš atsakovu visas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Atsakovas E. T. apeliaciniu skundu prašė panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą kaip nepagrįstą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovų patikslintą ieškinį atmesti kaip neįrodytą, taikyti ieškinio senaties terminą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
1. Teismas neteisingai pritaikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas, tarp jų ir teisės normas dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo ir visiškai be pagrindo atnaujino senaties terminus. Apie ginčijamų 1996 m. vasario 8 d., 1996 m. kovo 28 d. bei 1997 m. gruodžio 29 d. Valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutarčių turinį ieškovas sužinojo dar prieš sudarant sutartis, t.y. susipažinęs su UAB „Trakuva“ parengtais privatizuojamų žemės sklypų planais, todėl turėjo teisę reikšti reikalavimus dėl jo nuomone, neteisingų žemės sklypų dydžių ir ribų per įstatyme nustatytus terminus. Tuo metu galiojusi Civilinio kodekso redakcija numatė bendrą 3 metų ieškinio senaties terminą, kuris yra seniai praleistas. 1995 metų kovo mėnesį UAB „Trakuva“ parengtas J. T. ir sklypo bendrasavininko Č. Č. namų valdos žemės sklypo planas, kuriame bendras sklypo plotas yra 507 kv. m., buvo pateiktas ieškovui susipažinti. Ieškovas turėjo šiuos dokumentus savo žinioje dvi savaites, su jais visapusiškai susipažino ir grąžino atsakovams pasirašęs ir sutikdamas su visomis sąlygomis. Be to, į bylą buvo pateiktos nuotraukos, kuriose užfiksuota, kaip pats ieškovas, vadovaudamasis minėtu planu žymėjo sklypų ribas. Būtent pagal jo pažymėjimus visada ir buvo naudojamasi žemės sklypais ir atsakovė J. T. niekada nereiškė ieškovui jokių pretenzijų. Ieškovas patikslintame ieškinyje neteisingai nurodo, kad atsakovė reiškė pretenzijas dėl to, jog jis naudojosi atsakovams priskirto žemės sklypo dalimi, t.y. akmenimis grįstu įvažiavimu. Svarbu paminėti, jog dar kartą ieškovas pamatė savo privatizuojamo sklypo ribas ir plotą, derinant 1995 m. birželio mėnesį parengtą planą, kuriame nurodoma, kad J. F. namų valdos plotas yra 475 kv. m. Šis planas buvo suderintas su kaimynais (atsakovais -Č. Č., J. T.) bei patvirtintas tiek ieškovo, tiek atsakovų parašais. Savo patikslintame ieškinyje ieškovas patvirtina, kad jis puikiai matė, kad jam parduodamas 475 kv. m. ploto žemės sklypas. Todėl tame pačiame patikslintame ieškinyje rašomi ieškovo pasvarstymai, jog dėl nežinomų priežasčių ar dėl matininkų klaidos jam buvo parduotas 475 kv. m. ploto žemės sklypas, yra niekuo nepagrįsti. Ieškovas sutiko su parengtu jo žemės sklypo ribų planu, kuriame, kaip ir sutartyje, buvo nurodytas būtent 475 kv. m. plotas. Be to, ieškovas tiek nagrinėjant bylą teismo posėdžių metu, tiek ir 2008 m. apeliaciniame skunde dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5-272/200 nurodė, kad „<...>1996 metais aš geruoju sutikau <...> sumažinti savo valdos plotą 20 kv. m., todėl neprieštaravau su sutartyje įrašytu mažesniu nei buvo mano naudojamas žemės sklypas parduodamu sklypu“. Atkreipė teismo dėmesį, kad ieškovas, turi aukštąjį profesionalaus inžinieriaus išsilavinimą, Žemės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu buvo apdairus ir rūpestingas asmuo ir žinojo apie įsigyjamo sklypo plotą, todėl nesuprantamas teismo argumentas, nurodytas sprendime: „ieškovas, nebūdamas specialistu, negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamai suformuotų savo ir atsakovų žemės sklypų ribų tuojau po šių planų sudarymo“.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad ieškovas negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamai suformuotų savo ir atsakovų žemės sklypų ribų tuojau po šių planų sudarymo, tačiau sąmoningai nutyli, kad ieškovui buvo aiškiai žinomas sklypo plotas 475 m . Tai reiškia, kad senaties termino atnaujinimas yra negalimas, kaip aiškiai pažeidžiantis atsakovų teises ir teisėtus interesus. Šiuo atveju teismas privalėjo atsižvelgti į tai, ar ieškovas žinojo ir ar suprato, kokį sklypo plotą įsigijo, o ne akcentuoti žemės sklypo ribas.
Ieškovų kreipimasis dėl individualių administracinių aktų panaikinimo pateiktas teismui akivaizdžiai praleidus Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytą vieno mėnesio terminą, per kurį galima kreiptis su skundu dėl administracinio akto panaikinimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. lapkričio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2009 nurodė, jog bendrosios kompetencijos teismai nagrinėja civilinius teisinius ginčus (Civilinio proceso kodekso 1 straipsnis, 22 straipsnio 1 dalis), tačiau taip pat, vadovaudamiesi absorbcijos principu, ir bylas su administracinės teisės elementu (Civilinio proceso kodekso 26 straipsnio 2 dalis) <...> Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bylose, kuriose reiškiami savarankiški civilinio teisinio ir administracinio teisinio pobūdžio reikalavimai, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2008; 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2006).
Žemesnės instancijos teismas
Atkreipė dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. sausio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-6-2010 nurodė, kad civilinių teisinių santykių subjektai (ginčo šalys), įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, todėl jų teismui pateikiamuose žemės sklypų ribų nustatymo planuose turi būti atsižvelgiama į dokumentus, faktiškai valdomų sklypų ribas ir plotą bei juose esančius statinius, nuosavybės teise valdomų sklypų plotą, paisoma naudojimosi žeme racionalumo ir efektyvumo kriterijų, išlaikyta visų suinteresuotų asmenų interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nustačius žemės sklypų ribą, kitų asmenų teisės nebus pažeistos arba bus kuo mažiau apribotos.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. sausio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007 nagrinėdamas bylą, kurios faktinės aplinkybės panašios į šį ginčą, konstatavo, kad tai, jog ieškovė buvo susitikusi su atsakovo žemės sklypo kadastrinius matavimus atlikusiu V. M., pasirašė ginčijamą žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą ir detalųjį planą, prieštaravimų nereiškė, turėjo galimybę domėtis kadastrinių matavimų eiga (vertinant pagal apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis) yra vertinamos kaip ieškovės laisva valia duotas sutikimas dėl atliktų V. M. įmonės kadastrinių matavimų. Aplinkybių, kad atliekant atsakovo žemės sklypo kadastrinius matavimus būtų pažeista jų atlikimo procedūra, bylą nagrinėję teismai nenustatė, todėl šioje byloje ieškovės ieškinys buvo atmestas.
2. Trakų rajono apylinkės teismas sprendimu sumažino atsakovų žemės sklypo plotą ir nutarė taikyti restituciją ir grąžino valstybei 41 m² žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) dalį. Teismas, tenkinęs ieškovo vienasmeninius poreikius, visiškai nepasisakė apie restitucijos pasekmes atsakovams, t.y. kokiu būdu atėmus jų teisėtai įsigytą turtą, turi būti jiems kompensuojama: visiškai neišsprendė klausimo, kaip kompensuoti atsakovo prarastą turto dalį - pinigine išraiška ar natūra. Atsakovas, įsigydamas žemės sklypą, sumokėjo pinigus pagal tuo metu buvusią rinkos vertę, kurių dalies grąžinimas neatitiktų šių dienų rinkos vertės (t.y. šiandien už tą sumą nebūtų galima įsigyti atitinkamo žemės sklypo ploto) ir visiškai pažeistų atsakovo teises ir jo teisėtus interesus, todėl, mano, kad sklypo dalies grąžinimas natūra yra vienintelis galimas teisingas ir logiškas ginčo sprendimo būdas. Taip pat teismas sprendime neteisingai nurodė, kad aplink atsakovo sklypą laisvos valstybinės žemės nėra. Tokia išvada padaryta visiškai nepagrįstai, nes šalia atsakovo sklypo vakarinėje dalyje yra laisvas (neprivatizuotas) valstybinės žemės sklypas ir jo sąskaita galėtų būti kompensuota atsakovo grąžinta sklypo ploto dalis.
Šalies argumentai
3. Ieškovas, pateikdamas teismui ieškinį ir patikslintą ieškinį, nurodė, kad jo ploto trūkumas yra 22 m, tačiau prašo atsakovams sumažinti sklypo plotą 41 m. Šis reikalavimas yra visiškai nepagrįstas, todėl negali būti tenkinamas. Visi teismo sprendime nurodyti argumentai, susiję su tariamai pažeistomis teisės aktų nuostatomis, yra niekuo nepagrįsti ir prieštarauja byloje surinktiems įrodymams bei atliktos ekspertizės išvadoms. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad tiek ieškovų, tiek atsakovų žemės sklypų kadastro duomenys nustatyti ir žemės sklypų planai parengti nepažeidus kadastro duomenų nustatymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrįsto žemės sklypų ribų, plotų ar konfigūracijos keitimui. Be to, teismas neįvertino aplinkybės, kad tenkinus ieškinį akivaizdžiai pažeidžiami kitų šalių interesai, paminti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai. Teismo sprendimu siekiama atimti iš kaimynų žemės sklypų dalis, kurias jie teisėtai įsigijo, už jas sumokėjo ir daugybę metų jomis naudojosi.
4. Teismo sprendimas surašytas paviršutiniškai, sprendime gausu gramatinių rašybos ir stilistinių klaidų, kas leidžia manyti, kad sprendimas buvo surašytas skubotai, neįsigilinus į ginčo esmę.
Atsiliepimas
Trečias asmuo Danske Ban A/S Lietuvos filialas atsiliepime nurodė, kad apeliacinius skundus palieka teismui spręsti savo nuožiūra. Bankas šioje byloje dalyvauja kaip ginčijamo žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau- Žemės sklypas), hipotekos kreditorius. Žemės sklypo savininkas J. F. ir jo sutuoktinė M. F. hipotekos lakštu (hipotekos identifikavimo kodas 01120020006829] įkeitė Žemės sklypą Z. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievolių Bankui pagal 2002-07-03 Kreditavimo sutartį Nr. BS1502849 užtikrinimui. Bankas į civilinę bylą įtrauktas kaip hipotekos kreditorius, Bankas pasisako tik dėl Žemės sklypo hipotekos. Žemės sklypo hipoteka yra galiojanti, Bankas atliko visus įkeitimo sutarties įregistravimui būtinus veiksmus, Žemės sklypo hipotekos registravimą tvarkęs hipotekos skyrius nepareiškė jokių reikalavimų, nurodymų ir nėra pateikęs pretenzijų dėl hipotekos registracijos; dėl Žemės sklypo hipotekos teisminių ginčų nėra. Bankas yra sąžiningas daiktinės teisės, įgytos hipotekos lakštu, turėtojas. Sprendžiant ieškovų J. F. ir M. F. ir atsakovo E. T. apeliacinius skundus, neturi būti pažeidžiami teisėti Banko interesai.
Atsakovas E. T. atsiliepime į ieškovų apeliacinį skundą nurodė, kad Žemės sklypo dalyje, į kurią pretenduoja apeliantai, dabartiniu metu yra pastatyta lauko pavėsinė su grindiniu, atsakovai naudojasi ja daug metų ir yra nusistovėjusi žemės naudojimo tvarka. Apeliantų teismui pateikta Schema neatitinka ne tik šiuo metu įteisintų žemės sklypo ribų, bet ir prieštarauja 1998 m. vasario mėn. namų knygos duomenims (adresas (duomenys neskelbtini)): įžvelgiamas žemės sklypų kraštinių neatitikimas, nesutampa matmenys bei ilgiai. Apeliantai siekia ne atkurti buvusias žemės sklypo ribas, o sukurti naujas, tik jiems priimtinas ir palankias žemės sklypo ribas, taip pamindami atsakovų teisėtus interesus.
2. Apeliantai pagal pateiktą Schemą ketina valstybei perleisti žemės sklypo dalį, kuria naudojosi daugelį metų, o ir patvirtinus Schemą, niekas netrukdys naudotis ja ir vėliau. Tokiu atveju, apeliantai faktiškai turės galimybę naudotis didesniu žemės sklypu nei tai užfiksuota oficialiuose dokumentuose. Tokiu atveju būtų sukurtas ydingas precedentas, kuomet valstybei būtų perleidžiama maža žemės sklypo dalis, apsupta kaimyninių privačių sklypų, t.y. būtų sukurta tokia padėtis, kai perleistu žemės sklypu negalės niekas, išskyrus apeliantus, tinkamai pasinaudoti.
3. Apeliantai cituoja Lietuvos Aukščiausiojo teismo sprendimus apie tai, kad teismas, ginčo metu gali nustatyti sklypo ribas, tačiau nepažymi to, kad tokiu atveju neturi pakisti kaimynų sklypų plotai.
4. Civilinėje byloje yra nustatyta, kad atkurti žemės sklypo ribas pagal pateiktus namų knygos duomenis, yra neįmanoma. Apeliantai bando keisti sklypo ribas tokiu būdu, kad apeliantų sklypo plotas didėtų mažinant atsakovų teisėtai įgyto ir valdomo sklypo plotą. Apeliantai nedetalizuoja, ar iki privatizuojant žemės sklypą buvo valstybei priklausanti žemės sklypo dalis tarp namų, esančių adresu Karaimų g. Nr. 37 ir Nr. 35. Sudaromas įspūdis, kad ketinama atkurti ne istorines ribas, o tik apeliantams priimtinas ir tik jiems palankias. Akivaizdu, kad apeliantai siekia atimti iš kaimynų žemės sklypo dalis, kurias jie teisėtai įsigijo, už jas sumokėjo ir daugybę metų jomis naudojosi.
Ieškovai J. F. ir M. F. atsiliepime į atsakovo E. T. apeliacinį skundą nurodė, kad teismas visapusiškai išanalizavo ir įvertino visas reikšmingas šiai bylai aplinkybes dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo ir teisėtai jį atnaujino. Nurodė, kad, kai buvo atliekami geodeziniai matavimai bei rengiamas atsakovų namų valdos žemės sklypo planas, ieškovas matavimuose nedalyvavo, ribų nužymėjimo riboženkliais akto nematė ir nepasirašė, nes toks suformuotas nebuvo nei jo žemės sklypui nei atsakovų. Todėl iki UAB „Geodeziniai matavimai“ atlikto taškų nužymėjimo aktą, nieks negalėjo žinoti tikslių posūkio taškų buvimo vietos bei gretimų sklypų ribų. Faktiškai nuo 1988 m. iki 2003 m. jis naudojosi namų valdos žemės sklypų tokiu, koks jis buvo pažymėtas inventorinėje byloje nuo 1948 metų. Tik 2003 metais atsakovė J. T., pradėjo reikšti pretenzijas, kad esą jis naudojasi jos žemės sklypu. Žemės sklypų planai vizualiai atitiko namų valdų techninės apskaitos bylose pažymėtas sklypų ribas, todėl jis, nebūdamas specialistu, negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamai suformuotų savo ir atsakovų žemės sklypų ribų tuojau po šių planų sudarymo, negalėjo įtarti, kad posūkio taškai atsidurs jo darže ir ūkinio pastato viduje. Tai, kad jis turi „aukštąjį profesionalaus inžinieriaus išsilavinimą“, kaip nurodo Atsakovas savo apeliaciniame skunde, visiškai neįrodo tos aplinkybės, kad jis galėjo iškarto suvokti tai, kad jo teisės yra pažeistos, kadangi jis nėra žemėtvarkos specialistas, neturi reikiamos įrangos taškų koordinatėms nustatyti. Tik pasitelkus specialistus, kai 2006-05-05 buvo sudaryta riboženklių pririšimo schema, tapo aiškus žemės sklypų planų ydingumas ir jų neatitikimas realiai padėčiai. Tik įsitikinęs savo teisių pažeidimu, kreipėsi į teismą su ieškiniu. Ta aplinkybė, jog iki 2003 m. jie naudojosi savo žemės sklypu pagal istoriškai susiklosčiusį faktinį naudojimą, tikėjo, kad jiems parduoto žemės sklypo plotas pasikeitė atlikus tikslius naudojamo sklypo kadastrinius matavimus, laikytina svarbia ieškinio senaties termino praleidimo priežastimi savo teisėms ginti, ginčijant žemės sklypų plotus. Todėl teismo sprendimas ex officio atnaujinti praleistus ieškinio senaties terminus yra pagrįstas ir teisėtas. Pažymėjo, kad jų žemės sklypų kadastriniai matavimai buvo atlikti Ieškovams nedalyvaujant, žemės sklypo ribų nužymėjimo aktai sudaryti nebuvo; planai neatitinka Trakų miesto detalaus plano ir faktinio naudojimo, ką patvirtino Nacionalinė žemės tarnybos komisija, sudaryta iš Nacionalinės žemės tarnybos, Vilniaus apskrities viršininko administracijos, Trakų rajono savivaldybės, UAB „TRAKUVA“, UAB „Geodeziniai matavimai“ darbuotojų, dalyvaujant J. T. (2006-07-26 protokolas), UAB „Traksalis“ 2007-08-01 ekspertizės išvados; žemės sklypų plotai nustatyti ne pagal namų valdų techninės inventorizacijos bylų duomenis, nenurodant tokių plotų nustatymo pagrindo, dėl ko darytina išvada, „kad žemės sklypų plotas buvo nustatytas nesilaikant Žemės reformos įstatymo 9 str. reikalavimų ir Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos“; žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartys prieštaravo imperatyviems teisės normų reikalavimams: LR Žemės reformos įstatymo 9 str. 2 d., LR Teritorijų planavimo įstatymo 17 str., LR Vyriausybės 1992-10-06 d. nutarimui Nr.735 ir 1993-07-21 d. nutarimui Nr. 550 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos“; sklypus skirianti riba taip išdarko per amžius bendrai naudojamą taką, kad ieškovai nebegali juo teisėtai praeiti iki savo ūkinio pastato. Atsakovė J. T. atsiliepime į jų ieškinį pati nurodė, kad ji iš savo mamos paveldėjo 2/3 namo su ūkiniu pastatu, esančius 0,0349 ha ploto žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), ir kad jos namų valda niekada nesikeitė, todėl tokie atsakovės J. T. paaiškinimai patvirtina aplinkybę, kad atsakovų E. T. (J. T. ir E. T.) žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo sutartis buvo sudaryta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, kadangi atsakovai, privatizuodami žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), niekada prieš privatizavimą ir iki ginčo atsiradimo faktiškai nesinaudojo jų žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ginčo dalimis, UAB „TRAKSALIS“ plane pažymėtomis S6 ir SI. Tai patvirtina ir aplinkybė, kad namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) planas atsakovų E. T. (J. T. ir E. T.), žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), namų valdos planas neatitinka Trakų miesto detalaus plano bei techninės apskaitos byloje esančio plano. E. T. (J. T. ir E. T.) įgijo ne jų faktiškai naudotą ir istoriškai suformuotą 0,0349 ha ploto žemės sklypą, o beveik dvigubai didesnį- 0,0507 ha ploto žemės sklypą, neturėdami tam jokio teisinio pagrindo, tuo tarpu ieškovai siekia susigrąžinti tako dalį link savo ūkinio pastato ir ežero, kurį visą akmenimis grindė ieškovo senelis, išilgai jį dalindamas lygiomis dalimis abiejų sklypų savininkams ir jokiu būdu nebando nepagrįstai pasididinti savo žemės sklypo plotą dirbamos ar užstatytos kaimynų žemės sąskaita.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama ieškovų ir atsakovo pateiktų apeliacinių skundų ribose.
Dėl ieškinio senaties termino [atsakovo E. T. apeliacinis skundas]
Pirmos instancijos teismas ex officio atnaujino ieškovams praleistą ieškinio senaties terminą. Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, kad teismas neteisingai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas, tarp jų ir teisės normas dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo ir be pagrindo atnaujino senaties terminus. Sutiktina su apelianto išsakytais teiginiais, kad sužinojimo apie subjektinės teisės pažeidimą momento nustatymą lemia konkrečios bylos aplinkybės bei asmens subjektyvios savybės, todėl sprendžiant, kada apie pažeistą teisę turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo, būtina nustatyti teisės pažeidimo pobūdį ir momentą, nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rūpestingai besielgiantis asmuo analogiškoje situacijoje turėjo išsiaiškinti, kada jo teisės yra pažeistos. Kaip nurodė apeliantas, tą pažymėjo ir pirmos instancijos teismas, apie ginčijamų 1996-02-08 ir 1996-03-28 atsakovų žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarčių, bei apie 1996-04-25 Trakų rajono savivaldybės mero potvarkio Nr. 190, 1996-07-08 Vilniaus apskrities valdytojo administracijos įsakymo Nr. 796-79, paties ieškovo žemės sklypo plano, sudaryto 1995 metų birželio mėnesį, paties ieškovo žemės sklypo valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties sudarytos 1997-12-29 sudarymo faktus ir jų turinį ieškovas tikrai turėjo žinoti ir žinojo, kaip jis ir buvo susipažinęs su UAB „Trakuva“ 1995 metų kovo mėnesį parengtu privatizuojamų žemės sklypų planu, kurį ieškovas pats ir pasirašė. Sutiktina ir su apelianto nurodytu argumentu, kad ieškovas, pateikdamas apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2008-01-23 sprendimo teisėtumo, jame nurodė, kad „1996 metais geruoju sutiko išilgai dalintis akmenimis grįstą taką pusiau ir sumažinti savo valdos plotą 20 kv. m., todėl neprieštaravo su jo pirkimo-pardavimo sutartyje įrašytu mažesniu nei buvo jo naudojamas žemės sklypas parduodamu sklypu, bet net negalėjo įsivaizduoti, kad toks „padalijimas“ gali kainuoti jam visą taką“ [b.l. 41, t.3]. Kaip teisingai konstatavo pirmos instancijos teismas, ieškovai praleido bendrą 3 metų ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą [CPK 84 str. įst. red. 1964 m.] bei 1 mėnesio ieškinio senaties terminą administraciniams aktams ginčyti [Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d.]. Teismas padarė išvadą, kad tik iškilus realiam ginčui su kaimynais dėl sklypų naudojimo ir jų ribų, ieškovai galėjo sužinoti apie savo pažeistas teises nustatant tiek sklypų ribas, tiek jų plotus. Teismas nurodė, kad atsakovė J. T. 2003 metų vasarą pradėjo reikšti pretenzijas ieškovui dėl naudojimosi akmenimis grįstu pėsčiųjų taku. Teismas, vertindamas bylos aplinkybes, padarė išvadą, kad ieškovas, nebūdamas specialistu, negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamai suformuotų savo ir atsakovų žemės sklypų ribų tuojau po žemės planų sudarymo ir tik pasitelkus specialistus, kai 2006-05-05 buvo sudaryta riboženklių pririšimo schema, buvo konstatuotas šalių žemės sklypų planų ydingumas ir jų neatitikimas realiai padėčiai. Ieškovai į teismą su ieškiniu kreipėsi 2006-10-16. Teismas darė išvadą, kad teiginiui, jog ieškovai apie savo pažeistas teises žinojo iki 2003 metų vasaros, pagrindo nėra. Nurodė, kad ieškovai pateikė ieškinį dėl žemės ribų ir tuo pačiu ginčijo žemės sandorius, jau galiojant CK 1.125 str. nustatytam 10 metų ieškinio senaties terminui, t.y. ieškinio senaties termino nepraleido. Nors apeliantas nurodė, kad ieškovas J. F. turi aukštąjį profesionalaus inžinieriaus išsilavinimą ir jo nuomone, žemės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu buvo apdairus ir rūpestingas asmuo, žinojo apie įsigyjamo žemės sklypo plotą, tačiau šio ginčo dalykas nėra vien ieškovo įsigyto nuosavybės teise žemės sklypo plotas, sutiktina, kad ieškovui turėjo būti žinomas jo paties sudarytos valstybinės žemės sklypo sutarties turinys, t.y. jis žinojo perkamo iš valstybės žemės sklypo plotą jau sutarties sudarymo metu. Šiuo atveju vertinamas ieškovo teisių pažeidimo sužinojimo momentas, tuo tarpu, kaip jau nurodyta aukščiau, ieškovai apie jų nuomone pažeistas teises galėjo sužinoti ir sužinojo 2003 metų vasarą, pagaliau tik atlikus 2006-05-05 riboženklių pririšimo schemą, tokie galimi pažeidimai pasitvirtino. Ta aplinkybė, kad ieškovas turi aukštąjį inžinerinį išsilavinimą pati savaime nieko nereiškia, duomenų, kad ieškovas turėtų specialių žemėtvarkos mokslo žinių, nepateikta [CPK 178 str.], o ieškovų keliamo ginčo esmė yra žemės sklypų ribų ydingumas, jų neatitikimas esamai padėčiai. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmos instancijos teismo padarytoms išvadomis dėl ieškinio senaties termino ir laiko pagrįsta išvadą, kad reikalavimams dėl viešojo administravimo subjektų sprendimo panaikinimo, teismas ex officio tokį terminą atnaujino. Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad ieškinio senaties terminas susijęs su asmens galimybių apginti savo pažeistas teises ribojimu, todėl, siekiant užtikrinti visokeriopą ir efektyvią pažeistų subjektinių teisių teisminę gynybą, itin svarbu ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas taikyti tinkamai ir tiksliai. Taip pat pabrėžė, kad „negali būti tenkinamas atsakovo reikalavimas taikyti ieškinio senatį, jeigu tuo būtų paneigta kito asmens teisėta teisė, nes iš akivaizdžios neteisės teisė neatsiranda [ex injura jus non oritus], taip pat priešingas teise tikslas – užtikrinti veiksmingą ekonominių santykių reglamentavimą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-205/2007 (S), 2007 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2007). Taigi akivaizdu, kad ieškinio senaties termino taikymui reikšmingas ir ieškovo reikalavimo teisėtumas. Pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes įvertino tinkamai. Nagrinėjamoje civilinėje byloje apeliantas reikalavo taikyti ieškinio senatį, be to, apeliaciniame skunde nurodė, kad yra praleistas trisdešimties dienų terminas individualiam administraciniam teisės aktui skųsti. Teisėjų kolegija nurodo, kad pagal ABTĮ 34 straipsnį šis terminas nėra naikinamasis ir gali būti atnaujintas, ką pirmos instancijos teismas ir padarė, atnaujindamas tokį terminą ex officio. Teismas teisingai vertino ieškinio senaties termino pradžios eigą dėl kitų reikalavimų. Teisėjų kolegija pažymi, kad socialinė senaties termino instituto paskirtis – užtikrinti teisėtų savininkų teisių ir interesų apsaugą ir gynimą nuo kitų asmenų nesąžiningų ir neteisėtų veiksmų žalingo poveikio. Šios bylos kontekste vertinant atsakovo prašymą taikyti ieškinio senaties terminą, svarbu paminėti ir tai, kad nagrinėjant bylą Nacionalinės žemės tarnybos Speciali komisija sudaryta iš jos darbuotojų, Vilniaus apskrities viršininko administracijos, Trakų rajono savivaldybės, UAB „Trakuva“, UAB „Geodeziniai matavimai“, bei atliktos ekspertizės išvada nustatyta, jog žemės sklypų planai neatitinka Trakų miesto senamiesčio sklypų išplanavimo projekto ribų bei dalis pastatų yra persislinkę, todėl šiuo atveju atsakovo prašymo taikyti ieškinio senaties terminą tenkinimas, paneigtų ieškovų teisę kreiptis į teismą ir ginti jų pažeistas teises. Įvertinus visas aplinkybes, teisėjų kolegija mano esant pagrįstą pirmos instancijos teismo sprendimą šioje dalyje.
Dėl atsakovo E. T. argumento dėl restitucijos taikymo
Pirmos instancijos teismas, pripažinęs negaliojančia 1996-02-08 Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P79/97-0047, pagal kurią J. T. nupirko 309 m² žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), dalyje dėl 26 m² ploto; pripažinęs negaliojančia 1996-03-28 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P79/96-0324, pagal kurią Č. Č. nupirko 198 m² žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) dalyje dėl 15 m² ploto; pripažinęs negaliojančiu Vilniaus apskrities viršininko 1995-12-27 įsakymą Nr. 643-79 dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo J. T. dalyje dėl 26 m² ir Č. Č. dalyje dėl 15 m² ploto; pripažino negaliojančia 2009-10-08 dovanojimo sutartį (notarinio registro Nr. DA-4155), pagal kurią atsakovai J. T. ir E. T., gim. 1947 m., perleido jiems priklausančias 61/100 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalyje dėl 26 m² ploto; taikė restituciją ir grąžino valstybei 41 m² žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) dalį. Kitaip tariant pirmos instancijos teismas taikė restituciją natūra (CK 6.145 str. 1 d., 6.146 str.). Taikant restituciją natūra šalys grąžinamos į pradinę padėtį, tuo tarpu pirmos instancijos teismas, panaikinęs sandorius dalyje ir grąžinęs 41 kv. m. ploto žemės sklypą valstybei, neišsprendė restitucijos klausimo atsakovų atžvilgiu, t.y. atsakovai, sudarydami žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis, sumokėjo valstybei už perkamą žemės sklypą, todėl jiems turi būti teisingai kompensuojama. Teisėjų kolegijos vertinimu, teisingas žemės sklypo dalies kompensavimas galimas pinigine išraiška, pagal žemės sklypų rinkos vertę šiai dienai, t.y. duomenis iš VĮ Registrų centro duomenų bazės, kurie yra byloje. Kaip matyti iš byloje esančios VĮ Registrų centro Vidutinių verčių paieškos pagal unikalų numerį, vidutinė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 57 000 Lt. Kaip matyti iš viešų VĮ Registrų duomenų bazės, tokia vertė nustatyta ir šiai dienai. Atsižvelgiant į tai, kad panaikinus 1996-02-08 Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį dalyje 26 kv. m. ploto, kurį buvo įsigijusi atsakovė J. T. ir Dovanojimo sutartį toje pačioje dalyje, atsakovui E. T. [dovanos gavėjui] kompensuojama iš valstybės už 26 kv. m. žemės sklypą, kas sudaro 2923,18 Lt. Atitinkamai taikant restituciją, atsakovui Č. Č. priteistina piniginė kompensacija už 15 kv. m., kas sudaro 1686,45 Lt. Šioje dalyje atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas, pirmos instancijos teismo sprendimas keistinas ir pritaikius restituciją pinigais, atsakovui E. T. priteistina iš Lietuvos valstybės 2923,18 Lt piniginė kompensacija, atsakovui Č. Č. - 1686,45 Lt piniginė kompensacija.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo argumentas, kad vienintelis teisingas ir logiškas ginčo sprendimas būtų atsakovų atžvilgiu restitucijos taikymas natūra, nepagrįstas, kadangi valstybinės žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartimis atsakovams buvo parduotas žemės sklypas formuojant jų namų valdų žemės sklypus, todėl iš dalies panaikinus sutartis dėl suformuotų žemės sklypų ydingumo, atsakovams restitucijos būdu turi būti grąžinama tik tai, ko jie neteko dėl tokių žemės sklypų suformavimo klaidų.
Dėl teismo sprendimo nepagrįstumo, prieštaravimo byloje surinktiems įrodymams, paviršutiniškumo jį surašant ir kita
Atsakovas E. T. nurodė visą eilę „pažeidimų“, kurie jo nuomone buvo padaryti priimant pirmos instancijos teismo sprendimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamas sprendimas atitinka jo turiniui keliamus reikalavimus (CPK 270 str.). Pažymėtina, kad teismo motyvai gali būti formuluojami bet kokiu teismui priimtinu, tačiau oficialiam dokumentui tinkančiu dalykiniu stiliumi. Vienas iš teisinio argumentavimo ir teisinio teksto kompozicijos stilių yra, kai teismas savo išvadas nurodo kaip vienintelį logišką nustatytų faktų ir taikytinų teisės normų rezultatą. Todėl, teisėjų kolegija atmeta apelianto skundo teiginius dėl sprendimo turinio trūkumų.
Teisėjų kolegija atmeta atsakovo skundo teiginius dėl įrodymų vertinimo, pažeidžiant proporcingumo, teisingumo ir protingumo principus, kitų šalių interesus. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Iš skundo turinio matyti, kad apeliantas (atsakovas) nenurodo konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o, nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pareiškia savo nuomonę, nurodydamas ir principų pažeidimus, nors konkrečiais argumentais jų pažeidimo nepagrindžia, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas tokiu pareiškimu siekia, kad juo remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė pirmos instancijos teismas.
Teisėjų kolegija atmeta ir apelianto argumentą, kad ieškovas ieškinyje yra nurodęs, kad jo žemės sklypo trūkumas yra 22 kv. m. ploto, tuo tarpu prašoma sumažinti atsakovų privatizuoto žemės sklypo dalį 41 kv. m. J. T. ir Č. Č. namų valdos techninės apskaitos byloje nurodyta, kad jų namų valda yra 349 kv. m., tuo tarpu valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovai privatizavo daug didesnį žemės sklypo dalį, 507 kv. m. Privatizuojant žemės sklypus buvo privalu vadovautis 1993-12-22 Trakų rajono valdybos potvarkiu Nr. 359v „Dėl Trakų senamiesčio sklypų išplanavimo“. Prie jo pridėtame žemės sklypo ribų projekte matyti, kad šios abi valdos yra privatizuotos tokios, kokios yra šio potvarkio priėmimo dieną, t.y. saugomos visos sklypo ribos, išskyrus šiaurę ir rytus. Ribų aprašyme keisti sklypų ribas draudžiama. Tuo tarpu valstybinės žemės sklypų sutartimis dalyje dėl 30 kv. m. [plane pažymėto S6] ir 11 kv. m. ploto [plane pažymėto S1] žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartys teisingai pripažintos dalyje [viso 41 kv. m. ploto] negaliojančiomis.
Dėl apeliantų J. F. ir M. F. apeliacinio skundo argumentų
Apeliantai nurodė, kad pirmos instancijos teismas nurodęs, kad teismas gali spręsti tik neaiškių sklypų ribas prieštarauja kasacinio teismo praktikai. Taip pat nurodė, kad šioje dalyje teismas neišsprendė ginčo tarp šalių, todėl skatina tolesnį šio ginčo tęstinumą. Prašydami panaikinti teismo sprendimą dėl jų atmestų reikalavimų, prašo tenkinti visus teismo atmestus ieškovų reikalavimus, nors dėl kitų atmestų reikalavimų pagrįstumo, argumentų nepateikia. Ieškovai pateikė jų užsakymu, 2007-05-28 UAB „Traksalis“ parengtą žemės sklypų planą. Siekiant nustatyti faktines bylos aplinkybes, byloje buvo atlikta ginčo žemės sklypų ir pastatų esamos padėties bei grafinės planinės medžiagos ekspertizė. Ekspertizės išvadoje nurodoma, kad vidinė bendra sklypų riba linijinių atstumų pagrindu neatitinka grafinio pagrindo. Žemės sklype, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) namų ir ūkinių pastatų planinė padėtis pirminių planų duomenyse neatitinka faktiškai natūroje esamų pastatų. Žemės sklypų persidengimo nėra bei pastatai pagal faktą natūroje yra sklypų ribose, išskyrus ūkio pastato dalį žemės sklype (duomenys neskelbtini). Ginčo žemės sklypų ribos pagal galiojančius sklypų ribų planus neatitinka Trakų senamiesčio sklypų išplanavimo projekte nustatytų ribų. Galimus skirtumus nuo inventorinėse bylose nurodytų duomenų sąlygojo tuo metu galiojusi matavimo metodika. Ieškovas Valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartimi nupirko 475 kv. m. ploto žemės sklypą, atsakovai bendrai- 507 kv. m. ploto žemės sklypą. Ekspertizės išvadoje nurodyta, kad faktiškai esamų natūroje naudojamų žemės sklypų plotai atitinka nuosavybės dokumentuose nurodytiems plotams, t.y. (duomenys neskelbtini) - plotas 475 kv. m., (duomenys neskelbtini) - 507 kv. m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 735 „Dėl žemės sklypų respublikinės ir vietinės reikšmės urbanistikos paminklų teritorijose“ nustatyta, kad privatizuojamų ar nuomojamų sklypų ribas šiose teritorijose nustato miesto (rajonų) valdybos pagal parengtus ir aprobuotus senamiesčių ir vietinės reikšmės urbanistikos paminklų sklypų išplanavimo projektus. Kaip matyti iš 1993-12-22 Trakų rajono valdybos potvarkiu Nr. 395v patvirtinto Trakų senamiesčio sklypų išplanavimo projekto ir trumpo sklypų ribų aprašymo, žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) anksčiau sudarė vieną sklypą, kurio išorinės ribos susiformavo 19 amžiaus I-oje pusėje ir pagal šį projektą yra saugomos, išskyrus šiaurinę ribą. Todėl teisingai pirmos instancijos teismas sprendė, kad šalių sklypų ribos su kaimyniniais sklypais, esančiais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) negali būti keičiamos, o žemės sklypų savininkų ginčai dėl sklypų dydžių ir ribų sprendžiami neperžengiant šių sklypų išorinių ribų. Teismas gali spręsti šalių ginčą tik dėl neaiškių ribų. Tuo tarpu ieškovai siekia, kad jiems būtų padidintas valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi įgytas nuosavybės teise žemės sklypo plotas nuo 475 kv. m. iki 497 kv. m., t.y. siekia pakeisti tiek savo, tiek gretimo žemės sklypo dydį [plotį]. Tuo tarpu galimas tik žemės sklypo ribų pakeitimas, jų konfigūracijos keitimas, bet negali būti keičiamas žemės sklypo plotas. Įstatymas nesuteikia teismui pertvarkyti žemės sklypus, keičiant jų plotą. Kaip nurodyta ekspertizės akte, ieškovo parengto plano pagrindu [2007-05-28] keičiasi abiejų gretimų sklypų ribos ir plotai, t.y. pasikeičia Trakų miesto kadastro žemėlapio ir registro duomenys. Tuo tarpu pirmos instancijos teismui, iš dalies pripažinus negaliojančiomis atsakovų įsigyto valstybinės žemės sklypo dalį, bendrai 41 kv. m. ir tokį žemės sklypą restitucijos būdu grąžinus valstybei, ateityje Nacionalinė žemės tarnyba privalės koreguoti ir tikslinti abiejų žemės sklypų ribas, tuo pačiu bus peržiūrimos ir naujai nustatomos šių sklypų ribos. Tuo atveju, jei ieškovus netenkins nustatytų žemės sklypų ribos, jie vėlgi turės teisę jas ginčyti įstatymo nustatyta tvarka.
Ieškovų reikalavimai pakeisti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, padidinat nusipirkto žemės sklypo plotą iki 496 kv. m., tuo pačiu pakeisti ir nustatyti tiek Mero potvarkiu, tiek Apskrities viršininko įsakymu parduodamo ieškovui žemės sklypo plotą didesniu, t.y. 496 kv. m. vietoje 475 kv. m., priteisti dalį ieškovams priklausančio žemės sklypo valstybei, bei jiems priteisti valstybinės laisvos žemės sklypo dalį 4 kv. m., nepagrįsti. Teismui nesuteikta teisė spręsti laisvos valstybinės žemės sklypų perdavimo [pardavimo] klausimų, tai atlieka tam paskirtos institucijos specialiai nustatyta tvarka [aukciono būdu ir panašiai], be to ieškovai valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo 475 kv. m. ploto žemės sklypą prie jų nuosavybės teise valdomos namų valdos. Įstatymai nenumato žemės sklypo suteikimo kitoje vietoje, kaip galimos kompensacijos būdo, net ir nustačius pažeidimus, jog dalis valdomo žemės sklypo patenka į valstybinės žemės teritoriją. Kaip nurodyta Ekspertizės akte, J. F. žemės sklypo posūkio taškas Nr. 11, esantis ūkio pastato dalyje gali būti koreguojamas, atitinkamai išlaikant esamo sklypo plotą bei nekeičiant gretimų sklypų ribų. Kaip jau aukščiau pasisakyta, iš dalies panaikinus valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis ir dalį žemės sklypo grąžinus valstybei, šalys privalės iš naujo tikslinti esamų žemės sklypų ribas, tokiu būdu bus ištaisyti ieškovo žemės sklypo ribų netikslumai.
Nors teismas, iš dalies pakeičia pirmos instancijos teismo sprendimą ir taikant restituciją atsakovams E. T. ir Č. Č. priteisia piniginę kompensaciją, tačiau restitucija yra išvestinis reikalavimas iš pagrindinių, t.y. sandorių panaikinimo, todėl ji buvo taikyta tik patenkinus pagrindinius reikalavimus, t.y. pripažinus valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis ir administracinius aktus negaliojančiais. Kadangi apeliantas E. T., pateikdamas apeliacinį skundą, sumokėjo žyminį mokestį tik už pagrindinius reikalavimus, t.y. jis atskirai nemokėjo žyminio mokesčio už prašymą taikyti restituciją, todėl bylinėjimosi išlaidos [žyminis mokestis už apeliacinį skundą] jo atžvilgiu nepriteistinas. Dėl tų pačių argumentų nekeistinas ir pirmos instancijos teismo sprendimas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Atmestus ieškovų apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos jų atžvilgiu neatlygintinos.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 25 d. sprendimą dalyje ir pritaikius restituciją atsakovui E. T. priteisti iš Lietuvos valstybės 2923,18 Lt piniginę kompensaciją, atsakovui Č. Č. priteisti iš Lietuvos valstybės 1686,45 Lt piniginę kompensaciją. Kitoje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.