Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Laimutis Vaitkus, sekretoriaujant Ligijai Vosylienei, dalyvaujant prokurorui Kęstučiui Gaubiui, gynėjui advokatui Audronei Nėniškienei, viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto posėdžio tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltinamas pagal LR BK 227 str. 2 d. (nuosprendis neįsiteisėjęs) ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. B. papirko - davė kyšį valstybės tarnautojui arba jam prilyginamam asmeniui, vykdančiam įgaliojimus, o būtent: 2014 m. balandžio15 dieną apie 19.55 val. kelyje Marijampolė – Kybartai-Kaliningradas 28 km., Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato tarnybiniame automobilyje Mitsubishi L200, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, siekdamas papirkti valstybės tarnautojus, vykdančius kelių eismo priežiūros įgaliojimus – Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio patrulių būrio patruliui Š. M. ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus kelių policijos poskyrio patrulių būrio patruliui D. G., kad išvengti administracinės atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 dalį, ir nebūtų rašomas administracinės teisės pažeidimo protokolas dėl transporto priemonės vairavimo esant neblaiviam, tiesiogiai žodžiu pasiūlė duoti nurodytiems valstybės tarnautojams 100-200 litų, o įspėtas, kad už kyšio davimą gresia baudžiamoji atsakomybė – 400 litų sumą, tokiu būdu tiesiogiai pasiūlė duoti kyšį nurodytiems valstybės tarnautojams už pageidaujamą neveikimą vykdant įgaliojimus.

Motyvuojamoji dalis

Tokia A. B. padaryta veika atitinka požymius nusikaltimo numatyto LR BK 227 str. 2 d.

Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas, ir jų vertinimas

Kaltinamasis A. B. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad pareikšto įtarimo esmę suprato, kaltę pripažįsta visiškai, ir nurodė, kad 2014 metų balandžio 16 dieną, su draugais A. D. ir A. Č. važiavo automobiliu Audi 100. Visi buvo neblaivūs. Kelyje Marijampolės - Kybartai automobilį sustabdė policijos pareigūnai. Automobilį vairavęs jis pats. Policijos pareigūnams patikrinus jo neblaivumą alkotesterio pagalbą nustatytas 2,41 promilės girtumas. Tam, kad būtų išvengta administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo, pasiūlė policininkams 100, 200 ir galiausiai 400 litų kyšį. Gailisi padaręs nusikaltimąstamą veiką.

Be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir kita bylos medžiaga:

Liudytojai Š. M. ir D. G. davė analogiškus parodymus ir nurodė, kad 2014-04-15 d. apie 19.30 val. patruliuojant Paežerių kaimo ribose, sustabdė automobilį Audi – 100, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) kurį kaip įtarė vairavo girtas vairuotojas, kadangi jautėsi alkoholio kvapas. Todėl patikrinus, alkotesterio pagalba kaltinamajam buvo nustatytas 2.41 promilės girtumas. Vairuotojas prašė nerašyti administracinio teisės pažeidimo protokolo ir už tai siūlė pradžioje 100 litų, paskui 200, o po to ir 400 litų kyšį. Apie įvykį buvo pranešta Vilkaviškio rajono PK budinčiam ( b.l. 13-14).

Įvykio vietoje užfiksuotu automobiliu Audi 100 valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) ir policijos automobiliu Mitsubishi L200, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) ( b.l 5-7).

Surašytais policijos pareigūnų D. G. ir Š. M. tarnybiniais pranešimais apie nusikalstamą veiką ( b.l. 9 -12).

Alkotesterio parodymais, kur tikrinimo metu nustatyta, jog A. B. nustatytas 2,41 promilių girtumas ( b.l. 40).

Teismas daro išvada, kad visi šie teisiamajame posėdyje baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka patikrinti faktiniai bylos duomenys yra pripažįstami kaltinamojo aktyvių nusikalstamų veiksmų faktinio ir kalto atlikimo (įvykdymo) įrodymais, jie yra neprieštaringi, vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visuma yra pakankama teismui konstatuoti, kad kaltinamasis anksčiau aprašytomis aplinkybėmis, tyčia ir sąmoningai neteisėtai davė kyšį (papirko) valstybės tarnautojus ar jiems prilygintus asmenis, kurie vykdė įgaliojimus. Todėl jo veika aukščiau nurodytame epizode teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 227 str. 2 d.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šio nusikaltimo padarymui ( LR BK 60 str. 1 d. 9 p.). Atsakomybę lengvinančia aplinkybe atsižvelgiant į jo parodymus, teismas pripažįsta tai, kad jis kaltę pripažino ir gailisi padaręs nusikaltimą (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo sunkumo laipsnį, pavojingumą visuomenei ir kaltinamojo asmenybę, kuri laikytina daugiau patenkinama. Be to, ir į jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Į tai, kad nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybių, bei sunkinanti aplinkybė, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją ( BK 54 str. 2 d., 55 str. ).

Kaltinamasis A. B. nusikalto ne pirmą kartą, tačiau laikytinas neteistu (nes nusikaltimo padarymo metu nuosprendžiai dar nebuvo įsiteisėję), padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą, visiškai prisipažino savo kaltę, kad gailisi nusikaltęs, bei kaip prokuroras nurodo yra pagrindo manyti, kad ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Todėl teismas laiko, jog yra visos sąlygos jam skirti vieną iš švelnesnių šiame straipsnyje numatytų atitinkančia bausmės rūšį – prokuroro prašomą baudą. Tokios bausmės paskyrimas atitiks padarytą teisiamojo nusikalstamą veiką, atitiks bausmės skyrimo tikslus ir principus, teisiamojo pavojingumo visuomenei laipsnį, apgins visuomenės ir šeimos interesus. Tai padės neizoliavus nuo šeimos ir visuomenės jį stebėti ir kontroliuoti, suteiks galimybę pradėti dirbti, bei pagal kitus nuosprendžius atlyginti padarytą žalą. Teismui paskyrus švelnesnę, veikų pavojingumą ir padarinių, bei kaltinamojo asmenybės neatitinkančią bausmę, būtų pažeistas teisingumo ir humaniškumo principų įgyvendinimas baudžiamajame procese, būtu sumenkinami nukentėjusiųjų interesai, bei nebūtų pasiekti bausmės tikslai.

Taikyti LR BK 62 str. ir kaltinamajam skirti švelnesnę negu įstatyme numatytą bausmės rūšis nėra įstatyminio pagrindo. Tokios bausmės paskyrimas atitiks padarytą kaltinamosios nusikalstamą veiką, atitiks bausmės skyrimo tikslus ir principus, kaltinamosios pavojingumo visuomenei laipsnį, apgins visuomenės ir nukentėjusios interesus ( BK 41 str. ).

Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę šalinančių ar galinčių būti pakankamu pagrindu jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, aplinkybių teismas byloje nenustatė.

Kaltinamajam kaltę pripažinus visiškai ir baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamojo atžvilgiu taikytinos Lietuvos respublikos BK 64¹ str. nuostatos ir skiriama bausmė jam iš karto sumažintina 1/3 dalimi.

Nors prokuroras neprašė taikyti LR BK 68 str. teismas laiko, kad kadangi A. B. kraujyje vairuojant automobilį rasta neleistina 2,41 promilių alkoholio, jo atžvilgiu taikytinas LR BK 68 str. uždraudžiant jam vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams ir 6 mėnesiams.

Kadangi A. B. nuo 2014-04-15 iki 2014-04-16 buvo laikinai sulaikytas, LR BK 65, 66 str. tvarka teismas skirdamas bausmę privalo šį sulaikymo laiką įskaityti į bausmę.

Kadangi paskutinis 2014-04-11 nuosprendis pagal kurį A. B. nuteistas pagal 180 str. 1 d. dar neįsiteisėjo, todėl jo atžvilgiu šioje byloje nuosprendžiai nebendrintini, nes įsiteisėjus minėtam nuosprendžiui visi bus subendrintini įstatymo nustatyta tvarka.

Paskirtoji kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina ir vykdytina nuosprendžiu paskirta bausmė.

Baudžiamojo proceso kodekso ( toliau- BPK) 106 str. 2 dalis, įsigaliojusi nuo 2014-01-01 nurodo, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Vilkaviškio rajono apylinkės teisme 2014-04-22 gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. TP-7-(2.10)-1301, kurioje prašoma valstybės naudai priteisti 80 litų antrinės teisinės pagalbos išlaidų).

Kadangi nuteistajam A. B. gynėjas buvo skirtas BPK 51 str.1d.7p., nes byla buvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, pagrindų sumažinti valstybės garantuojamos pagalbos išlaidų ar jų nepriteisti, nenustatyta, o nuteistasis parodė, kad jis sutinka dėl šių išlaidų priteisimo, iš nuteistojo A. B. priteistina valstybei 80 litų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Kitų proceso išlaidų byloje nebuvo.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Procesinės prievartos priemonės netaikytos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 38 str. 3 d., BPK 297 str., 298 str., 301-305 str. str., 307 – 313 str. str. teismas

nusprendė:

A. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 227 str. 2 d. ir nuteisti jį 9 MGL-BBDL, t.y. 1170 Lt bauda.

Taikyti Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. nuostatas ir skiriamą A. B. bausmę-baudą sumažinti 1/3 dalimi, t.y. iki 780 Lt.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014-04-15 iki 2014-04-16 imtinai ( kur 1 sulaikymo diena = 2 MGL dydžių baudai, viso 2 x 2 = 4 MGL-520 Lt) ir nustatyti galutinę – 260 Lt baudą.

Taikyti LR BK 68 str. ir uždrausti A. B. vairuoti kelių transporto priemones 1 vieneriems metams ir 6 ( šešiems) mėnesiams.

Paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti ir vykdyti nuosprendžiu paskirtą bausmę.

Priteisti iš A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 80 litų antrinės teisinės pagalbos išlaidų ( mokėti į valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką- AB “Swedbank”, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį –įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.