Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Liudos Uckienės, Tomo Venckaus apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės L. P. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. P. ieškinį atsakovui E. T., trečiajam asmeniui Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir atsakovo E. T. priešieškinį ieškovei L. P., trečiajam asmeniui Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos patikslinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tarp šalių yra kilęs ginčas dėl naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), Trakuose, Trakų r. sav., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarkos.Byloje nustatyta, kad 0,0474 ha bendro ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Trakuose, Trakų r. sav., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (žemės sklypas), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šalims: ieškovei L. P. priklauso 185/474 dalys (185 kv. m, 39 proc.), atsakovui E. T. – 289/474 dalys (289 kv. m, 61 proc.) žemės sklypo. Žemės sklype yra pastatai ir kiti statiniai: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris dalimis priklauso šalims; pastatai – unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (ūkinis pastatas 3I1m), Nr. (duomenys neskelbtini) (malkinė 4I1ž), Nr. (duomenys neskelbtini) (ūkinis pastatas 5I1ž) priklauso atsakovui E. T.; kiemo aikštelė, 6,50 kv. m ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šalims priklauso dalimis: 1/3 dalis ieškovei, 2/3 dalys – atsakovuiIeškovė nurodė, kad žemės sklypo dalį ieškovė įsigijo 2014 m. iš buvusio žemės sklypo bendraturčio Č. Č., kuris ją buvo nupirkęs iš valstybės 1996-03-28 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi. Č. Č. įsigyjant žemės sklypo dalį iš valstybės, tarp jo ir atsakovo buvo nustatyta ir naudojimosi žemės sklypu tvarka pagal 1995 m. UAB „Trakuva“ parengtą planą. Tarp Č. Č. ir atsakovo buvo kilęs ginčas dėl ūkinio pastato priklausomybės, kuris išspręstas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-27 nutartimi. 2013 m. kilo ginčas su gretimo žemės sklypo savininku J. F. dėl nustatytos ribos tarp žemės sklypų. Ginčas buvo išspręstas Vilniaus apygardos teismo 2013-12-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1819-450/2012, pritaikius restituciją, valstybei buvo grąžinta 41 kv. m ploto žemės sklypo dalis, todėl, ieškovės teigimu, valstybė tapo žemės sklypo bendraturte dalyje dėl 41 kv. m ploto. Ieškovės teigimu, 1995 m. buvusi žemės sklypo naudojimosi tvarka tapo nebegaliojanti, nes šalys buvo grąžintos į buvusią padėtį. Nesutikdamas su ieškiniu, atsakovas atsiliepime į ieškinį, nurodė faktines aplinkybes jog, 1996 m. du bendrasavininkiai J. T. ir Č. Č. sudarė valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurias įgijo žemę iš valstybės. J. T. įgijo 309 kv. m. dydžio žemės sklypo dalį. Pirkimo pardavimo sutartyje buvo nustatyta, kad įgyta žemės sklypo dalis yra 507 kv. m namų valdoje, kur 102 kv. m priklauso Č. Č., o 193 kv. m bendro naudojimo žeme lygiomis dalimis naudojasi J. T. ir Č. Č.. Naudojimosi žemės sklypu tvarka buvo nustatyta 1995 metais. Pagal šį planą buvo numatyta, kad J. T. naudosis 212 kv. m dydžio žemės sklypo plotu, Č. Č. naudosis 102 kv. m, o bendro naudojimo plotas sudaro 193 kv. m, kuriuo abu savininkai naudosis lygiomis dalimis. Nustatyta naudojimosi tvarka buvo priimtina abiem bendraturčiams, nes atspindėjo iki tol faktiškai susiklosčiusią naudojimosi žemės sklypu tvarką. Tačiau 2004 metais Č. Č. kreipėsi į teismą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo. Č. Č. pagal pateiktą planą prašė pakeisti bendram naudojimui nustatyto ploto ribas tam, kad jis turėtų tiesioginį priėjimą prie ežero. Be to, prašė nustatyti bendro naudojimo žemės plotą toje žemės sklypo dalyje, kurią jau dešimtmetį asmeniniam naudojimui turėjo J. T.. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės, tiek kasacinės instancijos teismai konstatavo, kad Č. Č. ieškinys yra nepagrįstas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007-12-07 nutartimi galutinai pasisakė, kad Č. Č. prašoma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka yra nepagrįsta ir prieštaraujanti J. T. interesams. Todėl paliko šalims naudotis žeme pagal 1995 metais UAB „Trakuva“ sudarytą ir patvirtintą tvarką. Įgydami žemės sklypus tiek ieškovė, tiek atsakovas buvo puikiai susipažinę su priimtais teismų sprendimais, todėl suprato, kad naudojimosi žemės sklypu tvarka yra tokia, kokia nustatyta 1995 metais. Teismui pripažinus žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis iš dalies negaliojančiomis ir pritaikius restituciją, sklypas nuo 507 kv. m sumažėjo iki 474 kv. m., dėl to ieškovė pateikė planą, kuriame atspindėta, kokia dalimi siūloma palikti naudotis žemės sklypu ieškovei, kokia atsakovui ir kokia bendrai. Atsakovas sutinka, kad 1995 metais patvirtintame plane užfiksuoti dydžiai ir ribos nebeatitinka faktinės situacijos ir naujai patvirtinto žemės sklypo išorinių ribų, tačiau nesutinka su ieškovės teiginiu, kad aukščiau nurodytos aplinkybės yra pagrindas esmingai pakeisti naudojimosi žemės sklypu tvarką, pakeičiant kiekvieno iš savininkų asmeniškai naudotų plotų dydžius ir vietą sklype. Atsakovas nesutiko, kad yra pagrindas nustatyti naują naudojimosi žemės sklypu tvarką, o laikosi pozicijos, kad naudojimosi tvarka turi būti pakeista tik tiek, kiek tai susiję su sumažėjusiu žemės sklypu, maksimaliai išlaikant tuos sprendinius, kuriais buvo vadovautasi ir yra vadovaujamasi iki šiol. Atsakovas pateikė priešieškinį bei prašė nustatyti sklypo naudojimosi tvarką pagal jo pateiktą planą.

Trakų rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 28 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį patenkino visiškai.Teismas nustatė tokią naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0474 ha ploto, esančiu (duomenys neskelbtini), Trakai, Trakų r. sav., tvarką:

6.1. L. P. asmeniniam naudojimui skirti žemės sklypo dalį, UAB „Kadastrakis“ 2015-09-30 parengtame plane pažymėtą indeksu III, kurios plotas 102 kv. m, esančią tarp taškų 2-3-23-22-20-19-18-17-2;

6.2. E. T. asmeniniam naudojimui skirti žemės sklypo dalis, UAB „Kadastrakis“ 2015-09-30 parengtame plane pažymėtas indeksu I, kurios plotas 27 kv. m, esančią tarp taškų 1-2-17-16-1, ir indeksu II, kurios plotas 180 kv. m, esančią tarp taškų 3-4-5-6-7-21-20-22-23-3;

6.3. L. P. ir E. T. bendram naudojimui skirti žemės sklypo dalį, UAB „Kadastrakis“ 2015-09-30 parengtame plane pažymėtą indeksu IV, kurios plotas 165 kv. m, esančią tarp taškų 16-17-18-19-20-21-8-8a-9-10-11-16.

7. Teismas nustatė, kad ieškovė žemės sklypo dalį įsigijo 2014-01-21 pirkimo-pardavimo sutartimi JK-258 iš Č. Č.. Šioje pirkimo-pardavimo sutartyje nustatyta, kad žemės sklypo kadastro duomenys fiksuoti 1996-02-08; Č. Č. žemės sklypo dalį įgijo 1996-03-28 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. P79/96-0324 pagrindu, kurios priedas buvo 1995 m. žemės sklypo planas su nustatyta naudojimosi tvarka (b. l. 117). Teismas sprendė, kad ieškovė žemės sklypą įgijo jau su faktiškai nusistovėjusia naudojimosi tvarka, kuri buvo įtvirtinta ir 1995 m. žemės sklypo plane, ir pirkimo-pardavimo sutartyse. Pažymėjo ir tai, kad apie naudojimosi žemės sklypu tvarką ieškovė žinojo jau 2004 m., kadangi ji 2004-04-18 su buvusiu žemės sklypo dalies savininku Č. Č. buvo sudariusi žemės sklypo panaudos sutartį ir kilusiame ginče dėl naudojimosi tvarkos nustatymo prašė ją į bylą įtraukti trečiuoju asmeniu (civilinės bylos Nr. 2-247-213/2007, 1 t., b. l. 59, 60).

8. Teismas konstatavo, kad perkant ginčo žemės sklypo dalį, ieškovei buvo žinoma ne tik idealioji bendro daikto dalis, tačiau realiai plane pažymėta sklypo dalis, su nustatytomis ribomis ir konkrečiai nurodyta buvimo vieta, todėl teismas atmetė ieškovės argumentus, kad toks naudojimosi tvarkos nustatymas jai buvo neprivalomas.

Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo

9. Teismas nurodė, kad byloje nustačius, jog ieškovei asmeniniam naudojimui priklauso 102 kv. m, o bendro naudojimo dalis šalims priklauso lygiomis dalimis, ieškovės planas neatitinka esminio principo, kad naudojimosi tvarka atitiktų bendraturčių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje. Pagal ieškovės planą, jai asmeniniam naudojimui skiriamas plotas sudaro 121 kv. m, tuo tarpu byloje nustatyta, kad ieškovė asmeniniam naudojimui yra įgijusi 102 kv. m. Pagal ieškovės planą, atsakovui asmeniniam naudojimui skirto žemės sklypo plotas mažėja nuo 212 kv. m iki 190 kv. m, o ieškovės asmeniniam naudojimui skirto žemės sklypo dalis didėja nuo 102 kv. m iki 121 kv. m. Be to, ieškovė siekia nustatyti bendro naudojimo taką per visą žemės sklypą, kad galėtų patekti prie ežero. Teismas sprendė, kad ieškovės interesas turėti priėjimą prie pėsčiųjų tako prie Galvės ežero, yra nepagrįstas, nes ieškovė dar prieš įgydama žemės sklypą, žinojo apie žemės savininkų nustatytą naudojimosi tvarką, todėl įgydama žemės sklypą, neįgijo daugiau teisių, nei turėjo pirminis teisių turėtojas Č. Č., kuriam priėjimas prie pėsčiųjų tako bendro naudojimo plote nebuvo nustatytas. Teismas sprendė, kad vien dėl nurodytų aplinkybių yra pagrindas konstatuoti, kad ieškovės planas ne tik neatitinka jos pačios turimos asmeninio naudojimo sklypo dalies ploto, bet ir iš esmės pažeidžia atsakovo interesus.

10. Teismas konstatavo, kad atsakovo pateiktame plane jame nustatyta naudojimosi tvarka artima faktiškai nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai, kuri buvo įtvirtinta ir 1995 m. žemės sklypo plane, ir pirkimo-pardavimo sutartyse. Pagal atsakovo planą ieškovei asmeniniam naudojimui priskirtina indeksu III pažymėta žemės sklypo dalis, kurios plotas 102 kv. m. Ši dalis visiškai atitinka ieškovės įgytą plotą asmeniniam naudojimui. Atsakovui asmeniniam naudojimui priskirtina indeksu I pažymėta žemės sklypo dalis, kurios plotas 27 kv. m, ir indeksu II pažymėta dalis, kurios plotas 180 kv. m. Bendrai šalims būtų priskirta naudotis žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu IV, kurios plotas 165 kv. m. Iš bendram naudojimui pagal ankstesnį planą skirtų 193 kv. m. pagal atsakovo planą siūloma bendram naudojimui palikti tik 165 kv. m. Tokiu būdu 28 kv. m sumažėjusio žemės sklypo dalis yra kompensuojama bendram naudojimui skirta dalimi. Atsakovo plane siekiama, kad asmeniniam naudojimui skirta dalis nebūtų sumažinta nė vienam bendraturčiui. Pagal atsakovo planą kiekvienam bendraturčiui asmeniniam naudojimui tenkanti dalis nustatoma maksimaliai išsaugant buvusią faktinę naudojimosi tvarką, nes ta sklypo dalis, kurią naudojo kiekvienas iš buvusių bendraturčių, lieka ta pati. Bendram naudojimui tenka tik būtina sklypo dalis ir toje pačioje vietoje, kaip ir naudojama iki šiol, tokiu būdu užtikrinant ir išsaugant nepakitusius asmeniniam naudojimui skirtus plotus. Bendram naudojimui tenkanti dalis kiekvienam bendraturčiui skiriama lygiomis dalimis, kaip ir buvo nustatyta pirkimo-pardavimo sutartyse.

Apeliantė (ieškovė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – L. P. ieškinį tenkinti, o atsakovo priešieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:

11.1. Šalių pirkimo-pardavimo sutartyse nėra nurodyta, kokiam naudojimui įsigyjami žemės sklypai ar asmeniniam ar bendram. Sutartyje kalbama tik apie žemės dalies 193 kv. m. sklypo bendrą naudojimą.

11.2. Pagal CK 4.81 str.2 d. tam, kad naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka būtų privaloma asmeniui, kuris vėliau įgyja daiktą, ji turi būti patvirtinta notarine tvarka ir įregistruota viešame registre. Kadangi 1995 m. naudojimosi tvarkos planas nebuvo įregistruotas VĮ „Registrų centre“, tai šis susitarimas nėra privalomas ieškovei. Taip pat nėra duomenų apie tai, jog naudojimosi žemės sklypu tvarka, dėl kurios ji susitarė su buvusiu savininku, buvo patvirtinta įstatymo nustatytos formos ir įregistruota VĮ „Registrų centre“ (CPK 178 str.). Įvertinus aplinkybę, jog naudojimosi tvarka nebuvo įregistruota įstatymo nustatyta tvarka, konstatuotina, jog atsakovės ir buvusių žemės sklypų savininkų susitarimai ieškovei negalioja (CK 4.81 str. 2 d.).

11.3. Nesutinka, kad prioritetas turi būti taikomas 1995 m. planui, kuris buvo parengtas ir suderintas tarp buvusi bendraturčių, o ne planui 2013-07-22, kur esami bendraturčiai susitarė naudotis žemės sklypu bendrai. Žemės sklypo bendraturčiai 2013-07-22 esant bendram sutarimui parengė žemės sklypo planą ir nustatė žemės sklypo plotą - 474 kv. m. Naujai parengtame žemės sklypo plane sklypo bendraturčiai susitarė, kad žemės sklypų bendraturčiai naudojasi bendrai, ir tai patvirtinto žemės sklypo plane savo parašais.

11.4. Ieškovės planas, atitinka proporcingai šalių turimas žemės sklypo dalis, bendram naudojimui skiriama dalis taip pat proporcinga. Ieškovei atitinkamai priklauso 185 kv. m. žemės sklypo (procentine išraiška 39 %), atsakovui priklauso - 289 kv. m. (procentine išraiška 61 %), tai atitinkamai pagal šias proporcijas buvo parengtas ieškovės planas. Bendram naudojimui yra paskirtas plotas – 163 kv. m. (ieškovės plane pažymėtas indeksu IV). Procentine išraiška ieškovės dalis bendrojo naudojimo plote sudaro 64 kv. m. (39 % nuo 163 kv. m. ), o likęs 121 kv. m. plotas priskiriamas ieškovės asmeniniam naudojimui (185 kv. m. – 64 kv. m. 121 kv. m., ieškovės plane pažymėtas indeksu III). Pagal ieškovę, procentine išraiška atsakovo dalis bendrojo naudojimo plote sudaro 99 kv. m. (61 % nuo 163 kv. m. ), o likęs 190 kv. m. plotas priskiriamas atsakovui asmeniniam naudojimui (289 kv. m. - 99 kv. m. = 190 kv. m., ieškovės plane pažymėtas indeksu III+I).

11.5. Atsakovo žemės sklypo planas parengtas netaikant proporcingumo principo, neracionalus. Projektas parengtas su tikslu padidinti bendrojo naudojimo plotą, taikomos neproporcingos dalys 50/50, paliekamas bendrojo naudojimo plotas aplink pastatą tokiu būdu mažinamas plotas asmeniniam naudojimui, paliekamas bendrojo naudojimo tako dalis palink ūkio pastatą (kam apskritai naudotis ieškovei šia žemės sklypo dalimi), sklypo dalių forma netaisyklinga ties taškais 3-23-22-20 (pagal atsakovo planą).

12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti, o Trakų rajono apylinkės teismo 2017-04-28 sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo tokius argumentus:

12.1. Atsakovui yra labai svarbu įtvirtinti tokius asmeninio ir bendro naudojimo žemės sklypo plotus, kurie maksimaliai išsaugotų esamą tvarką ir sprendinius, todėl bet koks jo dalies sumažinimas, o ieškovės dalies padidinimas pažeistų atsakovo teisėtus interesus. Šiuo atveju pagrindinis ginčas tarp šalių kyla ne tiek dėl geometrijos, kiek dėl asmeniniam naudojimui tenkančių dydžių.

12.2. 1995 m. planas buvo sudaromas tam, kad būtų užfiksuotas faktinis žemės ploto naudojimas. Byloje yra duomenys apie tai, kad 1995 m. planas buvo sudarytas pagal Č. Č. ir J. T. parodymus, kokia žemės dalimi kiekvienas iš jų naudojasi. Vadovaujantis jų parodymais, buvo užfiksuota, kad J. T. asmeniškai naudojama dalis yra 212 kv. m., Č. Č. asmeniškai naudojama dalis yra 102 kv. m., o 193 kv. m. plotu abu bendraturčiai naudojasi po lygiai (po 96,5 kv. m.). Atsižvelgiant į šiuos duomenis įvyko pardavimas, t. y. J. T. buvo parduota faktiškai jos naudojama žemės sklypo dalis – 309 kv. m. ( 212 + 96,5 ), o Č. Č. parduota 198 kv. m. (102+96,5). Būtent tokių skaičiavimų pagrindu, kuomet bendro naudojimo žemė buvo parduota lygiomis dalimis, formaliai J. T. dalis bendrame sklype tapo 61 proc. (309/507), o Č. Č. 39 proc. (198/507). Taigi, tik po to, kai buvo nustatytas sklypo kiekvieno iš bendraturčių faktiškai naudojamas dydis, tapo įmanoma nustatyti procentinę išraišką, o ne atvirkščiai, iš procentinės išraiškos, išvesti dydį, kadangi kaip minėta, tuo metu teisės aktai numatė teisę įsigyti ne procentinę sklypo dalį, o faktiškai naudotą žemės sklypo dalį, išreiškiamą kvadratiniais metrais.

12.3. 2014-01-21 apeliantei įgyjant žemės sklypo dalį, pirkimo-pardavimo sutartyje buvo aiškiai nurodyta, kad žemės sklypo kadastro duomenys yra fiksuoti 1996-03-28 Valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutarties pagrindu, kurios priedu buvo 1995 metais parengtas planas su šiame plane nustatyta naudojimosi tvarka. Kaip tinkamai nustatė pirmosios instancijos teismas, apeliantė žinojo apie nustatytą tvarką, nes tuo metu joks kitas planas nebuvo įregistruotas ir notaras rėmėsi duomenimis, buvusiais sandorio sudarymo metu. Tą patvirtina ir tai, kad apeliantė įgijo žemės sklypo dalį 507 kv. m. dydžio žemės sklype, nors byloje apeliantė akcentuoja planą, kuriuo buvo suformuotas 474 kv. m. dydžio žemės sklypas, kuris sandorio metu nebuvo nei patvirtintas, nei registruotas.

12.4. Naujas žemės sklypo planas, kuriuo suformuotas mažesnio ploto žemės sklypas, buvo įregistruotas jau po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, t. y. 2014-01-22, kuomet buvo patikslinti žemės sklypo kadastriniai duomenys. Taigi, žemės sklypui sumažėjus nuo 507 iki 474 kv. m., proporcingai sumažėjo ir abiejų bendraturčių naudojami žemės sklypo plotai. Žemės sklypas sumažėjo toje dalyje, kuri pagal 1995 m. planą buvo priskirta bendram bendraturčių naudojimui. Ši aplinkybė leido žemės sklypu naudotis iš esmės nekeičiant naudojimosi tvarkos, nemažinant asmeniniam naudojimui skirto žemės sklypo ploto, nes sumažėjimas kompensavosi būtent bendram naudojimui skirtos žemės sklypo dalies sąskaita.

12.5. Nuo 2004 metų apeliantė buvo sudariusi žemės sklypo panaudos sutartį, o civilinėje byloje tarp bendrasavininkių, kur Č. Č. prašė pakeisti 1995 m. nustatytą naudojimosi tvarką, apeliantė teikė prašymą įtraukti ją j bylą trečiuoju asmeniu, vėliau šioje byloje apeliantė veikė kaip įgaliota Č. Č. atstovė. Ji dalyvavo byloje, teikė procesinius dokumentus, skundė teismų sprendimus. Taigi, minėtoje byloje priimtas sprendimas sukėlė apeliantei teisines pasekmes – ji kaip panaudos sutarties pagrindu besinaudojanti sklypo dalimi, sklypu naudotis galėjo pagal 1995 metais nustatytą naudojimosi tvarką, nes įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo nustatyta, kad 1995 metų plane įtvirtinta naudojimosi tvarka yra galiojanti, teisėta ir pagrįsta. Šis teismo sprendimas taip pat buvo registruotas VĮ „Registrų centre“.

12.6. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai vadovavosi Civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Pirmiausia, šie principai būtų pažeisti, jeigu vien dėl formalios teisės normos, įtvirtinančios naudojimosi tvarkos privalomumą esant notariniam tvarkos nustatymui, toks privalomumas būtų paneigtas tokioje situacijoje, kuri susiklostė šioje byloje: tvarka nebuvo patvirtinta notaro, tačiau ji buvo nustatyta 1995 metų plane, kuris buvo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties priedu ir buvo registruotas nekilnojamojo turto registre, be to, kaip minėta, naudojimosi tvarka buvo fiksuota ir teismo įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje, kurioje dalyvavo ir pati apeliantė.

12.7. Sklypo proporcingas sumažėjimas dėl sklypo ribų pasikeitimo pagal vieną kraštinę negali būti laikomas pagrindu iš esmės pakeisti naudojimosi tvarką, iš vieno bendraturčio atimant dalį asmeniškai naudojamos žemės ir suteikiant teisę ta dalimi naudotis kitam bendraturčiui, juo labiau, kad naudojimosi tvarka, net jeigu ji keičiama, turi būti keičiama tik esant pagrindui ją keisti, o pakeitimas turi būti toks, kad būtų maksimaliai išsaugota iki tol buvusi naudojimosi tvarka.

12.8. Apeliantė tvirtina, kad atsakovo planas yra neracionalus, tačiau šis planas ir jo sprendiniai atitinka iki tol nusistovėjusią naudojimosi tvarką, taip pat atitinka teismų anksčiau suformuotas išvadas ir svarbiausia, išsaugo abiem bendraturčiams galimybę naudotis asmeniškai tokia sklypo dalimi, kokia iki šiol jie naudojosi, nepaisant to, kad sklypas sumažėjo. Atsakovo pateiktame plane nurodyta naudojimosi tvarka atitinka 1995 metais nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką.

12.9.Apeliantės teiginiai, kad ji nepageidauja bendro naudojimo tako iki ūkinio pastato yra prieštaraujantys pačios apeliantės pateiktam planui, nes jos plane toks takas atkartotas, kaip ir 1995 metų plane, tad akivaizdu, kad ji siekė šį taką išsaugoti kaip bendro naudojimo, juo labiau, kad išvykstamojo teismo posėdžio metu ji paaiškino vietoje, jog ir dabar ji vaikšto ta dalimi, siekdama patekti į kaimyninį sklypą.

12.10. Nesutinka su apeliantės argumentu, kad aplink namą neturi būti paliktas bendro naudojimo plotas, suteikiantis galimybę bendraturčiams prieiti prie namo. Pažymėti, kad prijungtoje byloje nagrinėjant ginčą su buvusiu bendrasavininku Č. Č., jis buvo pateikęs siūlymą šią priėjimo galimybę panaikinti, tačiau teismai atkreipė dėmesį, kad toks sprendinys prieštarauja įstatymui.

13. Trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos prašo apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra, kadangi apeliaciniame skunde nurodyti reikalavimai ir motyvai nėra susiję su jos kompetencija ir paveldosauginiais reikalavimais.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta. Bylos duomenimis nustatyta, jog 1996 m. du bendrasavininkiai J. T. ir Č. Č. sudarė valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurias įgijo žemę iš valstybės. J. T. įgijo 309 kv. m. dydžio žemės sklypo dalį. Pirkimo-pardavimo sutartyje buvo nustatyta, kad įgyta žemės sklypo dalis yra 507 kv. m namų valdoje, kur 102 kv. m priklauso Č. Č., o 193 kv. m bendro naudojimo žeme lygiomis dalimis naudojasi J. T. ir Č. Č.. Č. Č. 1996 m. kovo 28 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad Č. Č. įgijo 198 kv. m. žemės sklypą, o bendrosios dalinės nuosavybės teise su J. T., kuriai priklauso 212 kv. m. ir 193 kv. m. lygiomis dalimi naudojasi J. T. ir Č. Č.. Naudojimosi žemės sklypu tvarka buvo nustatyta 1995 m. UAB „Trakuva“ parengtame plane „Namų valdos žemės sklypo ribų planas“. Šiame plane taip pat pažymėta, kad J. T. asmeniniam naudojimui skirtos žemės sklypo dalis sudaro 212 kv. m., Č. Č. – 102 kv. m., o bendro naudojimo plotas sudaro 193 kv. m. Byloje taip pat nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2012-12-13 nutartimi paliko nepakeistą Trakų rajono apylinkės sprendimo dalį, kuria pripažinta negaliojančiomis 1996-02-08, Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis Nr. P79/97-0047, pagal kurią J. T. nupirko 309 kv. m. žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Trakuose, dalyje dėl 26 kv. m. ploto; pripažinta negaliojančia 1996-03-28 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. P79/96-0324, pagal kurią Č. Č. nupirko 198 kv. m. žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Trakuose dalyje dėl 15 kv. m.. ploto; pripažintas negaliojančiu Vilniaus apskrities viršininko 1995-12-27 įsakymas Nr. 643-79 dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Trakuose, pardavimo J. T. dalyje dėl 26 kv. m. ir Č. Č. dalyje dėl 15 kv. m. ploto, taip pat pripažinta negaliojančia 2009-10-08 dovanojimo sutartis (notarinio registro Nr. DA-4155), pagal kurią atsakovai J. T. ir E. T., gim. 1947 m., perleido jiems priklausančias 61/100 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Trakuose, dalyje dėl 26 kv. m. ploto; taikyta restitucija grąžinant valstybei 41 kv. m. žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Trakuose dalį. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Trakų rajono apylinkės teismo sprendimo dalimi buvo panaikintos ne visa apimtimi, o tik parduodamo valstybinės žemės sklypo ploto dalyje. Todėl šalių sutartyse įtvirtintos nuostatos šalims yra galiojančios.Apeliantė 2014-01-21 pirkimo-pardavimo sutartimi JK-258 iš Č. Č. ir M. Č. įsigijo butą/patalpą, esančią (duomenys neskelbtini), Trakuose, Trakų r. sav., bei 39/100 dalis žemės sklypo bendrame žemės plote, kuris sudaro 0,0507 ha. VĮ „Registrų centro“ duomenimis apeliantei priklauso 185/474 žemės sklypo, atsakovui 289/474 žemės sklypo pagal 2009-10-08 Dovanojimo sutartį. Kadangi šalių sklypas nuo 507 kv. m sumažėjo iki 474 kv. m., apeliantė iniciavo bylą dėl naujos naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatyto. Poreikį inicijuoti civilinę bylą dėl naujos naudojimosi tvarkos nustatymo apeliantė grindė tuo, kad valstybei grąžinus 41 kv. m. ploto žemės sklypo dalį, buvusi šalių naudojimosi tvarka tapo negaliojanti, todėl prašė pakeisti ją pagal apeliantės pateiktą planą. Atsakovas savo ruožtu, pateikdamas priešieškinį, siekė išlaikyti dar iki 1995 metų faktiškai susiklosčiusią ir nuo 1995 metų plane įtvirtintą naudojimosi žemės sklypu tvarką. Naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas reiškia naudojimosi teisės konkrečia daikto dalimi nustatymą. Nustačius naudojimosi tvarką atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir bendroji dalinė nuosavybės teisė nei visiškai, nei iš dalies nepasibaigia, o tam tikros nekilnojamojo daikto dalys ir toliau gali būti bendraturčių naudojamos bendrai. Bendraturčiams dėl naudojimosi tvarkos nesusitarus, ji nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje toks naudojimosi tvarkos nustatymas ne visada yra galimas, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka.Šiai bylai svarbus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje pagal ieškovo Č. Č. ieškinį atsakovei J. T. dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos pakeitimo ir pagal atsakovės J. T. priešieškinį ieškovui Č. Č. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo išaiškinimas, kad bendrosios dalinės nuosavybės objekto naudojimo principus labiausiai atitinka tokie pakeitimai, daromi bendraturčių iniciatyva, kuriais kuo mažiau būtų keičiami turto įsigijimo metu šalių valią atitikę susitarimai dėl naudojimo tvarkos. Taip būtų užtikrinta proporcinga bendraturčių teisių apsauga nepažeidžiant teisėtų lūkesčių principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-12-07 nutartis byloje Nr. 3K-3-563/2007).Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šalių ginčą, nustatė naudojimosi tvarką žemės sklypu, siekiant išlaikyti turto įsigijimo metu šalių valią atitikusius susitarimus dėl naudojimo tvarkos. Pirmosios instancijos teismas aiškiai motyvavo, kad tokią naudojimosi tvarką jis nustato atsižvelgdamas į apeliantės ir ankstesnių ginčo žemės sklypo savininkų Č. Č. bei M. Č. 2014-01-21 pastatų ir žemės pirkimo-pardavimo sutartį, kur įtvirtinta, kad žemės sklypo kadastro duomenys fiksuoti 1996-02-08. Kaip minėta, Č. Č. žemės sklypo dalį įgijo 1996-03-28 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. P79/96-0324 pagrindu, kurios priedas buvo 1995 m. žemės sklypo planas su nustatyta naudojimosi tvarka. Darytina išvada, kad apeliantė įgydama pastatus ir žemės sklypą, žinojo tarp buvusių bendrasavininkų nusistovėjusią žemės sklypu naudojimosi tvarką, todėl turėjo tikėtis, kad faktinė naudojimosi žemės sklypu tvarka išliks ir ateityje. Buvusių savininkų (Č. Č. ir J. T.) valstybinės žemės sklypų sutartyse buvo numatyta sąlyga, kad pirkėjai 3.5. punktu „Kiti apribojimai ir sąlygos“ įsipareigojo sklypu naudotis bendrosios dalinės nuosavybės teise su bendrasavininku (193 kv. m. ploto žemės sklypo) pagal 1995 m. žemės sklypo patvirtintą planą. Byloje pateikti duomenys bei anksčiau nagrinėtos bylos dėl buvusių savininkų žemės naudojimo tvarkos nustatymo tvirtina, kad 1995 m. plano naudojant bendrą sklypą buvo laikomasi. Taigi atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad žemės sklypo dalis skirta bendram naudojimui nepagrįstai buvo skirstoma lygiomis dalimis. Kaip teisingai pirmosios instancijos teismas nurodo, įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo buvo taikyta restitucija ir valstybei grąžinta 41 kv. m. ploto žemės sklypo dalis, pagal 2013-07-22 UAB „Traksalis“ parengtą žemės sklypo planą, žemės sklypas sumažėjo dėl išorinės sklypo ribos pasikeitimo, pagal kurią nustatyta bendram naudojimui anksčiau priskirta žemės sklypo dalis. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, racionalu buvo pakoreguoti šalių naudojimosi tvarką ties sumažėjusia dalimi, nekeičiant iš esmės naudojimosi tvarkos apeliantės nurodomu būdu. Nesutiktina su apeliantės argumentu, jog parengus 2013-07-22 žemės sklypo planą, bendraturčiai susitarė, kad žemės sklypų bendraturčiai naudojasi bendrai ir tai yra patvirtinta žemės sklypo plane bendraturčių parašais. Teisėjų kolegija, susipažinusi su 2013-07-22 planu, konstatuoja, kad šiame plane nebuvo nustatyta naudojimosi sklypu tvarka, o plane pasirašydami bendraturčiai sutiko su plane nurodytu jiems skirtu žemės sklypo plotu: atitinkamai atsakovo – 289 kv. m., o apeliantės – 185 kv. m. (viso 474 kv. m. bendras šalių žemės sklypo plotas). Plane taip pat pažymėta kiekvieno bendraturčio žemės sklypo dalis procentine išraiška bendrame sklype bei nubrėžta nauja sklypo linija ties išorine bendrojo naudojimo sklypo linija, nenustatant naudojimosi šiuo žemės sklypu tvarkos. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino apeliantės ieškinio reikalavimų, kadangi jos pasiūlytas planas nėra teisingas atsakovo kaip žemės sklypo bendraturčio atžvilgiu. Kaip matyti, apeliantė savo parengtu planu siekia atsakovo asmeniškai įgytą ir naudojamą žemės sklypo dalį priskirti šalių bendrojo žemės sklypo daliai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika yra aiški šiuo klausimu. Yra išaiškinta, kad nustatant tarp bendraturčių naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką ypatingas dėmesys turi būti skiriamas tam, jog vienų bendraturčių teisės nebūtų įgyvendinamos per kitų bendraturčių teisių suvaržymą, be to, jog turi būti vadovaujamasi Žemės įstatymo 1 str. įtvirtintais bendraisiais žemės teisinių santykių reguliavimo principais, pagal kuriuos tam, kad būtų sudarytos sąlygos tenkinti asmenų poreikius, žemė turi būti naudojama racionaliai, išsaugant ir gerinant gamtinę aplinką ir apsaugant žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teises, taip pat tai, jog ginčai teisme turi būti sprendžiami svarbią reikšmę skiriant jau nusistovėjusiai faktinei žemės sklypo naudojimosi tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-11-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1050/2003; 2006-10-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2006-11-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006; 2007-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007; kt.). Dėl to, galiojant rungimosi ir dispozityvumo principams, šaliai, inicijuojančiai ginčą teisme, tenka pareiga pateikti tokį naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo ir (ar) pakeitimo projektą, kuris atitiktų racionalumo ir patogumo kriterijus ir mažiausiai turėtų įtakos tarp šalių nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai. Kolegijos vertinimu, apeliantės siūloma žemės sklypu naudojimosi tvarka yra ydinga ir dėl to, nes ji nepagrįstai savo nuožiūra pagal jos išvestą formulę mažina atsakovo asmeniniam naudojimui priskirtą žemės sklypo dalį, t. y. nuo 212 kv. m. iki 190 kv. m. ir, kaip jau minėta, neatsižvelgdama į pradinius šalių dokumentus, kuriuose įtvirtinta, kad bendraturčiai bendrai jiems priskirtu žemės sklypo plotu naudojasi lygiomis dalimis. Be to sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad apeliantės interesas turėti priėjimą prie pėsčiųjų tako prie Galvės ežero, yra nepagrįstas, nes apeliantė dar prieš įgydama žemės sklypą, žinojo apie žemės savininkų nustatytą naudojimosi tvarką, todėl įgydama žemės sklypą, neįgijo daugiau teisių, nei turėjo pirminis teisių turėtojas Č. Č., kuriam priėjimas prie pėsčiųjų tako bendro naudojimo plote nebuvo nustatytas. Tuo tarpu atsakovo pasiūlytame plane apeliantės asmeniniam naudojimui skirta žemės sklypu dalis išlieka toje pačioje vietoje ir nepakitus, sumažinamas atsakovui skirtas asmeniniam naudojimui skirtas žemės sklypo plotas ir šalių bendro naudojimo plotas bei vadovaujantis ankstesnėse bylose priimtais teismų sprendimais paliekamas bendrojo naudojimo plotas aplink pastatus.Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą sprendimą, jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl nurodytų aplinkybių ir motyvų spręstina, jog apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą patyrė 800 EUR teisinės pagalbos išlaidų (el. b. t. 2., b.l. 40-41). Apeliacinės instancijos teismui nusprendus atmesti ieškovo apeliacinį skundą, šios išlaidos atsakovui priteistinos iš ieškovės (CPK 93 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 800 EUR bylinėjimosi išlaidų E. T., a. k. (duomenys neskelbtini) apeliacinės instancijos teisme.