Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.2.5.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.10.3.; 1.1.8.12.; 1.2.14.1.1.; 2.3.6.

2021 m. gruodžio 8 d.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. Š. (buvusi S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, vidurinio išsilavinimo, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekanti laisvės atėmimo bausmę, netekėjusi, nedirbanti, Užimtumo tarnyboje neregistruota, teista:

1) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-08-19 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, pritaikius BK 641 straipsnį, 4 MGL dydžio bauda;

2) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-11-16 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, pritaikius BK 641 straipsnį, 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-08-19 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė bei 4 MGL dydžio bauda. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-04-06 nutartimi, pakeista Klaipėdos apygardos teismo 2016-05-09 nutartimi, laisvės apribojimo bausmė pakeista į 45 parų areštą;

3) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-07-01 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, pritaikius BK 641 straipsnį, 10 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-11-16 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta 10 parų arešto ir 4 MGL dydžio baudos bausmė;

4) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-07-25 nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, pritaikius BK 641 straipsnį, 8 mėnesių viešųjų darbų bausme;

5) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-08-29 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, pritaikius BK 641 straipsnį, 30 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-07-25 nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta 45 parų arešto bausmė; 6) Palangos miesto apylinkės teismo 2016-11-23 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 30 parų arešto bausme. Palangos miesto apylinkės teismo 2017-01-26 nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Palangos miesto apylinkės teismo 2016-11-23 nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-08-29 nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta 60 parų arešto bausmė;

7) Šiaulių apylinkės teismo 2017-02-22 nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 20 parų arešto bausme;

8) Šilutės rajono apylinkės teismo 2017-03-22 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, pritaikius BK 641 straipsnį, 20 parų arešto bausme;

9) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-03-30 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 10 parų arešto bausme;

10) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-04-10 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 20 parų arešto bausme;

11) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-04-13 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 20 parų arešto bausme;

12) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-04-24 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 6 mėnesių viešųjų darbų bausme;

13) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-05-30 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 20 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2017-03-30, 2017-04-10 bei 2017-04-13 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamaisiais įsakymais bei 2017-04-24 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, ir paskirta galutinė subendrinta 45 parų arešto bausmė. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-07-18 nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-05-30 nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Šilutės rajono apylinkės teismo 2017-03-22 nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta 55 parų arešto bausmė;

14) Klaipėdos apylinkės teismo 2018-03-15 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 20 parų arešto bausme;

15) Klaipėdos apylinkės teismo 2018-03-23 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018-06-13 nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų areštą;

16) Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018-04-20 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

17) Klaipėdos apylinkės teismo 2018-06-22 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (3 veikos), pritaikius BK 64¹ straipsnį, 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018-07-23 nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo 2018-03-15 baudžiamuoju įsakymu bei Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018-04-20 nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

18) Klaipėdos apylinkės teismo 2018-09-07 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 178 straipsnio 4 dalį (3 veikos), pritaikius BK 63, 64¹ straipsnius, 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018-07-23 nutartimi paskirta subendrinta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; 19) Klaipėdos apylinkės teismo 2018-10-12 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo 2018-09-07 nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, 2019-08-29 lygtinai paleista iš pataisos namų, 2020-01-13 išregistruota iš probuojamųjų registro;

20) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. kovo 25 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės neatlikusi,

21) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. kovo 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir R. Š. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams. Į paskirtos bausmės laiką įskaityta bausmė, iš dalies atlikta pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. kovo 25 d. nuosprendį, bausmės neatlikusi,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Š. pagrobė svetimą turtą.

Ji, 2020-05-14, apie 14.40 val., (duomenys neskelbtini), iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ pagrobė svetimą, IĮ „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą-vyrišką striukę „PRADA“, 1400 Eur vertės, taip padarydama IĮ „(duomenys neskelbtini)“ 1400 Eur vertės turtinę žalą.

Kaltinamoji R. Š. kalta neprisipažino ir apklausta teisme parodė, kad įvykio dieną ji su O. D. ir S. V. iš Klaipėdos važiavo į Palangą pasiimti jos daiktų iš buto. Palangoje užsuko į kelias parduotuves, tarp jų ir į minėtą parduotuvę. Į parduotuvę ėjo kartu su S. V., tačiau nesitarė dėl vagystės. Tuo metu su savimi pinigų neturėjo, užsuko tik apsižiūrėti, tačiau pamačiusi dideles kainas parduotuvėje iš jos išėjo. S. paliko parduotuvėje, ją įspėjo, kad išeina. Iš parduotuvės nuėjo į mašiną, kurioje jos laukė O. D. Atsisėdo į galinę automobilio sėdynę, sėdėjo įprastai. Netrukus pribėgo vyras, kuris atidarė galines mašinos dureles, ir pradėjo kalbėti apie kažkokią striukę. Vyras paėmė O. D. priklausiusią striukę, ją apžiūrėjo ir supratęs, kad ne ta striukė, ją padėjo atgal. Tuomet ji su O. D. nuvažiavo į jos butą. Netrukus ten atvažiavo policijos pareigūnai, kurie atlikę kratą striukės ten nerado. Ji su O. D. dviem parom buvo uždaryti į areštinę. Tuo metu pareigūnai dar kartą atliko kratą jos namuose. Pirmoji jos apklausa buvo atlikta, kai ji buvo abstinencijos būsenos dėl narkotikų vartojimo. Tyrėją įkalbinėjo ją prisipažinti, nes tik tuomet ji būtų paleista. Ji kartu su tyrėja derino savo parodymus, tarėsi ką rašyti, derino parodymus. Tarėsi ką rašyti dėl striukės pardavimo, nors iš tiesų ji su O. D. niekur nestojo važiuodami į jos butą. Tam, kad jos parodymai sutaptų su O. D., ji ant teisių jai išaiškinimo protokolo surašė esminius savo parodymų aspektus ir paliko juos ant stalo, kad O. D. su jais galėtų susipažinti. Tyrimo metu ji bandė nušalinti tyrėją, nes ji buvo šališką, pasakinėjo ką kalbėti liudytojams. Tai, kad liudytojams buvo teikiama informacija įrodo faktas, kad liudytojai negalėjo jos atpažinti, nes įvykio metu ji buvo su veido kauke, pateiktoje atpažinti nuotraukoje jos išvaizda skyrėsi, jie negalėjo žinoti ir jos tikslaus amžiaus. Per visą ikiteisminį tyrimą nebuvo atlikta nei viena normali jos apklausa. Mano, kad vienintelis jos kaltės įrodymas byloje yra pirminė jos apklausa, tačiau šioje apklausoje jos parodymai neatitinka tikrovės. Paaiškino, kad ši byla yra vienintelė, kurioje ji nepripažino kaltės, nes ji iš tiesų nepadarė jokio nusikaltimo.

Civilinio ieškovo IĮ „(duomenys neskelbtini)“ atstovas V. J. teisme parodė, kad jis vagystės dieną su sūnumi sėdėjo kavinėje, kuri yra su stiklo veranda. Iš tos kavinės matosi kas eina gatve ir kas įeina į parduotuvę. Matė kaip prie parduotuvės priėjo dvi merginos, tačiau parduotuvės durys buvo užrakintos, todėl į parduotuvę jos negalėjo užeiti. Nors iki parduotuvės jos ėjo kartu, tačiau priėjusios elgėsi taip lyg jos nebūtų pažįstamos. Pamatęs, kad merginos negali užeiti, jis priėjo prie jų ir paprašė palaukti kol pardavėja atrakins duris. Viena iš merginų, kuri buvo šviesiais plaukais, kuriuos buvo susirišusi į kuodą, išėjo atgal į gatvę. Pardavėjai atrakinus duris, mergina tamsiais plaukais užėjo į vidų, neužilgo užėjo ir mergina šviesiais plaukais. Kiek pamena, merginos prie parduotuvės atėjo be kaukių, su savimi turėjo panašias tamsias dideles tašes. Merginoms užėjus į vidų, jis grįžo į kavinę toliau bendrauti su sūnumi. Praėjus 7-10 minučių pamatė kaip mergina šviesiais plaukais išbėgo iš parduotuvės. Matė, kad iš jos tašės, kuri buvo po pažastimi, kyšojo striukės, kurią atpažino kaip kabėjusią parduotuvėje, rankovė ir dalis skverno. Striukė buvo pūkinė, dvipusė, viena pusė tamsios asfalto spalvos, kita bordo spalvos. Tuomet jis staigiai įbėgo į parduotuvę ir paklausė pardavėjos, ar mergina sumokėjo už striukę. Pardavė patvirtino, kad niekas už striukę nemokėjo. Jis išbėgo į gatvę ieškoti merginos, prie jo prisijungė ir sūnus, kuris matė, kad mergina įgėgo į kiemus. Įėję į kiemą jie tarp kitų automobilių pamatė užvestu varikliu stovintį automobilį, prie kurio vairo sėdėjo vyras. Priėję prie mašinos jie pamatė, kad automobilio gale guli mergina, kuri išbėgo iš parduotuvės. Merginą pažino iš plaukų, veido bruožų. Mašinoje mergina buvo be kaukės, plaukus pasileidusi. Tuomet jis atidarė galines automobilio dureles ir pasakė merginai, kad ji paėmė striukę iš parduotuvės už kurią nėra sumokėta. Tuomet mergina, t. y. kaltinamoji, pasakė, kad parduotuvėje liko jos draugė. Jis pastebėjo, kad už vairuotojo sėdynės buvo pamesta striukė, tačiau matė, kad ji ne ta, kurią paėmė kaltinamoji. Ji buvo sena. Taip pat jis pastebėjo, kad iš už gulinčios kaltinamosios nugaros matėsi prispausta tašė ir kampas striukės, kurią ji nešėsi bėgdama iš parduotuvės. Jis nepuolė iš karto kaltinti merginos vagyste, manė, kad viską išsiaiškins parduotuvėje, todėl paprašė vairuotoją ir merginą privažiuoti prie parduotuvės, kad viską išsiaiškintų. Vairuotojas pažadėjo privažiuoti, tačiau savo pažado neįvykdė ir paskubomis nuvažiavo. Jis su sūnumi dar bandė vytis, bet suprato, kad nepavys. Tada jie pamatė, kad gatve eina kita mergina, kuria jie sulaikė ir nuvedė atgal į parduotuvę. Mergina priešinosi ir tvirtino, kad nieko nepažįsta. Pardavėjos paprašė merginos tamsiais plaukais neišleisti kol neatvažiuos policija. Jis su sūnumi savo mašina dar bandė ieškoti nuvažiavusios mašinos, bet nesėkmingai. Paskambino policijai, nurodė mašinos markę ir numerį. Grįžtant į parduotuvę vėl pamatė gatve einančią merginą tamsiais plaukais. Mergina bandė bėgti, tačiau jis ją sulaikė. Striukės, kurią kaltinamoji pavogė pardavimo kaina 1400 Eur. Ši kaina atsispindi įmonės buhalteriniuose dokumentuose.

Teisme apklaustas liudytojas A. J. parodė, kad sėdėdamas tėvo restorano kavinėje, matė, kaip kaltinamoji išbėgo su vogta striuke. Jis šoko ją vytis. Ji su savimi po pažastimi turėjo striukę. Tabalavo PRADA striukės rankovė išsikišusi. Bėgimas buvo labai greitas. Ji akimirkai buvo dingusi iš jo akiračio, tačiau neužilgo pamatė ją gulinčią automobilyje. Jo tėvas atidarė dureles, ji buvo ant tos striukės atsisėdusi. Tada tėvas jai pasakė, kad ji pavogė striukę. Ji atsakė, kad jos draugė liko parduotuvėje, ji susimokės. Jie paprašė, kad ji privažiuotų prie parduotuvės išsiaiškinti, tačiau automobilio vairuotojas išsuko iš Druskininkų g. ir nuvažiavo į Vytauto g. Merginoms įeinant į parduotuvę jis pastebėjo, kad jos buvo su didelėmis rankinėmis, tačiau nepastebėjo, ar jos buvo išsipūtusios. Vėliau jiems pavyko sulaikyti juodaplaukę merginą, kurią pristatė į policiją.

Teisme apklausta liudytoja S. V. parodė, kad R. Š. pažįsta. Tą dieną ji paprašė kaimyno, kad jis nuvežtų ją ir R. į Palangą pasiimti R. daiktų iš buto. Jos su R. užėjo į parduotuvę. Ji planavo ką nors pavogti, nes tuo metu vartojo narkotikus, tačiau pamačiusi rūbų kainas persigalvojo. Nei ji, nei R. nieko nevogė. Jokio išankstinio susitarimo vogti nebuvo. Mano, kad kaltinimas nepagrįstas, nes parduotuvėje radus prekių trūkumą bando kaltę primesti nekaltiems asmenims. Kokius parodymus davė ikiteisminio tyrimo metu nepamena, gal jie ir teisingi, tačiau tyrėja galėjo pridėti ir savo teiginių. Pardavėjoms pasakė melagingus savo anketinius duomenis ir kontaktus, melavo, kad nepažįsta R. Išeidama iš parduotuvės R. jos neperspėjo, kad išeina. Palangos ji nepažįsta, nežinojo, kur R. gyveno.

Teisme apklaustas liudytojas O. D. parodė, kad draugė paprašė jo pavežti iki Palangos pasiimti daiktų. Merginos rodė kelią, paprašė sustoti prie penkiaaukščių namų. Manė, kad merginos eina pasiimti daiktų. Neužilgo atėjo viena R., kuri paprašė važiuoti. Tada priėjo du vyriškiai, prasidėjo barniai. Jie griebė jo striukę. Paskui jie nuėjo į šoną. Sakė privažiuoti arčiau, sakė, kad parduotuvėje buvo vagystė. Jis sutiko privažiuoti prie parduotuvės, tačiau nuvažiavo savo keliais. R. sėdėjo galinėje sėdynėje. Kur liko kita mergina jis nežino. Jis su R. nuvažiavo iki jos buto, ta draugė neatėjo. R. padarė kavos, pradėjo rinkti daiktus ir atvažiavo policija. Pakeliui į R. namus buvau sustojęs nusipirkti cigarečių, nežino, ar R. buvo išlipusi. Jokio poveikio per ikiteisminę apklausą jam nebuvo daroma. R. pripažino savo kaltę, kad juos išleistų.

Teisme apklausta liudytoja J. S. parodė, kad atpažįsta kaltinamąją. Parduotuvėje ji buvo su kauke. Tą dieną parduotuvė buvo uždaryta. Savininkas parodė, kad atėjo klientės. Įleido tamsiaplaukę merginą, ji domėjosi moteriškais rūbais. Tada įėjo šviesiaplaukė. Tamsiaplaukė nuėjo matuotis. Šviesiaplaukė pasidomėjo vyriškomis striukėmis PRADA. Ji pasiėmė telefoną ir kalbėjo, pasakojo apie tas striukes telefonu. Pokalbio metu ji vaikščiojo po salę, o ji stebėjo tamsiaplaukę merginą, kuri matavosi rūbus. Jos tarpusavyje nekontaktavo. Tamsiaplaukė sakė, kad jai netiko rūbai ir toliau vaikščiojo po parduotuvę. Ji stovėdama šonu per veidrodį matė, kaip šviesiaplaukė išlėkė pro duris po pažastimi laikydama kažkokį daiktą. Tada įbėgo savininkas, paklausė, ar mergina sumokėjo. Tamsiaplaukė irgi jau norėjo eiti, bet supratę, kad įvyko vagystė, jos neišleido. Striukė buvo asfalto spalvos, o vidus bordo-baklažano. Šviesiaplaukė mergina turėjo nemažą rankinę, o tamsiaplaukės merginos rankinės nepamena. Rankinės spalvos nepamena, nemaža, „shopping bag“ tipo. Tamsiaplaukės rankinės nepamena. Ji paprašė tamsiaplaukės merginos būti liudytoja, paprašė jos duomenų. Ji užrašė savo duomenis ir išėjo. Savininkas paprašė sulaikyti tamsiaplaukę, bet ji sparčiu žingsniu išėjo. Ji pasigedo vienos striukės iš kart po šviesiaplaukės merginos pasišalinimo. Striukės kaina 1400 Eur. Tai nestora pūkinė šilta striukė. Ji tinkama visiems sezonams.

Liudytoja, tyrėja D. A., apklausiama teisme parrodė, kad ji vykdė kaltinamosios apklausą. Apklausoje dalyvavo advokatas. Jokio poveikio kaltinamajai nedarė, tačiau galėjo būti nurodyta informacija, kad prisipažinimas yra atsakomybę švelninanti aplinkybė. Su kaltinamąja jokių parodymų nederino. Įtariamieji buvo apklausiami atskirai ir negalėjo žinoti vieni kitų parodymų. Kaltinamajai buvo įteiktas teisių išaiškinimo protokolas, ar ji ką nors jame rašė, nežino. Nepamena, kad kaltinamoji būtų minėjusi apie abstinencijos būseną.

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu V. J. atpažino R. Š., kaip merginą, kuri 2020-05-14 pavogė striukę iš parduotuvės (t. 1, b.l. 66-68).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu A. J. atpažino R. Š., kaip merginą, kuri 2020-05-14 pavogė striukę iš parduotuvės (t. 1, b.l. 105-107).

Dėl kaltinamosios veiksmų kvalifikavimo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį

Vagystė (arba svetimo turto pagrobimas) baudžiamojoje teisėje ir teismų praktikoje paprastai apibrėžiama kaip tyčinis neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto paėmimas ir pasisavinimas arba fizinis užvaldymas, atimantis galimybę teisėtam jo savininkui tuo turtu naudotis, juo disponuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35/2010, 2K-254/2010, 2K-6/2012, 2K-517-203/2015, 2K-249-222/2018). Aptariamos nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis yra tyčia, todėl sprendžiant apie tyčios buvimą būtina vadovautis jos apibūdinimu, pateiktu BK 15 straipsnyje. Taigi, teisiškai vertinant, ar buvo padaryta vagystė (svetimo turto pagrobimas), reikia nustatyti ne vien tik objektyviąsias aplinkybes, bet ir subjektyviąsias, tai yra tyčinę kaltės formą. Teismų praktikoje aiškinant vagystei būdingą tyčios turinį pabrėžiama, kad svetimo turto užvaldymas konstatuojamas tais atvejais, kai kaltininkas neabejotinai suvokia, jog paima svetimą daiktą, numato, kad šio daikto savininkas neteks, o kaltininkas jį turės kaip nuosavą, ir to nori (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2012, 2K-282/2012) arba suvokia, jog neteisėtai ir neatlygintinai pasisavina svetimą turtą, ir to nori (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-6/2012). Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad svetimo turto užvaldymas padaromas tikslu jį pasisavinti, tai yra paversti savu turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-228/2013, 2K-517/2015, 2K-517-303/2015).

Nors kaltinamoji teisme neigė savo kaltę, tačiau kaltinamosios kaltę įvykdžius vagystę patvirtina bylos medžiaga, kuri buvo tiesiogiai ištirta teisiamajame posėdyje. Tiek apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltinamoji R. Š. neneigė fakto, kad kaltinime nurodytą dieną ir valandą ji buvo parduotuvėje IĮ „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat ji visiškai neginčijo fakto, kad ją civilinio ieškovo atstovas V. J. ir liudytojas A. J. rado liudytojo O. D. mašinoje. Tačiau kaltinamoji apklausta teisme nurodė, kad jokios striukės ji iš parduotuvės neėmė ir jos kaltės, be pirminės jos apklausos, kurios metu užfiksuoti jos teiginiai yra neteisingi, byloje nėra. Su šiais kaltinamosios teiginiais nėra visiškai jokio pagrindo sutikti.

Sekančią dieną, t. y. 2020-05-15, po įvykdytos vagystės kaltinamoji R. Š. apklausta kaip įtariamoji parodė, kad kartu su liudytoja S. V. tarėsi, kad Palangoje, į kurią važiavo pasiimti savo daiktus, galėtų ką nors pavogti iš parduotuvės. Pažymėjo, kad su S. V. jau ir anksčiau yra kartu vogusios. Vaidmenimis nesiskirstė ir nutarė kiekviena veikti savarankiškai pagal susiklosčiusią situaciją. Jas iš Klaipėdos vežusiam O. D. nesakė, kad ketina vogti. Važinėjant Palangoje pamatė rūbų parduotuvę ir kartu su S. į ją nuėjo. S. aptarnavo pardavėja toliau nuo įėjimo, o ji liko prie įėjimo. Įsitikinusi, kad jos niekas nemato, ji nusikabino vyrišką tamsios spalvos striukę, susikišo ją į rankinę ir greitai pasišalino iš parduotuvės. Nuėjo į automobilį pas O. D. ir netrukus pamatė, kad atbėga du vyrai. Vyrai ją pamatę automobilyje atidarė galines dureles ir paklausė jos, kodėl ji taip greitai pasišalino iš parduotuvės, pakilnojo gale buvusią O. D. striukę. Jos neprašė rodyti rankinės. Vienas iš vyriškių pasakė, kad reiks pažiūrėti filmuotą medžiagą ir nuėjo. Jie su O. D. nebėgo iš įvykio vietos, vyrai jų nesivijo. O. D. nepasakojo apie pavogtą striukę. Važiuojant link jos buto ji paprašė O. D. sustoti. Ji pamatė gatve einančius du vyrus, kuriems striukę pardavė už 50 Eur. Grįžusi O. D. nieko nesakė apie parduotą striukę. Grįžus iki buto ji pinigus išleido maisto parduotuvėje. Maždaug praėjus valandai nuo vagystės atvyko į butą policijos pareigūnai. Pareigūnai nei bute, nei automobilyje striukės nerado (t. 2, b.l. 66-68). Antrosios apklausos, įvykusios beveik po metų, metu R. Š. paaiškino, kad pirmosios apklausos metu savo kaltę pripažino dėl abstinencijos būsenos, bijodama sulaikymo, kaltės nebepripažino (t. 2, b. l. 74). Apklausta teisme kaltinamoji tvirtino, kad negalima vadovautis jos duotais parodymais prisipažinimo metu, nes juose užfiksuoti duomenys neatitinka tikrovės. Parodymus ji derino ir rašė kartu su tyrėja, nes norėjo būti kuo greičiau paleista. Tuo metu ji buvo priklausoma nuo narkotinių medžiagų ir buvo abstinencijos būsenos.

Kaltinamoji tvirtina, kad jos prisipažinimas pirmosios apklausos metu yra vieninteliai jos kaltės įrodymai byloje ir mano, kad pripažinus juos gautais neteisėtu būdu, byloje nebus daugiau jokių jos kaltės įrodymų. Visų pirma reikia pažymėti, kad teismas, ištyręs bylos medžiagą bei teisme tiesiogiai apklausęs tyrėją D. A., nenustatė jokių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, dėl kurių reikėtų nesivadovauti R. Š. pirmosios apklausos metu duotais parodymais. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad prieš apklausą R. Š. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą (t. 2, b. l. 64), užtikrintas gynėjo dalyvavimas (t. 2, b. l. 61). Nors kaltinamoji tvirtino, kad parodymus derino su tyrėja, tačiau teisme apklausta tyrėja neigė kaltinamosios teiginius ir teismas neturi jokio pagrindo netikėti liudytoja D. A. Antra, kaltinamoji yra neteisi, teigdama, kad byloje nėra daugiau jokių jos kaltės įrodymų. Taigi net jei kaltinamoji ir nebūtų nuo pat pirmos apklausos prisipažinusi, ar būtų pasinaudojusi savo teise iš vis neduoti jokių parodymų, byloje būtų pakankamai duomenų jos kaltei įvykdžius vagystę konstatuoti.

Tokiais duomenimis teismas pripažįsta ne tik civilinio ieškovo atstovo V. J., liudytojų A. J. ir J. S. parodymus, bet iš dalies ir liudytojų O. D. bei S. V. ikiteisminio tyrimo bei teisme duotus parodymus. S. V. apklausta ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad dar iki nueinant į parduotuvę ji su R. Š. kalbėjo apie vagystę, nors nematė, kaip buvo įvykdyta vagystė, tačiau iš visų aplinkybių suprato, kad vis tik R. Š. pavyko kažką pavogti, todėl ji neišsidavė pažįstanti kaltinamąją (1 t., b.l. 130, 2 t., b. l. 40). Liudytojas O. D., apklaustas kaip įtariamasis, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad R. Š. važiuojant iš parduotuvės paprašė jo sustoti, jis sustojo, ji grįžo po penkių minučių (1 t., b. l. 54-55, t. 2, b. l. 190-191). Kaltinamoji tvirtina, kad ji surašė savo parodymų esmę liudytojui O. D., kad jis žinotų ką kalbėti tyrėjai, tačiau susipažinus su O. D. teiktais parodymais, kuriuos jis davė netrukus po kaltinamosios apklausos ir vėliau kaip liudytojas, daryti išvadą, kad jo parodymai suderinti, nėra jokio pagrindo. O. D. nepatvirtino, kad kaltinamoji įvykdė vagystę, nenurodė praktiškai jokių aplinkybių, svarbių tyrimui papildyti, tačiau patvirtino, kad jie buvo trumpam sustoję. Kita vertus O. D. nenurodė to sustojimo tikslo, tik pasakė, kad sustojo trumpam pagal R. Š. prašymą. Pažymėtina, kad apklaustas teisme metu O. D. nurodė, kad jį apklausinėjusi tyrėja jam jokių nurodymų ką kalbėti nedavė, jokios įtakos jo parodymų turiniu nedarė. Be to, apklaustas teisme O. D. dar kartą, tokiu būdu paneigdamas R. Š. teiginius, patvirtino, kad jis su R. Š. buvo sustoję po to kai nuvažiavo nuo parduotuvės. Įvertinus šias aplinkybes teismas atmeta kaltinamosios versiją apie parodymų derinimą su tyrėja, kaip jos gynybos nuo jai pareikšto kaltinimo pasirinktą taktiką.

Kaltinamoji taip pat nurodė, kad civilinio ieškovo atstovui V. J. ir liudytojui A. J. tyrėja neteisėtai teikė informaciją apie jų duotus parodymus, apie kaltinamąją. Mano, kad minėti liudytojai negalėjo jos atpažinti iš nuotraukos, nes jos išvaizda nuotraukose iš esmės skyrėsi nuo jos išvaizdos įvykio dieną. Tokiu būdu R. Š. kėlė versiją, kad jos tyrimą atliko šališka tyrėja. Susipažinus su bylos medžiaga matyti, kad tyrėjai nušalinimas buvo reiškiamas (t. 2, b. l. 172-174), kuris prokuroro 2020-08-27 nutarimu, kaip nepagrįstas, buvo atmestas (t. 2, b. l. 176-177). Teismas taip pat nenustatė jokių tyrėjos šališkumo ar netinkamai vykdomo tyrimo požymių byloje. Objektyvių duomenų, išskyrus deklaratyvius ir niekuo nepagrįstus kaltinamosios teiginius, kaltinamoji apklausta teisme taip pat nenurodė. Nesuprantamas R. Š. aiškinimas, kad liudytojai negalėjo jos atpažinti pagal nuotraukas, nors pati neginčija fakto, kad įvykio vietoje buvo ir betarpiškai bendravo su V. J. ir A. J.. Susipažinus su liudytojams pateikta atpažinti kaltinamosios nuotrauka, nenustatyta esminių skirtumų nuo nuotraukoje užfiksuotos ir jos išvaizdos bylos nagrinėjimo teisme metu.

Nors kaltinamoji to tiesiogiai nepasakė, tačiau iš jos teiginių galima susidaryti nuomonę, kad kaltinamoji mano, jog neginčytinai jos kaltę galima būtų pripažinti tik esant jos prisipažinimui ar sulaikius ją įvykio vietoje su įkalčiais. Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. Kasacinėje praktikoje pripažįstama, kad svarbūs tiek duomenys, kurie tiesiogiai susiję su įrodinėjimo dalyku (tiesioginiai įrodymai), tiek ir tokie duomenys, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes (netiesioginiai įrodymai). Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų yra ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-122/2013, 2K-34-303/2015, 2K-284-648/2016). Tad, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-32/2010, 2K-343-719/2018). Nusikaltimą padariusio asmens kaltės įrodinėjimui netiesioginiais įrodymais keliamas reikalavimas, kad šiais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje turi būti sujungti nuoseklia ir logiška grandine (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-125-511/2019).

Teismas įvertinęs tiek tiesioginius, tiek netiesioginius kaltinamosios R. Š. kaltės įrodymus sprendžia, kad šioje byloje neginčytinai nustatyta, kad R. Š. 2020-05-14, apie 14.40 val., (duomenys neskelbtini), iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ pagrobė svetimą, IĮ „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą-vyrišką striukę „PRADA“, 1400 Eur vertės, taip padarydama IĮ „(duomenys neskelbtini)“ 1400 Eur vertės turtinę žalą. Jos veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį. Pagrobto turto vertė viršija 5 MGL, bet neviršija 250 MGL.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamosios R. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nustatyta, kad naują tyčinę nusikalstamą veiką R. Š. padarė neišnykus teistumui už ankstesnes nusikalstamas veikas (BK 27 straipsnio 1 dalis), o tai laikytina jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę sunkinančią ir lengvinančią aplinkybes.

Kaltinamoji R. Š. įvykdė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamoji R. Š. teista 21 kartą už nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. Taip pat kaltinamoji bausta administracine tvarka už svetimo turto pagrobimus. Šiuo metu kaltinamoji atlieka laisvės atėmimo bausmę už kitus nusikaltimus. Nors ir yra jauno amžiaus, tačiau teistumų ir baustumų gausa rodo, kad jai paskirtos bausmės teigiamo poveikio nedaro, savo pasirinkto gyvenimo būdo kaltinamoji nekeičia. Byloje yra duomenys, kad ji yra priklausoma nuo opioidų vartojimo, kas sukelia psichikos ir elgesio sutrikimus, abstinencijos būklę, priklausomybės sindromą (t. 2, b. l. 26). Nors byloje nėra duomenų, kad ji nusikaltimo darymo metu buvo apsvaigusi nuo narkotinių medžiagų, tačiau akivaizdu, kad priklausomybė nuo narkotinių medžiagų turi esminę įtaką jos gyvenimo būdui ir yra priežastis daryti nusikaltimus, nes duomenų, kad kaltinamoji turėtų kokį nors kitą teisėtą pajamų šaltinį, nėra. Įvertinęs visa tai, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti R. Š. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant artimą sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui (BK 50 straipsnis).

Nusikalstamą veiką, už kurios padarymą yra teisiama šiuo nuosprendžiu, R. Š. padarė prieš priimant Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. balandžio 27 d. nuosprendį, kuriuo ji pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu bendrintina su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, prie griežtesnės laisvės atėmimo, skirtinos pagal šį nuosprendį, bausmės iš dalies pridedant švelnesnę laisvės atėmimo bausmę. Į bausmės laiką įskaitytina pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. balandžio 27 d. nuosprendį atlikta bausmės dalis.

Dėl civilinio ieškinio

Civilinė ieškovė IĮ „(duomenys neskelbtini)“ teisme kaltinamajai R. Š. pareiškė civilinį ieškinį reikalaudama atlyginti jos nusikalstamais veiksmais padarytą 1400 Eur turtinę žalą (3 t., b. l. 164-165). Pagrobto turto vertė nustatyta pagal IĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinių duomenų išrašą apie pavogtą prekę bei duomenis apie įsigijimo kainą (t. 1, b .l. 79) . Prekės kortelėje nurodyta, kad prekės įsigijimo kaina 560 Eur, o mažmeninė kaina, t. y. pardavimo kaina 1400 Eur.

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų nuosavybei, turtinėms teisėms ir kt. bylose, kuriose nusikalstamos veikos dalykas yra materialūs daiktai, veika kvalifikuojama pagal turto (daiktų) vertę, buvusią veikos padarymo metu, o nagrinėjant civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, žalos dydis įvertinamas vadovaujantis nuostatomis, įtvirtintomis CK 6.249 straipsnio 5 dalyje. Pagal šią normą turtinė žala apskaičiuojama remiantis prarasto ar sugadinto turto kainomis, galiojančiomis teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo priėmimo dieną. Atskirais atvejais, siekiant išvengti nepagrįsto nukentėjusiojo praturtėjimo ar nevisiško žalos atlyginimo, vadovaujamasi kainomis, galiojusiomis žalos padarymo metu ar pareiškiant ieškinį (CK 6.249 straipsnio 5 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis). Negautos pajamos yra nukentėjusiojo numatyta ir realiai tikėtina gauti pinigų suma, kurią sutrukdė gauti neteisėti nusikalstamą veiką padariusio asmens veiksmai.

Teismas konstatuoja, kad ieškinio reikalavimai yra pagrįsti, įrodyti į bylą pateiktais rašytiniais duomenimis, žala atsirado dėl neteisėtų tyčinių kaltinamosios veiksmų, tarp padarytos žalos ir kaltinamosios neteisėtos veikos yra priežastinis ryšys, todėl pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas visiškai (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Dėl kaltinamosios veiksmų civilinis ieškovas ne tik patyrė tiesioginius nuostolius, tačiau ir negavo pajamų, kurias tikėjosi gauti pardavęs prekę.

Policijos departamentas prie LR VRM pateikė dokumentus (t. 3, b. l. 73–79) dėl R. Š. ekstradicijos išlaidų, iš kurių matyti, kad ekstradicijos išlaidas sudaro 1 966,49 Eur. Prašoma spręsti dėl šių išlaidų pripažinimo proceso išlaidomis ir jų priteisimo iš R. Š.

Pagal BPK 103 straipsnio 6 punktą proceso išlaidas sudaro ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, ir išlaidas, patirtas atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimą. Ekstradicijos išlaidos paprastai pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš nuteistojo tais atvejais, kai po nusikaltimo padarymo įtariamasis ėmė slapstytis, siekdamas išvengti patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Taigi, jeigu ekstradicijos išlaidos atsiranda dėl pasislėpusio nuteistojo sąmoningų veiksmų, jos paprastai priteisiamos (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-191/2006, 2K-366/2010, 2K-114-699/2017).

Iš bylos duomenų matyti kaltinamoji pasislėpė po jai pareikšto įtarimo, jai pasislėpus, paskirta kardomoji priemonė-suėmimas, paskelbta jos paieška ir išduotas Europos arešto orderis. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad R. Š. 2021-01-18 buvo sulaikyta Nyderlanduose. Taigi esant šioms aplinkybėms, ekstradicijos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamosios R. Š..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į kaltinamajai paskirtą bausmę įskaitomas kaltinamosios laikinajame sulaikyme nuo 2020-05-14 17.00 val. iki 2020-05-15 16.23 val. (viena para) ir suėmime išbūtas laikas nuo 2021-01-18 iki 2021-05-17. Pažymėtina, kad BK 66 straipsnio nuostatos taikomos ir pagal Europos arešto orderį Lietuvos Respublikai išduotam asmeniui, jei jis iki perdavimo Lietuvos Respublikai buvo suimtas (sulaikytas) užsienio valstybėje (kasacinė nutartis Nr. 2K-681/2006). Byloje nustatyta, kad R. Š. Nyderlanduose sulaikyta 2021-01-18, o į Lietuvą pargabenta 2021-04-14, kur jai paskirtas suėmimas, kuris buvo taikomas iki Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. balandžio 27 d. nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, t. y. 2021-05-18.

Teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. liepos 1 d. pažyma dėl valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas sudaro 157,50 Eur ir tokia suma yra priteistina valstybės naudai. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. Š. anksčiau teista 21 kartą, niekur nedirba, duomenų apie nuteistosios turimą turtą nėra, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Esant nurodytoms aplinkybėms, apibūdinančioms R. Š. turtinę padėtį, laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Įvertinus paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad išlaidos už R. Š. suteiktą garantuojamą teisinę pagalbą iš jos neišieškotinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmena (1 vnt.), esanti prie baudžiamosios bylos bei vokas su lapeliu, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301 -308 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. Š. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežčiausios bausmės, paskirtos pagal šį nuosprendį, iš dalies pridėti švelnesnę bausmę, ir R. Š. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams 4 mėnesiams.

Į bausmės laiką įskaityti pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. balandžio 27 d. nuosprendį atliktą bausmės dalį.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu 66 straipsnio 2 dalimi, į kaltinamajai paskirtą bausmę įskaityti kaltinamosios laikinajame sulaikyme nuo 2020-05-14 17.00 val. iki 2020-05-15 16.23 val. (viena para) ir suėmime (sulaikyme) išbūtą laiką nuo 2021-01-18 iki 2021-05-17.

Kaltinamajai R. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Civilinės ieškovės IĮ „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš kaltinamosios R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisti 1400 Eur turtinės žalos atlyginimo IĮ „(duomenys neskelbtini)“ naudai.

Pripažinti proceso išlaidomis ekstradicijos metu patirtas išlaidas ir iš R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisti 1966,49 Eur Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmeną, esančią prie baudžiamosios bylos ir voką su lapeliu, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.