Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Lietuvos ryto“ televizija apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-07-11 sprendimo, priimto išnagrinėjus civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Tavo vizija“ ieškinį atsakovui UAB „Lietuvos ryto“ televizija dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 37 437,11 Lt dydžio negautas pajamas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2011-08-25 ieškovas ir atsakovas sudarė Bendradarbiavimo sutartį Nr. 2011/01, pagal kurią ieškovas įsipareigojo atlikti programų garsinimo į lietuvių kalbą darbus ir įrašyti įgarsintas programas į „DVCAM“ laikmenas, o atsakovas įsipareigojo pateikti ieškovui video medžiagą turimame formate ir vertimą į lietuviu kalbą elektroniniame formate garso takelio kūrimui bei visiškai sutartyje numatytais terminais bei tvarka atsiskaityti su ieškovu už atliktus darbus. Sutartis buvo sudaryta 6 mėnesių laikotarpiui iki 2012-02-25. Sutartimi ieškovas ir atsakovas sulygo dėl ne mažesnės kaip 62 726,40 Lt sutartyje numatytų darbų kainos. Ieškovas atliko sutartyje sulygtus darbus, kuriuos jam 2011 m. rugsėjo ir spalio mėnesiais bei 2011 m. lapkričio mėnesio pradžioje pavedė atsakovas. Iš viso minėtu laikotarpiu ieškovui buvo pavesta atlikti 4 342 minučių trukmės programų garso takelio kūrimo ir gamybos darbų, atsakovas už ieškovo atliktus darbus iš viso sumokėjo 25 289,29 Lt. Tačiau nuo 2011-11-03 atsakovas pradėjo nebeteikti ieškovui sulygtų darbų. Ieškovo atstovui atsakovas nurodė, kad prarado interesą toliau vykdyti sutartį, todėl nusprendė ją nutraukti. Pagal sutarties 5.4 punktą atsakovas galėjo nutraukti sutartį tik esant šioms sąlygoms: ieškovas apskritai nevykdė sutartyje numatytų prievolių arba ieškovas netinkamai vykdė sutartyje numatytas prievoles net ir po to, kai apie suteiktų paslaugų trūkumus atsakovas informavo ieškovą, ir per sutartyje nustatytą terminą nepašalino trūkumų. Atsakovas apie sutarties nutraukimą privalėjo informuoti ieškovą raštu prieš 30 dienų iki sutarties nutraukimo, tačiau to nepadarė. Ieškovas 2011-11-14 raštu kreipėsi į atsakovą ir pažymėjo, kad ieškovas nepadarė jokio esminio sutarties pažeidimo, o atsakovo nurodomas pagrindas, kad sutartis yra nutrauktina dėl to, kad atsakovas prarado interesą tolimesniam sutarties vykdymui, yra nepakankamas vienašališkai nutraukti sutartį, todėl atsakovo siekis nutraukti sutartį yra nepagrįstas, neteisėtas ir dėl to ieškovas su sutarties nutraukimu nesutinka. Atsakovas 2011-11-14 rašte išdėstytų ieškovo reikalavimų nevykdė, todėl ieškovas remdamasis sutarties 5.4 punktu bei Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.217 ir 6.218 straipsniais, 2012-01-03 raštu informavo atsakovą apie vienašalį sutarties nutraukimą nuo 2012-02-02 dėl atsakovo padaryto esminio sutarties pažeidimo ir pareikalavo sumokėti ieškovui pagal sutartį negautas pajamas per 10 darbo dienų, nuo sutarties nutraukimo dienos. Atsakovas 2012-01-11 raštu Nr. 02 informavo ieškovą, jog gavo ieškovo 2012-01-03 pranešimą dėl sutarties vienašališko nutraukimo ir dėl to atsakovas pretenzijų neturi. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad jis neturi jokių įsiskolinimų ieškovui, o jo (ieškovo) reikalavimus laiko nepagrįstais. Pasak ieškovo, atsakovas padarė esminį sutarties pažeidimą tiek dėl sutarties vykdymo, tiek dėl sutarties nutraukimo tvarkos, todėl atsakovui kyla prievolė atlyginti ieškovo patirtus nuostolius, t. y. atsakovas privalo atlyginti ieškovui jo pagal sutartį negautas pajamas, t. y. 37 437,11 (62 726,40 – 25 289,29) Lt. Ieškovo manymu, tarp šalių susiklostė rangos teisiniai santykiai. Pažymėjo, jog atsakovas nėra teisus teigdamas, jog ieškovas sistemingai teikė nekokybiškas paslaugas.

Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Pažymėjo, kad ieškovas buvo įsipareigojęs profesionaliai atlikti darbus. Toks bendradarbiavimas vyko daugiau kaip mėnesį, laiku atsiskaitant už suteiktas paslaugas. Tačiau 2011-09-09, 2011-09-11 ir 2011-10-08 transliuojant filmus, paaiškėjo ieškovo darbo brokas. Atsakovas geranoriškai ieškojo išeičių kvietėsi pokalbiui ieškovo atstovus, tačiau ieškovas išsisukinėjo, stengėsi ginčyti savo kaltę. Be to, vienu atveju ieškovas pateikė įrašą naudotoje DVCAM laikmenoje. Apie tai, kad TV laidų kokybė yra netinkama televizijos eteriui ieškovas buvo informuotas keletą kartų ir įvairiais būdais - telefonu, elektroniniais laiškais ir susitikimų metu. Kadangi ieškovas pažeidė sutarties 2.1.1 punktą mažiausiai tris kartus, jam daugiau nebuvo siunčiami užsakymai dėl paslaugų atlikimo. Sutartyje nėra aptartos jokios sankcijos dėl sutarties nutraukimo pasekmių. Ieškovas iš atsakovo konkliudentinių veiksmų galėjo ir turėjo suprasti ne tik tai, kad su juo sudaryta sutartis yra nutraukta, bet ir kodėl taip pasielgta. Atsakydamas į ieškovas 2012-01-03 raštą, atsakovo generalinis direktorius raštu sutiko, kad bendradarbiavimo sutartis yra nutraukta, tačiau nesutiko sumokėti 60 000 Lt. Pažymėjo, kad 2011-08-25 bendradarbiavimo sutarties Nr. 2011/01 dalykas buvo paslaugų pirkimas. Pagal minėtą sutartį ieškovas įsipareigojo teikti nematerialaus pobūdžio paslaugas, t. y. atlikti techninį darbą nesukurdamas jokių materialių dalykų. Ieškovas įsipareigojo perkelti į DVCAM laikmenas atsakovo laidų (plačiąja prasme) garso įrašus, o po to juos suredagavus grąžinti atsakovui. CK 6.721 straipsnio l dalis suteikia teisę klientui savo nuožiūra ir pasirinkimu bet kada nutraukti paslaugų sutartį. Ieškovas nepatyrė jokių nuostolių dėl bendradarbiavimo sutarties nutraukimo. Jeigu paslauga lieka nesuteikta, neatsiranda ir pareigos ją apmokėti. Visos išrašytos PVM sąskaitos faktūros už suteiktas paslaugas, nors jos ir buvo nekokybiškos, apmokėtos laiku, nebuvo gauta jokių pretenzijų dėl vėluojančių mokėjimų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012-07-11 priėmė sprendimą ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovo 37 437,11 Lt negautų pajamų bei 5 515,31 Lt bylinėjimosi išlaidas ieškovo naudai. Kvalifikuodamas tarp ginčo šalių sudarytą sutartį, teismas atsižvelgė į tai, kad šalys sudarydamos sutartį, siekė sukurti garso takelį, t. y. video medžiagą įgarsinti lietuvių kalba. Bylos nagrinėjimo metu ieškovo atstovas paaiškino, kad kompiuterinės technikos pagalba buvo atliekamas įgarsinimas, gautas garso failas sujungiamas su video medžiaga ir įrašomas į sutartyje nurodytą laikmeną (b. l. 94), todėl teismas sprendė, kad šalių pasirašytos sutarties sąlygos savo turiniu iš esmės atitinka ne rangos, o paslaugų sutarties esmę. Teismas nustatė, kad šalys sudarė terminuotą paslaugų sutartį, kurios galiojimo metu atsakovas turėjo pareigą kiekvieną savaitę pateikti ieškovui ne mažiau 9 valandų bendros trukmės programų garso takelio kūrimo ir gamybos darbams bei vertimus į lietuvių kalbą elektroniniame formate. Abi šalys 2011 metų rugsėjo – spalio mėnesiais sutartimi prisiimtus įsipareigojimus vykdė. Tarp šalių iš esmės nėra ginčo dėl to, kad sutarties vykdymo metu, t. y. rugsėjo ir spalio mėnesiais, ieškovas pateikė atsakovui du garso įrašus su trūkumais, kuriuos ieškovas pašalino. CK 6.721 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad klientas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nepaisydamas to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti. Įstatyme nėra įtvirtinti pranešimo formai keliami reikalavimai. Tačiau šalių sudarytos sutarties 5.4. punkte nustatyta, kad ketinanti vienašališkai nutraukianti sutartį šalis turėjo pareigą raštu ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų iki sutarties nutraukimo dienos informuoti kitą šalį, todėl atsakovas, pagal įstatymo nuostatas turėdamas teisę nutraukti šalių sudarytą sutartį bet kuriuo jos vykdymo metu, apie tokį savo sprendimą turėjo informuoti ieškovą sutartyje nustatyta tvarka. Atsakovas kartu su atsiliepimu pateikė 2011-10-28 elektroninį laišką (b. l. 41), kuriame atsakovo darbuotoja teikė ieškovo atstovui pasiūlymą nutraukti sutartį bendru sutarimu, tačiau teismas nustatė, kad byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad šiai atsakovo darbuotojai buvo suteikti įgalinimai teikti ieškovui pasiūlymus dėl sutarties nutraukimo, ar priimti sprendimus, susijusius su sutarties vykdymu. Sutarties 6.2. punktu šalys sutarė dėl informavimo apie sutarties šalių atstovo pasikeitimą, tačiau byloje nėra pateikta duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad buvo pakeistas sutarties šalies (atsakovo) atstovas, todėl 2011-10-28 elektroninis laiškas negali būti prilygintas rašytiniam pranešimui (raštui), kuriuo atsakovas turėjo pareigą informuoti ieškovą apie jo sprendimą nutraukti šalių sudarytą sutartį. Abi šalys ir po atsakovo atstovės 2011-10-28 elektroninio laiško vykdė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Teismas sprendė, kad atsakovas 2012-01-11 raštu (b. l. 26) patvirtino, jog sutinka su ieškovo sprendimu vienašališkai nutraukti šalių 2011-08-25 sudarytą bendradarbiavimo sutartį nuo 2012-02-02. Teismas atmetė kaip negrįstus atsakovo argumentus, kad šalių sudaryta bendradarbiavimo sutartis buvo nutraukta atsakovo konkliudntiniais veiksmais. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas neįgyvendino jam kaip paslaugos sutarties klientui CK 6.721 straipsnio 1 dalyje nustatytos tesės bet kuriuo metu nutraukti paslaugų sutartį. Atsakovas nuo 2011-11-03 nevykdė įsipareigojimo sutartyje nustatyta tvarka teikti ieškovui kiekvieną savaitę ne mažiau 9 valandų bendros trukmės programų garso takelio kūrimo ir gamybos darbams bei vertimus į lietuvių kalbą elektroniniame formate tam, kad šis galėtų vykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, tokiu būdu atsakovas nesudarė ieškovui galimybės vykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus – atlikti programų garsinimą į lietuvių kalbą ir įrašyti įgarsintas programas į laikmenas, todėl teismas sprendė, kad atsakovas padarė esminį sutarties pažeidimą (CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktai), o ieškovas įgijo teisę nutraukti šalių sudarytą sutartį dėl atsakovo kaltės (CK 6.217 straipsnio 1 dalis, 6.721 straipsnio 2 dalis), t. y. dėl svarbių priežasčių. Šalių sudarytoje sutartyje nėra įtvirtinta nuostatų, kuriose būtų numatytos pasekmės atsakovui tuo atveju, jeigu dėl jo kaltės nebūtų įmanoma vykdyti sutarties, todėl vadovaujantis CK 6.158 straipsniu, 6.200 straipsnio 2 dalimi, 6.720 straipsnio 4 dalimi, teismas iš atsakovo ieškovui priteisė 37 437,11 Lt negautų pajamų sumą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliantas (atsakovas) UAB „Lietuvos ryto“ televizija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-07-11 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Prašo iš ieškovo atsakovo naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:

1. teismas teisingai nustatė sutarties rūšį, tačiau spręsdamas jos nutraukimo tvarkos ir pasekmių klausimus iš esmės taikė taisykles, būdingesnes rangos ar kokiai kitai, o ne paslaugos sutarčiai, todėl priimdamas sprendimą pažeidė materialines teisės normas;

2. CK 6.721 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kliento teisė vienašališkai nutraukti sutartį negali būti varžoma jokiais papildomais apribojimais (nustatant kliento kaltę dėl įsipareigojimų nevykdymo, galimybę ar pareigą šalinti trūkumus, pranešimo apie nutraukimą terminus ir pan.). Teismas nepagrįstai vadovavosi tarp šalių sudarytos sutarties 5.4 p., o ne CK 6.721 straipsnio 1 dalies nuostata;

3. tarp ginčo šalių sudaryta sutartis savo turiniu buvo ydinga ir dalyje, kuria buvo ribojamos kliento teisės, prieštaraujanti įstatymui, todėl atsakovo veiksmai, atlikti nutraukiant sutartį, buvo teisėti ir pagrįsti. Įstatyme nėra keliami specialūs reikalavimai pranešimo apie sutarties nutraukimą formai. Tai, kad apie sutarties nutraukimą buvo pranešta patvirtina UAB „Lietuvos ryto“ televizijos programų direktorės K. K. 2011-10-28 elektroninis laiškas ir UAB „Tavo vizija“ 2011-11-14 ir 2012-01-03 raštai, kuriuose ieškovas patvirtino, kad apie vienašališką sutarties nutraukimą jis buvo informuotas tiek telefonu, tiek elektroniniu laišku. Joks atstovas nebuvo paskirtas, todėl nebuvo reikalo pranešti apie jo pasikeitimą, be to, šis klausimas nagrinėjant bylą teisme nebuvo iškilęs, todėl neaišku, kodėl teismas už ieškovą įrodinėjo aplinkybes, kuriomis ieškovas nesirėmė kaip savo reikalavimų pagrindu;

4. atsakovas su ieškovu visiškai atsiskaitė už suteiktas paslaugas, ieškovas dėl sutarties nutraukimo jokių tiesioginių nuostolių nepatyrė, todėl teismui priteisus ginčijamą sumą, ieškovas nepagrįstai praturtėjo;

5. vienašališkas sutarties nutraukimas, vadovaujantis įstatymu ir teismų praktika, negali būti traktuojamas kaip esminis sutarties pažeidimas, todėl atsakovas nesutinka su teismo išvada, kad tokiu atveju ieškovas įgijo teisę nutraukti sutartį dėl atsakovo kaltės.

Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:

1. teismas nepagrįstai kvalifikavo tarp šalių sudarytą sutartį kaip paslaugų sutartį, nes šalys sudarė rangos sutartį, tačiau net ir vertinant minėtą sutartį kaip paslaugų sutartį, teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą;

2. nors atsakovas vadovaujasi CK 6.721 straipsnio 1 dalimi, tačiau jis nepasinaudojo šioje teisės normoje įtvirtinta teise nutraukti paslaugų sutartį. Atsakovas ieškovui nepateikė pranešimo apie sutarties nutraukimą. Tarp šalių sudaryta sutartis nutraukta tik nuo 2012-02-02;

3. atsakovas laisva valia sutartimi prisiėmė įsipareigojimą sutarties galiojimo metu kiekvieną savaitę ieškovui pateikti ne mažiau 9 valandų bendros trukmės programų garso takelio kūrimo ir gamybos darbų, tačiau šio įsipareigojimo nevykdė, todėl turi atlyginti dėl to ieškovo patirtus nuostolius, t. y. negautas pajamas;

4. šalys sudarė ne paslaugų, o rangos sutartį, todėl atsakovas nepagrįstai vadovaujasi CK 6.721 straipsnio 1 dalimi. Pagrindinis rangos sutartį kvalifikuojantis požymis yra tas, kad vykdant sutartį sukuriamas tam tikras materialus objektas, kuris yra perduodamas užsakovui. Ginčo sutartimi sulygti darbai buvo atliekami dviem etapais: 1. ieškovas atlikdavo techninio pobūdžio darbus, nesusijusius su nematerialaus pobūdžio paslaugų teikimu, ir šių darbų rezultatas buvo kokybiškai naujo materialaus objekto sukūrimas (techniškai apdorotos (įgarsintos, skaitmenizuotos, suvestos) programos ir filmai; 2. techninio pobūdžio darbo rezultatus (techniškai apdorotas programas ir filmus) ieškovas įrašydavo į DVCAM laikmenas, kurias perduodavo atsakovui.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas kreipėsi į teismą reikalaudamas priteisti iš atsakovo negautas pajamas, kurias jis būtų gavęs, jei atsakovas nebūtų padaręs esminio sutarties pažeidimo ir dėl to ieškovas nebūtų vienašališkai nutraukęs tarp šalių 2011-08-25 sudarytos sutarties. Šalys nesutarė dėl ginčo sutarties kvalifikavimo. Pirmosios instancijos teismas sutartį kvalifikavo kaip paslaugų teikimo ir ieškinį tenkino nustatęs, kad atsakovas padarė esminį sutarties pažeidimą, dėl kurio ieškovas patyrė nuostolių negautų pajamų forma. Apeliantas (atsakovas), ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teigia, kad teismas teisingai nustatė sutarties rūšį, tačiau spręsdamas jos nutraukimo tvarkos ir pasekmių klausimus iš esmės taikė taisykles, būdingesnes rangos ar kokiai kitai, o ne paslaugos sutarčiai, todėl priimdamas sprendimą pažeidė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su minėtu apelianto teiginiu dėl žemiau nurodytų motyvų.

Nors apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ginčo sutarties rūšį, tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, daro išvadą, kad tarp šalių 2011-08-25 sudaryta bendradarbiavimo sutartis (b. l. 9-11) turi būti kvalifikuojama ne kaip paslaugų teikimo, o kaip rangos sutartis. Aiškinant sutartį būtina vadovautis visais sutarčių aiškinimo principais, kurie padėtų kiek įmanoma tiksliau kvalifikuoti aiškinamą sutartį ir jos pagrindu susiklosčiusius teisinius santykius; sutarties sąlygos turi būti aiškinamos, atsižvelgiant į sutarties esmę ir tikslą (CK 6.193 straipsnio 2 dalis). Sutarties tikslas padeda atskleisti tikruosius šalių ketinimus, šalių tarpusavio teisių ir pareigų apimtį. Nagrinėjamoje byloje ginčo sutartimi šalys susitarė, kad užsakovas (atsakovas) pateikia vykdytojui (ieškovui) video medžiagą turimame formate ir vertimą į lietuvių kalbą elektroniniame formate garso takelio kūrimui, o vykdytojas atlieka programų garsinimo į lietuvių kalbą darbus ir įrašo įgarsintas programas į DVCAM laikmenas (sutarties 1.1, 1.2 punktai). Nors šalys sutartyje įvardija minėtus darbus kaip paslaugas (sutarties 1.2 punktas), tačiau iš šalių procesinių dokumentų ir 2012-06-21 teismo posėdžio metu pateiktų paaiškinimų darytina išvada, kad šalys sudarė ginčo sutartį su tikslu, kad ieškovas apjungtų iš atsakovo gautą skirtingose laikmenose įrašytą atskirą vaizdinę medžiagą (filmus, programas) ir atskirą garso medžiagą (atsakovo samdytų aktorių perskaitytą vertimą į lietuvių kalbą) į vieną visumą, kurios rezultatas būtų lietuvių kalba įgarsintas filmas ar programa, ir perduotų šio techninio pobūdžio darbo rezultatą atsakovui. Kasacinis teismas pasisakė, kad rangos sutarties dalykas yra tam tikro darbo rezultatas, turintis materialią išraišką. Tai gali būti naujo daikto sukūrimas arba naujų savybių jau esančiam daiktui suteikimas (remontas, patobulinimas ir pan.). Rangos ir paslaugų sutartys atribojamos pagal sutarties dalyką: rangos sutarties dalyką sudaro tam tikro darbo rezultatas, kuris šios sutarties atveju atlieka svarbiausią vaidmenį, o paslaugų – nematerialaus pobūdžio paslaugos, paprastai nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu, t. y. svarbiausi yra atliekami veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-12-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2012). Paslaugų sutarties dalykas, t. y. tam tikra veikla. Pagal paslaugų sutarties sąlygas rezultatas yra neatskiriamas nuo pačios veiklos, t. y. rezultato nėra kaip savarankiško objekto, kurį reikia perduoti klientui. Be to, pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje šalys ginčo sutartimi susitarė, jog ieškovas (vykdytojas) įsipareigoja atlikti paslaugų defektų šalinimą (sutarties 2.1.1 punktas) bei besąlygiškai ir visam laikui perduoti atsakovui (užsakovui) visas autorines turtines ir neturtines teises į atliktus garso takelius (sutarties 2.1.4 punktai). Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčo šalys sudarė rangos sutartį, kuria pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo kaip paslaugų teikimo sutartį, tačiau neatsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad atsakovui kyla civilinė atsakomybė už sutarties nevykdymą.

Ginčo sutartimi šalys susitarė, kad kiekviena iš sutarties šalių turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, jeigu kita šalis toliau nevykdo sutartyje numatytų savo įsipareigojimų ar juos vykdo netinkamai po to, kai apie šį faktą jau buvo raštu informuota kitos šalies ir per nustatytus terminus nepašalino įsipareigojimų vykdymo trūkumų, taip pat kitais šioje sutartyje atskirai numatytais atvejais. Tokiu atveju šalis, ketinanti vienašališkai nutraukti sutartį, turėjo pareigą raštu ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų iki sutarties nutraukimo dienos informuoti kitą šalį (sutarties 5.4 punktas). Byloje nėra duomenų apie tai, kad šalys ginčytų sutartį ar tam tikras jos nuostatas, todėl sutartis, kuri jos šalims įgyja įstatymo galia (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), yra taikytina ir jos nuostatomis privalu vadovautis nagrinėjamoje byloje. Atsiliepime į ieškinį atsakovas (apeliantas) nurodė, kad ieškovas mažiausiai tris kartu padarė techninį broką, todėl jam daugiau nebuvo siunčiami užsakymai dėl paslaugų atlikimo ir ieškovas iš atsakovo konkliudentinių veiksmų turėjo suprasti, kad sutartis su juo yra nutraukta (b. l. 36). Ieškovas dublike paaiškino, kad ieškovas sutartyje nustatyta tvarka (sutarties 2.2.4 punktas) ištaisė minėtus trūkumus, kurie iš esmės atsirado dėl paties atsakovo kaltės (t. y. atsakovo pateiktos medžiagos trūkumų) (b. l. 58-59). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad ginčo šalys neginčija, jog ieškovas atsakovui 3 kartus pateikė savo darbo rezultatą (garso takelius (pagal sutarties 2.1.4 puntą)) su trūkumais, tačiau šalys taip pat neginčija tos aplinkybės, kad ieškovas šiuos trūkumus pašalino sutartyje nustatyta tvarka (sutarties 2.2.4 punktas), kadangi, vadovaujantis sutarties 2.1.1 punktu, ieškovas įsipareigojo tokius trūkumus pašalinti. Nesiųsdamas ieškovui, kaip teigia apeliantas atsiliepime į ieškinį, užsakymų dėl paslaugų atlikimo, apeliantas iš esmės nusprendė sustabdyti savo sutartimi (1.1 punktas) prisiimto įsipareigojimo (pateikti ieškovui video medžiagą turimame formate ir vertimą į lietuvių kalbą elektroniniame formate garso takelio kūrimui) vykdymą, tačiau tai padaryti apeliantas turėjo teisę tik tol, kol ieškovas pašalina savo sutartinių įsipareigojimų įvykdymo trūkumus (CK 6.208 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2011-09-09, 2011-09-11 ir 2011-10-08 transliuojant filmus, paaiškėjo ieškovo darbo brokas ir byloje nėra ginčo dėl to, kad jis buvo pašalintas per 3 darbo dienas nuo pretenzijos gavimo, o ieškovas pradėjo nebegauti iš apelianto užsakymų nuo 2011-11-03. Tokiu būdų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas neturėjo teisės sustabdyti savo prievolių įvykdymo. Dėl sutarties nutraukimo apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CK 6.217 straipsnio 1 dalį sutartis gali būti nutraukta vienašališkai dėl esminio jos pažeidimo, tačiau to paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad sutartis vienašališkai gali būti nutraukta joje numatytais atvejais. Tai reiškia, kad įstatymas suteikia šalims teisę susitarti dėl galimybės vienašališkai nutraukti sutartį net tais atvejais, kai sutarties pažeidimas nėra esminis. Pagal sutarties laisvės principą šalys gali susitarti dėl teisės vienašališkai nutraukti sutartį joje numatytais atvejais, ir tai neprieštarauja CK 6.156 straipsnio 4 dalies nuostatai, kad sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyvios teisės normos. Apeliantas aiškina, kad tiek telefonu, tiek elektoriniu laišku ieškovą informavo, jog dėl sisteminio nekokybiškų paslaugų atlikimo jis vienašališkai nutraukė su ieškovu sudarytą sutartį. Kaip minėta, apeliantas, vadovaujantis sutarties 5.4 punktu, tai galėjo padaryti tik raštu prieš 30 kalendorinių dienų iki sutarties nutraukimo dienos informuodamas ieškovą apie tokį savo sprendimą ir tik tuomet, jei ieškovas nevykdytų sutartyje numatytų savo įsipareigojimų ar juos vykdytų netinkamai po to, kai apie šį faktą jau buvo raštu informuotas apelianto ir per nustatytus terminus nepašalino įsipareigojimų vykdymo trūkumų. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad ieškovas vengė vykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus arba juos vykdė netinkamai po to, kai apie šį faktą jau buvo raštu informuotas apelianto ir per nustatytus terminus nepašalino įsipareigojimų vykdymo trūkumų. Taip pat į bylą nėra pateiktas rašytinis apelianto ieškovui adresuotas pranešimas (2011-10-28 elektroninis laiškas (b. l. 41) negali būti prilyginamas tokiam pranešimui), kuriame jis aiškiai ir nedviprasmiškai išreikštų savo valią įspėti ieškovą, kad po 30 dienų nuo šios rašytinio pranešimo gavimo/išsiuntimo tarp šalių sudaryta sutartis bus laikoma nutraukta. Atsižvelgdama į tai, kas anksčiau išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantas neteisėtai sustabdė savo įsipareigojimų vykdymą, nepasinaudodamas savo teise vienašališkai nutraukti tarp ginčo šalių sudarytą sutartį. Minėti apelianto veiksmai yra vertinami kaip neteisėtas neveikimas, dėl kurio yra kaltas pats apeliantas ir dėl kurio atsirado ieškovo žala negautų pajamų (kurias ieškovas būtų gavęs, jeigu apeliantas nebūtų nepagrįstai nustojęs ieškovui teikti užsakymus) forma. Taigi nagrinėjamu atveju yra nustatytos visos privalomosios civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos (neteisėtas neveikimas, priežastinis ryšys, kaltė ir žala), todėl apeliantui kyla pareiga atlyginti ieškovo patirtą žalą ir sumokėti negautas pajamas.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Vadovaudamasi anksčiau išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nors netinkamai kvalifikavo tarp ginčo šalių sudarytą sutartį, tačiau teisingai išsprendė apeliantui taikytinos civilinės atsakomybės klausimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Taigi, šiuo procesiniu sprendimu apelianto UAB „Lietuvos ryto“ televizijos apeliacinis skundas dėl teismo sprendimo atmestinas.

Atmetus apeliacinį skundą iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Ieškovas pateikė 2013-04-02 mokėjimo pavedimą dėl 2 223,67 Lt antstolio ieškovo atstovo naudai iš ieškovo išieškotos skolos už atstovavimo paslaugas. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-12-19 nutartis, 2012-08-31 sąskaita išankstiniam apmokėjimui ir 2012-08-31 suteiktų teisinių paslaugų ataskaita) patvirtina, kad už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme ieškovas patyrė 2 214 Lt bylinėjimosi išlaidų. CPK 98 straipsnis reglamentuoja, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbą ir laiko sąnaudas, yra priteisiamo ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio nuostatas, į suteiktos pagalbos pobūdį (atsiliepimas į apeliacinį skundą), bylos sudėtingumą daro išvadą, kad ieškovo prašoma priteisti advokato pagalbos nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme išlaidų suma (2 214 Lt) yra mažintina ir iš atsakovo ieškovui priteistina 1 275 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 ir 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

n u tarė:

Atsakovo UAB „Lietuvos ryto“ televizijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-07-11 sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui UAB „Tavo vizija“ (į. k. 301673376) iš atsakovo UAB „Lietuvos ryto“ televizija (į. k. 122263617) 1 275 Lt (vieną tūkstantį du šimtus septyniasdešimt penkis litus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.