- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-27
- Bylos Nr.
- e2S-313-340/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-34363-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tatjana Žukauskienė
- Atsakovas
- UAB „Submarine Food”
- Ieškovas
- UAB „Submarine NT“
- Kategorijos
- 3.3.2.2Pirmosios instancijos teismo teisė sutikti su atskiruoju skundu ir pačiam panaikinti skundžiamą nutartį
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.5.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB „Submarine Food” atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Submarine NT“ ieškinį atsakovei UAB „Submarine Food“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovė pateikė teismui ieškinį, prašydama jį nagrinėti dokumentinio proceso tvarka ir priteisti iš atsakovės 23 947,43 Eur skolos, 861,62 Eur delspinigių, 4 000,00 Eur negrąžintos paskolos sumos, 195,95 Eur paskolos palūkanų, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. 2016 m. rugsėjo 27 d. preliminariu sprendimu ieškovės UAB „Submarine NT“ ieškinys patenkintas visiškai, atsakovė įpareigota per dvidešimt dienų įvykdyti preliminarųjį sprendimą arba preliminarų sprendimą priėmusiam teismui pateikti motyvuotus prieštaravimus.2016 m. lapkričio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gauti atsakovės UAB „Submarine Food“ prieštaravimai dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. priimto preliminaraus sprendimo. Prieštaravimuose atsakovė nurodė, jog preliminarų sprendimą gavo 2016 m. spalio 31 d.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 24 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovės UAB „Submarine Food“ prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo. Teismas nurodė, jog atsakovės vadovui A. L. ieškinys ir preliminarus sprendimas buvo įteiktas 2016 m. spalio 24 d., nors atsakovė prieštaravimuose teigia, kad preliminarų sprendimą gavo 2016 m. spalio 31 d. Teismas konstatavo, jog terminas prieštaravimams pareikšti yra praleistas, o atsakovė prieštaravimuose nenurodė jokių priežasčių, kodėl jį praleido.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai
Apeliantė UAB „Submarine Food” atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį kaip nepagrįstą ir atnaujinti atsakovės dėl svarbių priežasčių praleistą terminą prieštaravimams dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. preliminaraus sprendimo pareikšti; priteisti atsakovės naudai iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė šiuos atskirojo skundo argumentus:Šalys po preliminaraus sprendimo priėmimo vedė derybas dėl galimybės ginčą išspręsti taikiai ir sudarė Mokestinės nepriemokos perėmimo sutarties projektą, pagal kurį atsakovė siekė perimti 13 000 Eur ieškovės įsiskolinimą ir tarėsi dėl jo mokėjimo grafiko išdėstymo 24 mėnesiams, taip pat tarėsi dėl skolos mokėjimo grafiko sudarymo. Dėl nurodytų aplinkybių, atsakovė tikėjosi ginčą išspręsti taikiai ir praleido nustatytą terminą prieštaravimams pateikti dėl svarbių priežasčių;Nei nagrinėjant bylą, nei gavus preliminarų sprendimą, atsakovė nebuvo atstovaujama kvalifikuoto teisininko. Kadangi teisinių paslaugų sutartis su advokatu sudaryta tik 2016-11-16, atsakovei iki tol nebuvo suteikta efektyvi teisinė pagalba vedat derybas, ginant pažeistus interesus;Teismui dėl formalių trūkumų atsisakius atnaujinti atsakovės dėl svarbių priežasčių praleistą terminą prieštaravimams pateikti, būtų užkirstas kelias visapusiškam bylos išnagrinėjimui, atsižvelgiant į atsakovės argumentus, bet ir galimai paneigtas konstitucinis teisinės valstybės principas.Ieškovė UAB „Submarine NT“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė šiuos atsiliepimo argumentus:Atsakovės nurodyti argumentai nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumu;Atsakovė netinkamai pasinaudojo/nesinaudojo jai suteikiamomis procesinėmis teisėmis ir pareigomis, kadangi prieštaravimai dėl preliminaraus sprendimo buvo pateikti akivaizdžiai praleidus nustatyta terminą, o prašymas atnaujinti praleistą terminą teismui nebuvo pateiktas;Atsakovė, pateikdama prieštaravimus, siekė suklaidinti teismą, nurodydama, kad preliminarų sprendimą gavo tik 2016 m. spalio 31 d., o ne 2016 m. spalio 24 d.;Šalių vedamos derybos dėl taikos sutarties sudarymo neatleidžia atsakovės nuo teismo nustatytų procesinių terminų laikymosi. Dėl taikaus susitarimo galimybių su atsakove buvo deramasi tik iki 2016 m. spalio 26 d., ką patvirtina pačios atsakovės į bylą pateiktas susirašinėjimas;Aplinkybė, kad teisinių paslaugų sutartis su advokatu buvo sudaryta tik 2016-11-16, nelaikytina svarbia priežastimi atnaujinti praleistą terminą. Atsakovė nenurodė, kokios priežastys jai sutrukdė kreiptis teisinės pagalbos per teismo nustatytus procesinius terminus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. (CPK 329 str., 338 str.). Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti atsakovės UAB „Submarine Food“ prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatymo nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų. Proceso koncentracijos ir ekonomiškumo tikslais civilinio proceso įstatymas įvairiems procesiniams veiksmams atlikti nustato proceso terminus. Vadovaujantis CPK 430 straipsnio 1 dalimi, atsakovo prieštaravimai dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo turi būti pateikti raštu per dvidešimt dienų nuo preliminaraus sprendimo įteikimo dienos. CPK 430 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu prieštaravimai pareiškiami praleidus dvidešimties dienų terminą teismas juos priimti atsisako.Byloje nustatyta, jog 2016 m. rugsėjo 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo priimtas preliminarus sprendimas, kuriuo iš atsakovės priteista 23 947,43 Eur skolos, 861,62 Eur delspinigių, 4 000,00 Eur negrąžintos paskolos sumos, 195,95 Eur paskolos palūkanų, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidos. 2016 m. lapkričio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gauti atsakovės UAB „Submarine Food“ prieštaravimai dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. priimto preliminaraus sprendimo. Prieštaravimuose atsakovė nurodė, jog preliminarų sprendimą gavo 2016 m. spalio 31 d.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 24 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovės UAB „Submarine Food“ prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo. Savo sprendimą teismas grindė tuo, kad terminas prieštaravimams pareikšti yra praleistas, o atsakovė prieštaravimuose nenurodė jokių priežasčių, kodėl jį praleido.Pateiktu atskiruoju skundu apeliantė iš esmės neginčijo pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad ji praleido įstatyme numatytą terminą prieštaravimams dėl preliminaraus sprendimo pareikšti, tačiau prašė praleistą terminą atnaujinti, kadangi jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vadovaujantis CPK 78 straipsnio 1 dalimi, asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Pareiškimas dėl termino atnaujinimo turi būti motyvuotas. Prie pareiškimo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys praleisto termino atnaujinimo būtinumą (CPK 78 straipsnio 4 dalis). Aplinkybę, jog terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, apeliantė iš esmės grindžia aplinkybėmis, jog šalys derėjosi ir bandė ginčą išspręsti taikiai bei aplinkybe, jog atsakovė nebuvo atstovaujama kvalifikuoto teisininko, todėl jai nebuvo suteikta efektyvi teisinė pagalba vedat derybas bei ginant pažeistus interesus. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, minėtos aplinkybės nepripažintinos svarbiomis.Pažymėtina, jog įstatymas neįvardija, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Įstatymo sąvoka ,,svarbios priežastys“ yra vertinamoji, todėl teismas turi šį klausimą spręsti atsižvelgdamas į procesinių terminų instituto paskirtį, ginčo esmę, bylos reikšmę skundo pateikėjui, jo asmenines savybes, jo veiksmus po ginčo išnagrinėjimo bei kitas faktines aplinkybes. Spręsdamas ar suinteresuoto asmens nurodytos termino praleidimo priežastys yra svarbios, teismas privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais. Atkreiptinas dėmesys, kad termino atnaujinimas yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, yra palikta teismo diskrecijai. Termino atnaujinimo klausimas kiekvienu atveju turi būti sprendžiamas individualiai, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, besiskundžiančios šalies elgesį procese, į jos sąžiningumą naudojantis suteiktomis procesinėmis teisėmis.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyta aplinkybe, jog netgi ir vedant derybas dėl taikos sutarties sudarymo, šalys nėra atleidžiamos nuo joms tenkančių procesinių pareigų. Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, jog atsakovė būtų kreipusis į teismą su prašymu pratęsti terminą prieštaravimams pateikti dėl to, jog šalys derėjosi dėl galimybės ginčą išspręsti taikiai. Vadinasi, pirmosios instancijos teismui tokia informacija netgi nebuvo žinoma, todėl šis pagrįstai atsisakė priimti prieštaravimus, kaip pateiktus praleidus CPK 430 straipsnio 5 dalyje nustatytą terminą. Be to, ieškovė nurodė, kad dėl taikaus susitarimo galimybių su atsakove buvo deramasi tik iki 2016-10-26. Minėtas aplinkybes patvirtina pačios apeliantės pateiktas šalių susirašinėjimas. Dėl išdėstyto konstatuotina, kad atsakovė turėjo galimybę pateikti prieštaravimus laiku, tačiau to nepadarė. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad bylos šalys, siekdamos tinkamai įgyvendinti savo procesines teises, negali būti visiškai pasyvios, pagal CPK 7 str. 2 d. privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra ne kartą konstatuota, kad juridiniam asmeniui keliami didesni atidumo, rūpestingumo reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2008; 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2010; kt.). Apeliantės nurodyta aplinkybė, kad ji nebuvo atstovaujama kvalifikuoto teisininko, todėl jai nebuvo suteikta efektyvi teisinė pagalba vedat derybas bei ginant pažeistus interesus, neatleidžia atsakovės nuo pareigos laikytis CPK 430 straipsnyje įtvirtinto termino prieštaravimams dėl preliminaraus sprendimo pateikti. Be to, atsakovė nenurodė, dėl kokių priežasčių negalėjo kreiptis į teisininkus anksčiau. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta apeliantės argumentus, jog teismui dėl formalių trūkumų atsisakius atnaujinti atsakovės dėl svarbių priežasčių praleistą terminą prieštaravimams pateikti, būtų užkirstas kelias visapusiškam bylos išnagrinėjimui ir galimai paneigtas konstitucinis teisinės valstybės principas, kadangi minėtas skundo argumentas nėra paremtas jokiais rašytiniais įrodymais ar apeliantės paaiškinimais. Konstatuotina, jog įstatyme įtvirtinto procesinio termino praleidimas negali būti vertinamas kaip formalus trūkumas. Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).Teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos 2016 m. lapkričio 24 d. nutarties, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi išdėstytais argumentais ir CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 d. 1 p., 339 straipsniu, teismas
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.