Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. L. ieškinį atsakovams R. K. ir S. K. dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

11. Teismas, vadovaudamasis įstatymu, įvertina visus byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnio 1 dalis). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis).

12. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pagal CPK 185 straipsnį teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų teigti, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Nešališka išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo turi būti daroma vadovaujantis logikos taisyklėmis, pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-652/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-758-1120/2020).

Byloje nustatytos ginčui reikšmingos faktinės aplinkybės

13. Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad 2021 m. spalio 22 d. sudaryta Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, kurios pagrindu V. L. (ieškovo tėvas) įsigijo automobilį BMW X5, v/n (duomenys neskelbtini). Sutarties skiltyje „Transporto priemonės trūkumai (tinkamą variantą pažymėti)“ nurodyta: vairo mechanizmo ir pakabos elementų; apšvietimo ir šviesos signalizavimo elementų, vairuotojų ir keleivių saugos sistemų; dujų išmetimo sistemos; variklio defektas. Pateiktas Automobilio registracijos liudijimas.

14. 2021 m. gruodžio 3 d. mokėjimo pavedimu ieškovas pervedė 1 450 Eur sumą R. K., į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtyje nurodydamas – už N57 variklį. Tos pačios dienos kitu bankiniu pavedimu ieškovas R. K. pervedė papildomus 1 450 Eur, į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtyje nurodydamas – už N57 variklį.

15. Byloje pateikti ieškovo D. L. ir S. K. susirašinėjimas „Facebook“ platformoje per „Messenger“ programą laikotarpiu 2021 m. spalio 16 d. – 2022 m. gegužės 16 d. Šalys susirašinėjimų metu aptarinėdavo transporto priemonių pirkimą, remonto eigą. Iš susirašinėjimų nustatyta, kad perdavus Automobilį atsakovui, jo būklę tikrino ieškovas, t. y. vykdavo į vietą patikrinti, ar vyksta Automobilio remonto darbai, tačiau ieškovas transporto priemonę rasdavo prie garažo. Taipogi susirašinėjimų metu šalys dažnai nesutardavo dėl susitikimo laiko, remonto darbų eigos ir kt.

18. Byloje pateiktas Turto priėmimo-perdavimo aktas. Jame nurodyta, kad: ieškovas 2021 m. spalio 22 d. pristatė atsakovui Automobilį variklio remontui; kadangi senas variklis neremontuotinas, atsakovas nupirko naują variklį, už kurį ieškovas sumokėjo 2 900 Eur; atsakovo nurodymu, ieškovas 2021 m. gruodžio 3 d. pervedė į atsakovės banko sąskaitas 2 900 Eur (po 1 450 Eur į skirtinas banko sąskaitas), mokėjimo paskirtyje nurodant už N57 variklį; ieškovas atsakovui perdavė papildomai du vienetus padangų; 2022 m. gegužės mėnesį Automobilį atvežė ieškovui be įdėto naujo variklio, greičių dėžės, kuro sistemos, akumuliatoriaus, generatoriaus, be trijų R20 juodų lietų ratlankių, be papildomų padangų. Nurodyta, kad sudarė šį priėmimo-perdavimo aktą, pagal kurį atsakovas perdavė, o ieškovas priėmė turtą: Automobilio variklį; alkūninį veleną; variklio turbiną; variklio karterį; variklio elektros instaliaciją; variklio alyvą ir filtrus; greičių dėžę; kuro sistemą; akumuliatorius AGM: generatorius; Klimatronic siurblį; du vienetus padangų 275/40/20; du vienetus padangų 315/30/20; tris vienetus R20 lietų ratlankių; varžtus varikliui ir ratams tvirtinti. Turto priėmimo-perdavimo aktas šalių nepasirašytas.

19. Teismui pateiktas vaizdo įrašas (DOK-184097), iš kurio matyti, kad Automobilis su tralu atvežtas ieškovui 2022 m. gegužės 6 d. Matyti, kad Automobilio ratlankiai skirtingi (kairės pusės galinis – juodas, kairės pusės priekinis – sidabrinis).

21. Byloje pateikti skelbimai, iš kurių matyti, kad rinkoje naudoti lengvojo lydinio ratlankiai R20 automobiliui BMW X5 kainuoja 365 Eur - 375 Eur (vienas vienetas). Naudotos R20 padangos kainuoja 75 Eur – 80 Eur (vienas vienetas).

Dėl ieškovo reikalavimo priteisti nuostolius

23. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl nuostolių atlyginimo. Ieškovas prašo priteisti iš abiejų atsakovų solidariai 2 900 Eur, t. y. sumą, sumokėtą ir pervestą į atsakovės sąskaitą už Automobilio variklį, taip pat priteisti iš atsakovo 4 975 Eur nuotolius, patirtus atsakovui negrąžinus Automobilio detalių, ratlankių bei padangų. Atsakovai byloje atsiliepimu prašė ieškinį atmesti, prašė pasiūlyti ieškovui pašalinti atsakovę R. K. iš atsakovų sąrašo. Pažymėtina, kad teismas 2022 m. gruodžio 13 d. nutartimi pasiūlė ieškovui pakeisti pradinę atsakovę R. K. atsakovu S. K., tačiau ieškovas, nors rašytinio pareiškimo dėl šio siūlymo nepateikė, tačiau teismo posėdžiuose nurodė nesutinkantis atsisakyti reikalavimo R. K. atžvilgiu, teigė, kad 2 900 Eur sumą pervedė būtent į atsakovės asmeninę sąskaitą, nurodė, kad nematė, kad ji būtų pinigus išgryninusi ir perdavusi atsakovui, nurodė, kad nėra įrodymų, kad variklis už jo pervestus pinigus būtų buvęs apskritai nupirktas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nesutiko pakeisti atsakovę, todėl teismas, remdamasis CPK 45 straipsnio 3 dalimi, bylą nagrinėja iš esmės pagal ieškovo pareikštus reikalavimus. Teismas taipogi pabrėžia, kad nors į žodinį teismo posėdį, vykusį 2023 m. spalio 10 d., kuriame byla išnagrinėta iš esmės, atsakovai neatvyko, tačiau 2023 m. gegužės 12 d. bei 2023 m. birželio 6 d. parengiamuosiuose posėdžiuose bei 2023 m. rugpjūčio 3 d. teismo posėdyje atsakovas S. K. dalyvavo asmeniškai, o R. K. buvo atstovaujama advokato padėjėjo. Šiuose minėtuose posėdžiuose šalys bandė ginčą išspręsti taikiai, atsakovas teigė, kad Automobilis taisomas ir dar trūksta šiek tiek laiko pabaigti visus reikalingus remonto darbus, atsakovas ir atsakovės atstovas iš esmės neneigė aplinkybių, susijusių su žodinės sutarties dėl automobilio taisymo sudarymo, neneigė aplinkybių, susijusių su ratlankių, padangų, kitų detalių negrąžinimo ieškovui, kas suponuoja išvadą, kad atsakovai ieškinį iš esmės pripažino. CPK 268 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Kai ieškinys yra pripažįstamas tik iš dalies, sutrumpinti motyvai gali būti surašomi tik dėl tų reikalavimų, kuriuos atsakovas pripažįsta. Surašant sutrumpintus motyvus, nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus.

24. Taigi, kaip minėta, byloje nėra ginčo, kad ieškovas su atsakovu žodine sutartimi susitarė, kad atsakovas atliks Automobilio variklio remonto darbus, taip pat nėra ginčo dėl aplinkybės, kad ieškovas į atsakovės sąskaitą pervedė 2 900 Eur sumą, skirtą naujam varikliui įsigyti ir kad šį variklį nupirks ir įdės į Automobilį atsakovas. Taigi tarp šalių žodinės sutarties pagrindu susiklostė rangos teisiniai santykiai. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.644 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sutarties sampratą rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui (CK 6.645 straipsnio 1 dalis). Taigi, nagrinėjamu atveju sutartis dėl automobilio remonto atitinka rangos sutarties požymius – ja viena sutarties šalis (atsakovas) įsipareigojo atlikti tam tikrą darbą – savo rizika suremontuoti automobilį pagal kitos šalies (ieškovo) užduotį ir perduoti materialų šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigojo atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti.

25. CK 6.658 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu rangovas nepradeda laiku vykdyti sutarties arba atlieka darbą taip lėtai, kad jį baigti iki termino pabaigos pasidaro aiškiai negalima, užsakovas turi teisę atsisakyti sutarties ir reikalauti atlyginti nuostolius. CK 6.680 straipsnis numato, kad jeigu rangovas neatlieka ar netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje numatytą darbą, užsakovas turi teisę pasinaudoti šio kodekso 6.334 straipsnyje numatytomis pirkėjo teisėmis. CK 6.334 straipsnis numato, kad nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti: 1) kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės; 2) kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; 3) kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Šiame kontekste paminėtinas ir CK 6.315 straipsnis, kuris numato, kad jeigu sutartis numato, kad pirkėjas visą ar dalį kainos turi sumokėti iki daiktų perdavimo jam (išankstinis mokėjimas), tai pirkėjas kainą privalo sumokėti sutartyje nustatytu laiku (CK 6.315 straipsnio 1 dalis). Kai išankstinę įmoką gavęs pardavėjas nustatytu laiku neperduoda pirkėjui daiktų, šis turi teisę reikalauti, kad pardavėjas jam perduotų daiktus arba grąžintų sumokėtą sumą (CK 6.315 straipsnio 3 dalis).

26. Kaip byloje nustatyta, Automobilio variklio remontas, nors ir buvo pradėtas vykdyti, tačiau iki galo atliktas nebuvo. Kaip minėta, atsakovas pastaruosiuose teismo posėdžiuose (2023 m. birželio 6 d. ir 2023 m. rugpjūčio 3 d.) teigė, kad Automobilio variklio galutiniam suremontavimui trūksta tam tikrų papildomų darbų, susijusių su Automobilio kompiuteriu, tačiau į paskutinį teismo posėdį atsakovas nebeatvyko, ieškovui ir jo atstovei susisiekti su atsakovu nepavyko, advokato padėjėjas su atsakovu atstovavimo sutartį nutraukė, byloje nėra duomenų, kad Automobilis būtų buvęs pataisytas ir grąžintas ieškovui. Kaip nurodė ieškovas teismo posėdžio metu, šiuo metu jis apskirtai nežino, kur yra jo Automobilis. Nors žodine sutartimi šalys ir nebuvo sutarusios konkretaus termino, tačiau buvo apsitarusios, kad Automobilis bus suremontuotas greitu laiku. Kaip matyti, iš byloje pateikto susirašinėjimo trumposiomis žinutėmis ir pokalbių programėle, telefoninio pokalbio garso įrašo, ieškovas ne kartą ragino atsakovą atlikti variklio remonto darbus ir geranoriškai sutikdavo su atsakovo pasižadėjimu greitu laiku Automobilį pataisyti. Kaip žinia, nuo šalių žodinės sutarties (2021 m. spalio mėnesio) iki šios dienos yra praėję dveji metai, tačiau Automobilis vis dar nėra pataisytas ir grąžintas ieškovui. Teismo vertinimu, toks sutarties vykdymo terminas yra nepateisinamai ilgas, atsižvelgiant į tai, kad šalys sutarė, kad Automobilis bus pataisytas greitu laiku, t. y. kelių savaičių bėgyje, juolab, kad ir atsakovas nenurodė, kokios objektyvios priežastys sutrukdė jam įvykdyti šalių susitarimą sutartu terminu, iš atsakovo pasiteisinimų, ne kartą nurodytų posėdžių metu, teismui susidarė įspūdis, kad atsakovas gana lengvabūdiškai ir nerūpestingai vykdo sutartinius įsipareigojimus (vilkina remonto darbų atlikimą). Taigi, visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovas yra nesąžininga sutarties šalis, atsakovas pažeidė sutartį, jos neįvykdė, sutartų remonto darbų rezultato bei naujo variklio ieškovui neperdavė, pažeidė teisingumo, sąžiningumo, protingumo ir teisėtų lūkesčių principus bei ieškovo interesus. Teismas konstatuoja, kad atsakovas padarė esminį sutarties pažeidimą - pažeidė sutarties įvykdymo terminą, neįvykdė sutarties ir per papildomai nustatytus terminus, sutarties neįvykdymas tokį ilgą laiką (dvejus metus) duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai (ieškovui) nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje (CK 6.217 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovas siekia, kad atsakovai grąžintų ieškovo sumokėtą 2 900 Eur sumą už naują variklį. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas sutarties neįvykdė, padarė esminį sutarties pažeidimą, laikytina, kad ieškovas turi teisę atsisakyti sutarties ir prašyti grąžinti jo sumokėtą sumą (CK 6 658 straipsnis, 6 680 straipsnis, 6 334 straipsnis, 6 315 straipsnis). Ieškovas į atsakovės asmeninę sąskaitą yra pervedęs 2 900 Eur sumą, byloje nėra duomenų, kad šią sumą atsakovė perdavė atsakovui, ją išgrynino, todėl sutiktina su ieškovu argumentu, kad šiuo atveju atsakovų atsakomybė dėl minėtos sumos grąžinimo ieškovui yra solidari (CK 6.6 straipsnio 3 dalis). Šiame kontekste papildomai pasisakytina, kad byloje nėra įrodymų, kad atsakovė su atsakovu buvo sudariusi susitarimą dėl šių gautų pinigų perdavimo atsakovui, kad toks susitarimas, jeigu jis ir buvo, buvo faktiškai įvykdytas, t. y. pinigai perduoti, todėl vertintina, kad atsakovė šiuos pinigus iš ieškovo yra įgijusi nesant teisėto pagrindo, t. y. atsakovė nepagrįstai praturtėjo ieškovo sąskaita (CK 6.242 straipsnis). Įvertinus išdėstytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, teismas sprendžia, kad yra pagrindas solidariai priteisti iš atsakovų 2 900 Eur sumą ieškovo naudai.

27. Ieškovas taip pat prašė priteisti iš atsakovo 4 975 Eur nuostolius už negrąžintas automobilio detales, 3 vnt. ratlankių ir 4 vnt. padangų. Kaip byloje nustatyta iš šalių paaiškinimų, vaizdo įrašo, Automobilis 2022 m. gegužės 6 d. tralu buvo atvežtas ieškovui, tačiau Automobilis buvo grąžintas be 3 ratlankių, taip pat nebuvo grąžintos ieškovo atsakovui perduotos padangos (4 vienetai). Atsakovas neginčijo šių aplinkybių, teigė, kad ratlankiai buvo pavogti, o padangos liko jo garaže. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas grąžino ratlankius ir padangas, taigi atsakovas neperdavė ieškovui Automobilio tokios komplektacijos, kokios jam buvo perduotas ieškovo. Iš byloje pateiktų duomenų (skelbimų) matyti, kad tokio paties tipo padėvėti ratlankiai ir padėvėtos padangos, kurie buvo perduoti atsakovui, kainuoja atitinkamai vidutiniškai – 365-375 Eur (1 vnt. ratlankių) bei 75-80 Eur (1 vnt. padangų). Ieškovas, remdamasis minėtais įrodymais, apskaičiavo, kad nuostoliai už neperduotas padangas ir ratlankius sudaro iš viso 1 345 Eur (1 125 Eur už tris ratlankius ir 220 Eur už keturias padangas). Atsakovas byloje jokių šias kainas paneigiančių įrodymų nepateikė, savo paskaičiavimų nepateikė (CPK 178 straipsnis). Taipogi ieškovas teigė, kad 2022 m. gegužės 6 d. tralu atvežus Automobilį, jo detalės (kurios buvo likusios nuardžius seną variklį) nebuvo grąžintos. Nors atsakovas byloje teigė, kad detalės buvo sukrautos krūvoje bagažinėje, dėžėje, tačiau jokių įrodymų šiai aplinkybei pagrįsti nepateikė (CPK 178 straipsnis). Iš video įrašo nesimato nei atiduotų detalių, nei dėžės, nei to, kas buvo bagažinėje. Be to, teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas J. P., kuriam vėliau Automobilis buvo pristatytas variklio surinkimui, taipogi patvirtino, kad atidarius Automobilio kapotą „buvo tuščia“, nebuvo variklio ir kitų dalių, dalis detalių buvo sukrautos ant Automobilio salono, tačiau jos nebuvo tos, kurios būtinos, kad būtų surinktas variklis pilnoje komplektacijoje. Liudytojas patvirtino, kad jis raštu užpildė paraišką, kurioje nurodė trūkstamas detales ir jų kainas (dėvėtų detalių kaina rinkoje). Byloje esančioje paraiškoje nurodyta, kad trūksta šių detalių: alkūninio veleno (1 000 Eur), turbinos (350 Eur), greičių dėžės (400 Eur), kuro sistemos (700 Eur), karterio (300 Eur), variklio elektros instaliacijos (500 Eur), tepalų filtrų (100 Eur), akumuliatoriaus (100 Eur), generatoriaus (80 Eur), kondicionieriaus siurblio (100 Eur). Teismo posėdžio metu liudytojas patvirtino, kad šioje paraiškoje nurodytos būtent trūkstamos detalės, teigė, kad šių detalių kainas jis susižinojo per skelbimus ar pagal autolaužo sąvartynuose galiojančiais kainas. Liudytojas nurodė, kad dirba autošaltkalviu, todėl laikytina, kad jis yra šios srities profesionalas ir neturi pagrindo netikėti šiais liudytojo parodymais, juolab, kad atsakovas byloje nepateikė jokių paneigiančių įrodymų – nepateikė duomenų, kad šios kainos, kuriomis remiasi ieškovas, neatitiktų rinkoje esančių kainų, nepateikė įrodymų, kad šias detales jis yra grąžinęs ieškovui (CPK 178 straipsnis).

28. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) pagal CK 6.245 straipsnio 1 dalį. Civilinė atsakomybė yra galima tik esant visoms būtinosioms jos sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai (nuostoliams), priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) bei privalančio atsakyti subjekto kaltei. Byloje dėl žalos atlyginimo ieškovas turi įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Šios teisinės aplinkybės ištiriamos teikiant įrodymus apie konkrečias faktines bylos aplinkybes. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyse nurodytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

29. Teismas pagal byloje pateiktus įrodymus daro išvadą, kad ieškovas byloje įrodė atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas (neteisėtus veiksmus, žalos dydį, priežastinį ryšį). Atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad jis negrąžino ieškovui Automobilio būtent tokios komplektacijos, kokios gavo (Automobilis buvo grąžintas be ratlankių, padangų ir dalies detalių), ieškovas įrodė žalos dydį (4 975 Eur) leistinais rašytiniais įrodymais bei liudytojo parodymais, byloje nustatyta, kad ieškovas šią žalą patyrė būtent dėl atsakovo veiksmų, t. y. žala priežastiniu ryšiu susijusi su neteisėtais atsakovo veiksmais. Atsakovo kaltė šiuo atveju yra preziumuojama ir atsakovas kaltę paneigiančių įrodymų nepateikė, įstatyminės prezumpcijos nenuginčijo. Nustačius visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas, ieškovo reikalavimas dėl 4 975 Eur nuostolių priteisimo tenkintinas ir iš atsakovo ieškovo naudai priteistinas 4 975 Eur nuostolių atlyginimas (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnis).

30. Į esminius byloje keliamus šalių argumentus atsakyta. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas).

Dėl procesinių palūkanų

31. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012).

32. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei remiantis CK 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis, ieškovui iš atsakovų priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. spalio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

33. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

34. Nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimai patenkinti pilna apimtimi, todėl ieškovas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovas pateikė prašymą priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 1 170 Eur atstovavimo išlaidos ir 184 Eur žyminis mokestis (17 Eur už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, 167 Eur priemoka pateikus ieškinį, 1 170 Eur už advokato padėjėjos paslaugas: pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo parengimas – 70 Eur, ieškinio parengimas – 800 Eur, atstovavimas teismo posėdžiuose – 300 Eur).

35. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

36. Teismo vertinimu, ieškovo prašomų priteisti atstovavimo išlaidų dydis (1 170 Eur) nagrinėjamu atveju yra pagrįstas, atitinkantis Rekomendacijose įtvirtintus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus, todėl, ieškinį tenkinus, ieškovas turi teisę į prašomo priteisti dydžio atstovavimo išlaidų atlyginimą. Pagrindo mažinti ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį teismas nenustatė. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas, yra pagrindas visas ieškovo patirtas 1 354 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas (1 170 Eur atstovavimo išlaidos ir 184 Eur žyminio mokesčio) priteisti iš atsakovų tokiomis proporcijomis, kokiomis buvo tenkinti ieškinio reikalavimai (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Laikytina, kad iš atsakovės R. K. ieškovui priteistų reikalavimų dalis sudaro 18 procentų visų ieškinio reikalavimų, o iš atsakovo S. K. ieškovui priteistų reikalavimų dalis sudaro 82 procentus visų ieškinio reikalavimų, todėl yra pagrindas atitinkamai paskirstyti ir bylinėjimosi išlaidas, t. y. iš atsakovės R. K. priteistina 243,72 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 354 Eur x 18 proc.), o iš atsakovo S. K. priteisina 1 110,28 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 354 Eur x 82 proc.).

37. Kadangi bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios (5 Eur) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumos – šios išlaidos iš atsakovų nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovo D. L. naudai solidariai iš atsakovų R. K. ir S. K. 2 900 Eur (du tūkstančius devynis šimtus eurų) nuostolių atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (2 900 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. spalio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovo D. L. naudai iš atsakovo S. K. 4 975 Eur (keturis tūkstančius devynis šimtus septyniasdešimt penkis eurus) nuostolių atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (4 975 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. spalio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovo D. L. naudai iš atsakovės R. K. 243,72 Eur (du šimtus keturiasdešimt tris eurus 72 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti ieškovo D. L. naudai iš atsakovo S. K. 1 110,28 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą dešimt eurų 28 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.