Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18612-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.1.1; 2.4.6.1

2022 m. birželio 9 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eduardo Maškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Editos Lapinskienės, Lino Pauliukėno,

apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. Š. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021-12-08 nuosprendžio, kuriuo R. Š. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021-04-27 nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežčiausios bausmės, paskirtos pagal šį nuosprendį, iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir R. Š. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 4 mėnesiams.

Į bausmės laiką įskaityta pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021-04-27 nuosprendį atlikta bausmės dalis.

Bausmės pradžią nutarta skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsnio 2 dalimi, į R. Š. paskirtą bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo nuo 2020-05-14 17.00 val. iki 2020-05-15 16.23 val. (viena para) laikas ir suėmimo (sulaikymo) laikas nuo 2021-01-18 iki 2021-05-17.

Civilinės ieškovės individualiosios įmonės (toliau – IĮ) „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir iš R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteista 1 400 Eur turtinės žalos atlyginimo IĮ „(duomenys neskelbtini)“.

Pripažintos proceso išlaidomis ekstradicijos metu patirtos išlaidos ir iš R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteista 1 966,49 Eur Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. R. Š. nuteista už tai, kad pagrobė svetimą turtą. Ji 2020-05-14, apie 14.40 val., (duomenys neskelbtini), iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ pagrobė svetimą IĮ „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – vyrišką striukę „Prada“, 1 400 Eur vertės, taip padarydama IĮ „(duomenys neskelbtini)“ 1 400 Eur vertės turtinę žalą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu R. Š. (toliau – ir apeliantė) su Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021-12-08 nuosprendžiu nesutinka, prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti ir ją išteisinti. Skunde nurodoma, kad nusikalstamos veikos ji nepadarė. Prisipažino tik dėl to, kad, jai būnant abstinencijos būklės dėl narkotikų vartojimo, tyrėja darė spaudimą, nurodė, kad prisipažinus ji iš karto bus paleista iš sulaikymo vietos, o neprisipažinus, bus laikoma suimta. Apeliantė manė, kad net jai prisipažinus dėl striukės vagystės, tačiau peržiūrėjus parduotuvės vaizdo kamerų įrašus bus nustatyta, kad vagystės ji iš tiesų neįvykdė, tai jai patvirtino ir ją apklaususi tyrėja. Skunde nurodoma, kad po tariamos vagystės parduotuvės savininkas iš karto buvo priėjęs prie automobilio, kuriame R. Š. sėdėjo, ir ieškomos striukės nerado. Be to, buvo atlikta krata tiek R. Š. bute, tiek O. D., su kuriuo R. Š. važiavo, automobilyje, ieškoma striukė taip pat nebuvo rasta, nebuvo rasti pinigai už galbūt parduotą striukę. Mano, kad yra nuteista be jokių tiesioginių įrodymų ir tik dėl savo praeities. Nurodo, kad visos anksčiau padarytos nusikalstamos veikos buvo padarytos dėl to, kad ji buvo priklausoma nuo narkotikų, tačiau šiuo metu gydosi. Teigia, kad yra pakeitusi gyvenimo būdą, nori integruotis visuomenėje. Yra susiradusi darbą. Tuo atveju jeigu skundžiamas nuosprendis nebus panaikintas ir ji nebus išteisinta, prašo taikyti BK 75 straipsnį bei baudžiamojo poveikio priemones.

3. Teismo posėdyje nuteistoji R. Š. prašė apeliacinį skundą tenkinti, taip pat įpareigoti gydytis nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms. Gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Iš nuteistosios apeliacinio skundo matyti, jog R. Š. nesutinka su jos nuteisimu ir prašo ją išteisinti, apeliaciniame skunde pažymėdama, kad jai būnant abstinencijos būklės dėl narkotikų vartojimo tyrėja darė spaudimą, nurodydama, kad prisipažinus ji iš karto bus paleista iš sulaikymo vietos, o neprisipažinus, bus laikoma suimta. Taip pat nesutinka su jai paskirta bausme ir prašo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Būtent šiuo klausimu apygardos teismas ir pasisako.

Dėl kaltės

6. Įvertinus apeliacinio skundo argumentus, byloje esančių duomenų visumą, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, pagrįstai R. Š. pripažino kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje. Pirmosios instancijos teismo išvados sprendžiant dėl apeliantės kaltės, grindžiamos įvertinus surinktų įrodymų visuma – pačios R. Š. pirminiais parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, liudytojų parodymais, kitais rašytiniais duomenimis. Tokiu būdu, priimdamas skundžiamą nuosprendį, apylinkės teismas tinkamai vadovavosi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatomis, todėl abejoti jo objektyvumu bei teisėtumu nėra teisinio pagrindo.

6.1. Kaip matyti iš bylos duomenų 2020-05-15 R. Š. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu prisipažino dėl įvykdytos vagystės, nurodydama: „Su S. pakalbėjo, kad nuvykusios į Palangą galėtų prasisukti ir ką nors pavogti iš kokios nors parduotuvės. <...> Įsitikinusi, kad niekas nemato, nuo rūbų kabyklos nukabino vyrišką tamsios spalvos striukę, skubiai striukę susikišo į rankinę ir skubiai išėjo iš parduotuvės. <...> Važiuojant kažkuria gatve paprašė sustoti, nes pamatė du vyriškius, kuriems pasiūlė pirkti striukę už 50 eurų. <...> Vyriškiams striukę pardavė tiesiog gatvėje“. Apklausiama teisme savo kaltę neigė, nurodydama, kad pirminius parodymus tyrėjai davė paveikta spaudimo ir būdama abstinencijos būsenos, teigė, kad apkaltinamasis nuosprendis buvo priimtas neturint jokių tvirtų įrodymų ir remiantis vien jos prisipažinimu pirmosios apklausos metu. Apygardos teismas pažymi, jog nepaisant to, jog R. Š. apklausiama teisme skirtingai negu ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę neigė, tačiau įtikinamų argumentų dėl parodymų pakeitimo nenurodė. Pažymima, kad apylinkės teismas teisingai ištyrė byloje esančius įrodymus, apklausęs tyrėją D. A., nenustatė jokių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, dėl kurių reikėtų vadovautis R. Š. parodymais, duotais pirmosios apklausos metu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad R. Š. savo parašu patvirtino duotus parodymus, taip pat pažymima, kad jos apklausos metu dalyvavo gynėjas, kuris užtikrino teisėtą proceso vykdymą. Apeliantės skunde nurodytos aplinkybės, jog po tariamos vagystės parduotuvės savininkas iš karto buvo priėjęs prie automobilio, kuriame ji sėdėjo, ir ieškomos striukės nerado, taip pat kad atlikus kratą tiek jos bute, tiek O. D., su kuriuo R. Š. važiavo, automobilyje, ieškoma striukė taip pat nebuvo rasta, nebuvo rasti pinigai už galbūt parduotą striukę, nepatvirtina nuteistosios nekaltumo, kadangi, paties O. D. parodymais, važiuojant iki R. Š. buto, jis buvo sustojęs nusipirkti cigarečių ir negali patvirtinti ar paneigti, ar R. Š. buvo išlipusi iš automobilio, o kaip matyti iš R. Š. apklausos ikiteisminio tyrimo metu, ji pati nurodė, jog pakeliui į Palangą, O. D. sustojus nusipirkti cigarečių, ji pardavė striukę nepažįstamiems vyriškiams. Taip pat kaip liudytojas apklaustas A. J. parodė, kad matė, kaip R. Š. iš parduotuvės išbėgo po pažastimi laikydama striukę „Prada“, matė, kaip tabalavo jos rankovė. Liudytojas V. J. patvirtino, kad matė, jog R. Š. gulėjo ant automobilio galinės sėdynės, iš po jos nugaros buvo matyti prispausta rankinė ir kampas striukės, kurią ji nešėsi bėgdama iš parduotuvės. Pažymėtina, kad byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad liudytojai A. J. ir V. J. iki R. Š. nusikalstamos veikos padarymo, jos nepažinojo ir nebuvo anksčiau matę, todėl jokio teisinio suinteresuotumo siekti nepagrįstai apkaltinti R. Š. bei duoti melagingus parodymus nenustatyta. Taigi apylinkės teismas pagrįstai rėmėsi ir teisingai vertino liudytojų nurodytas aplinkybes. Apylinkės teismas, spręsdamas dėl R. Š. kaltės, rėmėsi ne tik apeliantės ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kaip teigia R. Š., bet tinkamai ištyrė ir įvertino ir kitus byloje esančius duomenis, pagrindžiančius R. Š. kaltę. Remiantis byloje pateiktais ir teismo ištirtais duomenimis, R. Š. kaltė laikoma įrodyta.

6.2. Nors nuteistoji R. Š. apeliaciniame skunde akcentuoja aplinkybę, kad jos priklausomybė narkotinėms medžiagoms yra pagrindinė ir vienintelė priežastis, dėl ko ji darė nusikalstamas veikas, mano, kad išsigydžiusi šią priklausomybę ji daugiau nenusikalstų, teigė savarankiškai susiradusi reabilitacijos centrą ir prašė teismo įpareigoti ją gydytis, nes, anot jos, tai suteiktų jai galimybę pradėti naują gyvenimo etapą be nusikalstamų veikų. Atkreiptinas dėmesys, jog R. Š. norą gydytis išreiškė jau įsiteisėjus nuosprendžiui dėl laisvės atėmimo bausmės paskyrimo, savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos nepripažino, nusikalstamą veiką padarė esant neišnykusiam teistumui. Apeliantė nurodo, kad laisvės atėmimo bausmė jos elgesio teigiama linkme nekeičia, todėl prašo į tai atsižvelgti, nagrinėjant pateiktą skundą. Taigi apeliantės skunde akcentuojamas nusikalstamų veikų darymas, kurį lemia jos priklausomybė narkotinėms medžiagoms, išreikštas noras gydytis skundžiamame nuosprendyje buvo įvertinti nustatant bausmės dydį.

Dėl bausmės

7. Nuteistoji R. Š. apeliaciniame skunde kaip alternatyvų prašymą nurodo pageidavimą sušvelninti jai paskirtą bausmę ir taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Tačiau pagrindo sušvelninti jai paskirtą bausmę apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Apeliantės skunde nurodomos aplinkybės, jog ji ištekėjo, sukūrė šeimą, kad visas nusikalstamas veikas darė dėl priklausomybės narkotinėms medžiagoms, nesudaro pagrindo sušvelninti bausmę. Taip pat R. Š. pozicija nepripažinti savo kaltės, nurodant, kad pirminius parodymus ikiteisminio tyrimo tyrėjai davė paveikta spaudimo ir būdama abstinencijos būsenos, teigimas, kad apkaltinamasis nuosprendis buvo priimtas neturint jokių tvirtų įrodymų ir remiantis vien jos prisipažinimu pirmosios apklausos metu, taip pat nesudaro pagrindo sušvelninti bausmę.

8. BK 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Nuteisdamas asmenį, t. y. paskirdamas jam bausmę už nusikalstamą veiką, dėl kurios padarymo jis pripažįstamas kaltu, teismas bausmę skiria vadovaudamasis BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, kaip antai dėl bausmės skyrimo asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 55 straipsnis), dėl bausmės skyrimo pavojingam recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą (BK 56 straipsnis), bausmės skyrimo, esant atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, įvertindamas kiekvienos šių aplinkybių reikšmę, atsižvelgdamas į šių aplinkybių kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parinkdamas švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys), ir kt. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria tokią bausmę, kuri numatyta įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be šių aplinkybių, teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai (kasacinės nutartys Nr. 2K-105/2009, 2K-539/2009, 2K-575/2009, 2K-43/2011). Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltininko asmenybės pavojingumo bei jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2A-7-6/2013).

9. BK 178 straipsnio 1 dalis numato, kad tas, kas pagrobė svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Apylinkės teismas už šios nusikalstamos veikos padarymą R. Š. skyrė griežčiausią savo rūšimi bausmę – laisvės atėmimą. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad paskirdamas R. Š. už jai inkriminuoto nusikaltimo padarymą laisvės atėmimo bausmę, bausmės dydį nustatydamas artimą apskaičiuotam jos vidurkiui, teismas vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padaryta viena nusikalstama veika, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), apeliantės kaltės formą ir rūšį (veikė tiesiogine tyčia), į R. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką padarė būdama recidyvistė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Be nurodytų aplinkybių, teismas įvertino ir apeliantės asmenybę, t. y. kad ji nusikalto būdama praeityje daug kartų teista už nusikalstamas veikas nuosavybei, nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, todėl yra recidyvistė (BK 27 straipsnis), be to, ji itin daug kartų bausta ir administracine tvarka, daugiausia už smulkias vagystes, jai paskirtų baudų nemoka, yra darbingo amžiaus, nei nusikalstamų veikų padarymo metu, nei šiuo metu oficialiai niekur nedirba. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad yra priklausoma nuo opioidų vartojimo, kas sukelia psichikos ir elgesio sutrikimus, abstinencijos būklę, priklausomybės sindromą. Įvertinęs šias nuteistąją apibūdinančias ir kitas anksčiau minėtas aplinkybes, kartu atsižvelgdamas į tai, kad nusikalstamas veikas R. Š. darė sistemiškai, vieną po kitos, nepaisydama ir tuo laikotarpiu jai priimtų apkaltinamųjų teismo nuosprendžių, padarytos turtinės žalos neatlygino, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog visų šių aplinkybių visuma suponuoja, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti R. Š. už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą paskyrus sankcijoje numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, bausmės dydį nustatant artimą apskaičiuotam jos vidurkiui.

10. Taigi iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas nuteistajai R. Š. skirtinos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 41, 54 ir 61 straipsnių nuostatas. Apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui dėl aktualių aplinkybių, skirtų R. Š. bausmei individualizuoti, vertinimo, tiek parenkant bausmės rūšį – laisvės atėmimą, tiek nustatant konkretų šios bausmės dydį nuteistajai.

11. Pažymėtina, kad nuteistosios R. Š. padaryta nusikalstama veika yra tyčinė ir savanaudiška. Inkriminuotą nusikalstamą veiką ji padarė turėdama neišnykusį teistumą ir būdama recidyvistė (tai, kaip minėta, pripažinta jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe), būdama daug kartų teista taip pat už analogiško pobūdžio, tik skirtingo masto nusikalstamas veikas nuosavybei, be to, ji praeityje labai daug kartų bausta administracine tvarka taip pat už smulkias vagystes iš parduotuvių (daugiausia – už alkoholinių gėrimų vagystes), taip pat už tai, kad vartojo narkotines medžiagas be gydytojo paskyrimo, turi galiojančių administracinių nuobaudų, duomenų apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra, niekur nedirbo ir neturėjo jokio legalaus pragyvenimo šaltinio. Anksčiau jai skirtos bausmės, net ir pati griežčiausia – laisvės atėmimas – jos nepataisė ir nebuvo pakankamos sulaikyti ją nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, nes, kaip matyti, vien nuo šių metų pradžios jai yra pradėta 11 ikiteisminių tyrimų dėl veikų, analogiškų ankstesnėms darytoms nusikalstamoms veikoms. Pažymėtina, kad R. Š. šioje byloje buvo teisiama net dvidešimt antrą kartą. Šie duomenys rodo, kad apeliantės R. Š. padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinis jos poelgis, tai dėsningas jos elgesio padarinys dėl visuotinai priimtinų elgesio normų nepaisymo ir nenoro laikytis įstatymų reikalavimų. Taigi akivaizdu, kad R. Š. antivisuomeninės nuostatos yra susiformavusios, atskleidžia nuteistosios susiformavusį nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas, nenorą keisti savo gyvenimo būdą ir stoti į doros kelią, o tai atskleidžia tikrąjį kaltininkės psichinį santykį su jos padaryta veika ir parodo, kad tokiam nesavikritiškam, ne kartą teistam asmeniui švelnesnės nei realus laisvės atėmimo bausmės už nusikaltimą paskyrimas neleistų pasiekti baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmės tikslų.

12. Dėl išvardytų motyvų panaikinti nuosprendį ir apeliantę išteisinti teisėjų kolegija nemato pagrindo, nes akivaizdu, kad apylinkės teismas, tinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pagrįstai pripažinto R. Š. kalta ir paskyrė su laisvės atėmimu susijusią bausmę. Pažymėtina, kad padaryta tyčinė savanaudiška nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, o yra jos susiformavusių antivisuomeninių nuostatų, kurių, kaip matyti, nuteistoji R. Š. nesistengia pakeisti, pasekmė. Kartu teisėjų kolegija neturi pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai nuteistajai dar gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o toks manymas pagal BK 75 straipsnio 4 dalies nuostatas yra būtina ir privaloma sąlyga bausmės vykdymo atidėjimo institutui taikyti.

13. Remdamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog apylinkės teismas, pripažindamas R. Š. kalta ir parinkdamas jai bausmės rūšį ir dydį už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymą, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pačios nuteistosios asmenybę, paskirta bausmė nėra per griežta, ji atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį. Įvertinusi bausmės skyrimui reikšmingus tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistosios asmenybe susijusius duomenis, jų visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad R. Š. paskirta bausmė yra teisinga, atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį, tad išteisinti ją ar taikyti BK 75 straipsnį nuteistosios R. Š. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Nuteistosios pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų bausmei keliamų tikslų. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, R. Š. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl teisėjų kolegija jį atmeta.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistosios R. Š. apeliacinį skundą atmesti.