Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Gintaro Dzedulionio ir Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Jolitos Inčienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025-06-30, nuosprendžio, kuriuo:

D. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudos bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir D. K. paskirta galutinė 40 MGL (2000 Eur) baudos bausmė.

Vadovaujantis BK 72⁵ straipsniu, D. K. įpareigotas per 1 metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti narkomanijos prevencijos programoje.

E. P. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. P. paskirta galutinė 5 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, į kurią įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024-04-11 iki 2024-04-12, vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis BK 53 straipsnio 3 dalimi, BK 75 straipsnio 4 dalimi, 6 dalies 4, 5, 6,7, 8 ir 10 punktais, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, su intensyvia priežiūra, įpareigojant E. P. bausmės vykdymo atidėjimo metu: auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos; tęsti darbą (dirbti) arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; dalyvauti elgesio pataisos programoje; nuo 23.00 val. iki 6.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi arba gydymusi gydymo įstaigoje; neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 71 straipsniu E. P. įpareigotas per 6 mėnesius įmokėti 50 MGL (2 500 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, BK 72 straipsnio 2 dalimi, iš E. P. konfiskuota 40 Eur valstybės naudai.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą, skirtą E. P. į 2 040 eurų sumą, kurių saugojimas pavestas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato finansų skyriui, dalyje dėl 40 eurų paliktas nepakeistas iki turto 40 eurų konfiskavimo dienos, o likusioje dalyje dėl 2 000 eurų paliktas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, šią sumą nutarta grąžinti E. P.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas, skirtas D. K. į 40 eurų sumą, kurių saugojimas pavestas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato finansų skyriui, paliktas nepakeistas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinas ir ši suma grąžintina D. K.

D. E. pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 24 MGL (1 200 Eur) dydžio baudos bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir D. E. paskirta galutinė 16 MGL (800 Eur) baudos bausmė.

Vadovaujantis BK 72⁵ straipsniu, D. E. įpareigotas per 1 metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti narkomanijos prevencijos programoje.

A. Ž. pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 30 MGL (1 500 Eur) dydžio baudos bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. Ž. paskirta galutinė 20 MGL (1 000 Eur) baudos bausmė.

Vadovaujantis BK 72⁵ straipsniu, A. Ž. įpareigotas per 1 metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti narkomanijos prevencijos programoje.

M. K. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir M. K. paskirta galutinė 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, BK 75 straipsnio 4 dalimi, 6 dalies 4, 5, 8, 7, 8, 10 punktais M. K. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos; dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; dalyvauti elgesio pataisos programoje; vienerius metus neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 72⁵ straipsniu, M. K. įpareigotas per 1 metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti narkomanijos prevencijos programoje.

Nuosprendis dalyse dėl D. E., A. Ž. ir M. K. neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

1. D. K. pripažintas kaltu dėl to, kad neteisėtai įgijo psichotropinę medžiagą neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti, o būtent: jis, 2024-04-11, apie 16 val., adresu (duomenys neskelbtini), Ukmergėje, prie įvažiavimo į įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš E. P. neteisėtai įgijo, tai yra už 40 eurų nusipirko vieną polietileninį maišelį su jame esančia psichotropine medžiaga-4-chlorometkatinonu, kurio masė yra 0,834 g, neturint tikslo jos platinti ir laikė prie savęs iki 2024-04-11, apie 16.00 val., tol kol dalinės apžiūros metu rado ir paėmė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai. Šiais veiksmais D. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

2. E. P. pripažintas kaltu dėl to, kad neteisėtai įgijo, laikė, gabeno didelį kiekį psichotropinių medžiagų turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti bei jas platino, o būtent: jis, ikiteisminio tyrimo metu tiksliu nenustatytu laiku ir vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai, turėdamas tikslą platinti įgijo didelį kiekį psichotropinių medžiagų, dalį turimos psichotropinės medžiagos E. P. 2024-04-11, apie 15.58 val., (duomenys neskelbtini), Ukmergėje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje už 40 eurų pardavė D. K., o būtent, perdavė polietileninį maišelį su jame esančia psichotropine medžiaga-4-chlorometkatinonu, kurio masė yra 0,834 g, kitą dalį psichotropinės medžiagos, tai yra 4 chlormetkatinono (4-CMC), kurio masė yra 0,838 g (83,4 %) laikė su savimi kelnių kišenėje iki tol, kol šias medžiagas 2024-04-11, 16.00 val., jo, tai yra E. P. dalinės apžiūros metu, rado ir paėmė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus policijos pareigūnai, kitą dalį psichotropinės medžiagos-4-chlormetkaqtinono (4-CMC), kurio masė 2,839 g (82,4 %), laikė savo darbovietėje, tai yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, buitinės spintelės viduje, pažymėtoje Nr. (duomenys neskelbtini) iki tol, kol šias medžiagas 2024-04-12, 9.35 val., kratos metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, buitinėje spintelėje pažymėtoje Nr. (duomenys neskelbtini) rado ir paėmė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus policijos pareigūnai, kitą dalį tabletėmis turimą psichotropinę medžiagą MDMA, kurios masė pilkos spalvos tabletėse 12,786 g (35,6 % ), o violetinės spalvos tabletėse – 14,330 g (35,9 %) bei psichotropinę medžiagą- 4-chlormetkatinono (4-CMC), kurio masė yra 30,775 g (79,1 %), laikė išsinuomotame garaže, pažymėtame numeriu (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Ukmergėje, iki tol, kol šias medžiagas 2024-04-12, 14.14 val., kratos metu garaže rado ir paėmė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus policijos pareigūnai. Šiais veiksmais E. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje.

3. D. E. pripažintas kaltu dėl to, kad neteisėtai įgijo nedidelį kiekį narkotinių medžiagų neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti, o būtent: jis, 2024-03-26, apie 14.02 val., adresu (duomenys neskelbtini), Ukmergėje, teritorijoje, iš M. K. neteisėtai, be atlygio įgijo vieną folijos gumulėlį su jame esančia narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,871 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 20,4 %, neturint tikslo jos platinti ir laikė prie savęs iki 2024-03-26, apie 14.02 val., tol kol dalinės apžiūros metu rado ir paėmė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai. Šiais veiksmais D. E. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

4. A. Ž. pripažintas kaltu dėl to, kad neteisėtai disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, o būtent: jis, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip realizuoti, 2024 metų balandžio mėn., tiksliu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai įgijo bespalvį užspaudžiamą plastikinį maišelį su jame esančia narkotine medžiaga-kanapėmis (antžeminės dalys), kurios masė yra 1,959 g (delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 14,1 %), žalios spalvos plastikinį smulkintuvą su jame esančia žalios ir rudos spalvų augalinių medžiagų mišiniu, kurio sudėtyje yra psichotropinės medžiagos-delta-9-tetrahidrokanabinolio, kurio masė yra 0,033 g (15,1 %), kuriuos laikė savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), Ukmergėje, iki tol, kol šias narkotines ir psichotropines medžiagas 2024-04-11, 16.52 val. kratos metu rado ir paėmė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato policijos pareigūnai. Šiais veiksmais A. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

5. M. K. pripažintas kaltu dėl to, kad neteisėtai įgijo, laikė, gabeno narkotines ir psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, o būtent: jis, gyvendamas Anglijoje, ikiteisminio tyrimo tiksliu nenustatytu laiku, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai, turėdamas tikslą kitaip platinti įgijo kanapių, kuriose rado sėklų ir pasiliko jas, o 2015 metais grįžo gyventi į Lietuvą ir su savimi parsivežė kanapių sėklas, kurias laikė maišelyje savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Ukmergės r., savo kambaryje tarp daiktų, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, jis, 2023 metų gegužės mėnesį, tiksliai nenustatytą dieną, savo namuose sudaigino kanapių sėklas durpių puodeliuose, kuriuos laikė namuose, kambaryje ant palangės ir išdygusius 5 kanapių daigus pasodino žemės sklype, esančiame už daugiabučio namo. Toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, jis, vasaros gale, atšalus orams, dvi kanapes nuskynė, augalus su žiedais užvakavo ir įdėjo į maišelį, o maišelį į stiklainį, kurį nunešė ir laikė garaže, adresu (duomenys neskelbtini), Ukmergės r., g., tokiu būdu neteisėtai laikė narkotinę medžiagą-kanapes (antžeminės dalys), kurios masė yra 14,587 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 16,0 %, iki tol, kol 2024-03-26, 15.35 val., kratos metu garaže rado ir paėmė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus policijos pareigūnai, be to, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, dalį turimos narkotinės medžiagos M. K. 2024-03-26, apie 14.02 val., (duomenys neskelbtini), Ukmergėje, teritorijoje be atlygio perdavė D. E., o būtent perdavė folijos gumulėlį su joje esančia narkotine medžiaga-kanapėmis, (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,871 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 20,4 %, tai yra tokiu būdu platino narkotines medžiagas, o kitą dalį narkotinių ir psichotropinių medžiagų, tai yra kanapes (antžeminės dalys), kurių masė yra 0,976 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 20,2 %, kanapes (antžeminės dalys), kurių masė yra 0,701 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 17,7 %, amfetaminą, kurio masė yra 0,022 g, kanapes (antžeminės dalys), kurių masė yra 0,6269 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 19,3 % laikė su savimi kuprinėje ir kelnių kišenėje iki tol, kol šias medžiagas 2024-03-26, 14.02 val., jo, tai yra M. K. dalinės apžiūros metu, rado ir paėmė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus policijos pareigūnai. Šiais savo veiksmais M. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai

6. Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorė J.Inčienė prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025-06-30 nuosprendį ir: 1. panaikinti E. P. paskirtą bausmės vykdymo atidėjimą ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti iš dalies; 2. pakeisti E. P. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą – ir iš E. P. konfiskuoti 120 Eur valstybės naudai ir 3. paskirti D. K. baudžiamojo poveikio priemonę (turto konfiskavimą) ir iš D. K. konfiskuoti 40 Eur valstybės naudai.

7. Prokurorės vertinimu pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 54 straipsnio 3 dalies ir BK 75 straipsnio 4 dalies ir dėl to E. P. paskyrė neteisingą bausmę. Nurodo, kad atidedant visos paskirtos bausmės vykdymą buvo pernelyg sureikšminti teigiamai E. P. asmenybę charakterizuojantys duomenys ir jo šeiminės aplinkybes, tačiau buvo netinkamai įvertintas padarytos nusikalstamos veikos pobūdis bei pavojingumas. Skunde aptariama teismo pareiga užtikrinti teisingą ir proporcingą bausmę, teigiant, kad visos bausmės vykdymo atidėjimas, net ir su intensyvia priežiūra bei įpareigojimais maksimaliam terminui, neatitinka padaryto nusikaltimo pavojingumo ir prieštarauja bausmės paskirčiai.

8. Aptariant padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą pažymima, kad pirmosios instancijos teismas apsiribojo tik konstatavimu, jog E. P. padarė sunkų nusikaltimą, laikė didelį kiekį narkotinių medžiagų su tikslu jas platinti bei dalį narkotinių medžiagų platino, tokiu būdu padarė vieną baigtą, tyčinį sunkų nusikaltimą. Prokurorės vertinimu E. P. padaryta nusikalstama veika yra itin pavojinga, nes ja keliama grėsmė visuomenės sveikatai, skatinamas priklausomybės nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų formavimasis, neteisėta jų apyvarta, be to, už jos padarymą numatyta laisvės atėmimo nuo 8 iki 10 metų bausmė.

9. Prokurorė nurodo, kad E. P., tiesiogine tyčia platino dviejų rūšių psichotropinėmis medžiagomis (4-chlormetkatinonu (4-CMC) ir MDMA), iš viso 62,4029 g, kurių kiekis gerokai viršijo didelio kiekio ribą ir dalį šių medžiagų išplatino D. K. Bylos duomenimis (elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolais bei D. K. parodymais apie tai, kad jis iš E. P. psichotropines medžiagas pirko ne pirmą), nustatytas dažnas E. P. bendravimas su skirtingais asmenimis, bei tai, kad jis aktyviai užsiėmė draudžiamų medžiagų prekyba ir platinimu, o kratos metu rastos svarstyklės ir 500 tuščių polietileninių užspaudžiamų maišelių rodo pasirengimą platinimui ir jų mastą. Šios aplinkybės patvirtina didelį padarytos veikos pavojingumą, be to prokurorė taip pat atkreipia dėmesį, kad E. P. disponavo ne narkotinėmis medžiagomis, kaip nurodo pirmosios instancijos teismas, o psichotropinėmis medžiagomis, kurios laikytinos pavojingesnėmis priklausomybės atsiradimo prasme, o jo nuomojamame garaže rastame plastikiniame indelyje rastuose baltos spalvos medžiagos likučiuose buvo rasta ne tik 4-chlormetkatinono (4-CMC), bet ir kokaino pėdsakų.

10. Pažymima, jog skiriant bausmę visoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, todėl pirmosios instancijos teismo nurodomos aplinkybės dėl nuteistojo asmenybės, šeiminės padėties, jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir ją sunkinančių aplinkybių nebuvimo, nėra išskirtinės ir įvertinus padarytos veikos pobūdį bei pavojingumą nesudaro pagrindo atidėti paskirtos bausmės vykdymo. Teigiama, jog visos bausmės vykdymo atidėjimas gali sukelti nebaudžiamumo jausmą ir neturės jokios teigiamos įtakos nuteistojo veiksmams bei norui keisti pasirinktą gyvenimo būdą, dėl ko ateityje jis gali toliau daryti nusikalstamas veikas. Prokurorės vertinimu tik dalinis bausmės vykdymo atidėjimas atitiks bausmės tikslus ir įgyvendins teisingumo principą, todėl prašoma nuosprendį šioje dalyje pakeisti ir bausmės vykdymą atidėti iš dalies, nustatant 2 metų nedelsiant atliktinos bausmės dalį, o likusios bausmės vykdymą atidėti 3 metams, nekeičiant nuosprendžiu paskirtų bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų ir įpareigojimų.

11. Skundu taip pat teigiama, kad teismas netinkamai taikė BK 72 straipsnio, reglamentuojančio turto konfiskavimą, nuostatas ir dėl to nepagrįstai D. K. nepaskyrė šios baudžiamojo poveikio priemonės, o iš E. P. konfiskavo per mažos vertės pinigų sumą. Nurodoma, kad D. K., perėmęs iš E. P. psichotropinę medžiagą, su savimi rankoje turėjo 40 Eur, skirtų sumokėjimui už šią medžiagą. Nors D. K. nespėjo pinigų perduoti E. P., nes įvyko vietoje buvo sulaikytas policijos pareigūnų, tačiau šie pinigai buvo naudojami darant nusikalstamą veiką, todėl jie laikytini nusikalstamos veikos padarymo priemone ir turi būti konfiskuojami iš D. K., o ne E. P.. Tuo tarpu teismas, nuspręsdamas iš E. P. konfiskuoti tik 40 Eur, netinkamai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes. Remiantis E. P. ir D. K. parodymais matyti, kad pastarasis iš E. P. narkotines medžiagas pirko dar 3 kartus po 40 Eur, todėl šių nuteistųjų parodymų ir kitų duomenų kontekste galima daryti išvadą, kad mažiausia E. P. iš nusikalstamos veikos gauta pinigų suma yra 120 Eur, kuri, kaip nusikalstamos veikos rezultatas, turi būti konfiskuojama.

12. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

13. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistieji E. P., D. K. ir jų gynėjai – skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

Prokurorės J.Inčienės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

14. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad nėra ginčijama nuteistųjų E. P. ir D. K. kaltė, nusikalstamų veikų kvalifikavimas ir paskirtos konkrečios bausmės už padarytas nusikalstamas veikas bei kiti nuosprendžio klausimai, todėl jie išsamiau nevertinami. Prokurorė apeliaciniame skunde nesutinka su skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria E. P. atžvilgiu pritaikytos BK 75 straipsnio nuostatos, taip pat nesutinkama su teismo išvadomis dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – (ne)skyrimo E. P. ir D. K. ir prašo šias dalis pakeisti.

15. Teisėjų kolegija, išanalizavusi ikiteisminio tyrimo metu surinktus, pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje ištirtus ir įvertintus įrodymus bei patikrinusi prokurorės apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus (BPK 20 straipsnio 5 dalis), kuriuos išsamiai išanalizavęs, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir E. P. paskyręs teisingą bausmę – laisvės atėmimą – pagrįstai atidėjo bausmės vykdymą. Vis dėlto, įvertinus faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl 40 Eur, skirtų narkotinių medžiagų įgijimo, rastų pas nuteistąjį D. K. nekonfiskavimo ir šių piniginių lėšų konfiskavimo iš E. P. netinkamai pritaikė baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – skyrimo nuostatas, todėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025-06-30 nuosprendis šioje dalyje keistinas (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo

16. BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Šio įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu 4 dalyje buvo numatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tačiau bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ši įstatymo nuostata pasikeitė. Nuo 2025-02-01 įsigaliojusioje BK 75 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba už vieną ar kelis nesunkius, apysunkius ar sunkius tyčinius nusikaltimus, teismas, remdamasis šio kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, gali visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Tai gi, įstatymu teismui paliekama diskrecija spręsti ne tik dėl bausmės vykdymo atidėjimo, remiantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, bet ir suteikiama teisė įvertinus bylos aplinkybes ir nusprendus, jog paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, išskyrus atvejus, kai padaromas labai sunkus nusikaltimas (BK 54 straipsnio 3 dalis).

17. Prokurorė apeliaciniu skundu nesutinka su teismo sprendimu visiškai atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą E. P. ir mano, kad toks sprendimas buvo priimtas nepagrįstai suteikiant išskirtinę reikšmę nuteistojo asmenybei. Iš tiesų, kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymėta, kad, sprendžiant šį klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-179-693/2017, 2K-27-976/2020 ir kt.). Vis tik, teisėjų kolegijos vertinimu, prokurorės apeliacinio skundo argumentai laikytini nepagrįstais ir prieštaraujančiais skundžiamame nuosprendyje nurodytiems teismo motyvams.

18. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad prokurorė prašė, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, E. P. paskirti švelnesnę nei numatyta įstatyme bausmę. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nors padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, jos pavojingumas bei padarymo aplinkybės (tai, kad E. P. ne tik turėjo tikslą platinti, bet ir platino narkotines medžiagas) ir nuteistojo asmenybė nesudaro pagrindo skirti jam mažesnę nei įstatyme numatyta bausmę, tačiau yra pagrindas, remiantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, visiškai atidėti paskirtos bausmės vykdymą.

19. BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatytas bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015, 2K-316-788/2019, 2K-179-719/2022 ir kt.). Teismo teisė švelninti bausmę BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatytu pagrindu išplaukia iš pamatinių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisingumo, proporcingumo, teisinės valstybės principų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-92-788/2025). BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas tiesiogiai susijęs su vidiniu teismo įsitikinimu dėl nusikalstamos veikos ir kaltinamojo asmenybės pavojingumo, o šį įsitikinimą formuoja ne tik objektyvi bylos medžiaga, bet ir įrodymų tyrimas, asmenų apklausos, tiesioginis teisiamojo elgesio ir laikysenos stebėjimas, jo parodymų ir atsakymų į patikslinančius klausimus išklausymas ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-316-788/2019, 2K-187-976/2023, 2K-262-511/2024).

20. Nors nagrinėjamu atveju E. P. padaryta nusikalstama veika priskiriama sunkų nusikaltimų kategorijai, kas reiškia, jog, vertinant bausmės vykdymo atidėjimo instituto kontekste, egzistuoja formali bausmės vykdymo atidėjimo sąlyga, tačiau turi būti nustatyta ir materialioji sąlyga, t. y. turi būti pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 5 dalis). Baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismą taikyti nuteistajam realią laisvės atėmimo bausmę tik kaip paskutinę priemonę ir pagal suteiktos diskrecijos ribas svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-8-788/2018, 2K-180-1073/2019, 2K-268-693/2019). Būtent tokį sprendimą dėl alternatyvaus poveikio priemonių taikymo, įvertinus prokurorės prašymą taikyti E. P. atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir priėmė pirmosios instancijos teismas, kurio vertinti kaip nepagrįsto teisėjų kolegija neturi pagrindo.

21. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam E. P., priešingai nei skunde nurodo prokurorė, nors ir glaustai, tačiau išsamiai įvertino jo padarytą nusikalstamą veiką. Skundžiamo nuosprendžio 27 lapo 3, 4 pastraipose, prieš tai aptarus nuteistojo asmenybę ir nustatytą vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teismas įvertino padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį (padarytas sunkus nusikaltimas, laikytas labai didelis kiekis narkotinių medžiagų, su tikslu jas platinti, dalis narkotinių medžiagų buvo išplatinta), nusikalstama veika yra baigta, padaryta tiesiogine tyčia. Pažymėtina, jog iš tiesų nors E. P. disponuotos medžiagos priskiriamos psichotropinėms, o ne narkotinėms, kaip skundžiamame nuosprendyje nurodė pirmosios instancijos teismas, tačiau vien ši aplinkybė ir tai, kad vertindamas padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą pirmosios instancijos teismas detaliai nepakartojo kaltinime nurodytų aplinkybių, nėra pagrindas skundžiamą nuosprendį šioje dalyje pripažinti nepagrįstu. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog ne išvadų ir argumentų apimtis, o jų pagrįstumas daro nuosprendį teisingu ir teisėtu, todėl šiuo atveju pritarti prokurorės skundo argumentams nėra pagrindo. Kita vertus pažymėtina, jog kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą – atitinkančią padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko pavojingumą – bausmę, kurią paskirti yra išimtinė teismo kompetencija. Esminės prielaidos paskirti teisingą bausmę yra įstatymų reikalavimų laikymasis ir tinkamas jos individualizavimas. Bausmė gali pasiekti jai keliamus tikslus tik kai ji bus individualizuota, t. y. paskirta atsižvelgiant į nuteistojo asmenybės bruožus ir jo resocializacijos (kompleksinės pagalbos siekiant pozityvaus nuteistojo sugrįžimo į visuomeninį gyvenimą) poreikius bei kitas teismo nustatytas aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-379-697/2018, 2K-63-813/2025).

22. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad priimdamas sprendimą atidėti bausmės vykdymą, pirmosios instancijos teismas suteikė išskirtinę reikšmę nuteistojo asmenybei ir nepakankamai įvertino jo padarytos veikos pavojingumą. Priešingai, individualizuodamas E. P. skirtiną bausmę pirmosios instancijos teismas ne tik įvertino padarytą nusikalstamą veiką ir jos pobūdį (tiesiogine tyčia padarytas vienas sunkus nusikaltimas), atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi, (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, bet ir kitus duomenis. Teismas įvertino ir tai, kad nuteistasis teisiamas pirmą kartą, turi tris mažamečius vaikus, kurių jauniausiam nuosprendžio priėmimo metu buvo 3 mėnesiai ir nors yra išsituokęs, E. P. su buvusia sutuoktine (kuri mokosi, nedirba), gyvena kartu, išlaiko vaikus ir prižiūri senelę. Šių aplinkybių visuma pirmosios instancijos teismas grindė išvadą, jog net minimalios įstatyme numatytos bausmės realus vykdymas prieštarautų teisingumo principui ir, paskyręs E. P. minimalią, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažintą 5 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, 75 straipsnio 4 dalimi, 6 dalies 4, 5, 6,7, 8 ir 10 punktais, paskirtos bausmės vykdymą atidėjo 3 metams, su intensyvia priežiūra, įpareigojant E. P. bausmės vykdymo atidėjimo metu: 1) auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos; 2) tęsti darbą (dirbti) arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, 3) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 4) nuo 23.00 val. iki 06.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi arba gydymusi gydymo įstaigoje; 5) neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 6) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir, vadovaujantis BK 71 straipsnio 1 dalimi, paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą – 50 MGL (2 500 Eur) ir nustatant 6 mėnesių terminą įmokos sumokėjimui.

23. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo asmenybė ir padaryta viena nusikalstama veika (nustatytas vienas narkotinių medžiagų platinimo epizodas), neskiriant nei vienai šių aplinkybių išskirtinės reikšmės, suteikia pagrindo išvadai, kad maksimalaus bausmės vykdymo atidėjimo terminas, su intensyvia priežiūra, įpareigojimais ir paskirta baudžiamojo poveikio priemone, padės įgyvendinti bausmės tikslus. Atkreiptinas dėmesys, jog nuteistasis yra pakankamai jauno amžiaus ir ne tik sunkų nusikaltimą padarė, bet ir yra teisiamas pirmą kartą, be to, išlaiko tris mažamečius vaikus. Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas, įgyvendindamas jam suteiktą diskrecijos teisę, atsižvelgiant kartu ir į šio nuosprendžio 19, 20 punkto išaiškinimus, priėmė pagrįstą ir motyvuotą sprendimą, kurio keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais ir paskirti dalinį bausmės vykdymo atidėjimą, nėra pagrindo. Šių išvadų nekeičia ir prokurorės apeliaciniame skundo nurodoma aplinkybė, jog psichotropinės medžiagos laikytinos pavojingesnėmis priklausomybės prasme, kadangi įstatymų leidėjui atsakomybę tiek už narkotinių, tiek už psichotropinių medžiagų disponavimą numačius toje pačioje straipsnio dispozicijoje, jų teisinė reikšmė yra tokia pati. Atsižvelgiant į tai laikytina, kad nuosprendis šioje dalyje yra teisėtas ir pagrįstas.

Dėl turto konfiskavimo

24. Apeliaciniu skundu prokurorė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskyrė bausmes, t. y. baudžiamojo poveikio priemones E. P. ir D. K., iš pastarojo nekonfiskuodamas 40 Eur, skirtų psichotropinėms medžiagoms įgyti ir šiuos pinigus konfiskuodamas iš E. P. Taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš E. P. nekonfiskavo 120 Eur, kuriuos D. K. parodymais, jis gavo iš ankščiau parduotų psichotropinių medžiagų ir taip netinkamai paskyrė bausmę. Teisėjų kolegija, įvertinus skundžiamu nuosprendžiu nustatytas ir pripažintas įrodytomis aplinkybes, sprendžia, kad prokurorės skundo argumentai dėl 40 Eur konfiskavimo yra pagrįsti, todėl tenkintini, o dalyje dėl 120 Eur – atmestini.

25. BK 72 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties BK straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas, turtinė nauda, kurią kaltininkas gauna padaręs uždraustą veiką, jo pasipelnymas iš šios veikos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 24/2011, 2K-368/2011). Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad kaltininko iš nusikalstamos veikos gauta turtinė nauda (taip pat ir iš nusikalstamos veikos gauti pinigai) bei jos dydis visais atvejais yra baudžiamojoje byloje įrodinėtinos aplinkybės, kurios nustatomos pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-210-942/2015). Taigi, nusikalstama turto kilmė turi būti nustatyta, o ne preziumuojama.

26. Nagrinėjamu atveju byloje neabejotinai nustatyta, kad D. K. 2024-04-11, apie 16.00 val., iš E. P. neteisėtai, už 40 Eur įgijo vieną polietileninį maišelį su jame esančia psichotropine medžiaga-4-chlorometkatinonu, kurio masė yra 0,834 g, neturint tikslo jos platinti ir laikė prie savęs iki 2024-04-11 apie 16 val., tol kol dalinės apžiūros metu ją rado ir paėmė policijos komisariato pareigūnai. Vis tik, bylos duomenimis nustatyta, kad taikant procesines prievartos priemones (2 t., b. l. 41-42) ir nustačius susitartą psichotropinių medžiagų pirkimo/pardavimo faktą, policijos pareigūnai, supratę, kad psichotropinių medžiagų faktas jau įvyko (3 t., b. l. 65-68) (po rankų paspaudimo D. K. psichotropinę medžiagą įsidėjo į kelnių kišenę), pareigūnai tuoj pat šiuos asmenimis sulaikė. Sulaikymo metu D. K. rankoje laikė 40 Eur (dvi kupiūras po 20 Eur), kurių nespėjo perduoti E. P. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog E. P. už 40 Eur D. K. pardavė narkotinių (pastb. psichotropinių) medžiagų, ir šias lėšas E. P. būtų įgijęs, jeigu pareigūnai nebūtų sulaikę, „todėl 40 eurų laikytini kaip pasipelnymas iš nusikalstamos veikos ir konfiskuotini“. Teisėjų kolegijos vertinimu tokia pirmosios instancijos teismo išvada neatitinka nei byloje nustatytų aplinkybių, nei teismų praktikos ir teisės doktrinos.

27. Kaip minėta uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas, turtinė nauda. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas – šias pinigines lėšas, kurios galėtų būti laikomas gauta nauda, siekė įgyti E. P., tačiau jam to padaryti nepavyko. Tuo tarpu nusikalstamos veikos priemone paprastai pripažįstamas darant tyčines nusikalstamas veikas panaudotas turtas, t. y. įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-51-699/2018, 2K-136-699/2018, 2K-79-511/2018, 2K-80-511/2018). Teisėjų kolegijos sutinka su prokurorės apeliacinio skundo argumentais, jog E. P. neįgijus šių piniginių lėšų, jos buvo nepagrįstai pripažintos nusikalstamos veikos rezultatu, nors, D. K. nespėjus jų perduoti ir siekiant jas panaudoti nusikalstamos veikos padarymui – psichotropinių medžiagų įgijimui, aptariamos piniginės lėšos atitinka nusikalstamos veikos priemonės sampratą BK 72 straipsnio prasme, todėl turi būti konfiskuotinos iš D. K. Atsižvelgiant į tai naikinama nuosprendžio dalis, kuria E. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 40 Eur turto konfiskavimas ir ši baudžiamojo poveikio priemonė, esant visoms BK 72 straipsnio sąlygoms skirtina D. K., konfiskuojant iš jo 40 Eur, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę. Kartu keičiamos nuosprendžio dalys, kuriomis išspręstas laikinas nuosavybės teisių apribojimo klausimas (BPK 328 straipsnio 2, 4 punktai).

28. Prokurorė apeliaciniu skundu nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš E. P. nekonfiksavo 120 Eur. Nurodo, kad E. P. neneigė, jog ankščiau buvo pardavęs kitiems asmenims psichotropinių medžiagų, po 40 Eur, o pats D. K. patvirtino, kad ankščiau iš E. P. dar tris kartus buvo įsigijęs psichotropinių medžiagų, todėl tai leidžia manyti, kad E. P. iš nusikalstamos veikos gavo papildomai 120 Eur naudos ir šios piniginės lėšos turi būti konfiskuojamos. Apeliacinės instancijos teismas šiuos prokurorės skundo argumentus laiko nepagrįstais.

29. Nors nuteistasis D. K., apklausiamas pirmosios instancijos teismo, nurodė, kad iš E. P. ankščiau pirko narkotines medžiagas ir šių aplinkybių E. P. neneigė, vis tik tai nesudaro pagrindo, vadovaujantis BK 72 straipsniu, prokurorės skunde apskaičiuotas pinigines lėšas pripažinti nusikalstamos veikos rezultatu ir konfiskuoti iš E. P. Šiuo gi atveju E. P. kaltinimas buvo pareikštas dėl neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti ir vieno šių medžiagų išplatinimo epizodo D. K. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tirtos kitos galimos psichotropinių medžiagų platinimo aplinkybės, dėl to E. P. kaltinimas nebuvo pareikštas, tai gi byloje nėra duomenų apie tai, kada ir kokiomis aplinkybėmis E. P., kaip nurodoma apeliaciniame skunde, šias lėšas, kurios galėtų būti vertinamos kaip nusikalstamos veikos rezultatas, įgijo. Atsižvelgiant į tai apeliacinio skundo argumentai šioje dalyje laikytini nepagrįstais ir yra atmetami.

30. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad prokurorės skundas tenkinamas iš dalies ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025-06-30 nuosprendis keičiamas dėl netinkamai E. P. ir D. K. paskirtų bausmių (BPK 328 straipsnio 2 punktas) bei netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

31. Teismui buvo pateikta 2025-11-04 pažyma dėl 189,58 Eur iš nuteistojo D. K. išieškojimo dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų baudžiamojoje byloje priteisimo. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, teismas priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BK 51 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose numatytus atvejus. BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šioje byloje D. K. gynėjas buvo paskirtas BPK 322 straipsnio 1 dalies pagrindu, t. y. siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, todėl Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Prokurorės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025-06-30 nuosprendį:

panaikinti E. P., vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą – kuria iš E. P. valstybės naudai konfiskuota 40 Eur.

Panaikinti E. P. taikomą laikiną nuosavybės teisių apribojimą 40 Eur sumai;

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą, skirtą E. P. į 2 040 eurų sumą, kurių saugojimas pavestas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato finansų skyriui, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, šią sumą grąžinti E. P.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, paskirti D. K. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą – iš jo valstybės naudai konfiskuojant 40 Eur.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą, skirtą D. K. į 40 Eur sumą, palikti nepakeistą iki turto konfiskavimo (40 Eur) įvykdymo.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl turėtų išlaidų teikiant antrinę teisinę pagalbą priteisimo – netenkinti.

Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.