- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-03-07
- Bylos Nr.
- I-162-609/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-02553-2016-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Eglė Kiaurakytė
- Pareiškėjas
- S. D.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Kiaurakytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. D. (S. D.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas S. D. (toliau – ir pareiškėjas) prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Tauragės apskrities VPK), jam priteisti 3 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Skunde (b. l. 3-6) nurodė, jog laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 25 d. iki 2014 m. kovo 8 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje (toliau – ir Areštinė) jis buvo laikomas perpildytoje kameroje, pažeidžiant įstatymų nustatytą vienam asmeniui turintį tekti kameros plotą, antisanitarinėmis sąlygomis, kamera neatitiko sveikatos ir higienos normų reikalavimų apšvietimui, vėdinimui, nebuvo džiovyklos, netinkamai įrengtas tualetas, nebuvo spintelės ar lentynėlės tualeto reikmenims pasidėti, per mažas stalas, buvo drėgna, nuo lubų ir sienų byrėjo tinkas, buvo parazitų, graužikų, nebuvo galimybės nusiprausti po šiltu dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę. Teigia, jog dėl netinkamų laikymo Areštinėje sąlygų jis patyrė pažeminimą, dvasinius išgyvenimus, psichologinį diskomfortą, stresą, depresiją, akių, galvos skausmus, pablogėjo jo sveikata, jis kreipėsi į psichologus ir psichiatrus, jam buvo paskirtas gydymas. Mano, jog nurodyti pažeidimai prilyginami kankinimui, nežmoniškoms gyvenimo sąlygoms ir pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnį, Europos žmogaus teisių ir laisvių konvencijos 3 straipsnį. Teigia, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalą. Prašo nesivadovauti atsakovo atsiliepime išdėstytomis aplinkybėmis.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Tauragės apskrities VPK, atsiliepime į skundą (b. l. 9-11) nurodė, jog su skundo reikalavimu nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, jog areštinėse asmenys laikomi, vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintomis Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklėmis (toliau – Taisyklės), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 37:2009) reikalavimais. Pažymi, jog Areštinės visose kamerose tualetai įrengti, vadovaujantis Higienos normos HN 37:2009 20 punktu (kamerose sanitarinis mazgas atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120- 130 cm aukščio pertvara). Pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 380 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos ir eksploatavimo reikalavimų 29 punktą kameroje įrengtas 100x142 cm pločio sanitarinis mazgas su 120-130 cm aukščio pertvara. Tauragės visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose nurodyta, jog kamerų sanitariniuose mazguose yra unitazas, praustuvė, bei veidrodis. Teigiama, jog laikantis Taisyklių 81 punkto reikalavimų, kamerose įrengtos individualios spintelės maisto produktams ir higienos priemonėms laikyti, stalas, suolas arba taburetės, kabliukai drabužiams, sanitarinis mazgas, praustuvė. Pažymi, jog pareiškėjas areštinėje buvo laikomas trumpai, todėl skunde nurodyti pažeidimai pareiškėjui negalėjo sukelti neigiamų išgyvenimų, diskomforto, psichologinės kančios, streso ir sumenkinti pareiškėjo žmogiškojo orumo. Pabrėžia, kad buvimo Areštinėje metu pareiškėjas nesiskundė dėl kamerose laikomų asmenų skaičiaus ir jam tenkančio ploto. Pareiškėjo teiginį, jog jis buvo patalpintas kartu su dar septyniais asmenimis paneigia Areštinės viršininko 2016 m. gruodžio 2 d. tarnybinis pranešimas Nr. 85-PR2-12466, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas buvo laikomas kartu su trimis asmenimis. Teigia, kad Tauragės visuomenės sveikatos centro patikrinimai dėl Higienos normos HN 37:2009 reikalavimų atitikimo buvo atlikti 2014 m. vasario 11 d. ir 2014 m. lapkričio 17 d.. Jų metu Higienos normos HN 37:2009 24 punkto (Policijos areštinės kamerų ir karcerio pakankama oro temperatūra, santykinė drėgmė ir judrumas pateikti lentelėje) pažeidimų nenustatyta. Nurodė, kad 2014 m. vasario 11 d. patikrinimo akte teigiama, kad 4-oje ir 5-oje kamerose mechaninė patalpų vėdinimo sistema veikia. Pažymi, jog kiekvienoje kameroje yra įrengti langai su orlaidėmis, kurias galima atsidaryti. Teigia, jog 2012 metais buvo pradėtas ir atliktas Areštinės kapitalinis remontas, t. y. buvo išdažytos sienos, lubos, kai kuriose kamerose pakeistos grindys, seni čiužiniai pakeisti naujais, suremontuota dušinė. Stalai, esantys kamerose, atitinka nustatytus teisės aktų standartus. Šiuo metu kamerų languose yra įrengtos orlaidės, jos yra skaidraus stiklo, atsidaro. Pažymėjo, kad Areštinėje nuolat vykdoma kenkėjų kontrolė, kurią atlieka specializuota įmonė su kuria yra sudaryta paslaugos teikimo sutartis, todėl Areštinėje yra užtikrinami Higienos normos 53 punkto reikalavimai. Teigia, kad pagal Taisyklių 83 punktą Areštinėje laikomi asmenys yra aprūpinami asmens higienos priemonėmis, tačiau Taisyklėse nenumatyta, kad kamerose turėtų būti virvė išskalbtiems rūbams padžiauti. Pažymi, jog vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymo Nr. 5-V-356 „Dėl teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių patvirtinimo“ visi areštinėje laikomi asmenys turi teisę ne rečiau kaip kartą per savaitę nusiprausti po šiltu dušu, karšto vandens tiekimas kamerose nenumatytas, dušas įrengtas pagal Higienos normos HN 37:2009 28 punkto reikalavimus. Teigiama, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad dėl laikymo sąlygų areštinėje būtų sukeltos neigiamos pasekmės, sveikatos sutrikimai.
Bylos proceso šalys į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio nagrinėjimo laiką ir vietą proceso dalyviai informuoti šaukimais, todėl laikytina, kad bylos proceso šalims apie teismo posėdį pranešta tinkamai. Byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina iš esmės bylos šalims nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl netinkamų jo laikymo Areštinėje sąlygų, atlyginimo priteisimo. Pareiškėjo teigimu, jo patirta neturtinė žala pasireiškė pažeminimu, dvasiniais išgyvenimais, diskomfortu, stresu, depresija, garbės ir orumo pažeminimu, pablogėjusia sveikata.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje (2010 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-614/2010) laikosi nuostatos, jog valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų/neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
Neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri taip pat gali būti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kitą (CK 6. 250 straipsnio 1 dalis). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo būtina nustatyti, kad asmuo tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos.
Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikšmę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymą, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, atlyginimo, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galbūt neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų konkrečią išraišką (galbūt kilsiančias pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1168/2013). Nurodytos nuostatos suponuoja tvirtinimą, kad neturtinės žalos atsiradimui reikalinga nustatyti tokius pat, kaip ir turtinės žalos atlyginimo atveju, būtinus sudėtinius tarpusavyje organiškai susijusius elementus be kurių neturtinės žalos atlyginimas yra negalimas.
Kadangi neturtinė žala kildinama iš netinkamų pareiškėjo laikymo Areštinėje sąlygų, nagrinėjamoje byloje aktualus Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad pagal jo praktiką tik pasiekęs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferą. Šio minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pvz., elgesio trukmės, jo pasekmių fizinei bei dvasinei būklei ir – tam tikrais atvejais – nuo nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei sveikatos būklės. Be to, vertindamas, ar elgesys yra „žeminantis orumą“ 3 straipsnio prasme, EŽTT atsižvelgia į tai, ar juo siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrą asmenį ir ar pasekmių prasme jis nepalankiai paveikė jo ar jos asmenybę su 3 straipsniu nesuderinamu būdu (EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą Peers prieš Graikiją pareiškimo Nr. 28524/95).
Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pažeidimo tąsą, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t..
Vertinant asmenų, kalinimų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgtina į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į bendrą valstybės ekonominę situaciją bei jos piliečių bendrą materialinį lygį; pragyvenimo lygį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-588-858/2015). Taip pat atsižvelgiama ir į teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo pinigais vidurkį (vidutiniškai apie 3-6 Eur už vieną pažeidimo parą, nutartys administracinėse bylose Nr. A-41-442/2015, Nr. A-1009-442/2015, Nr. A-821-442/2015, Nr. A-811-442/2015, Nr. A-801-442/2015, Nr. A-812/442/2015, Nr. A-2711-520/2015, Nr. A-2277-520/2015, Nr. A-2168-520/2015, Nr. A-2029-624/2015, Nr. A-2185-520/2015, vidutiniškai po 8-10 Eur už vieną pažeidimo parą, 2016 m. sausio 21 d. nutartys administracinėse bylose Nr. A-256-442/2016, Nr. A-267-442/2016), kadangi tik taip gali būti įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). Teismas, išsamiai išnagrinėjęs ir įvertinęs pareiškėjo nurodomas reikšmingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigūnų veiksmų teisėtumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2072/2013).
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintos Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklės (toliau – ir Taisyklės) ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (akto redakcija, galiojusi nuo 2009 m. spalio 9 d. iki 2015 m. lapkričio 1 d., toliau – ir Higienos norma HN 37:2009).
Taisyklių 80 punkte nurodyta, kad policijos areštinių kamerose vienam policijos areštinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis kaip 5 kvadratiniai metrai (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas).
Iš Tauragės apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus areštinės viršininko 2016 m. gruodžio 2 d. tarnybinio pranešimo (b. l. 13) matyti, jog kameroje Nr. 8, kurios plotas 16,77 m², pareiškėjas buvo laikomas laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 25 d. iki 2014 m. kovo 5 d. kartu su trimis asmenimis.
Kadangi į bendrą kameros gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas sanitarinio mazgo plotas (1,42 m²), vertintina, jog pareiškėjo buvimo Areštinėje laikotarpiu jam teko 3,84 m² kameros ploto.
Kadangi Tauragės apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus areštinės viršininko 2016 m. gruodžio 2 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 13) nurodyta, jog pareiškėjas kameroje Nr. 8 buvo laikomas kartu su trimis asmenimis, nepagrįstu laikytinas skundo argumentas, jog pareiškėjas negalėjo valgyti sėdėdamas prie stalo, nes kameroje buvo aštuoni asmenys.
Higienos normos HN 37:2009 21-48 punktuose reglamentuoti policijos areštinių įrengimo reikalavimai. Higienos normos HN 37:2009 21 punkte nurodyta, jog policijos areštinės kameroje turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 procentai. Areštinių kamerų ir karcerio dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Policijos areštinės kameros turi būti vėdinamos per langus (orlaides), išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (23 punktas). Policijos areštinių patalpose ant sienų ir lubų paviršių neturi būti pelėsių (48 punktas).
Tauragės visuomenės sveikatos centro 2013 m. lapkričio 11 d. patikrinimo akte Nr. AK-153 (b. l. 41-43) nurodyta jog atlikus operatyvųjį patikrinimą pagal Higienos normos HN 37:2009 reikalavimus, buvo nustatyta, jog kameroje Nr. 8 įrengti neskaidraus stiklo langai, langai su orlaidėmis, kurios yra be stiklo, nesandarūs, mechaninė patalpų vėdinimo sistema neveikia, kameroje ant sienų ir lubų yra pelėsių. Areštinės administracija buvo įpareigota iki 2013 m. lapkričio 29 d. pašalinti Higienos normos HN 37:2009 21,23, 48 punktų pažeidimus.
Kadangi nepateikti įrodymai, jog aukščiau nurodyto operatyvaus patikrinimo metu nustatyti Higienos normos HN 37:2009 21,23, 48 punktų pažeidimai buvo pašalinti, pareiškėjo argumentai dėl Higienos normos HN 37:2009 21-48 punktų pažeidimo laikytini pagrįstais.
Higienos normos HN 37:2009 20 punkte nurodyta, jog policijos areštinės kameroje turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, kuris turi būti atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120-130 cm aukščio pertvara. Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė).
Tauragės visuomenės sveikatos centro 2013 m. rugsėjo 23 d. patikrinimo akte Nr. AK-117 (b. l. 38-40) nurodyta, jog atlikus planinį patikrinimą pagal Higienos normos HN 37:2009 reikalavimus, buvo nustatyta, kad Areštinės kamerose įrengti sanitariniai mazgai, kurie atskirti nuo gyvenamosios paskirties ploto 120 cm aukščio pertvara, sanitariniuose mazguose yra unitazas, praustuvė, nėra veidrodžio.
Tauragės visuomenės sveikatos centro 2013 m. lapkričio 11 d. patikrinimo akte Nr. AK-153 (b. l. 41-43) nurodyta, kad patikrinimo metu nustatyta, jog aštuntoje kameroje nėra pažeisti Higienos normos HN 37:2009 20 punkto reikalavimai.
Įvertinus tai, kad sanitariniai mazgai atskirti nuo gyvenamosios paskirties ploto 120 cm aukščio pertvara, sanitariniame mazge yra unitazas, praustuvė, be to, nustatyta, jog aštuntoje kameroje nėra pažeisti Higienos normos HN 37:2009 20 punkto reikalavimai, skundo argumentas, kad sanitarinis mazgas buvo įrengtas netinkamai laikytinas nepagrįstu.
Skundo argumentas, kad kameroje buvo graužikų ir buitinių parazitų, paneigia byloje pateiktas vabzdžių kontrolės darbų atlikimo žurnalas (b. l. 19), kuriame nurodyta, jog 2014 m. vasario 12 d., kovo 12 d. areštinėje kenkėjų nepastebėta.
Higienos normos HN 37:2009 58 punkte numatyta, jog lovos skalbiniai, rankšluosčiai ir kiti skalbiniai skalbiami viešojoje skalbykloje. Tauragės visuomenės sveikatos centro 2014 m. vasario 11 d. patikrinimo akte Nr. AK-1 (b. l. 15-16) nurodyta, jog lovos skalbiniai, rankšluosčiai ir kiti skalbiniai skalbiami viešoje skalbykloje. Teisės aktais nereglamentuota, kad areštinės kamerose būtų skirta vieta išskalbtiems rūbams padžiauti. Higienos normos HN 37:2009 60 punkte numatyta, jog policijos areštinėse laikomi asmenys privalo prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę.
Areštinėje laikomų asmenų naudojimosi dušu registras (b.l. 44,45) patvirtina, jog kameroje Nr. 8 laikomi asmenys, tarp kurių ir pareiškėjas S. D., 2014 m. vasario 28 d. buvo duše, todėl nepagrįstu laikytinas skundo argumentas, jog buvo pažeisti Higienos normos HN 37:2009 60 punkto reikalavimai. Pažymėtina, jog Higienos normoje HN 37:2009 nėra įtvirtinto reikalavimo duše pakabinti užuolaidas.
Administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Kitaip tariant, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi (atsižvelgiama) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 9 paras Areštinėje pareiškėjas buvo laikomas pažeidžiant Taisyklių 80 punkte nurodytą vienam asmeniui turintį tekti kameros plotą. Nepaneigta, kad pareiškėjo buvimo Areštinėje laikotarpiu kamera Nr. 8, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, neatitiko Higienos normos HN 37:2009 21, 23, 48 punktų reikalavimų. Vadovaujantis Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalimi, CK 6.250 straipsniu bei teismų praktikoje suformuluotais patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamaisiais kriterijais, pareiškėjo patirta žala vertintina pinigais, atsižvelgiant į pareiškėjo buvimo Areštinėje trukmę, pažeidimų pobūdį, jų intensyvumą, aplinkybę, jog nėra įrodyta, jog Areštinės pareigūnai būtų sąmoningai siekę pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo patirta neturtinė žala vertintina 130 Eur.
Nors pareiškėjas teigia, kad dėl netinkamų laikymo Areštinėje sąlygų sutriko jo sveikata, byloje duomenų, jog pareiškėjo skunde nurodyti sveikatos sutrikimai buvo jo laikymo Areštinėje ginčo laikotarpiu pasekmė. Kadangi tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1506/2014), kitoje dalyje skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 130 Eur (vieno šimto trisdešimties eurų) neturtinės žalos atlyginimą S. D. (S. D.).
Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.