- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-11
- Bylos Nr.
- 2S-199-1092/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07411-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Aurimas Brazdeikis (pirm.)
- Pareiškėjas
- "Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras"
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aurimas Brazdeikis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras pareiškimą dėl termino pareikšti kreditinį reikalavimą atnaujinimo (pratęsimo), suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – KRATC) kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti terminą pareikšti kreditinį reikalavimą A. M. (A. M.) palikimą priėmusiam įpėdiniui – suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI).
2. Pareiškėja nurodė, kad vietinės rinkliavos mokėtojas A. M. mirė (duomenys neskelbtini) turėdamas įsiskolinimą, atsiradusį nesumokėjus vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Klaipėdos mieste. Palikėjui priklausantį turtą paveldėjo Lietuvos Respublika, atstovaujama VMI. Apie skolininko mirtį KRATC tapo žinoma, kai jai 2020 m. rugpjūčio 27 d. buvo įteiktas antstolio Z. Z. patvarkymas dėl vykdymo proceso šalies pakeitimo Nr. S-20-14-4485, kuriame nurodoma, kad skolininko teisių ir pareigų perėmėja yra Lietuvos Respublika. Išieškotina skola yra priteista įsiteisėjusiais teismų sprendimais: 363,87 Eur skola priteista Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2371-609/2020 ir 68,63 Eur skola priteista 2017 m. lapkričio 2 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1745-243/2017.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama VMI, pateiktu atsiliepimu į KRATC pareiškimą su pareiškimu nesutiko, kadangi nuo palikimo atsiradimo momento iki pareiškimo pateikimo teismui praėjo devyni mėnesiai, o KRATC nenurodė jokių pateisinamų priežasčių, kodėl ji delsė teisės aktų nustatyta tvarka pareikšti kreditinį reikalavimą mirusiojo paveldėtojai. KRATC kaip rinkoje veikiančiam ir pelno siekiančiam verslo subjektui yra keliami didesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai, ji privalėjo būti aktyvi ir kontroliuoti skolininko skolas, ypač tada, kai skolininkui buvo užvesta vykdomoji byla.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 14 d. nutartimi netenkino KRATC pareiškimo dėl termino pareikšti kreditinį reikalavimą atnaujinimo (pratęsimo).
5. Teismas nustatė, kad KRATC informacija apie skolininko A. M. mirtį tapo žinoma nuo 2020 m. rugpjūčio 27 d., kai pareiškėja gavo antstolio Z. Z. 2020 m. rugpjūčio 24 d. patvarkymą dėl vykdymo proceso šalies pakeitimo Nr. S-20-14-4485. KRATC darbuotojai 2020 m. rugsėjo 24 d. atliko paiešką Testamentų registre ir nustatė, kad skolininko A. M. palikimas yra priimtas. Pareiškimas dėl termino pareikšti kreditiniam reikalavimui atnaujinimo (pratęsimo) teisme gautas 2020 m. spalio 19 d. Todėl teismas padarė išvadą, kad KRATC, kaip kreditorė, ėmėsi priemonių išsiaiškinti skolininko teisių perėmėjus ir įgyvendino savo teisę kreiptis į teismą praėjus daugiau kaip dešimt mėnesių po skolininko mirties. KRATC nenurodė, kas trukdė imtis priemonių anksčiau įgyvendinti savo teises, ypač po 2020 m. rugpjūčio 27 d., kai buvo gauti duomenys, jog skolininkas mirė prieš aštuonis mėnesius. Teismas įvertino tai, kad įstatyme nustatytas gana trumpas terminas reikalavimams palikėjo įpėdiniams pareikšti, jog sužinojimo apie skolininko mirtį dieną šis terminas buvo jau gana daug praleistas (termino praleidimo laikotarpis daugiau nei tris kartus viršijo patį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą), KRATC neabejotinai buvo žinoma reikalavimų įpėdiniams pateikimo tvarka ir terminai, kreditiniam reikalavimui pateikti nėra reikalinga žinoti palikimą priėmusį įpėdinį. Teismo vertinimu, tokie pareiškėjos veiksmai suponuoja, jog ji pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
6. Teismas padarė išvadą, kad KRATC nurodyti pareiškimo argumentai nesudaro pagrindo atnaujinti terminą, KRATC, kaip verslo subjektas, užsiimantis ūkine komercine veikla, kurios tikslas yra pelno siekimas, turėjo būti aktyvi, domėtis skolininkais, tikrinti viešų duomenų bazes, tačiau to nepadarė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atskiruoju skundu pareiškėja KRATC prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 14 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – KRATC pareiškimą tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. KRATC vertinimu, teismas padarė klaidingą išvadą, kad KRATC pažeidė pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. KRATC kiek įmanoma operatyviau ir dėdama visas pastangas atliko reikiamus veiksmus, siekdama išviešinti mirusiojo skolą.
7.2. Sprendžiant dėl termino atnaujinimo, KRATC manymu, yra svarbios aplinkybės, kad jai pavesta administruoti per 100 000 vietinės rinkliavos mokėtojų, o KRATC administruodama vietinę rinkliavą veikia kaip subjektas, turintis viešojo administravimo įgaliojimus. Pagal teisinę prigimtį vietinės rinkliavos įmokos yra netiesioginiai mokesčiai ir įskaitomi į savivaldybės biudžetą.
Žemesnės instancijos teismas
7.3. Tik susipažinus su teismo priimta nutartimi KRATC tapo aišku, kad pareiškimas teisme buvo gautas tik 2020 m. spalio 19 d., tačiau pareiškimas teismui buvo išsiųstas dar 2020 m. spalio 8 d.
Atsiliepimas
8. VMI pateikė atsiliepimą į KRATC atskirąjį skundą, kuriuo prašė atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 14 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. VMI nesutiko su KRATC atskirojo skundo argumentais, nurodydama, kad KRATC turėjo teisę pasirinkti, kokiu būdu pareikšti reikalavimą dėl įsiskolinimo. Įstatyme įtvirtintas palikėjo kreditorių pretenzijų pareiškimo būdų sąrašas nėra baigtinis. Minėtu laikotarpiu KRATC turėjo teisę ir galėjo apie įsiskolinimą informuoti palikimo atsiradimo vietos notarą ar pasirinkti kitą įpėdinių informavimo apie kreditoriaus reikalavimą būdą. Taigi KRATC galėjo ir turėjo teisę pareikšti reikalavimus ne tik tada, kai paaiškėjo mirusio asmens turtą paveldintis įpėdinis, bet ir nepraleidusi įstatyme įtvirtinto trijų mėnesių termino kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą.
Atsiliepimas
8.2. KRATC, kuriai tenka įrodinėjimo našta, nepateikė jokių svarbių duomenų bei paaiškinimų, kas sutrukdė anksčiau identifikuoti pasikeitusį vietinės rinkliavos mokėtoją, išsiaiškinti šio pasikeitimo priežastis. Akivaizdu, kad KRATC nebuvo aktyvi ir atidi, tinkamai nevaldė turimos informacijos apie skolininką bei pasikeitusius jo duomenis. VMI nuomone, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą netenkinti prašymo atnaujinti terminą kreditiniam reikalavimui pareikšti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
10. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
11. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
12. KRATC kartu su atskiruoju skundu pateikė naują įrodymą – UAB „Pašto paslaugos“ siuntų išrašą. KRATC vertinimu, pateiktas naujas įrodymas patvirtina, kad ji pareiškimą pirmosios instancijos teismui išsiuntė dar 2020 m. spalio 8 d. KRATC nurodo, kad tik susipažinus su teismo priimta nutartimi jai tapo aišku, kad pareiškimas teisme buvo gautas tik 2020 m. spalio 19 d.
13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šio įrodymo pateikimo būtinybė iškilo jau po pirmosios instancijos teismo priimtos skundžiamos nutarties, VMI su pateiktu nauju įrodymu yra supažindinta įteikiant jį kartu su KRATC atskiruoju skundu. Dėl šių priežasčių KRATC pateiktas naujas įrodymas priimtinas ir vertintinas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
14. KRATC pateiktu atskiruoju skundu nesutinka su skundžiama nutartimi, kuria netenkintas jos pareiškimas dėl termino pareikšti kreditinį reikalavimą atnaujinimo (pratęsimo), argumentuodama, kad ji kiek įmanoma operatyviau ir dėdama visas pastangas atliko reikiamus veiksmus, siekdama išviešinti mirusiojo skolą.
15. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad tiek civilinio proceso teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje pripažįstama, jog ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios, t. y. jose teismas turi būti aktyvus (CPK 179 straipsnio 2 dalis), nes pagal CPK 443 straipsnio 8 dalį bylą nagrinėjantis teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos visos bylos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-29/2010; 2014 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2014; kt.). Todėl, spręsdamas klausimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo, teismas pirmiausia turi nustatyti, ar terminas tikrai buvo praleistas.
16. Remiantis CK 5.63 straipsnio 1 dalimi, palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Pagal CK 5.63 straipsnio 4 dalį teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimas, laikantis CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos ir terminų, yra būtina jų teisės nukreipti savo reikalavimus į palikėjo įpėdinius įgyvendinimo ir tenkinimo sąlyga.
17. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašas nėra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Greta nurodytoje teisės normoje įtvirtintų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013), taip pat šios normos tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikomas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016).
18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. birželio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-378/2019, plėtodamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-92-219/2018 pradėtą formuoti praktiką, suformulavo taisyklę, kad tais atvejais, kai informacija apie vykdomą priverstinį skolos išieškojimą iš palikėjo Antstolių informacinėje sistemoje (toliau – AIS) yra išviešinta tiek palikėjui gyvam esant, tiek po jo mirties, bet ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, ir palikimas pagal įstatymą pereina valstybei, atstovaujamai institucijos, esančios AIS duomenų gavėja, yra pagrindas pripažinti, kad yra įvykdyti CK 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimai, reglamentuojantys kreditorių reikalavimų palikėjo įpėdiniams pareiškimo tvarką, todėl papildomi kreditoriaus veiksmai tokiais atvejais nereikalingi.
19. Apeliacinės instancijos teismui susipažinus su byloje pateiktu antstolio Z. Z. 2020 m. rugpjūčio 24 d. patvarkymu Nr. S-20-14-4485, iškilo pagrindas manyti, kad AIS sistemoje buvo išviešinta informacija apie KRATC naudai vykdomus išieškojimus iš skolininko A. M.. Todėl apeliacinės instancijos teismas 2021 m. sausio 27 d. ir 2021 m. vasario 4 d. nutartimis įpareigojo antstolius Z. Z. ir A. R. Ž. pateikti teismui duomenis, ar informacija apie vykdytą išieškojimą KRATC naudai iš skolininko A. M. buvo išviešinta AIS sistemoje (jam esant gyvam ir (ar) po mirties, bet ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos), o KRATC ir VMI pasiūlė pateikti papildomus paaiškinimus dėl tikėtino minėtos informacijos išviešinimo AIS sistemoje reikšmės ir padarinių nagrinėjamai bylai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Valstybinė mokesčių inspekcija yra AIS duomenų gavėja (Antstolių informacinės sistemos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 400, 23 punktas).
20. Antstolis Z. Z., vykdydamas teismo 2021 m. sausio 27 d. nutartį, pateikė 2016 m. gegužės 26 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-16-17-162 ir AIS vykdomosios bylos Nr. 0014/16/09305 (Nr. 0017/16/00086) išrašą, kurie patvirtina, kad informacija apie vykdytą išieškojimą KRATC naudai iš skolininko A. M. buvo išviešinta AIS sistemoje dar skolininkui A. M. esant gyvam 2016 metais, taip pat po jo mirties.
21. Antstolė A. R. Ž., vykdydama teismo 2021 m. vasario 4 d. nutartį, pateikė 2018 m. balandžio 19 d. Patvarkymą priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl skolos, mažesnės nei 100 eurų, išieškojimo Nr. S-18-75-2607 ir 2021 m. vasario 9 d. raštą dėl informacijos pateikimo, kuriuo antstolė paaiškino, kad pagal AIS sistemos nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. 1R-223, visos vykdomosios bylos yra registruojamos ir viešinamos AIS sistemoje. KRATC 2018 m. balandžio 18 d. pateikė vykdyti teismo vykdomąjį raštą dėl skolos išieškojimo iš A. M., pagal kurį užvesta vykdomoji byla Nr. 0075/18/00422. Šį unikalų vykdomosios bylos numerį suteikė AIS sistema. Taigi antstolės A. R. Ž. pateikti duomenys taip pat patvirtina, kad informacija apie vykdytą išieškojimą KRATC naudai iš skolininko A. M. buvo išviešinta AIS sistemoje dar skolininkui A. M. esant gyvam 2018 metais, taip pat po jo mirties.
22. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta anksčiau, darytina išvada, kad pagal šios nutarties 17, 18 punktuose aptartus kasacinio teismo išaiškinimus KRATC yra išviešinusi reikalavimą dėl 363,87 Eur skolos, priteistos Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2371-609/2015, ir dėl 68,63 Eur skolos (skolos likutis – 40,29 Eur), priteistos Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1745-243/2017, mirusio skolininko A. M. palikimą priėmusiai valstybei. Dėl šios priežasties KRATC negali būti laikoma praleidusia terminą anksčiau paminėtiems reikalavimams pareikšti pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį.
23. Kadangi KRATC nėra praleidusi termino minėtiems reikalavimams pareikšti, nėra pagrindo tenkinti KRATC pareiškimo dėl šio termino atnaujinimo. Pirmosios instancijos teismo nutartis, nors ir kitais motyvais, paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.