Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2018-03-16 · Civilinė byla Nr. 2YT-4163-639/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-03-16
Bylos Nr.
2YT-4163-639/2018
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-01642-2018-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Saulius Zajarskas
Pareiškėjas
A. R.
Suinteresuotas asmuo
VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“, uždarajai akcinei bendrovei „Bitė Lietuva“
Civilinė byla Nr.2YT-4163-639/2018(Proceso Nr. 2-06-3-01642-2018-5)Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.7.1.; 3.4.5.11.
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. kovo 16 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Saulius Zajarskas,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. R. skundą dėl antstolio veiksmų suinteresuotiems asmenims VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“, uždarajai akcinei bendrovei „Bitė Lietuva“ antstoliui Aleksandrui Selezniovui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose gautas antstolio A. Selezniovo 2018 m. vasario 26 d. patvarkymas Nr. S1c-16257 dėl skundo pateikimo, kuriuo teismui perduotas pareiškėjo A. R. skundas dėl antstolio Aleksandro Selezniovo veiksmų. Pareiškėjas nurodo, kad pagal antstolio patvarkymą dėl skolos išieškojimo, iš pareiškėjo išieškomos visos lėšos, Alytaus pataisos namų banko sąskaitoje, atidarytojo A. R. vardu, kurias būtų galima naudoti savo reikmėms. Atsižvelgiant į tai, prašo panaikinti antstolio patvarkymą dalyje, dėl visų lėšų arešto, paliekant 1 MMA dydžio pinigines lėšas sąskaitoje ir leisti disponuoti 380 Eur piniginių lėšų suma, skirta būtiniausioms prekėms įsigyti.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo UAB „Bitė Lietuva“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad skolininko A. R. skundai yra nepagrįstas ir prašo jį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

susipažinus su vykdomųjų bylų medžiaga, matyti, kad antstolio žinioje yra vykdomoji byla Nr.0010/09/00086 pradėta 2008 m. liepos 24 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-5072-676/2008 dėl 192,59 Eur skolos ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko A. R., išieškotojo UAB „Bitė Lietuva“ naudai. Taip pat antstolio žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0010/04/00329 pradėta vykdyti pagal 2003 m. spalio 24 d. VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ išduotą nutarimą Nr. 3-1-115 dėl 5,79 Eur skolos išieškojimo iš skolininko A. R., išieškotojo VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“. Taip pat antstolis vykdo priverstinį skolos išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0010/06/00472, kurioje vykdomas išieškojimas pagal 2005 m. lapkričio 8 d. VšĮ “Klaipėdos keleivinis transportas“ priimtą nutarimą Nr. 17501 dėl 2,90 Eur skolos išieškojimo iš skolininko A. R., išieškotojo VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ naudai.

Vykdymo proceso metu nustatyta, kad skolininkas A. R. atlieka laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose. 2016 m. rugsėjo 2 d. priimtas patvarkymas Nr. S1a-61220 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kuris pateiktas Alytaus pataisos namams (vykd. b. Nr. 010/09/00086, l. 39). Minėtu patvarkymu antstolis areštavo bendrai 272,08 Eur skolos sumą ir 240,93 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 513,01 Eur, pateksiančių ir esančių Alytaus pataisos namų sąskaitoje, priklausančių pareiškėjui A. R. ir įpareigojo areštuotas lėšas pervesti į patvarkyme nurodytą antstolio A. Selezniovo depozitinę sąskaitą (vykd. b. l. 39). Minėtame patvarkyme antstolis nurodė, kad išieškojimas iš darbo užmokesčio bei jam prilyginamų išmokų bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų, turi būti atliekamas, paliekant skolininkui sąskaitoje piniginių lėšų sumą lygią Vyriausybės nustatytai vienai minimalios mėnesinės algos sumai paliekant skolininkui sąskaitoje piniginių lėšų sumą lygią Vyriausybės nustatytai vienai minimalios mėnesinės algos sumai. 2018 m. vasario 19 d. skolininkas A. R. kreipėsi į antstolį su skundu, prašydamas, panaikinti piniginių lėšų areštą, taikoma jo sąskaitai, esančiai Alytaus pataisos namuose, nurodydamas, kad antstolis nurašo visas lėšas patenkančias į pareiškėjo vardu atidarytą sąskaitą, nepaisant viršija ar ne 1 MMA, todėl pareiškėjui nelieka piniginių lėšų net būtiniausių daiktų įsigijimui. Antstolis minėto prašymo netenkino ir 2018 m. vasario 26 d. skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo skolininkas prašo panaikinti piniginių lėšų neviršijančių 1 MMA įkalinimo įstaigoje areštą, pardavė nagrinėti teismui.

Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str.). Tais atvejais, kai teismo sprendimas nevykdomas, asmuo, kurio naudai jis priimtas, gali prašyti įvykdyti sprendimą priverstinai. Teismo sprendimų vykdymo funkcijas atlieka antstolis, t. y. valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė yra pavedusi atlikti vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Antstolis jam pateiktus vykdyti vykdomuosius dokumentus vykdo laikydamasis Civilinio proceso kodekso, Sprendimų vykdymo instrukcijos bei kitų jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatytos tvarkos. Pagal CPK 634 straipsnio 2 dalį antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, todėl tik imantis visų CPK numatytų priverstinio vykdymo priemonių gali būti pasiekti vykdymo proceso tikslai ir uždaviniai. Tokios pozicijos laikosi ir Klaipėdos apygardos teismas (žr. 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis Nr. 2S-1166-479/2015).

CPK 664 straipsnis numato išieškojimo iš skolininkui priklausančio turto eiliškumą, pagal kurį pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai, o antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto (CPK 664 str. 1 d., 2 d.). Pagal CPK 668 straipsnio 1 dalį vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šių reikmenų sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje.

Pareiškėjas pateiktu skundu prašo panaikinti piniginių lėšų, esančių pataisos namų sąskaitoje, ir neviršijančių 1 MMA areštą.

Civilinio proceso kodekso 688 straipsnio 1 dalis numato, kad siekiant kuo efektyviau ir sparčiau įvykdyti vykdomuosius dokumentus, vykdymo procese antstoliui suteikta teisė išieškojimą nukreipti į skolininko pinigų sumas ar kitokį turtą, esantį pas trečiuosius asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų.

Civilinio proceso kodekso 668 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad negali būti išieškoma iš turto, kuris yra būtinas skolininko pragyvenimui, be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016-03-23 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, kurioje buvo sprendžiama dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo ir įstatyme nustatytų apribojimų išieškoti iš fizinių asmenų turto aiškinimo ir taikymo, konstatuota, kad teisės aktuose nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų, todėl nutartyje pripažinta, kad antstolė ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, kad bausmę atliekantys asmenys yra aprūpinami apranga ir maistu, kaip galinčia pateisinti įstatyme nustatytų išieškojimo apribojimų nesilaikymą.

Iki paminėtos kasacinio teismo nutarties priėmimo, teismų praktikoje buvo laikomasi nuostatos, kad laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų lėšos, esančios laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (pervedamos, pvz.: artimųjų kaip parama), nepatenka į Civilinio proceso kodekso 668 straipsnio 1 dalyje nurodyto turto sąrašą, iš kurio negali būti išieškoma. Pagal šiuo metu kasacinio teismo formuojamą praktiką, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto. Tokiu atveju išieškojimas iš skolininko turto gali būti vykdomas tik iš pinigų sumos, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA.

Minėtoje nutartyje pažymėta, kad CPK 668 straipsnyje nustatytas vieno MMA dydžio išskaitų ribojimas yra aktualus tik išieškant iš skolininko turto, įskaitant ir pinigų sumas, iš kurio išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų atlikimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA (tokios pozicijos laikosi ir Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1000-826/2017).

CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2017 m. gruodžio 19 d. konstatavo, kad kasacinis teismas nutartyje Nr. 3K-3-154-313/2016, atsižvelgdamas į tai, kad CPK 733 straipsnio, kuriame įtvirtintos bendrosios išieškojimo iš skolininko pajamų tvarkos nuostatos, įtvirtinta, kad išieškojimas nukreipiamas ne tik į darbo užmokestį, bet ir į kitas pajamas, tačiau nepateikta kitų pajamų sąvoka, ir nesant šios sąvokos apibrėžimo kituose CPK LI skyriaus straipsniuose pagrįstai ir tinkamai išaiškino, kad nors CPK 737 straipsnyje pateiktas skolininko pajamų, prilyginamų darbo užmokesčiui, sąrašas, kuris neapima tokios pajamų kategorijos kaip kitų asmenų pervedamos ar (ir) išmokamos lėšos, tačiau ši aplinkybė nereiškia, kad tokios lėšos nėra priskiriamos kitų pajamų, į kurias gali būti nukreiptas išieškojimas, kategorijai.

Minėta Išplėstinė teisėjų kolegija civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017 konstatavo, kad turi būti formuluojama tokia vykdymo proceso teisės normų, reglamentuojančių išieškojimo iš skolininkams fiziniams asmenims priklausančių pajamų tvarka, aiškinimo ir taikymo taisyklė: skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio iškaitų dydį, nuostatas.

Antstolis Aleksandras Selezniovas Alytaus pataisos namams pateiktame 2016 m. rugsėjo 2 d. patvarkyme dėl skolos išieškojimo, vadovaudamasis išieškojimą iš pajamų reglamentuojančiomis CPK 733–743 straipsnių normomis, nurodė, kad reikalauja iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų, t.y. ir davinių dalies, bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vienos MMA. Taigi, antstolis, nukreipdamas išieškojimą į skolininko pajamas, laikėsi pirmiau išvardytų įstatymo nuostatų. Kadangi iš skolininko neišskaitoma 100 procentų jo pajamų, likusią dalį ji turi teisę naudoti savo reikmėms, inter alia, nedraudžiamiems asmeninio naudojimo daiktams įsigyti.

Darytina išvada, kad antstolis pasisakydamas dėl išieškojimo iš skolininko pajamų, pažeidimų nepadarė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad vykdydamas išieškojimą antstolis nepažeidė jo veiklą reglamentuojančių teisės normų, pripažinti neteisėtais skundžiamus antstolio veiksmus pareiškėjo nurodytais motyvais ir argumentais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas (CPK 510 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 290, 291, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

A. R. skundą dėl antstolio Aleksandro Selezniovo veiksmų, atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąsias bylas Nr. 0010/04/00329; 0010/06/00472 ir 0010/09/00086 grąžinti antstoliui Aleksandrui Selezniovui.

Nutartis atskiruoju skundu gali būti skundžiama per 7 dienas nuo nutarties įteikimo dienos Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėjas Saulius Zajarskas