Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Irmos Čuchraj, kolegijos pirmininkės Erikos Misiūnienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės I. Ž. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-04-11 sprendimo, priimto civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovei I. Ž. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Nova“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės 3 341,61 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad atsakovė 2014-03-31, neturėdama Palangos miesto savivaldybės administracijos leidimo saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams, žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), organizavo saugotinų želdinių naikinimo darbus. Dėl šių atsakovės veiksmų buvo sunaikintos 5 vakarinės tujos (augančios medžiais) ir 6 europiniai kėniai. Atsižvelgiant į tai, atsakovė privalo atlyginti savo neteisėtais veiksmais padarytą 3 341,61 Eur žalą. Ieškovas nurodė, kad atsakovei buvo pateikta pretenzija, kuria pasiūlyta geranoriškai atlyginti padarytą žalą, tačiau atsakovė žalos iki šiol nėra atlyginusi. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad už saugotinų želdinių nupjovimą jai paskirta bauda. Pažymėjo, jog organizavo džiūstančių želdinių stuobrių, kurie augo jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype ir kurie buvo likę su ne daugiau kaip trimis–keturiomis šakomis po augalų genėjimo, kurį 2013 metų spalio mėnesio pabaigoje–lapkričio mėnesio pradžioje atliko darbininkai, kloję šaligatvio plyteles (duomenys neskelbtini), pašalinimą. Nurodė, jog ieškovas nevertino ir neužfiksavo, kokios būklės buvo augalai po apgenėjimo, ir neatsižvelgė į anksčiau nurodytas aplinkybes, todėl nėra aišku, koks yra padarytos žalos dydis ir kas yra kaltas dėl žalos atsiradimo. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Nova“ nurodė, kad trečiojo asmens darbuotojai želdinių, esančių atsakovei priklausančiame žemės sklype, genėjimo darbų neatliko. Atsakovė nurodo, kad medžiai buvo nukirsti, kadangi jie buvo nudžiūvę, tačiau byloje nėra pateikta įrodymų, pagrindžiančių šias aplinkybes. Be to, netgi nagrinėjamu atveju nustačius, kad medžiai buvo nudžiūvę, nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog tai atsitiko būtent dėl trečiojo asmens veiksmų, o ne kitų aplinkybių – šalčio, medžio parazitų ir kt. Trečiasis asmuo taip pat pažymėjo, jog šiuo atveju žala, kurios atlyginimą prašoma priteisti, pasireiškė ne medžių genėjimu, o jų iškirtimu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-04-11 sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovės 3 341,61 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 3 341,61 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-10-05) iki teismo sprendimo įvykdymo ieškovui. Priteisė iš atsakovės 75,00 Eur žyminio mokesčio ir 6,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.Teismas konstatavo, kad atsakovės neteisėti veiksmai yra konstatuoti įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, juo atsakovei paskirta bauda už tai, kad ji organizavo saugotiniems priskirtų želdinių naikinimo darbus. Teismas sprendė, kad žala medžiams buvo padaryta dėl atsakovės, o ne dėl darbuotojų, kurie galbūt genėjo medžio šakas, veiksmų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-04-11 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą ir priimdamas sprendimą, pažeisdamas CPK 176, 185 straipsniuose įtvirtintas įrodymų tyrimo, vertinimo ir įrodinėjimo taisykles, nevisapusiškai ir neobjektyviai vertino byloje surinktus tinkamus įrodymus, patvirtinančius bylos baigčiai reikšmingas faktines aplinkybes.Pirmosios instancijos teismo sprendime esanti nepakankama padarytų išvadų motyvacija leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą ir priimdamas sprendimą, pažeisdamas CPK 176, 185 straipsniuose įtvirtintas įrodymų tyrimo, vertinimo ir įrodinėjimo taisykles, nevisapusiškai ir neobjektyviai vertino byloje surinktus tinkamus įrodymus, patvirtinančius bylos baigčiai reikšmingas faktines aplinkybes. Nurodo, kad teismo sprendimas yra be motyvų. Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 2 dalį padariusieji žalos ūkio subjektai privalo atkurti aplinkos būklę, esant galimybei, iki pirminės būklės, buvusios iki žalos aplinkai atsiradimo, ir atlyginti visus nuostolius. Apeliantė nuo 2014 m. ieškovui pareiškus ieškinį teismui siūlė Palangos savivaldybei svarstyti taikos sutarties sudarymo galimybę, pasiryždama atsodinti želdinius. Jokių kompetentingų atsakymų į savo pasiūlymus ar realių sutarties sudarymo pasiūlymų su Palangos savivaldybe, su ieškovo atsakingais darbuotojais iš esmės svarstyti ar derinti iš savivaldybės pusės nebuvo intereso.Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad žala aplinkai vertinama ir apskaičiuojama pagal aplinkos ministro patvirtintą metodiką, įvertinant pirminę būklę (sąlygas), neigiamo poveikio aplinkai reikšmingumą, natūralaus aplinkos atsikūrimo galimybes ir laiką. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog žalos dydis turi būti įrodytas, žalos dydis nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, kurios taikytinos atsižvelgiant į Konstitucijos nuostatas, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus, kitas CK bei kitų teisės aktų nuostatas {Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2010; 2014 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2014). Ieškovas neįrodė, kodėl želdiniai įvertinti kaip „nepatenkinamos“ ar „patenkinamos“, ar „geros,“ būklės, todėl ieškovas neįrodė žalos dydžio. Teismas nevertino atsakovės paaiškinimo, kad pašalino džiūstančius kelis jos sklype augusius buvusios gyvatvorės paskirties likusius su keliomis šakomis kėnius ir tujas, kurie buvo apgenėti trečiojo asmens UAB „Nova“ darbininkų, vykdžiusių šaligatvio klojimo darbus. Teismas netinkamai vertino trečiojo asmens veiksmus, klojant šaligatvio plyteles, todėl nepagrįstai sprendė dėl atsakovės atsakomybės buvimo. Atsakovė pateikė įrodymus, nurodė argumentus, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie nepriimtinas bei sunkias pasekmes. Byloje pateikta pažyma apie atsakovės, dirbančios pedagoge, vidutinį darbo užmokestį, sudarantį vidutiniškai apie 500 EUR per mėnesį. Ji viena išlaiko besimokančią gimnazijoje dukrą ir studijuojantį aukštojoje mokykloje sūnų. Nagrinėjamoje byloje vis dėlto būtų buvę tikslinga svarstyti sumažinti priteistino žalos atlyginimo dydį CK 1.5 straipsnio pagrindu, kuriuo pirmosios instancijos teismas nesirėmė ir motyvuose dėl to iš viso nepasisakė. Teismas turėjo atsižvelgti į atsakovės turtinę padėtį.Teismas neįvertino ir visiškai nemotyvavo, kad aplinkos ministras 2016 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. D1-52 pakeitė 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343 patvirtintus Želdiniu atkuriamosios vertės įkainius, pagal kuriu 2 priedo 1 punktą buvo išskirta tokia medžių būklė: gera, patenkinama, nepatenkinama ir bloga. Pagal naujai patvirtintų įkainių 13.3 punktą želdinių atkuriamosios vertės įkainiai, atsižvelgiant į želdinių būklę (2 priedas), kuri gali būti patikslinta, nukirtus medį ar krūmą, mažinami, jeigu medis yra blogos būklės, 100 procentu. Pagal naują įsakymo redakciją bloga medžių būklė – žaliuoja mažiau kaip 50 procentų lajos. Ieškovė, reikšdama ieškinį, nenurodė jokių konkretesnių faktinių aplinkybių, susijusių su želdinių pašalinimu: nei kokios konkrečiai būklės gyvatvorės želdiniai iki jų iškirtimo buvo apskritai, nei kada ir kokiu būdu bei aplinkybėmis jie buvo genėjami. Šalių paaiškinimai yra vienas iš bylos įrodymų (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys).

Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, juo su skundu nesutinka, prašo atmesti. Nurodo, kad atsakovės neteisėti veiksmai yra įrodyti teismo procesiniu sprendimu administracinio teisės pažeidimo byloje. Tokiais savo veiksmais atsakovė padarė žalą aplinkai, dėl to minėtą žalą privalo atlyginti, tam yra nustatytos visos sąlygos. Trečiasis asmuo pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, juo su skundu nesutinka, prašo atmesti ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad želdinių būklės vertinimą atliko aplinkos inspektorė, kuri turi tam specialiųjų žinių. Žalos apskaičiavimas atliktas remiantis teisės aktais, minėto apskaičiavimo atsakovė nepaneigė. Trečiojo asmens darbuotojai medžių genėjimo darbų nevykdė. Nurodo, jog atsakovė medžius nupjovė 2014-03-31, todėl teismas negalėjo vadovautis 2016 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. D1-52 , kuris pakeitė 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343 patvirtintus Želdiniu atkuriamosios vertės įkainius, pagal kuriu 2 priedo 1 punktą buvo išskirta tokia medžių būklė: gera, patenkinama, nepatenkinama ir bloga. Atsakovė nepripažino savo kaltės, teismo neprašė sumažinti žalos dydžio, todėl teismas neturėjo pagrindo spręsti klausimą dėl žalos sumažinimo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.Byloje nustatyta, kad 2014 m. kovo 31 d., apie 10.00 val., atsakovė, neturėdama Palangos m. sav. administracijos išduoto leidimo saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams, žemės sklype (kadastrinis Nr.: 2501/0032:220), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), organizavo saugotiniems priskirtų želdinių (2008-03-12 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 206 patvirtinto sąrašo 3.2 p. bei 2008-07-10 Palangos m. sav. tarybos sprendimu Nr. T2-159 2 p. patvirtinto sąrašo 3.2 p.) naikinimo darbus, dėl ko buvo sunaikintos 5 vakarinės tujos (augančios medžiais) ir 6 europiniai kėniai. Sunaikintų želdinių skersmenys kelmuose užfiksuoti 2014-03-31 savavališkai nukirstų saugotinų medžių, krūmų, augančių ne miško žemėje, apmatavimo duomenų lape. Palangos miesto apylinkės teismas 2014-08-14 nutartimi administracinėje byloje Nr. II-17-973/2014 2014-04-29 nutarimą paliko nepakeistą. Atsakovė paskirtą baudą sumokėjo, tačiau žalos gamtai neatlygino. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-06-26 įsakymu Nr, D1-343 „Dėl Želdinių atkuriamosios vertės įkainių patvirtinimo“, padarytos žalos dydis yra 3341,61 Eur. Konstitucijos 53 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybė ir kiekvienas asmuo privalo saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių; 54 straipsnyje nustatyta, kad įstatymu draudžiama niokoti žemę, jos gelmes, vandenis, teršti vandenis ir orą, daryti radiacinį poveikį aplinkai ir skurdinti augaliją ir gyvūniją. Konstitucinis Teismas, aiškindamas šias nuostatas, pažymėjo, kad užtikrinti natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos apsaugą bei gamtos išteklių racionalų naudojimą ir gausinimą yra viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas spręsdamas žalos, padarytos gamtai, atlyginimo klausimą, taip pat pažymėjo, kad aplinkos apsauga ir gamtai padarytos žalos atlyginimas neabejotinai yra viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Aplinkos apsaugos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Golf Development“, bylos Nr. 3K-3-165/2010). Civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą taikyti būtina nustatyti šias bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Kaltė yra preziumuojama. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 14 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-104/2004; 2009 m. birželio 26 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-304/2009). Visas paminėtas civilinės atsakomybės sąlygas turi įrodyti ieškovas (CPK 12, 178 str.). Įvertinus šios bylos medžiagą darytina išvada, kad yra įrodyti atsakovės neteisėti veiksmai sunaikinant be leidimo 5 vakarines tujas ir 6 europinius kėnius. Medžių kirtimo teisėtumą lemia nustatyto leidimo buvimas ir faktas, jog leidimo turėtojo veiksmai atitinka visas jame nurodytas sąlygas.Aplinkos apsaugos įstatymo 4, 9, 34 straipsniuose įtvirtinti visuotini aplinkos apsaugos ir atsakomybės už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus principai. Kai žala padaroma aplinkai, Aplinkos ministerijos ir kiti įstatymų įgalioti pareigūnai turi teisę pareikšti ieškinį dėl padarytos žalos aplinkai atlyginimo, tačiau šiuo atveju reikalavimas taikyti civilinę atsakomybę persipina su viešosios teisės normų reguliuojamais teisiniais santykiais, t. y. tokia žala apskaičiuojama ir atlyginama specialiųjų teisės aktų nustatyta tvarka, o CK taikomas tiek, kiek šių santykių nereguliuoja specialieji teisės aktai. Aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys, pažeidę aplinkos apsaugos reikalavimus, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Paprastai fizinio ar juridinio asmens veiksmų neteisėtumas reiškia įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintų aplinkosauginių reikalavimų nesilaikymą. Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pripažįstama, jog žala aplinkai padaryta, kai yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis: 1) palaikomai ar siekiamai išlaikyti rūšių ar buveinių tinkamai apsaugos būklei, taip pat biologinės įvairovės, miškų, kraštovaizdžio, saugomų teritorijų būklei; 2) paviršinio ir požeminio vandens ekologinei, cheminei, mikrobinei ir (arba) kiekybinei būklei ir (arba) ekologiniam pajėgumui (potencialui); 3) žemei, t. y. žemės užteršimas, kai teršalai pasklinda žemės paviršiuje, įterpiami į žemę arba po ja (į žemės gelmes); 4) kitiems aplinkos elementams (jų funkcijoms, kai pažeidžiami aplinkos apsaugos reikalavimai). Dėl žalos aplinkai fakto kasacinio teismo išaiškinta, kad, sprendžiant klausimą, ar yra padaryta žala aplinkai, būtina nustatyti vieną iš šių elementų: 1) neigiamą gamtos elementų pokytį arba 2) šių elementų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2010; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartį, priimtą Nr. 3K-3-433/2008). Taigi žalos aplinkai atsiradimo faktas nėra preziumuojamas, o turi būti įrodomas. Apeliantė nesutinka su iš jos priteistu žalos atlyginimu, argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad ji pašalino džiūstančius kelis jos sklype augusius buvusios gyvatvorės paskirties likusius su keliomis šakomis kėnius ir tujas, kurie buvo apgenėti trečiojo asmens UAB „Nova“ darbininkų, vykdžiusių šaligatvio klojimo darbus. Su šiuo apeliantės argumentu teisėjų kolegija nesutinka, nes atsakovės paaiškinimas nėra pakankamas įrodymas šiai aplinkybei nustatyti, bylos rašytiniais įrodymais, liudytojos parodymais yra įrodytos priešingos aplinkybės. Byloje įrodyta, kad 2013-10-11 tarp UAB „Palangos komunalinis ūkis“ ir trečiojo asmens UAB „Nova“ buvo sudaryta rangos sutartis, pagal kurią trečiasis asmuo įsipareigojo atlikti (duomenys neskelbtini) šaligatvio remonto darbus. Iš byloje esančios (duomenys neskelbtini) šaligatvio remonto darbų lokalinės sąmatos matyti, kad augalų genėjimo darbai į sąmatą neįtraukti. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovas paaiškino, kad trečiasis asmuo UAB „Nova“ atliko šaligatvio, esančio (duomenys neskelbtini), remonto darbus, tačiau nurodė, kad želdinių negenėjo. Liudytojos S. P. parodymais įrodyta, kad 2014-03-31 ji buvo nuvykusi adresu (duomenys neskelbtini), ir nustatė, kad buvo iškirsti saugotini želdiniai. Ji apžiūrėjo ir įvertino likusius kelmus, šalia sudėtas nupjautas šakas bei pačius medžius ir nustatė želdinių rūšį bei būklę. Liudytoja parodė, kad vertinant želdinių būklę buvo vadovaujamasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-06-26 įsakymu Nr. D1-343 „Dėl Želdinių atkuriamosios vertės įkainių patvirtinimo“. Šiuo atveju ji įvertino kelmų ir šakų būklę, žievę, mechaninius pažeidimus, spyglių būklę ir kt. ir nustatė, kokia medžių būklė, t. y. gera, patenkinama, nepatenkinama ar bloga. Byloje įrodyta, kad visi medžiai buvo žali, sausuolių ar džiūstančių medžių nebuvo. Sunaikintų želdinių skersmenys kelmuose ir kelmų būklė užfiksuoti 2014-03-31 savavališkai nukirstų saugotinų medžių, krūmų, augančių ne miško žemėje, apmatavimo duomenų lape, šiame lape nurodytas nukirstų medžių skersmuo ir pažymėta, jog šie medžiai buvo žali. Atkreiptinas dėmesys, jog šis dokumentas buvo pateiktas su ieškiniu ir atsakovė šį aktą pasirašė, nurodydama, jog su medžių matavimais sutinka. Jokių pastabų dėl medžių būklės neįrašė, sumokėjo administracinę baudą, todėl byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus – atsakovės paaiškinimą bei jos liudytojų parodymus.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad CPK 185 straipsnyje įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260; 2002 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462). Pirmosios instancijos teismas vertino byloje kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visetą; teismas neturėjo pagrindo netikėti administracinio teisės pažeidimo bylos duomenimis, taip pat liudytojos S. P. parodymais, šie įrodymai yra objektyvūs. Liudytojų D. M. ir J. J. parodymai dėl medžių būklės yra paneigti rašytiniais įrodymais, be to, įvertintina tai, jog atsakovė ir minėtos liudytojos neturi specialiųjų žinių tokiam vertinimui atlikti. Teismas konstatuoja juridiškai reikšmingų byloje nustatytinų faktų buvimą tik tuomet, kai byloje pakanka įrodymų faktui nustatyti. Įrodymų pakankamumas reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jei esantys įrodymai leidžia teismui įsitikinti ir daryti išvadą, kad faktas yra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008). Teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismo išvada padaryta, nepažeidžiant CPK 185 straipsnyje nustatytų įrodymų įvertinimo reikalavimų; taip pat nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu dėl netinkamai įvertintų aplinkybių, susijusių su nukirstų medžių būkle.Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo (patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87) 4, 4.15 punktuose nurodyta, kad saugotini medžiai ir krūmai neatlyginamai gali būti kertami (šalinami), kai auga apsaugos zonose, kuriose pagal Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 Nr. 343 nutarime „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“, neturi augti. Kaip matyti iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 Nr. 343 nutarimo „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“, saugotiniems želdiniams (medžiai ir krūmai) priskiriami ir jie tvarkomi Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Atsakovės medžiai buvo priskirti prie saugotinų medžių 2008-03-12 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 206 bei 2008-07-10 Palangos m. sav. tarybos sprendimu Nr. T2-159 2 punktu patvirtintu saugotinų medžių sąrašo 3.2 p. nustatyta tvarka.Atsakovė, nukirtusi saugomus medžius be leidimo, pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnį, Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 14 str. 2 d. ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-01-31 įsakymo Nr. Dl-87 9 p., Palangos m. savivaldybės tarybos 2008-07-10 sprendimu Nr. T2-159 2 punktu patvirtintu saugotinų medžių sąrašo 3.2. p., todėl jos veiksmai yra susiję priežastiniu ryšiu su gamtai padaryta žala. Pridėtoje administracinėje byloje atsakovės nekilnojamojo turto registro pažymėjimas (b.l. 32) įrodo, jog viešame registre atsakovės žemės sklype buvo padarytas 2002-08-21 įrašas, jog atsakovės sklype auga saugotini želdiniai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje.Žala apskaičiuota pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-03-12 įsakymu Nr. D1-269 patvirtintą Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodiką ir vadovaujantis Želdinių atkuriamosios vertės įkainiais, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-06-26 įsakymu Nr. D1-343 (su pakeitimais 2010-07-29 įsak. Nr. D1-665). Žala aplinkai apskaičiuota atsižvelgiant į želdinių skersmenis (cm) kelmuose bei želdinių būklę (tai užfiksuota 2014-03-31 savavališkai nukirstų saugotinų medžių, krūmų, augančių ne miško žemėje, apmatavimo duomenų lape). Želdinių skersmenis atmatavo ir jų būklę nustatė kompetentinga Departamento inspektorė, turinti tam reikalingą išsilavinimą, atsakovė su matavimais sutiko ir pasirašė 2014-03-31 savavališkai nukirstų saugotinų medžių, krūmų, augančių ne miško žemėj,e apmatavimo duomenų lape, kuriame nurodyta, jog nukirsti medžiai buvo žali.Atsakovė žalą gamtai padarė 2014-03-31, todėl teismas negalėjo vadovautis 2016 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. D1-52 , kuris pakeitė 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343 patvirtintus Želdiniu atkuriamosios vertės įkainius, pagal kurių 2 priedo 1 punktą buvo išskirta medžių būklė: gera, patenkinama, nepatenkinama ir bloga. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog byloje neįrodyta bloga nukirstų medžių būklė, jog ji buvo kitokia nei užfiksuota 2014-03-31 savavališkai nukirstų saugotinų medžių, krūmų, augančių ne miško žemėje, apmatavimo duomenų lape. Atsakovė neteikė pirmosios instancijos teismui savo procesiniuose dokumentuose prašymo sumažinti jos padarytos žalos dydį CK 6.251 str. 2 d. nustatytais pagrindais, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo tokį prašymo nagrinėtgi. CPK 312 str. numato, jog draudžiama apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, todėl kolegija neturi teisinio pagrindo tenkinti šią apeliacinio skundo dalį.Įvertinusi anksčiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-04-11 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.