Panevėžio apygardos teismo nutartis

2021-09-07 · Civilinė byla Nr. e2S-470-828/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-09-07
Bylos Nr.
e2S-470-828/2021
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vygintas Mažuika
Ieškovas
K. S.
Atsakovas
A. S.
Išvadą teikia
Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Civilinė byla Nr. e2S-470-828/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18064-2017-8Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.3.2.5.; 3.5.3.1.13; 3.5.14.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 7 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vygintas Mažuika,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo K. S. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. gegužės 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo K. S. ieškinį atsakovei A. S. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, institucijos teikiančios išvadą: Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas K. S. prašė išduoti vykdomąjį raštą dėl civilinėje byloje Nr. e2-1936-356/2017 patvirtintos taikos sutarties sąlygų, kurios nustato bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką, vykdymo visa apimtimi, nes atsakovė A. S. gera valia šių taikos sutarties sąlygų nevykdo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. gegužės 27 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje Nr. e2-1936-356/2017 atmetė.

3. Teismas nustatė, kad Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1936-356/2017, patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, kuria nustatyta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka.

4. Teismas nustatė, kad nuo 2020 metų 2017 m. gruodžio 27 d. teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1936-356/2017 patvirtinta taikos sutartimi nustatytas tėvo ir vaiko bendravimas nevyksta tokiu būdu, koks yra nustatytas. Šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-14596-930/2021, pagal A. S. ir K. S. ieškinį ir priešieškinį dėl bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos pakeitimo ir dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo.

5. Nustatė, kad nuo 2020 metų atsirado naujų aplinkybių: buvo pradėti 2 ikiteisminiai tyrimai ieškovo atžvilgiu, buvo taikytos kardomosios priemonės, jomis apribota tėvo teisė lankytis vaiko gyvenamojoje vietoje, bendrauti, artintis. Toks laikotarpis tęsėsi daugiau kaip 7 mėnesius. Šeimai buvo nustatyta atvejo vadyba. Atsakovė kreipėsi specialistų pagalbos, atkuriant vaiko ryšį su tėvu. Nors ieškovas nesutinka dėl psichologų konsultacijų būtinumo, tačiau pats konsultuojasi su psichologais, laikosi rekomendacijų, atsakovė geranoriškai siekia atkurti tėvo ir vaiko ryšį. Abiem vaiko tėvams rekomenduota tęsti psichologų konsultacijas, bendradarbiauti ir tartis su specialistais dėl sūnaus ir tėvo ryšio atkūrimo.

6. Teismas sprendė, kad atsiradus minėtoms aplinkybėms – ilgalaikio nebendravimo su vaiku laikotarpis – skiriasi šalių nuomonė dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nutartimi patvirtintos šalių sudarytos taikos sutarties sąlygų vykdymo: ieškovas yra tos nuomonės, kad nereikia jokio pereinamojo laikotarpio, o atsakovės nuomone, kuri paremta psichologų rekomendacijomis, reikia pereinamojo laikotarpio, kad saugiai atkurti tėvo ryšį su vaiku. Ieškovas nepateikė įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, kad atsakovė būtų pareiškusi draudžianti ar neleisianti ieškovui bendrauti su vaiku, priešingai, ji siekia, kad padedant specialistams būtų išsiaiškintas tikrasis vaiko noras dėl bendravimo, tarp tėvo ir sūnaus saugiai atkurtas ryšys po daugiau kaip 7 mėnesių nebendravimo. Nustatė, kad vaikas nebijo tėvo, norėtų su juo bendrauti, pas jį nuvažiuoti, tačiau nenorėtų pas tėvą būti ilgesnį laiką. Kaip minėta, ieškovas laikosi psichologų rekomendacijų, Vilniaus šeimos psichologijos centro 2021-05-17 rašte, adresuotame atsakovei, nurodyta, kad nuo 2021-04-09 stebimi teigiami pokyčiai, tačiau nerekomenduojama susitikimų dažnio, vietos ir kitų aplinkybių keisti netikėtai, apie būsimus pasikeitimus vaiką svarbu informuoti kaip įmanoma anksčiau.

7. Teismas sprendė, kad atsakovės, kaip nepilnamečio K. S. motinos, atliktų veiksmų (kreipimosi į specialistus pagalbos, kad būtų saugiai atkurtas tėvo ir sūnaus ryšys) negalima pripažinti esant nesąžiningais ar tyčia nukreiptais nevykdyti teismo nutartimi patvirtintas taikos sutarties sąlygas. Visi klausimai, susiję su nepilnamečio vaiko teisėmis ir teisėtais interesais yra sprendžiami vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnis), kuris reiškia, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma tai įvertina vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. į juos atsižvelgia prioritetiškai. Nurodė, kad svarbiausi yra šalių nepilnamečio vaiko interesai, nes, kaip nustatyta specialistų, po ilgalaikio tėvo ir vaiko nebendravimo reikalingas pereinamasis laikotarpis jų tarpusavio ryšiui saugiai atkurti, šiuo metu vaiko tėvai vykdo nurodymus sklandžiam ir saugiam ryšio atkūrimui, todėl, teismo vertinimu, tai yra svarbios priežastys, pateisinančios laikiną nukrypimą nuo taikos sutarties sąlygų, nustatytų 2017-12-27 teismo nutartimi, vykdymo. Išdavus vykdomąjį raštą, būtų sudaryta galimybė ieškovui iš karto nutraukti vykstančius procesus, kurie duoda teigiamų rezultatų, ir taikos sutarties sąlygas vykdyti priverstinai.

8. Teismas sprendė, kad pagrindas, numatytas CPK 646 straipsnio 3 dalyje, išduoti vykdomąjį raštą dėl 2017 m. gruodžio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1936-356/2017 patvirtintos taikos sutarties sąlygų priverstinio vykdymo, nors taikos sutarties sąlygos nevykdomos tokia tvarka, kaip įtvirtinta nutartimi, neatsirado ir prašymą atmetė.

9. Teismas nenustatė, kad ieškovas, kreipdamasis dėl taikos sutarties vykdymo ir teikdamas prašymą išduoti vykdomąjį raštą, akivaizdžiai piktnaudžiautų savo procesinėmis teisėmis, todėl prašymas dėl baudos skyrimo t.p. atmetė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10. Atskiruoju skundu ieškovas K. S. prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. gruodžio 27 d. nutartį ir išduoti vykdomąjį raštą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

11. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas išduoti vykdomąjį raštą, pažeidė teismo sprendimo privalomumo principą. Be to, teismas vadovavosi subjektyviais atsakovės, piktnaudžiaujančios motinos valdžia ir manipuliuojančios mažamečio vaiko jausmais bei emocijomis, paaiškinimais, tokiu būdu pažeidė tėvo teisę visaverčiai bendrauti su mažamečiu sūnumi K. S., suteikė vaiko motinai perdėtą pranašumą.

12. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vykdomojo išdavimo, nesivadovavo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada dėl vykdomojo rašto išdavimo, kuri yra svarbi geriausių mažamečio vaiko interesų užtikrinimo aspektu.

13. Teismas, sprendęs klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir atsisakęs jį išduoti, nevertino aplinkybių, jog jau beveik du mėnesius trunka laikotarpis, kada atsakovė A. S. manipuliuoja mažamečio K. S. jausmais ir emocijomis, imituodama tariamai saugaus vaiko ir tėvo ryšio atkūrimą ir toliau nesudarydama sąlygų tėvui K. S. netrukdomai bendrauti su sūnumi K. S.. Aplinkybė, kad vaiko motina A. S. nėra pareiškusi, jog draudžianti ar neleisianti ieškovui K. S. bendrauti su vaiku, neturėjo būti pagrindu teismui atmesti ieškovo prašymą, sudarant visas prielaidas savanaudiškiems ir vaiko teises grubiai pažeidžiantiems atsakovės tikslams pasiekti. Tokiu teismo procesiniu sprendimu buvo paneigtas teismo sprendimo privalomumo principas, sudarytos prielaidos vaiko motinai neribotą laiką pažeidinėti vaiko teises.

14. Vaiko noras dėl bendravimo su tėvu jau gerokai anksčiau yra išsiaiškintas. Jis tiesiogiai priklauso nuo motinos, su kuria vaikas gyvena, daromos įtakos mažamečiui. Nuo pat pirmojo tėvo ir sūnaus susitikimo tarpininkaujant ir betarpiškai stebint tėvo bendravimą su sūnumi atvejo vadybos specialistams nekyla jokios abejonės dėl galimybės vykti vaikui su nakvynėmis pas tėvą, specialistai nestebi jokių svarbių ir reikšmingų aplinkybių, kad vaikas bijotų tėvo, nenorėtų su juo būti. Pastarojo tėčio ir sūnaus susitikimo (2021-05-28) metu mažametis K., girdint į atsakovės namus atvykusiai dar vienai vaiko motinos pasamdytai psichologei S. V. net kelis kartus patvirtino, kad turi su mama susitarimą. Neteisingas yra teismo procesinis sprendimas, kada toleruojamas kruopščiai užmaskuotas vaiko motinos netinkamas elgesys, niekaip neapginant mažamečio teisių ir teisėtų interesų.

15. Teismas, atmesdamas ieškovo prašymą, visiškai nevertino aplinkybių, kad tėvas, gerbdamas vaiko asmenį ir nenorėdamas konfliktuoti su jo motina, elgėsi taip, kaip nurodydavo atsakovė A. S.. Teismas bendrame susiklosčiusios situacijos aplinkybių kontekste neanalizavo aplinkybių, kad vaiko noras ar nenoras gali būti ir yra formuojamas vaiko interesų neatitinkančių jo motinos priimamų sprendimų, darant žalojantį poveikį mažamečiui. Po teismo nurodomų 7 mėnesių jau praėjo du mėnesiai, todėl ieškovės nurodytas ir jos pasirinktos psichologės J. D. rekomenduotas saugaus ryšio atkūrimo procesas negali tęstis neprotingai ilgą laiką, ignoruojant mažamečio vaiko interesus ir poreikius. Tėvo įtraukimas į tariamai saugaus ryšio su vaiku atkūrimo procesą yra labiau siejamas su motinos tikslais susirinkti psichologų ar kitų specialistų pažymas prasidėjusiame teismo procese Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2-14596-930/2021, patvirtinančias jos siekį nepagrįstai riboti tėvo ir vaiko bendravimą, nustatant minimalią bendravimo tvarką. Nesuprantama, kodėl vaiką konsultuojanti psichologė J. D. pati betarpiškai nestebėjo itin sklandaus ir sėkmingo tėvo ir sūnaus bendravimo, tačiau pažymą išrašė būtent tokio turinio, lyg būtų dalyvavusi tėčio ir vaiko bendravime.

16. Nesuprantama, ką turėjo omenyje teismas, darydamas išvadą, jog turi būti išsiaiškintas motinos deklaruojamas „tikrasis vaiko noras dėl bendravimo“, kadangi, kaip aukščiau jau buvo minėta, du mėnesiai to atsakovės įvardijamo „saugaus ryšio“ atkūrimo laikotarpio jau yra praėję ir manytina, kad šis laikotarpis yra laikytinas pakankamu terminu, kad ilgiau netraumuoti mažamečio vaiko, tenkinant motinos piktavališkas užmačias. Manytina ir tai, kad tėvo gyvenamojoje vietoje yra puikios sąlygos sūnui ir nepalyginamai geresnės nei vaiko motinos gyvenamojoje vietoje. Čia jo laukia išsiilgusi močiutė B. S.. M. K. jau niekada nebepamatys gyvos savo promočiutės A. B., kuri jo taip pat laukė. Tai akivaizdus pavyzdys, kai vaiko interesai jau nukentėjo. Juolab, kad motinos iniciatyva pradėtas ikiteisminis tyrimas yra nutrauktas nepasitvirtinus atsakovės sufabrikuotiems kaltinimams ieškovo atžvilgiu. Vertinant vaiko nuomonės išsiaiškinimo aktą, pažymėtina, kad sūnus patvirtino, jog nebijo tėvo, norėtų su juo bendrauti, pas jį nuvažiuoti, tačiau nenorėtų pas tėvą būti ilgesnį laiką. Nesuprantama, kokios abejonės turėjo kilti teismui, kad atmesti ieškovo prašymą ir neapibrėžtam laikotarpiui sudaryti sąlygas vaiko motinai toliau vykdyti manipuliacijas mažamečiu sūnumi. Skundžiama teismo nutartimi visiškai nebuvo paisoma esminio vaiko intereso – bendravimo su abiem tėvais suteikiant pernelyg didelį pranašumą vaiko motinai A. S. bei galimybę dominuoti savo valdžia vaiko atžvilgiu, o tam tikrais atvejais ir pagalbą šeimai teikiančių specialistų atžvilgiu.

17. Teismas nepagrįstai nevertino atsakovės, kaip nepilnamečio K. S. motinos, atliktų veiksmų nesąžiningais, kadangi motinos kreipimosi į specialistus pagalbos, kad būtų saugiai atkurtas tėvo ir sūnaus ryšys, etapas negali trukti neapibrėžtą laiką. Teismas visiškai nepaisė vaiko teisių apsaugos institucijos pozicijos, pagal kurią buvo neprieštaraujama vykdomojo rašto išdavimui.

Atsiliepimas

18. Atsiliepimu į ieškovo atskirąjį skundą atsakovė A. S. prašo jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovas, ignoruodamas vaiką konsultuojančių specialistų išvadas ir tuo pačiu objektyvius vaiko poreikius, nepagrįstai ir neteisėtai reikalauja priverstinio teismo sprendimo įvykdymo. Pažymi, kad būtinybę užtikrinti nuoseklų ir palaipsnį ieškovo bendravimo su vaiku atkūrimo procesą nustatė kompetentingos institucijos ir specialistai, kurių išvadomis teismas neturėjo pagrindo abejoti. Ieškovas, ignoruodamas specialistų rekomendacijas ir reikalaudamas priverstinio Taikos sutarties vykdymo, neatsižvelgiant į poreikį užtikrinti vaiko poreikius, elgiasi nesuderinamai su CK 3.3 str. įtvirtintais pamatiniais šeimos teisinių santykių principais, piktnaudžiauja tėvo valdžia, dėl to, teismas pagrįstai atsisakė ieškovui išduoti vykdomąjį raštą. Dar daugiau, teismas pagrįstai nurodė ir motyvavo, kad būtent ieškovo elgesys, kuomet jis neketina vadovautis vaiko interesų prioritetų principu, ir nevykdyti specialistų rekomendacijų, yra pagrindas neišduoti vykdomojo rašto.

19. Ieškovo veiksmai lėmė, kad ryšio su vaiku atkūrimo procesas užtruko ir Taikos sutarties sąlygų laikinai nėra galimybės įvykdyti visa apimtimi. Pažymi, kad būtent dėl ieškovo nebendradarbiavimo ryšio su vaiku atkūrimo procesas ir užtruko ilgiau, nei protingai galima buvo numatyti. Jei ieškovas būtų vykdęs specialistų rekomendacijas, jų neignoravęs, nepagrįstai neneigęs, tikėtina, kad vaiko emocinės būklės pagerėjimo progresas būtų buvęs ženkliai greitesnis.

20. Teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė vykdo Taikos sutarties sąlygas, atsižvelgdama į geriausius vaiko interesus, tačiau dėl Ieškovo piktnaudžiavimo tėvų valdžia, ir veikimo priešingai vaiko poreikiams ir interesams, Taikos sutartis laikinai negali būti įgyvendinta.

Motyvuojamoji dalis

21. Ieškovo atskirasis skundas negali būti tenkinamas, nes tarp šalių kilęs ginčas dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, yra nagrinėjamas Vilniaus miesto apylinkės teisme.

Teismas konstatuoja:

Ieškovo atskirasis skundas tenkinamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirųjų skundų ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

23. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta išduoti vykdomąjį raštą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų rašytinių įrodymų priėmimo

24. Ieškovas kartu su atskiruoju skundu pateikė 2021-06-02 skundą Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriui, susirašinėjimus elektroniniais laiškais dėl vaiko pasimatymų skyrimo, įvykimo bei neįvykimo.

25. Atsakovė kartu su atsiliepimu pateikė susirašinėjimą elektroniniais laiškais bei garso įrašą (dalį pokalbio su tėvu ir vaiku).

26. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl, kai nustatomas fakto klausimas, apeliaciniame procese gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2014). Tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teisme priimami nauji įrodymai, proceso šalims turi būti sudarytos galimybės suformuluoti bei išreikšti savo poziciją apie naujai pateiktą įrodymą, jame nustatytas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016).

27. Nagrinėjamoje byloje tiek apeliantas, tiek ir atsakovė pateikė naujus įrodymus atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodytoms aplinkybėms pagrįsti. Teikiami įrodymai gauti po skundžiamos nutarties priėmimo, yra susiję su bylos nagrinėjimo dalyku, todėl apeliacinės instancijos teismas juos priima ir vertina kartu su kitais bylos duomenimis spręsdamas dėl nagrinėjamo skundo.

28. Įstatyme numatyta, jog bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis), kuria šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta galimybę kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalis). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 1 ir 2 dalys, CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Teismo patvirtinta taikos sutartis yra privaloma ir vykdoma pagal tokias formuluotes ir tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo nutartyje dėl jos patvirtinimo. Teismo procesiniu dokumentu patvirtinus taikos sutartį, tokio procesinio sprendimo galiojimo apimtis ir trukmė yra susaistyta taikos sutarties sąlygų. Taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka.

29. Remiantis CPK 646 straipsnio 3 dalimi, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, teismas suinteresuoto asmens prašymu dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Taigi pagal šio straipsnio nuostatas vykdomasis raštas pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį yra išduodamas tik tuo atveju, kai teismas nustato, kad taikos sutartis yra nevykdoma.

30. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2- 1936- 356/2017 nustatyta atsakovo K. S. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi K. S. tvarka. Minėta nutartis įsiteisėjo 2018 m. sausio 5 d., taigi, taikos sutartis jos šalims įgavo galutinio teismo sprendimo galią bei tapo privaloma ir vykdytina (CPK 18 straipsnis). 2021 m. balandžio 9 d. ieškovo prašyme dėl vykdomojo rašto išdavimo nurodoma, kad atsakovė, pažeisdama teismo nutartimi patvirtintą bendravimo tvarką, nesudarė sąlygų bendrauti tėvui K. S. su mažamečiu sūnumi K. S. per 2021 metų Šv. Velykas ir tėvui priklausantį Velykų savaitgalį. Atsakovė atsisako geranoriškai vykdyti teismo nutartį, kelia nepagrįstus reikalavimus K. S.. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškovo prašymą išduoti vykdomąjį raštą atmetė.

31. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė).

32. Kasacinio teismo plėtojamoje praktikoje nurodoma, jog tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Be to Kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius, norus ir pan. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan. Todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vieną ar kitą norą lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikšmę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 23 punktą).

33. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto K. S. argumentais dėl pagrindo neišduoti vykdomojo rašto nebuvimo.

34. Byloje pateiktas šalių susirašinėjimas elektroniniais laiškais patvirtina, kad atsakovė A. S. 2021 m. balandžio 2 d. nesudarė sąlygų bendrauti tėvui K. S. su mažamečiu sūnumi K. S. per Šv. Velykas ir tėvui priklausantį Velykų savaitgalį. 2021 m. balandžio 16 d. įvyko apelianto ir sūnaus pasimatymas A. S. namuose, dalyvaujant ir pačiai A. S., kuri nuo vaiko nesitraukė ir laikė vaiką apsikabinusi. 2021 m. gegužės 28 d. apeliantas bendravo su vaiku, dalyvaujant psichologei, keletą valandų.

35. Byloje esantys duomenys apie šalių susirašinėjimą žinutėmis dėl bendravimo su vaiku patvirtina, kad atsakovė A. S. laikosi specialistų rekomendacijų ir apeliantui K. S. leidžia pasimatyti su vaiku, tik dalyvaujant psichologui ar jai pačiai, t.y. ne pagal teismo nutartimi nustatytą bendravimo tvarką. Iš šalių susirašinėjimų matyti, kad A. S. nėra linkusi vykdyti Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2- 1936- 356/2017 nustatytos atsakovo K. S. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi K. S. tvarkos, remdamasi tuo, kad tai neatitinka vaiko interesų.

36. Tačiau priešingai negu teigia atsakovė, byloje vis tik nėra neabejotinų ir objektyvių duomenų, jog vaiko tėvas šiuo metu kaip nors neigiamai įtakotų vaiką, šiuo metu veiktų priešingai jo interesams ir jo bendravimas su vaiku taikos sutartyje nustatyta tvarka šiuo laikotarpiu akivaizdžiai neatitiktų vaiko poreikių ir interesų. Iš byloje esančio garso išrašo matyti, kad vaikas mielai bendrauja su tėvu, jokių ženklų, kad jis bijotų tėvo, bendravimo metu būtų išsigandęs, nėra. Todėl nėra pagrindo sutikti su atsakovės argumentais, kad vaiko bendravimui su tėvu reikia paruošti palaipsniui, nes vaikas bijo tėvo.

37. Pažymėtina, kad Institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos rašte dėl vykdomojo rašto išdavimo nurodė, kad šalių šeimai nuo 2020-08-19 taikoma atvejo vadyba, nes 2020 metų liepą, rugsėjį ir 2021 metų balandį buvo nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai. Institucija, vadovaudamasi vaiko teisių ir teisėtų interesų prioriteto gynimo principu, laikosi nuomonės, kad teismo nustatytos bendravimo tvarkos vykdymas yra galimas, todėl tikslinga tenkinti prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, nes ieškovas turi teisę ir pareigą bendrauti su sūnumi tam, kad būtų patenkintas sūnaus poreikis ir teisė bendrauti su savo tėvu, taip pat, kad būtų įgyvendintos ir kitos tėvo pareigos – auklėti savo vaiką, rūpintis jo vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Vertinant vaiko nuomonės išsiaiškinimo aktą, pažymėtina, kad sūnus patvirtino, jog nebijo tėvo, norėtų su juo bendrauti, pas jį nuvažiuoti.

38. Sutiktina su ieškovo argumentais, jog po teismo nurodomų 7 mėnesių pereinamojo laikotarpio jau praėjo pakankamas laiko tarpas, todėl ieškovės pasirinktos psichologės J. D. rekomenduotas saugaus ryšio atkūrimo procesas negali tęstis neprotingai ilgą laiką, ignoruojant mažamečio vaiko interesus ir poreikius bendrauti su tėvu. Be to šios rekomendacijos prieštarauja aptartoms Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos išvadoms dėl bendravimo galimybių.

39. Tokiu būdu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylos aplinkybėmis galiojanti bendravimo tvarka turi būti vykdoma tokia, kokia nustatyta teismo nutartyje, kaip ir nurodo Vilniaus Vaikų teisių apsaugos specialistai. Pažymėtina, kad K. S. su vaiku stengiasi bendrauti kuo dažniau jam skambindamas, matydamasis bent kelias valandas su juo. Be to, nuo vaiko nesimatymo su tėvu praėjo pakankamai nemažas laiko tarpas, po kurio tėvas su sūnumi atkūrė socialinį ryšį bei gali netrukdomai bendrauti patys vieni, t.y. taip, kaip nustatyta bendravimo tvarkoje. Duomenų, kad vaikas bijotų savo tėvo ar vengtų bendravimo su juo, kaip minėta, nėra pateikta. Kaip jau nurodyta, byloje yra priešingi duomenys – vaikas nori bendrauti su tėvu. Tai tik dar kartą patvirtina išvadą, jog objektyvių kliūčių vykdyti šiuo metu galiojančią tėvo bendravimo su vaiku tvarką nėra.

40. Priverstinis vykdymo procesas pradedamas tik tuomet, kai teismui pateikti duomenys leidžia pagrįstai manyti, jog skolininkas geranoriškai be svarbių priežasčių nevykdo teismo sprendimo ar nutarties. Šiuo atveju konstatuotina, kad vis tik atsakovė be pakankamo pagrindo riboja vaiko bendravimą su tėvu, nepagrįstai nevykdo taikos sutarties pilna apimtimi.

41. Tokiu būdu, teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, ieškovo ir atsakovės pateiktus duomenis, tai, kad tarp šalių yra konfliktiniai santykiai, dėl ko šalys negali priimti bendro susitarimo, taip pat nenustatęs, kad Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1936-356/2017 patvirtintose šalių taikos sutarties 1.1. – 1.2.8. punktuose nustatyta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka šiuo metu iš esmės pažeidžia nepilnamečio vaiko interesus, sprendžia, kad ieškovo prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo turėjo būti patenkintas.

42. Sutiktina su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino teismo sprendimo privalomumo principą. Esminė teisingumo vykdymo prielaida yra teismo sprendimo privalomumas. Teismo sprendimo visuotinio privalomumo principas įtvirtintas CPK 18 straipsnyje: įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Priėmus teismo sprendimą šalių ginčas laikomas išspręstu galutinai ir neginčijamai ir konstatuojamas teisinės taikos atkūrimas tarp šalių (CPK 2 straipsnis). Tai reiškia, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d. nutarimas). Taigi teismo procesinio sprendimo privalomumas reiškia, kad jame esančių nurodymų turi paisyti visi asmenys.

43. Tokiu būdu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, dėl įsiteisėjusio ir galiojančio teismo sprendimo dėl vaiko bendravimo su tėvais tvarkos vykdymo turi būti sprendžiama, pradedant atskirą bylą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo (kuri nagrinėjamu atveju, kaip patvirtina bylos duomenys, jau yra pradėta), toje byloje galimai taikant laikinąsias apsaugos priemones (bendravimo sustabdymą, tvarkos laikiną pakeitimą), o ne atsisakant išduoti vykdomąjį raštą dėl bendravimo su vaiku, kai teismo sprendimas dėl to yra įsiteisėjęs ir galiojantis, ir objektyvių, neginčijamai pagrįstų duomenų apie akivaizdžią žalą vaiko interesams, vaikui bendraujant anksčiau nustatyta tvarka, nėra.

44. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos duomenis apie bendravimo tvarkos (ne)vykdymą, todėl priėmė nepagrįstą nutartį, kuri naikintina. Klausimas spręstinas iš esmės, priimtina nauja nutartis, ieškovo K. S. prašymąs dėl vykdomojo rašto išdavimo tenkinamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

45. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

46. Atskiruoju skundu ieškovas prašo priteisti iš atsakovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas už teisines paslaugas, tačiau į bylą tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Todėl bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteistinos. O atsakovės prašymas priteisti išlaidas, ieškovo skundą patenkinus, atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. gegužės 27 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Išduoti vykdomąjį raštą pagal Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2- 1936- 356/2017 patvirtintą taikos sutartį dėl jos 1.1. – 1.2.8. punktuose numatytų sąlygų.

Teisėjas Vygintas Mažuika.