Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Larisa Šimanskienė, sekretoriaujant Agnei Jakulytei, dalyvaujant ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovei Laurai Vitosienei, atsakovės I. Ž. atstovei advokatei Irenai Barauskaitei, trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Nova“ atstovui advokatui Sauliui Tamošaičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovei I. Ž. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Nova“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės 3341,61 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad atsakovė 2014-03-31 neturėdama Palangos miesto savivaldybės administracijos leidimo saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams, žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), organizavo saugotinų želdinių, naikinimo darbus. Dėl šių atsakovės veiksmų buvo sunaikintos 5 vakarinės tujos (augančios medžiais) ir 6 europiniai kėniai. Atsižvelgiant į tai, atsakovė privalo atlyginti savo neteisėtais veiksmais padarytą 3341,61 Eur (11538,00 Lt) žalą. Ieškovas nurodė, kad atsakovei buvo pateikta pretenzija, kuria pasiūlyta geranoriškai atlyginti padarytą žalą, tačiau atsakovė žalos iki šiol nėra atlyginusi. Teismo posėdžio metu ieškovo atsakovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad atsakovė savo veiksmais sunaikino savo žemės sklype augusius saugotinus želdinius. Dėl tokių atsakovės veiksmų buvo padaryta žala aplinkai, kurią atsakovė turi atlyginti.

Atsakovė atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono Aplinkos apsaugos departamento Palangos miesto agentūros 2014-04-29 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.(4)- LT5-14 AM 105670 jai paskirta 210,00 Lt bauda už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 78 straipsnio 1 dalyje padarymą, t.y. už tai, kad ji neturėdama Palangos miesto savivaldybės administracijos leidimo saugotinų medžių ir krūmų kirtimui, žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), organizavo saugotinų želdinių nupjovimą ir šiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkosauginius norminius aktus. 2014-04-29 nutarimą ji skundė, tačiau Klaipėdos apygardos teismas išnagrinėjęs jos apeliacinį skundą nurodė, kad paskirta 210,00 Lt bauda už medžių kirtimą be leidimo artima minimumui. Atsakovė nurodo, kad šiuo atveju yra svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog ji organizavo džiūstančių želdinių stuobrių, kurie augo jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, pašalinimą, o Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-01-31 įsakymo Nr. Dl-87 12 punkte nustatyta, kad saugotinų medžių ir krūmų vertė neatlyginama, kai darbus vykdo žemės ir želdinių savininkas. Ji pašalino jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype džiūstančius nugenėtus medžius, kurie buvo likę su ne daugiau kaip trimis - keturiomis šakomis po augalų genėjimo, kurį 2013 metų spalio mėnesio pabaigoje - lapkričio mėnesio pradžioje atliko darbininkai, kloję šaligatvio plyteles (duomenys neskelbtini). Nei UAB „Nova“, nei „Palangos komunalinis ūkis“ leidimo genėti minėtus želdinius neturėjo. Atsakovė nurodo, jog ieškovas nevertino ir neužfiksavo, kokios būklės buvo augalai po apgenėjimo, ir neatsižvelgė į aukščiau nurodytas aplinkybes, todėl nėra aišku, koks yra padarytos žalos dydis bei, kas yra kaltas dėl žalos atsiradimo. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Paaiškino, kad 2013 metų spalio mėnesį – lapkričio mėnesį UAB „Nova“ atliko šaligatvio, esančio (duomenys neskelbtini), keitimo darbus, įskaitant ir šaligatvio, esančio priešais atsakovei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), keitimą. Atsakovės žemės sklype palei minėtą šaligatvį augo želdiniai – tujos ir kėniai, kurių šaknys buvo išklaipiusios senąsias šaligatvio trinkeles, todėl trečiojo asmens darbuotojai, norėdami pakeisti senas trinkeles naujomis, turėjo nukapoti augalų šaknis. Be to, želdinių šakos buvo užgulusios šaligatvį, todėl darbuotojai šakas apgenėjo. Dėl šių trečiojo asmens darbuotojų veiksmų augalai pradėjo džiūti ir atsakovė nusprendė juos nukirsti. Atsakovės atstovė pažymėjo, kad žala aplinkai atsirado būtent dėl trečiojo asmens darbuotojų, o ne atsakovės veiksmų. Be to, atsakovės pašalinti želdiniai buvo blogos būklės – sausuoliai, todėl ieškovės nurodytas žalos dydis yra vertintinas kaip nepagrįstas.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Nova“ nurodė, kad trečiojo asmens darbuotojai želdinių, esančių atsakovei priklausančiame žemės sklype, genėjimo darbų neatliko. Atsakovė nurodo, kad medžiai buvo nukirsti, kadangi jie buvo nudžiūvę, tačiau byloje nėra pateikta įrodymų, pagrindžiančių šias aplinkybes. Be to, netgi nagrinėjamu atveju nustačius, kad medžiai buvo nudžiūvę, nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog tai atsitiko būtent dėl trečiojo asmens veiksmų, o ne kitų aplinkybių – šalčio, medžio parazitų ir kt. Trečiasis asmuo taip pat pažymėjo, jog šiuo atveju prašoma priteisti žala pasireiškė ne medžių genėjimu, o jų iškirtimu. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovas su ieškiniu sutiko. Paaiškino, kad trečiojo asmens darbuotojai atliko šaligatvio, esančio (duomenys neskelbtini), remonto darbus ir keitė senas šaligatvio trinkeles naujomis, tačiau atsakovės sklype esančių želdinių negenėjo, šaknų nekirto.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso 388/749 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Palangos miesto agentūros 2014-04-29 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.(14)- LT5-14 AM 105670 atsakovei paskirta 210,00 Lt bauda už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 78 straipsnio 1 dalyje padarymą. Palangos miesto apylinkės teismas 2014-08-14 nutartimi administracinėje byloje Nr. II-17-973/2014 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Palangos miesto agentūros 2014-04-29 nutarimą paliko nepakeistą. Klaipėdos apygardos teismas 2014-10-13 nutartimi Palangos miesto apylinkės teismo 2014-08-14 nutartį paliko nepakeistą. Pagal ieškovės 2014-04-29 aplinkai padarytos žalos skaičiavimą aplinkai (kraštovaizdžiui) padaryta 11538,00 Lt žala. Ieškovė pateikė atsakovei 2014-04-29 pretenziją dėl 11538,00 Lt žalos atlyginimo.

Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Civilinės atsakomybės teisiniai santykiai gali atsirasti tik tuomet, kai nustatomos visos atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltė, tais atvejais, kai ją reikia įrodinėti. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Žala (nuostoliai) yra asmens turto netekimas, pakenkimas tam tikram objektui, dėl ko mažėja objekto ekonominė vertė, prarandamos jo kokybinės savybės. Žala atsiranda kaip tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos), taip pat negautos pajamos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai; jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Žala nepreziumuojama, todėl jos faktą ir dydį privalo įrodyti ieškovas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Palangos miesto agentūros 2014-04-29 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.(14)- LT5-14 AM 105670 atsakovei paskirta 210,00 Lt bauda už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 78 straipsnio 1 dalyje padarymą, t.y. už tai, kad atsakovė neturėdama Palangos miesto savivaldybės administracijos leidimo saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams, žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), organizavo saugotiniems priskirtų želdinių, naikinimo darbus. Pažymėtina, kad Palangos miesto apylinkės teismas 2014-08-14 nutartimi administracinėje byloje Nr. II-17-973/2014 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Palangos miesto agentūros 2014-04-29 nutarimą paliko nepakeistą. Teismas 2014-08-14 nutartyje konstatavo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-03-12 nutarimo Nr. 206 3 punkte nurodyta, kad medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, jeigu jie atitinka bent vieną iš šių kriterijų: 3.1 p. auga kurortų apsaugos zonoje, išskyrus privačias namų valdas, mėgėjiškų sodų teritorijų individualius sodo sklypus, deklaruotus laukus; 3.2. p. auga kultūros paveldo objektų teritorijoje ir jos apsaugos zonoje, išskyrus natūraliai išaugusius medžius; 3.9 p. auga privačiose žemės valdose miestuose ir miesteliuose, išskyrus augančius paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose, privačiose namų valdose ir mėgėjiškų sodų teritorijų individualiuose sodo sklypuose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-01-31 įsakymu Nr. D1-87 „Dėl Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ – saugotini medžiai kertami savivaldybės išduotą leidimą, išskyrus 10 punkte nurodytus atvejus. Šios bylos nagrinėjamu atveju 10 punkte nurodytų aplinkybių nebuvo, todėl leidimas kirsti medžius buvo reikalingas. Šio įsakymo 4 p. nurodyta, kad saugotini medžiai ir krūmai neatlyginamai gali būti kertami (šalinami) šiais atvejais, kai auga arti pastatų ir tamsina langus, gadina pamatus, kelia grėsmę pastatui, eismui, yra nudžiūvę, yra pažeisto medžių gyvybinės funkcijos. Šio įsakymo 5 p. įtvirtina, jog saugotini medžiai ir krūmai 4 punkte išvardintais atvejais gali būti kertami tik įvertinus jų būklę natūroje. Pažymėtina, kad tokį vertinimą atlieka ne pažeidėjas, o savivaldybė, kuri turi teisę pasitelkti prie savivaldybės sudarytą Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisiją. Nupjautų medžių komisija neapžiūrėjo, kadangi apžiūros metu jie jau buvo nukirsti. Manydama, kad medžiai yra beverčiai, ar dėl kitokių priežasčių šalintini, I. Ž. privalėjo kreiptis į savivaldybę, kuri būtų įvertinusi jų būklę ir nustačiusi jų šalinimo atlygintinumo ir neatlygintinumo klausimą. Klaipėdos apygardos teismas 2014-10-13 nutartimi Palangos miesto apylinkės teismas 2014-08-14 nutartį paliko nepakeistą. Taigi atsakovės neteisėti veiksmai yra konstatuoti įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais.

Siekiant išspręsti tarp šalių kilusį ginčą, nagrinėjamu atveju nepakanka konstatuoti, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, t.y. kad ji neturėdama Palangos miesto savivaldybės administracijos leidimo saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams, organizavo saugotiniems priskirtų želdinių, naikinimo darbus. Taip pat būtina nustatyti, ar dėl atsakovės veiksmų buvo padaryta žala, t.y. nustatyti priežastinį ryšį tarp atsakovės veiksmų ir patirtos žalos. Atsakovė nurodo, kad žala atsirado dėl trečiojo asmens veiksmų, t.y. dėl to, kad trečiojo asmens darbuotojai keisdami priešais jos žemės sklypą esančio šaligatvio trinkeles apgenėjo minėtų želdinių šakas, nukirto šaknis, todėl minėti medžiai nudžiūvo ir juos kertant jau buvo beverčiai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pagal teisės doktriną ir formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. Vilniaus universiteto Santariškių klinikos; bylos Nr. 3K-3-556/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T., J. A. P. v. Lietuvos Respublika, V. J.; bylos Nr. 3K-3-518/2006) priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmame etape, naudojant conditio sine qua non testą (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija), nustatomas faktinis priežastinis ryšys. Šiame etape sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (deliktinės atsakomybės ribas siaurinanti priežastinio ryšio teorija). Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą. Taip pat svarbi yra atsakomybės prigimtis ir įprasta gyvenimiška rizika.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje G. Š. v. Knygų prekybos valstybinės firmos „Knyga“ Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje UAB „AAA“ v. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-569/2002; kt.) Pabrėžtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius rašytinius įrodymus (prima facie), kuriais patvirtintos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos nebus paneigtos įstatymų nustatyta tvarka (CPK 197 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. G. v. G. A. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-48/2005). Taigi, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą reikalauja, kad prieštaravimai, tiriant bei vertinant byloje surinktus įrodymus ir jų pagrindu nustatant faktines bylos aplinkybes, būtų pašalinti, prieinant teismo vidiniu įsitikinimu pagrįstą išvadą dėl vienų ar kitų teisiškai reikšmingų aplinkybių, kuriomis grindžiamas priimamas galutinis teismo sprendimas. Tačiau pabrėžtina, kad vien tik ta aplinkybė, kad šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, nesudaro pagrindo išvadai, jog bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimta civilinėje byloje D. V. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009).

Vertinant atsakovės nurodytų aplinkybių pagrįstumą pažymėtina, jog bylos duomenimis nustatyta, kad 2013-10-11 tarp UAB „Palangos komunalinis ūkis“ ir trečiojo asmens UAB „Nova“ sudaryta rangos sutartis, pagal kurią trečiasis asmuo įsipareigojo atlikti (duomenys neskelbtini), Palanga, šaligatvio remonto darbus. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovas paaiškino, kad trečiasis asmuo UAB „Nova“ atliko šaligatvio, esančio (duomenys neskelbtini), remonto darbus, tačiau nurodė, kad želdinių negenėjo. Iš byloje esančios (duomenys neskelbtini), Palanga, šaligatvio remonto darbų lokalinės sąmatos matyti, kad augalų genėjimo darbai į sąmatą neįtraukti. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta D. M. paaiškino, kad pažįsta atsakovę ir gyvena Palangoje netoli (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad iki remonto darbų buvęs senas šaligatvis buvo išsiklaipęs, kadangi jo trinkeles buvo iškilnojusios atsakovės želdinių šaknys, o šių augalų šakos dengė šaligatvį. Trečiojo asmens darbuotojai keisdami trinkeles iškapojo šaknis, todėl augalai pradėjo džiūti. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta J. J. paaiškino, kad yra atsakovės kaimynė, gyvena (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad iki remonto darbų buvęs senas šaligatvis buvo išsiklaipęs, kadangi jo trinkeles buvo iškilnojusios atsakovės želdinių šaknys. Trečiojo asmens darbuotojai, norėdami iškloti naujas trinkeles genėjo augalų šakas. Po šio genėjimo želdiniai atrodė prastai. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta S. P. paaiškino, kad yra Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono Aplinkos apsaugos departamento Palangos miesto agentūros vyresnioji valstybinės aplinkos apsaugos inspektorė. 2014-03-31 ji buvo nuvykusi adresu (duomenys neskelbtini), ir nustatė, kad buvo iškirsti saugotini želdiniai. Ji apžiūrėjo ir įvertino likusius kelmus, šalia sudėtas nupjautas šakas ir nustatė želdinių rūšį bei būklę. Liudytoja paaiškino, kad vertinant želdinių būklę buvo vadovaujamasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-06-26 įsakymu Nr. D1-343 „Dėl Želdinių atkuriamosios vertės įkainių patvirtinimo“. Šiuo atveju ji įvertino kelmų ir šakų būklę, žievę, mechaninius pažeidimus, spyglių būklę ir kt. ir tokiu būdu nustatė, kokia medžių būklė, t.y. gera, patenkinama, nepatenkinama ar bloga. Šiuo atveju visi medžiai buvo žali, sausuolių ar džiūstančių medžių nebuvo. Liudytoja taip pat paaiškino, kad visi atsakovės iškirsti medžiai yra saugotini, todėl jų kirtimui buvo reikalingas leidimas, o atsakovė turėjo kreiptis į Palangos miesto savivaldybę dėl leidimo išdavimo. Prieš išduodant leidimą būtų apskaičiuota medžių atkuriamoji vertė, kurią atsakovė būtų turėjusi sumokėti prieš iškertant medžius. Liudytoja paaiškino, jog minėta atkuriamoji vertė yra lygi padarytai žalai, kurią prašo priteisti ieškovė. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju yra labiau tikėtina, kad žala medžiams buvo padaryta dėl atsakovės veiksmų. Visų pirma, nors atsakovė ir byloje liudytojomis apklaustos D. M. ir J. J. nurodė, kad atsakovei atliekant medžių kirtimą jie buvo prastos būklės ir nudžiūvę, tačiau tai nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, kad minėti medžiai buvo blogos būklės ir iš esmės beverčiai, kadangi minėtos liudytojos neturi specialiųjų žinių tokiam vertinimui atlikti. Antra, tiek Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono Aplinkos apsaugos departamento Palangos miesto agentūros savavališkai nukirstų saugotinų medžių, krūmų, augančių ne miško žemėje apmatavimo duomenimis, tiek liudytojos S. P., kuri atliko medžių vertinimą, paaiškinimais teismo posėdžio metu nustatyta, kad iškirsti medžiai nebuvo sausi, visi jie buvo žaliuojantys. Taigi, nėra pagrindo konstatuoti, kad trečiojo asmens darbuotojų galimai atliktas medžių šakų genėjimas ir šakų kirtimas nulėmė jų džiūvimą. Be to, vertinant medžius jų būklė buvo vertinama detaliai, kiekvienas medis įvertintas atskirai, t.y. nustatoma ar šie medžiai yra geros, patenkinamos, nepatenkinamos ar blogos būklės. Atitinkamai nustačius, kad kuris nors medis buvo blogos būklės, pareiga atlyginti žalą atsakovei nebūtu kilusi.

Vienas iš būtinųjų civilinės atsakomybės pagrindų yra žala. Nesant žalos, neįmanomas ir civilinės atsakomybės taikymas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių (CK 6.251 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-03-12 įsakymu Nr. D1-269 patvirtintos Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodikos 22 punktą žala aplinkai, sunaikinus ar sužalojus želdinius (saugotinus ir kitus medžius, krūmus, krūmokšnius, puskrūmius, lianas), žolinę augaliją skaičiuojama pagal Želdinių atkuriamosios vertės įkainius, patvirtintus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343 „Dėl Želdinių atkuriamosios vertės įkainių patvirtinimo“ (toliau – Įkainiai). Medžių atkuriamosios vertės įkainiai taikomi kiekvienam kelmo skersmens centimetrui. Vadovaujantis ginčo metu galiojusia Įkainių redakcija, priskirtina II medžių grupei, todėl taikomas 20,00 Lt atkuriamosios vertės įkainis, Europinis kėnis – III medžių grupei, todėl taikomas 32,00 Lt atkuriamosios vertės įkainis (Įkainių 2.2., 2.3. punktai). Istoriniuose želdynuose, valstybinės reikšmės parkuose, miestų centrinėje dalyje, miestų senojo miesto vietose (pagal Kultūros vertybių apsaugos departamento patvirtintas schemas), miestų ir miestelių parkuose, skveruose augantiems medžiams atkuriamosios vertės įkainiai, nurodyti 2.1–2.4 punktuose didinami 3 kartus. Patenkinamos būklės želdiniams atkuriamosios vertės įkainiai mažinami 25 proc., nepatenkinamos – 50 proc. (Įkainių 13.1 13.2. punktai). Taigi, atsakovės iškirstų geros būklės medžių atkuriamoji vertė yra 2290,32 Eur (7908,00 Lt), t.y. už 5 europinius kėnius 24 cm, 18 cm, 14 cm, 15 cm ir 16 cm skersmens, viso 63 cm (63 cm x 32 Lt x 3 = 6048,00 Lt) ir už 3 vakarines tujas 9 cm, 12 cm ir 10 cm skersmens, viso 31 cm skersmens (31 cm x 20,00 Lt x 3 = 1860,00 Lt). Atsakovės iškirstų patenkinamos būklės medžių atkuriamoji vertė yra 526,53 Eur (1818,00 Lt), t.y. už 1 vakarinę tują 10 cm skersmens (10 cm x 20,00 Lt x 3 – 25 proc) ir 1 europinį kėnį 19 cm skersmens (19 cm x 32,00 Lt x 3) – 25 proc.). Atsakovės iškirstų nepatenkinamos būklės medžių atkuriamoji vertė yra 524,79 Eur (1812,00 Lt), t.y. už 1 europinį kėnį 24 cm skersmens (24 cm x 32,00 Lt x 3) – 50 proc.) ir 3 vakarines tujas 7 cm, 11 cm, 4 cm skersmens (10 cm x 20,00 Lt x 3 – 50 proc).

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas kaip pagrįstas tenkintinas, ieškovui iš atsakovės priteistina 3341,61 Eur žalos atlyginimo.

Ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio l dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį patenkinus atsakovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Patenkinus ieškinį, iš atsakovės 75,00 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Pagal 2014-09-23 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymą Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur. Nustatyta, kad byloje patirta 6,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 6,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės I. Ž. 3341,61 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 3341,61 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-10-05) iki teismo sprendimo įvykdymo ieškovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui.

Priteisti iš atsakovės I. Ž. 75,00 Eur žyminio mokesčio ir 6,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.