Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

susipažinęs su Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. vasario 29 d. nutartimi, priimta Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje civilinėje byloje Nr. e2S-334-777/2024,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2. Pareiškime nurodoma, kad Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės, Kristinos Domarkienės ir Erinijos Kazlauskienės nagrinėjo civilinę bylą Nr. 2A-696-777/2023. Pareiškėjo teigimu, minėtoje civilinėje byloje buvo pakartotinai nagrinėjami jau išnagrinėti įvykiai, todėl teismas nepagrįstai nustatė, kad antstolė A. R. Ž., neturėdama turto arešto akto bei esamo turto įkainavimo, turėjo teisę parduoti pareiškėjui priklausančią nekilnojamojo turto dalį. Pareiškėjo įsitikinimu, priimtas procesinis dokumentas prieštaravo teismų praktikai bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimams, todėl yra pagrindas manyti, kad teisėjai buvo šališki ir nesivadovavo teismų praktika. Atsižvelgiant į tai, kad yra abejonių, ar Klaipėdos apygardos teismo teisėjai vadovausis nešališkumo principu ir civilinėje byloje Nr. e2S-334-777/2024 pateiktą skundą išnagrinės nešališkai, pareiškėjas prašo nušalinti visą Klaipėdos apygardos teismą nuo civilinės bylos nagrinėjimo.

Pareiškimas dėl Klaipėdos apygardos teismo nušalinimo netenkinamas

3. Asmens teisė, kad jo ginčą išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas – tai viena iš tinkamo teismo proceso garantijų. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, jog asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių. Teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus. Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, teisingo bylos išnagrinėjimo ir pasitikėjimo teismu sąlyga (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimą).

4. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ir vadovaujantis šia praktika suformuotoje kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismo ar teisėjo nešališkumas turi būti vertinamas dviem aspektais. Visų pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teismo narys neturi asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Asmeninis nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. jis turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę. Vertinant objektyviuosius aspektus, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-125-219/2017). Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad sprendžiant dėl teisės į nešališką teismą pažeidimo, turi būti įvertinta, kaip susidariusi situacija ir aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. birželio 22 d. sprendimą byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01).

5. Teisė į teisingą ir nešališką teismą civiliniame procese yra užtikrinama, be kita ko, taikant nušalinimo institutą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 64 straipsnyje nustatyta, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jų nešališkumo. Visų apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančių apylinkių teismų teisėjų nušalinimo ir bylos perdavimo kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje, taip pat visų apygardos teismo teisėjų nušalinimo ir bylos perdavimo kitam apygardos teismui klausimus išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 straipsnio 3 dalis, 69 straipsnio 1 dalis).

6. Tam, kad būtų nušalinti visi apygardos teismo teisėjai, o byla būtų perduota nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui, turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą ar atskirus procesinius klausimus konkrečiame teisme, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų apygardos teismo teisėjų nešališkumu.

7. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjo pareiškimas dėl Klaipėdos apygardos teismo nušalinimo iš esmės grindžiamas aplinkybe, kad Klaipėdos apygardos teismo teisėjai, kurie nagrinėjo civilines bylas ir priėmę pareiškėjo atžvilgiu neteisėtus ir nepagrįstus sprendimus, padaro šį teismą neobjektyvų, todėl pareiškėjas abejoja galimybe Klaipėdos apygardos teisme civilinę bylą apeliacine tvarka išnagrinėti nešališkai.

8. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. lapkričio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-14431-642/2018 buvo atmestas pareiškėjo A. S. skundas dėl antstolės A. R. Ž. veiksmų. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. balandžio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-596-730/2019 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. lapkričio 30 d. nutartį paliko nepakeistą. Taip pat iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. balandžio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-125-838/2023 buvo atmestas ieškovo A. S. ieškinys atsakovei antstolei A. R. Ž. dėl buto dalies varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-696-777/2023 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. balandžio 21 d. sprendimą paliko nepakeistą.

9. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko vertinimu, vien aplinkybė, kad Klaipėdos apygardos teisme apeliacine tvarka buvo išnagrinėtos šios nutarties 8 punkte nurodytos civilinės bylos, susijusios su pareiškėjo reikalavimais antstolei A. R. Ž., savaime nesudaro pakankamo pagrindo abejoti visų Klaipėdos apygardos teismo teisėjų nešališkumu nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2S-334-777/2024. Pažymėtina, kad civilinėje byloje Nr. e2S-334-777/2024 yra nagrinėjamas atsakovo (pareiškėjo) A. S. atskirasis skundas dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. sausio 18 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-11-328/2024, kuria buvo atsisakyta priimti atsakovo A. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjos 2023 m. spalio 12 d. rezoliucijos, kuria teisėja nutarė priimti ieškovo G. B. patikslintą ieškinį atsakovui A. S. dėl priverstinio iškeldinimo civilinėje byloje Nr. e2-11-328/2024. Paminėtina, kad civilinė byla Nr. e2-11-328/2024 yra nagrinėjama pagal ieškovo G. B. patikslintą ieškinį, kuriame ieškovas pareiškė neturtinį reikalavimą – iškeldinti atsakovus A. S. ir N. S. iš ieškovui priklausančios buto dalies, nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios vietos. Taigi, viena vertus civilinėje byloje Nr. e2S-334-777/2024, nuo kurios nagrinėjimo pareiškėjas A. S. prašo nušalinti visus Klaipėdos apygardos teismo teisėjus, bus sprendžiami kitokie teisinio pobūdžio klausimai, todėl negalima teigti, kad Klaipėdos apygardos teismo teisėjai šios nutarties 8 punkte nurodytose civilinėse bylose jau yra nagrinėję ar vertinę tapačias ar panašias aplinkybes, dėl kurių bus sprendžiama civilinėje byloje Nr. e2S-334-777/2024. Kita vertus, vien ta aplinkybė, kad kai kurie Klaipėdos apygardos teismo teisėjai yra nagrinėję šios nutarties 8 punkte nurodytas bylas, savaime nesudaro pagrindo pagrįstai abejoti visų apygardos teismo teisėjų nešališkumu. Taigi, pareiškėjo pareiškimas grindžiamas iš esmės subjektyviais vertinimais dėl priimtų procesinių sprendimų teisėtumo, nepateikiant jokių konkrečių faktų, paneigiančių Klaipėdos apygardos teismo (teisėjų) galimybes tinkamai ir nešališkai išspręsti civilinę bylą Nr. e2S-334-777/2024.

10. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo A. S. pareiškimas nušalinti Klaipėdos apygardos teismą nuo civilinės bylos Nr. e2S-334-777/2024 nagrinėjimo netenkinamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo A. S. pareiškimo dėl Klaipėdos apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2S-334-777/2024 nagrinėjimo netenkinti.