- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-10-05
- Bylos Nr.
- eI2-1671-566/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00534-2019-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Diana Butrimienė, Jolita Rasiukevičienė, Vita Valeckaitė
- Pareiškėjas
- J. C., uždarosios akcinės bendrovės „Oro uosto namai“
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „Sostinės studija“, A. V., Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai
- Advokatai
- Vitalis Venckus, Agnė Mecelienė
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Butrimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolitos Rasiukevičienės ir Vitos Valeckaitės
dalyvaujant pareiškėjui J. C.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Oro uosto namai“ ir J. C. (J. C.) skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministrijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims – uždarajai akcinei bendrovei „Sostinės studija“, A. V., Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjai uždaroji akcinė bendrovė „Oro uosto namai“ (toliau – ir Bendrovė) ir J. C. (toliau – ir pareiškėjai) pateikė teismui patikslintą skundą, prašydami priteisti Bendrovės naudai 14 017,61 Eur turtinės žalos atlyginimą: iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, (toliau – ir Administracija) priteisti 3 504,40 Eur; iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, (toliau – ir NŽT, Tarnyba) priteisti 7 008,81 Eur; iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, (toliau – ir VTPSI, Inspekcija) priteisti 3 504,40 Eur. Taip pat pareiškėjas J. C. prašė teismo priteisti jo naudai 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą: iš atsakovo Administracijos – 2 500 Eur, iš NŽT – 5 000 Eur, iš VTPSI – 2 500 Eur.
2. Pareiškėjai patikslintame skunde nurodė, kad Bendrovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), kuris ribojasi su nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu. Formuojant Žemės sklypą prie Bendrovei priklausančio pastato, Savivaldybė nurodė, kad šalia jo yra laisvos valstybinės žemės ir pasiūlė Bendrovei inicijuoti detaliojo plano rengimą, kurio tikslas – su Žemės sklypu besiribojančioje laisvoje valstybinėje žemėje suformuoti įsiterpusį sklypą, numatant jo prijungimą prie Žemės sklypo (toliau – ir Įsiterpęs sklypas). Bendrovė sutiko savo lėšomis finansuoti detaliojo plano rengimą, todėl sudarė projektavimo darbų sutartį su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Sostinės studija“ dėl Žemės sklypo ir gretimos teritorijos detaliojo plano rengimo.
3. Pareiškėjai pažymėjo, kad nuo pat detaliojo plano rengimo pradžios Administracija ir NŽT sutiko su Įsiterpusio sklypo prijungimu prie Žemės sklypo, šią aplinkybę patvirtina NŽT 2013 m. kovo 18 d. raštas Nr. 49SDŽ-(14.49.22.)-104 „Dėl detaliojo plano rengimo“ ir Administracijos 2013 m. liepos 12 d. įsakymas Nr. 30-1669. NŽT 2015 m. vasario 17 d. raštu Nr. 49SJN-211-(14.49.105.) „Dėl detaliojo plano derinimo“ suderino detalųjį planą, o VTPSI 2015 m. birželio 3 d., davė teigiamą išvadą be pastabų. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2016 m. vasario 3 d. sprendimu Nr. 1-323 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) ir gretimos teritorijos detaliojo plano tvirtinimo“ buvo patvirtintas UAB „Sostinės studija“ parengtas detalusis planas (toliau – ir Detalusis planas).
4. Pareiškėjai nurodė, kad po Detaliojo plano patvirtinimo Bendrovės užsakymu UAB „GeoPaslaugos“ parengė Žemės sklypo ir Įsiterpusio sklypo kadastrinių matavimų bylas ir 2016 m. kovo 7 d. pateikė jas NŽT patikrinti. NŽT 2016 m. birželio 30 d. priėmė sprendimą Nr. 49SJN-1508-(14.49.105.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“, kuriame nurodė, kad laisvas 0,2306 ha valstybinės žemės plotas (Įsiterpęs sklypas) negali būti formuojamas ir be aukciono parduodamas arba nuomojamas, taip pat kadastro duomenų byloje esantis žemės sklypo planas negali būti derinamas, kadangi Įsiterpusio žemės sklypo plotas didesnis už Žemės sklypo plotą, o pietinėje pusėje Įsiterpęs sklypas ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu. Pareiškėjai akcentavo, kad derinant Detalųjį planą nė vienas iš atsakovų nekėlė reikalavimų, jog šalia Įsiterpusio žemės sklypo pietinėje pusėje esančios projektuojamos gatvės sklypas būtų suformuotas ir įregistruotas VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre. Nesutikdama su minėtu NŽT 2016 m. birželio 30 d. sprendimu Bendrovė pateikė NŽT skundą, kuris buvo atmestas.
5. Kadangi tiek NŽT, tiek VPTSI, tiek Administracija pritarė Detaliojo plano derinimui, Bendrovė neturėjo pagrindo abejoti jo teisėtumu ir galimybe prie Žemės sklypo prijungti Įsiterpusį sklypą. Be to, NŽT savo 2016 m. birželio 30 d. sprendime pirmą kartą pažymėjo, jog Įsiterpęs sklypas neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – ir Nutarimas) pateiktos įsiterpusio sklypo sąvokos, kadangi pietinėje pusėje Įsiterpęs sklypas ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, t. y. projektuojama gatve. Pareiškėjai atkreipė dėmesį, kad tokia padėtis egzistavo viso Detaliojo plano rengimo ir tvirtinimo proceso metu.
6. Bendrovė nurodė, kad ji sumokėjo 14 017,61 Eur UAB „Sostinės studija“ už Detaliojo plano parengimą, todėl patyrė tokio dydžio turtinę žalą, kurią kildina iš neteisėtų atsakovų veiksmų, t. y. jei atsakovai būtų nesutikę rengti Detaliojo plano ar būtų operatyviai nutraukę pradėtus planavimo veiksmus, ši žala nebūtų kilusi. Paaiškino, kad J. C. yra UAB „Chanita“, kuri pateikė prašymą dėl Detaliojo plano, vadovas ir vienintelis akcininkas. Nuo šios įmonės atskyrus dalį teisių ir pareigų, įskaitant ir visas teises bei pareigas, susijusias su Žemės sklypu, 2013 m. gegužės 17 d. buvo įsteigta Bendrovė, kurios vienintelis akcininkas J. C. nuolat aktyviai dalyvauja abiejų įmonių veikloje, įskaitant ir Detaliojo plano rengimo procesą, trunkantį nuo 2013 metų pradžios. Sužinojęs, kad nebus įmanoma įgyvendinti Detaliojo plano sprendinių, J. C. patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą, stresą, kurių jis nebūtų patyręs, jeigu atsakovai būtų tinkamai veikę pagal savo kompetenciją. Dėl šių priežasčių pareiškėjui atsirado rimtų sveikatos problemų, t. y. nuo 2016 m. rugpjūčio mėnesio jam diagnozuotas cervikogeninis galvos skausmas, todėl neturtinę žalą jis vertino 10 000 Eur suma.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir pareiškėjų atstovė palaikė patikslintą skundą jame išdėstytai argumentais, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad pareiškėjai sužinojo apie savo teisės pažeidimą 2016 m. birželio 30 d., kuomet NŽT savo rašte pirmą kartą nurodė, kad toks formuojamas žemės sklypas negali būti laikomas įsiterpusiu, nes pageidaujamas formuoti žemės sklypas neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl nauju kitos paskirties valstybinės žemės sklypu pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkte nurodytu kriterijų. Trejų 3 metų ieškinio senaties terminas, kurio eiga prasidėjo 2016 m. birželio 30 d., baigėsi 2019 m. birželio 30 d. Nei darant mokėjimus UAB „Sostinės studija“, nei atsakovams 2013-2016 metais priimant administracinius aktus, pareiškėjai nežinojo apie atsakovų neteisėtus veiksmus, nes visos institucijos leido pradėti, vykdyti ir užbaigti detalųjį planavimą ir nei viena iš jų nenurodė, kad detaliojo planavimo procesas negali būti pradėtas ar turi būti nutrauktas. Pareiškėjų skundas teisme buvo gautas 2019 m. vasario 7 d., skundo gavimo teisme momentu senaties terminas nebuvo pasibaigęs. Todėl nėra jokio pagrindo taikyti ieškinio senaties terminą.
Atsiliepimas
8. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Inspekcijos, atsiliepime su patikslintu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodo, kad 2015 m. gegužės 27 d. Inspekcijoje buvo gautas Administracijos prašymas patikrinti Žemės sklypo ir gretimos teritorijos detalųjį planą. Inspekcija 2015 m. birželio 6 d. Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto Nr. TP1-694 teigiama išvada pritarė galimybei tvirtinti Detalųjį planą, o Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2016 m. vasario 3 d. sprendimu Nr. 1-323 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) ir gretimos teritorijos detaliojo plano tvirtinimo“ patvirtino Žemės sklypo ir gretimos teritorijos Naujininkų seniūnijoje detalųjį planą bei jo sprendinius. Nurodė, kad pareiškėjai nepagrindė argumentų, kaip galiojantis Detalusis planas pažeidė jų teisėtus interesus, todėl Inspekcija laikė, kad šis planas nesukelia jiems teisinių pasekmių. Be to, Detalusis planas yra galiojantis, jo sprendiniai nenuginčyti, todėl laikė, jog tvirtinant šį planą, laikytasi teisės aktų ir nenustatyta Inspekcijos neteisėtų veiksmų.
Šalies argumentai
14. Teismo posėdžio metu atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Inspekcijos, atstovė su patikslintu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
15. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Administracijos, atsiliepime su patikslintu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.
16. Administracija nurodė, kad 2013 m. sausio 21 d. UAB „Chanita“ kreipėsi į Administraciją su prašymu leisti pradėti rengti Žemės sklypo detalųjį planą, numatant sklypo paskirtį K1 (komercinės paskirties), papildomai padidinti įmonei išnuomotą valstybinį žemės sklypą esama valstybine žeme, kai nėra galimybės suformuoti atskirą žemės sklypą. Dėl to Administracija 2013 m. vasario 12 d. kreipėsi į NŽT, prašydama pritarimo, o 2013 m. vasario 19 d. raštu paaiškino ir UAB „Chanita“, jog Detaliojo plano rengimo organizavimas bus pradėtas tik gavus NŽT pritarimą. NŽT 2013 m. kovo 18 d. raštu nurodė neprieštaraujanti, kad teisės aktų nustatyta tvarka būtų rengiamas detalusis planas, kurio planavimo tikslas – pakeisti sklypo ribas, prijungiant įsiterpusius sklypus, todėl Administracijos direktorius 2013 m. liepos 12 d. įsakymu pavedė Administracijos Miesto plėtros departamentui (toliau – ir Departamentas) organizuoti Detaliojo plano rengimą. UAB „Sostinės studija“ 2013 m. rugsėjo 30 d. su prašymu kreipėsi dėl sąlygų aptariamo detaliojo planavimo dokumentui rengti išdavimo. Planavimo sąlygų sąvadas detaliojo planavimo dokumentui rengti buvo parengtas 2013 m. spalio 29 d. NŽT sąlygose numatė, kad žemės sklypų plotų ir ribų keitimas laisvoje valstybinėje žemėje galimas tik nepažeidžiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkto nuostatų. NŽT Vilniaus miesto skyrius (toliau – ir Skyrius) 2015 m. vasario 17 d. raštu derino detalųjį planą, o Inspekcija 2015 m. birželio 3 d. pateikė išvadą „tvirtinti galima“. 2016 m. vasario 3 d. Administracija nusprendė patvirtinti Detalųjį planą ir jo sprendinius.
17. Administracija nurodė, kad NŽT 2016 m. balandžio 21 d. kreipėsi į Administraciją, prašydama įvertinti, ar žemės sklypo plotas, neįgyvendinus kelio sklypo suformavimo sprendinių, gali būti laikomas įsiterpusiu. Skyrius išreiškė nuomonę, kad formuojamo žemės sklypo plotas atitiktų įsiterpusio žemės sklypo kriterijus tuo atveju, jeigu detaliojo plano sprendiniai dalyje dėl gatvės sklypo formavimo būtų įgyvendinti. Administracija 2016 m. birželio 7 d. rašte paaiškino, kad Detaliuoju planu teritorijos pietinėje dalyje suplanuota gatvė, kuri numatyta pagal teritorijos prie (duomenys neskelbtini) detaliojo plano sprendinius ir iš kurios numatytas vienintelis įvažiavimas į sklypą. Taigi, Detaliuoju planu suplanuoto 0,4017 ha sklypo pietinė riba sutampa su projektuojamos gatvės raudonąja linija. Taip pat paaiškino, kad gatvės įrengimas yra viena iš sąlygų, kuri privalės būti išpildyta statytojo lėšomis kitame (statinio projekto rengimo) etape, realizuojant Detaliojo plano sprendinius sklype. Admininistracija atkreipė dėmesį, kad Detaliojo plano rengimo procedūra buvo pradėta tik tuomet, kai buvo gautas NŽT Vilniaus miesto skyriaus pritarimas. Skyrius 2016 m. birželio 30 d. rašte nurodė, kad, tuo atveju, jei Detaliojo plano sprendiniai dalyje dėl gatvės sklypo formavimo būtų įgyvendinti, formuojamas sklypas iš dalies atitiktų įsiterpusio žemės sklypo kriterijus, tačiau šiuo atveju negali būti laikomas įsiterpusiu žemės plotu, neatitinka Nutarimo 2.15 punkte nurodytų kriterijų.
18. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai neteisėtus Administracijos veiksmus kildina iš to, jog ji, atsižvelgdama į Skyriaus pritarimą, patvirtino detalųjį planą. Administracija pažymėjo, kad Detaliųjų planų rengimo, keitimo, derinimo bei tvirtinimo tvarką, taip pat detaliojo planavimo proceso dalyvių tarpusavio santykius šiame procese aktualiu laikotarpiu reglamentavo Detaliųjų planų rengimo taisyklės, patvirtintos 2004 m. gegužės 3 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-239 (toliau – ir Taisyklės), taip pat Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas. Taisyklės nustatė, kad Administracija (savivaldybė) atsisakyti tvirtinti detalųjį planą galėjo tik pateikusi motyvuotą atsakymą per 20 darbo dienų nuo plano pateikimo dienos. Šiuo atveju net ir patys pareiškėjai pripažįsta, kad Skyrius buvo pritaręs Detaliojo plano rengimui, vėliau suderinęs šį planą, o VTPSI pritarė jo tvirtinimui, todėl atsakovas neturėjo pagrindo netvirtinti Detaliojo plano. Pažymėjo, kad Skyrius neigiamą poziciją išreiškė tik po aptariamo plano patvirtinimo.
19. Administracijos teigimu, ji neturėjo pagrindo abejoti Detaliojo plano teisėtumu ir galimybe prie Žemės sklypo prijungti įsiterpusį sklypą, kadangi planą derino NŽT, o VTPSI davė teigiamą patikrinimo išvadą. Administracijai akivaizdu, kad savivaldybės veiksmai buvo nulemti kitų institucijų sprendimų, ji veikė pagal teisės aktų reikalavimus ir jokių neteisėtų veiksmų pareiškėjų atžvilgiu neatliko. Be to, Administracijos patvirtintas Detalusis planas galioja. Manė, kad pareiškėjams žalą galimai sukėlė ne Vilniaus miesto savivaldybės patvirtintas Detalusis planas, o NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. birželio 30 d. sprendimas, kadangi būtent po jo jiems buvo užkirstas kelias įsigyti valstybinės žemės sklypą.
20. Administracija pastebėjo, kad pareiškėjai skunde iš esmės sutiko su NŽT Vilniaus miesto skyriaus sprendimu, jog greta jų sklypo esanti valstybinė žemė neatitiko įsiterpusio sklypo kriterijaus, taip pat pripažino, kad aplinkybė, jog įsiterpęs sklypas yra didesnis už pareiškėjams priklausantį, nesusijusi su atsakovų neteisėtais veiksmais. Taigi, jie sutiko, kad valstybinio žemės sklypo įsigyti nebegali ir tai nėra atsakovų veiksmų pasekmė. Tai patvirtino, kad atsakovų veiksmai ar neveikimas detalaus plano rengimo metu su pareiškėjams tariamai atsiradusia žala nesusiję priežastiniu ryšiu – pareiškėjai valstybinio žemės sklypo įsigyti negali dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo.
21. Administracija pažymėjo, kad pareiškėjai neneigė, jog UAB „Sostinės studija“ parengė Detalųjį planą, tačiau į bylą jie nepateikė sutarties su šia bendrove, todėl nėra galimybės patikrinti, ar visa suma buvo skirta Detaliajam planui rengti. Neatmestina, kad už tą pačią sumą galėjo būti atlikti ir kiti darbai. Be to, Detaliojo plano tikslas buvo ne tik pakeisti sklypo ribas ir plotą, prijungiant įsiterpusius valstybinės žemės plotus, tačiau ir nustatyti teritorijos naudojimo režimą, vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 metų sprendiniais. Administracija nesutiko ir su prašoma priteisti neturtine žala J. C., kadangi cervikogeninis skausmas – sukeltas stuburo kaklinės dalies pažeidimų. Pareiškėjas galvos skausmu galimai skundžiasi ne dėl atsakovų atliktų veiksmų, tačiau dėl stuburo kaklinės dalies pažeidimų. Atkreipė dėmesį, kad prie pareiškėjo klinikinės diagnozės įvardinta „lėtinė kaklo ir juosmens srities radikulopatija“. Administracijos nuomone, šis faktas galimai patvirtino, kad pareiškėjui galvos skausmas galėjo atsirasti dėl kitų sveikatos sutrikdymų. Pažymėjo, kad šiuo atveju su valstybės ir savivaldybės institucijomis bendravo UAB „Oro uosto namai“, veikdami per savo atstovą J. C., tačiau būtent Bendrovė buvo suinteresuota detaliojo plano priėmimu, kadangi jai priklausė sklypas, prie kurio ketinta prijungti valstybinės žemės dalį.
Šalies argumentai
22. Teismo posėdžio metu atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Administracijos, atstovė su patikslintu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
23. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama NŽT, atsiliepime su patikslintu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.
24. NŽT nurodė, kad pagal Vilniaus miesto skyriaus archyve saugomoje Žemės sklypo archyvinėje byloje esančius dokumentus nustatyta, jog Vilniaus miesto valdyba 1999 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu Nr. 1423 V „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) ribų ir dydžio nustatymo“ nustatė Žemės sklypo ribas, dydį ir apribojimus. Administracija 2013 m. vasario 14 d. informavo Skyrių, kad ketina organizuoti Žemės sklypo ir gretimos teritorijos detaliojo plano rengimą, todėl buvo prašoma išduoti pritarimą detaliojo plano rengimui. Pažymėjo, kad NŽT tam neprieštaravo ir 2013 m. spalio 28 d. raštu išdavė planavimo sąlygas detaliojo planavimo dokumentui rengti. Skyrius 2016 m. kovo 7 d. gavo UAB „GeoPaslaugos“ prašymą patikrinti Žemės sklypo kadastro duomenų bylą, todėl 2016 m. balandžio 21 d. raštu kreipėsi į Administracijos direktorių su prašymu įvertinti, ar minėtas sklypo plotas, neįgyvendinus kelio sklypo suformavimo sprendinių, gali būti laikomas įsiterpusiu. Departamentas 2016 m. birželio 8 d. pateikė savo poziciją, o 2016 m. birželio 10 d. Skyrius gavo pakartotinį UAB „GeoPaslaugos“ prašymą patikrinti 2 360 kv. m ploto įsiterpusio žemės sklypo, formuojamo greta Žemės sklypo, kadastro duomenų bylas. Skyrius 2016 m. birželio 30 d. rašte išsakė poziciją, kad pagal Nutarimo 2.15 papunkčio reikalavimus toks įsiterpęs žemės sklypas negali būti formuojamas ir be aukciono parduodamas arba nuomojamas, o kadastro duomenų byloje esantis žemės sklypo planas negali būti derinamas.
25. NŽT paaiškino, kad Skyrius 2015 m. vasario 17 d. raštu pritarė Žemės sklypo ir gretimos teritorijos detaliojo plano derinimui. Minėtas įsiterpęs valstybinės žemės sklypas suformuotas Detaliuoju planu, kuris patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2016 m. vasario 3 d. sprendimu Nr. 1-323 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) ir gretimos teritorijos detaliojo plano patvirtinimo“. Tačiau Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gegužės 25 d. nutarimu Nr. 521 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-02 nutarimo Nr. 692 pakeitimo“ (toliau – ir Nutarimas Nr. 521) nustatyta, jog Nutarimo Nr. 521 1.4 papunkčio antrosios, ketvirtosios ir septintosios pastraipų nuostatos netaikomos tiems įsiterpusiems laisvos valstybinės žemės sklypams, dėl kurių iki Nutarimo Nr. 521 įsigaliojimo dienos jau yra priimtas sprendimas juos parduoti arba išnuomoti. Taigi, naujos Nutarimo 2.15 papunkčio nuostatos netaikomos tik tais atvejais, jeigu iki 2016 m. birželio 1 d. yra priimti sprendimai parduoti ar išnuomoti įsiterpusius žemės sklypus. Šiuo atveju sprendimas dėl žemės sklypo pardavimo nebuvo priimtas, todėl nuo 2016 m. birželio 1 d. įsigaliojus naujoms Nutarimo 2.15 papunkčio nuostatoms buvo atliekamas pakartotinis vertinimas. Be to, Skyrius buvo nurodęs, jog pritars Detaliojo plano pakeitimui (korektūrai), jeigu įsiterpęs valstybinės žemės plotas (sklypas), esantis greta Žemės sklypo, atitiks įsiterpusio žemės sklypo sąvokai. Atkreipė dėmesį, jog Planavimo sąlygos Detaliajam planui rengti išduotos ir Detaliojo plano derinimui pritarta, nes pagal projektuojamus sprendinius buvo planuojama suprojektuoti gatvę ir su gatve besiribojantį įsiterpusį žemės sklypą. Tuo atveju, jeigu Detaliojo plano sprendiniai dalyje dėl gatvės sklypo formavimo būtų įgyvendinti, formuojamas žemės sklypas iš dalies atitiktų įsiterpusio žemės sklypo kriterijus. Tačiau pagal dabar galiojančias prieš tai aukščiau išdėstytas teisės aktų nuostatas nėra galimybės visiškai įgyvendinti Detaliojo plano sprendinių, t. y. nėra galimybės 0,2360 ha ploto valstybinės žemės sklypą sujungti su Žemės sklypu ir parduoti besiribojančio Žemės sklypo savininkams, kaip nurodyta Detaliojo plano sprendiniuose.
Šalies argumentai
26. Teismo posėdžio metu atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT, atstovė su patikslintu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
27. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. V. atsiliepime su patikslintu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.
28. Nurodė, kad iš bylos duomenų nėra aišku, kaip jos teisėms ar pareigoms teismo sprendimas gali turėti įtakos. Tuo tarpu Inspekcija atsiliepime nurodė, jog teismo sprendimas ateityje gali turėti įtakos A. V., kaip pasirašiusios 2015 m. birželio 3 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. TP1-694, teisėms ir pareigoms. Trečiasis suinteresuotasis asmuo akcentavo, kad pareiškėjų reikalavimai jos atžvilgiu nenukreipti, neginčijamas jos pasirašytas patikrinimo aktas, nėra ginčijamas tikrinto teritorijų planavimo dokumento ar jo tvirtinimo teisėtumas.
29. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad teritorijų planavimo dokumento derinimas su institucijomis ir tikrinimas valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje patenka į skirtingas detaliojo teritorijų planavimo proceso baigiamojo etapo stadijas, tik institucijų pagal kompetenciją suderintas teritorijų planavimo dokumentas teikiamas tikrinti teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai. Manė, kad teritorijų planavimo dokumentų derinimo ir tikrinimo procesas tikslingai įstatymų leidėjo sukonstruotas taip, jog Inspekcijai palikta funkcija, be dokumentų rengimo, svarstymo ir derinimo procedūrų kontrolės, užtikrinti sprendinių atitiktį tik teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams. Pažymėjo, kad savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas – savarankiška savivaldybių funkcija. Teritorijų planavimo procesas baigiasi teritorijų planavimo dokumento tikrinimu valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje, tvirtinimu ir registravimu Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre. Taigi, detaliųjų planų įgyvendinimas nėra Inspekcijos kompetencija. Nagrinėjamu atveju vyksta ginčas tik dėl detaliojo plano sprendinių įgyvendinimo, t. y. ginčas tarp NŽT ir Administracijos dėl to, kaip konkrečiai turi būti įgyvendinami sprendiniai.
Šalies argumentai
30. A. V. teigimu, NŽT pozicija šioje byloje nepagrįsta, kadangi Nutarime nėra reikalavimo, kad laisvos valstybinės žemės plotai būtų įsiterpę būtinai tik tarp sklypų – jie gali ribotis ir su keliais arba gatvėmis. Be to, susisiekimo komunikacijoms (gatvėms, keliams) sklypai paprastai nėra formuojami, tokio reikalavimo nenumato ir teisės aktai. Detaliajame plane nurodytos jau esamos gatvės raudonosios linijos, su kurių viena sutampa su įsiterpusio sklypo riba. Detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje buvo matyti, kad įsiterpęs valstybinės žemės plotas iš visų pusių ribojasi arba su suformuotais žemės sklypais, arba su esamomis gatvių raudonosiomis linijomis, t. y. iki detaliojo plano rengimo suplanuotomis gatvėmis. Jeigu atitinkamoje teritorijoje suplanuota gatvė, šis žemės plotas negali būti trakuojamas kaip laisvas, kadangi jis jau paskirtas gatvei įrengti.
31. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, nors pareiškėjai prašė priteisti pinigų sumą, sumokėtą už detaliojo plano parengimą, tačiau nenustačius Inspekcijos neteisėtų veiksmų, šis reikalavimas turėtų būti atmestas. Be to, Detalusis planas buvo parengtas dar iki patikrinimo akto pasirašymo dienos, todėl pareiškėjai būtent dėl Inspekcijos veiksmų nepatyrė žalos. Taip pat manė, kad J. C. neįrodė patirtos neturtinės žalos, kadangi jis iš esmės nėra niekaip susijęs su Detaliuoju planu ir pačiu planavimo procesu.
Šalies argumentai
32. Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens A. V. atstovas su patikslintu skundu nesutiko, prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
33. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime nurodė, kad skundo pagrindas ir dalykas nesusiję su jo kompetencija, reglamentuota teisės aktuose. Pažymėjo, kad byloje jam jokie reikalavimai nepareikšti, todėl dėl skundo reikalavimų pagrįstumo nepasisakė.
34. Trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai ir laiku. Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvauja, atsiliepime prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, byla nagrinėjama trečiojo suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (ABTĮ 77 str. 3 dalis).
35. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Sostinės studija“ atsiliepimo į skundą nepateikė.
36. Trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Sostinės studija“ apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai ir laiku. Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvauja, byla nagrinėjama trečiojo suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (ABTĮ 77 str. 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
37. Byloje ginčas kilo dėl pareiškėjams atsiradusios turtinės ir neturtinės žalos, kurią jie kildina iš atsakovų neteisėtų veiksmų. Pareiškėjų teigimu, jeigu atsakovai būtų nesutikę rengti ir tvirtinti Detaliojo plano ar būtų nutraukę pradėtus planavimo veiksmus, pareiškėjai nebūtų patyrę žalos.
38. Pagal juridinių asmenų registro duomenis UAB „Chanita“ vadovas ir vienintelis akcininkas nuo 1995 m. birželio 15 d. yra J. C.. 2013 m. balandžio mėnesį reorganizavus UAB „Chanita“ atskirimo būdu buvo įsteigta UAB „Oro uosto namai“, kurios vienintelis akcininkas yra J. C. ir kuri perėmė nuosavybės teises į pastatą, esantį (duomenys neskelbtini). Byloje nustatyta, kad UAB „Oro uosto namai“ nuo 2018 m. liepos 4 d. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Nuo 2013 m. gegužės 30 d. iki 2018 m. birželio 6 d. bendrovė valdė sklypą 2012 m. gruodžio 7 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties pagrindu. Minėtame žemės sklype yra pastatas (buvęs paštas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso UAB „Oro uosto namai“. Sklypo plotas – 0,1711 ha, žemės naudojimo paskirtis - kita (sklypas skirtas pastato eksploatavimui).
39. UAB „Chanita“, atstovaujama direktoriaus J. C., 2013 m. sausio 21 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę su prašymu leisti pradėti rengti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detalųjį planą, numatant sklypo paskirtį K1 (komercinės paskirties), papildomai padidinti įmonei išnuomotą valstybinį žemės sklypą esama laisva valstybine žeme, kai nėra galimybės suformuoti atskirą žemės sklypą.
40. Administracija 2013 m. vasario 12 d. raštu kreipėsi į NŽT dėl pritarimo detaliojo plano rengimui, nurodydama, kad pritaria UAB „Chanita“ prašymui ir ketina organizuoti detaliojo plano rengimą. Kadangi į numatomą planuoti teritoriją įeina ir valstybinės žemės plotas, prašė NŽT, kaip valstybinę žemę patikėjimo teise valdančios institucijos, pritarti detaliojo plano rengimui.
41. NŽT 2013 m. kovo 18 d. rašte Nr. 49SDŽ-(14.49.22.)-104 „Dėl detaliojo plano rengimo“ pažymėjo, kad neprieštarauja, jog teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis būtų rengiamas detalusis planas apie 0,8 ha ploto teritorijai, tame skaičiuje 0,1711 ha ploto žemės sklypui, kurio kadastro (duomenys neskelbtini), ir gretimai teritorijai (duomenys neskelbtini). Planavimo tikslas – pakeisti sklypo ribas, prijungiant įsiterpusius sklypus – tarp sklypo, projektuojamos gatvės, geležinkelio ir Novosiolkų rėžinio kaimo ribos pagal pridedamą šio kaimo kartografijos teritorijos ribų planą, nustatant suplanuoto sklypo teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą – į komercinės paskirties objektų statybos, prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos bei susisiekimo, inžinerinės infrastruktūros sprendinius ir kitus pagal teritorijų planavimo dokumentus ir teisės aktus leistinus teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimus, vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 m. sprendiniais.
42. Administracijos direktorius 2013 m. liepos 12 d. įsakymu pavedė Departamentui organizuoti Žemės sklypo ir gretimos teritorijos Naujininkų seniūnijoje Detaliojo plano rengimą. Įsakymu nustatyta, kad šio plano rengimo tikslas – pakeisti sklypo ribas ir plotą, prijungiant įsiterpusius valstybinės žemės plotus, nustatyti teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimą (sklypo naudojimo būdą – komercinės paskirties objektų teritorijos ir inžinierinės infrastruktūros teritorijos, naudojimo pobūdis – prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos, susisiekimo ir inžinierinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybos ir kitus pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus ir teisės aktus leistinus teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimus) vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 metų. Numatoma biurų, prekybos ir paslaugų pastatų statyba.
43. Į Administraciją 2013 m. rugsėjo 30 d. kreipėsi UAB „Sostinės studija“ direktorė A. K., prašydama išduoti sąlygas aptariamo detaliojo planavimo dokumentui rengti. Planavimo sąlygų sąvadas detaliojo planavimo dokumentui rengti buvo parengtas 2013 m. spalio 29 d., o planavimo sąlygas NŽT parengė 2013 m. spalio 28 d. Sąlygose numatė, kad žemės sklypų plotų ir ribų keitimas laisvoje valstybinėje žemėje galimas tik nepažeidžiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkto nuostatų.
44. Byloje pateikta UAB „Sostinės studija“ 2014 m. lapkričio 18 d. išrašyta UAB „Oro uosto namai“ PVM sąskaita faktūra Nr. 14-62 48 400 Lt (14 017,61 Eur) sumai už (duomenys neskelbtini)ir gretimos teritorijos detalųjį planą. Iš pateiktų banko sąskaitos išrašo, kasos pajamų orderio kvito ir mokėjimo nurodymų matyti, kad UAB „Oro uosto namai“ 2013 m. rugpjūčio 13d. pervedė UAB „Sostinės studija“ 10 000 Lt (2896,20 Eur) avansą pagal projektavimo darbų sutartį, 2015 m. kovo 17 d. – 2 000 Eur pagal projektavimo darbų sutartį, 2015 m. birželio 30 d. – 1 000 Eur, 2015 m. liepos 3 d. – 1121,41 Eur ir 4 000 Eur, 2015 m. rugpjūčio 14 d. – 1 500 Eur, 2015 m. rugsėjo 8 d. – 750 Eur, 2015 m. rugsėjo 10 d. – 750 Eur. Viso buvo sumokėta 14 017,61 Eur.
45. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2015 m. vasario 17 d. raštu informavo UAB „Sostinės studija“, kad derina Žemės sklypo ir gretimos teritorijos (duomenys neskelbtini), detalųjį planą.
46. VTPSI 2015 m. birželio 3 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktu pateikė išvadą dėl teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo, kurioje nurodyta, kad tvirtinti galima. Pareiškėjams dokumentus rengusi UAB „Sostinės studija“ 2015 m. rugsėjo 1 d. Departamentui perdavė Žemės sklypo ir gretimos teritorijos parengtą detalųjį planą, prašydama nustatyta tvarka jį patvirtinti.
48. NŽT Vilniaus miesto skyrius, 2016 m. kovo 7 d. gavęs UAB „GeoPaslaugos“ (parengusios Žemės sklypo ir Įsiterpusio žemės sklypo kadastrinių matavimų bylas) prašymą pakartotinai patikrinti žemės sklypo, formuojamo greta 0,1711 žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylas, 2016 m. balandžio 21 d. raštu Nr. 49SDP-42-(14.49.23.) kreipėsi į Administracijos direktorių su prašymu įvertinti, ar žemės sklypo plotas, neįgyvendinus kelio sklypo suformavimo sprendinių, gali būti laikomas įsiterpusiu. Skyrius atkreipė dėmesį, kad Planavimo sąlygos detaliajam planui rengti buvo išduotos ir planas buvo suderintas, nes pagal projektuojamus sprendinius buvo planuojama suprojektuoti gatvę ir su ja besiribojantį įsiterpusį žemės sklypą. Tuo atveju, jeigu detaliojo plano sprendiniai dalyje dėl gatvės sklypo formavimo būtų įgyvendinti, formuojamo žemės sklypo plotas atitiktų įsiterpusio žemės sklypo kriterijus. Tačiau pažymėjo, kad šiuo atveju, kai jau atlikti žemės sklypo, esančio greta žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai ir Skyriui tikrinimui bei derinimui pateikti minėto žemės sklypo dokumentai siekiant suformuoti įsiterpusį žemės sklypą, prieš tai neišsprendus klausimo dėl kelio sklypo suformavimo, darė išvadą, jog toks formuojamas žemės sklypas negali būti laikomas įsiterpusiu, nes pageidaujamas formuoti žemės sklypas neatitinka Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte nurodytų kriterijų, t. y. jis pietų pusėje ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, taip pat jo nesudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Todėl toks (0,2306 ha) laisvas valstybinės žemės plotas negali būti formuojamas ir be aukciono parduodamas arba nuomojamas kaip įsiterpęs žemės sklypas, o kadastro duomenų byloje esantis žemės sklypo planas negali būti derinamas.
49. Administracija 2016 m. birželio 7 d. raštu Nr. A51-44023/16-(2.15.1.21-MP2) Skyriui paaiškino, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2016 m. vasario 3 d. sprendimu Nr. 1-323 patvirtintas sklypo (duomenys neskelbtini) ir gretimos teritorijos detalusis planas yra teisėtas ir galiojantis teritorijų planavimo dokumentas, kurio sprendiniais privaloma vadovautis plėtojant veiklą suplanuotoje teritorijoje. Pažymėjo, kad planavimo iniciatoriaus suplanuotos apie 0,8 ha teritorijos ir gretimos teritorijos, Naujininkų seniūnijoje, detaliojo plano sprendiniais pakeičiamos kitos paskirties sklypo (duomenys neskelbtini), išnuomoto UAB „Oro uosto namai“, ribos ir plotas, prijungiant įsiterpusį apie 0,2306 ha laisvos valstybinės žemės plotą ir sklypą (duomenys neskelbtini), suplanuojant komercinės paskirties objektų teritorijų naudojimo būdo sklypą. Detaliuoju planu teritorijos pietinėje dalyje yra suplanuota gatvė, kuri numatyta pagal teritorijos prie (duomenys neskelbtini) detaliojo plano konceptualiosios dalies sprendinius (pratęsta per geležinkelį ši gatvė sujungtų (duomenys neskelbtini)) ir iš kurios numatytas vienintelis įvažiavimas į sklypą (kitų įvažiavimų į žemės sklypą nenumatoma). Detaliuoju planu suplanuoto 0,4017 ha sklypo pietinė riba sutampa su projektuojamos gatvės raudonąja linija. Paaiškino, kad projektuojama gatvė yra vienas pagrindinių Detaliojo plano sprendinių, leidusių suplanuoti įsiterpusį sklypą, o gatvės įrengimas – viena iš sąlygų, kuri privalės būti išpildyta statytojo (Detaliojo plano įgyvendintojo) lėšomis kitame (statinio projekto rengimo) etape, realizuojant Detaliojo plano sprendinius sklype. Todėl Vilniaus miesto savivaldybė mano, kad Detalusis planas ir jo sprendiniai yra pagrįsti, teisėti, o 0,2306 ha žemės sklypas, suplanuotas greta 0,1711 ha Žemės sklypo, laikytinas įsiterpusiu ir neįgyvendinus kelio sklypo suformavimo sprendinių.
50. NŽT Vilniaus miesto skyrius, 2016 m. birželio 10 d. gavęs pakartotinį UAB „GeoPaslaugos“ prašymą patikrinti įsiterpusio 0,2360 ha žemės sklypo, formuojamo greta 0,1711 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylas, 2016 m. birželio 30 d. rašte Nr. 49SJN-1508-(14.49.105.) pažymėjo, kad pagal Nutarimo Nr. 692 2.15 punktą (aktuali redakcija nuo 2016 m. birželio 1 d.) esminiai požymiai, pagal kuriuos valstybinės žemės plotas laikomas įsiterpusiu, t. y., kad jame negalima suformuoti atskiro žemės sklypo. Atkreipė dėmesį, kad Planavimo sąlygos Detaliajam planui rengti buvo išduotos ir jam pritarta, kadangi pagal projektuojamus sprendinius buvo planuojama suprojektuoti gatvę ir su ja besiribojantį žemės sklypą. Tuo atveju, jeigu Detaliojo plano sprendiniai dalyje dėl gatvės sklypo formavimo būtų įgyvendinti, formuojamas žemės sklypas iš dalies atitiktų įsiterpusio žemės sklypo kriterijus. Šiuo atveju, kai jau atlikti Žemės sklypo kadastriniai matavimai ir Skyriui tikrinti bei derinti pateikti minėto žemės sklypo dokumentai, siekiant suformuoti įsiterpusį žemės sklypą, prieš tai neišsprendus klausimo dėl kelio sklypo suformavimo, Skyrius priėjo prie išvados, jog toks formuojamas žemės sklypas negali būti laikomas įsiterpusiu, nes pageidaujamas formuoti žemės sklypas neatitinka Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte nurodytų kriterijų, t. y. pietų pusėje ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, taip pat jo nesudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai bei įsiterpusio žemės sklypo plotas (0,2360 ha) yra didesnis už besiribojančio žemės sklypo (0,1711 ha), su kuriuo bus jungiamas įsiterpęs žemės sklypas, plotą.
51. UAB „Oro uosto namai“ 2016 m. liepos 22 d. NŽT pateikė skundą dėl minėto Skyriaus sprendimo. NŽT 2016 m. rugsėjo 12 d. skundą atmetė. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. lapkričio 5 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą, priteisė trečiajam suinteresuotam asmeniui A. V. iš pareiškėjo UAB „Oro uosto namai“ 500 Eur bylinėjimosi išlaidų ir iš pareiškėjo J. C. 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.
52. Lietuvos vyriausias administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2022 m. spalio 26 d. nutartimi pareiškėjų UAB „Oro uosto namai“ ir J. C. (J. C.) apeliacinį skundą patenkino iš dalies. Panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 5 d. sprendimą ir perdavė bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo. LVAT nutartyje nurodė, kad spręsdamas dėl atsakovų atstovų veiksmų ar neveikimo teisėtumo (neteisėtumo), atsižvelgdamas į faktinę valstybinio žemės sklypo, kurį pagal minėtą teritorijų planavimo dokumentą buvo planuojama prijungti prie UAB „Oro uosto namai“ tuo metu nuomojamo valstybinio žemės sklypo, situaciją, teismas privalo nustatyti, ar šį laisvos valstybinės žemės sklypą pagal tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą buvo pagrindas pripažinti įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės sklypu, bei nurodė teismui spręsti ir dėl ieškinio senaties taikymo.
Dėl senaties termino
53. Nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, turi būti taikomos ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-850/2010).
54. CK 1.125 straipsnio 8 dalyje yra numatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 103 straipsnio 8 punktas nustato, jog teismas nutraukia bylą, jeigu paaiškėja, kad skundas (prašymas, pareiškimas) buvo priimtas praleidus nustatytus skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį prašymą. Prašant taikyti ieškinio senatį, teismas gali skundą atmesti, motyvuodamas vien ieškinio senaties termino pasibaigimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-343/2013, 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2408-624/2015).
55. CK 1.127 straipsnio 1 dalis numato, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą. Ieškinio senaties taikymas yra susijęs su asmens galimybių apginti savo pažeistas teises ribojimu, todėl ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų tinkamas ir tikslus taikymas yra svarbus siekiant užtikrinti visokeriopą ir efektyvią pažeistų subjektinių teisių teisminę gynybą. Ieškinio senaties termino pradžia yra nusakoma subjektyviu momentu, kada asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, o ne objektyviu - teisės pažeidimo momentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2008).
56. Teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi įvertinti, ar šis apie savo pažeistą teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiškoje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai savo teisėmis besinaudojantis asmuo. Be to, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008; 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011). Atsakovai prašo taikyti senatį byloje. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad, ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas ex officio patikrina, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas ir ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti. Įstatymo nenustatyta, kad ieškovas privalo pateikti prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-385-421/2019).
57. Nagrinėjamu atveju prašomą priteisti žalą pareiškėjai kildina iš atsakovų veiksmų viešojo administravimo srityje sprendžiant įsiterpusio žemės sklypo sujungimo klausimą. Atsakovai pagal savo kompetencijas detalaus planavimo procedūrose atliko privalomus veiksmus, kurie sąlygojo pareiškėjų subjektyvų situacijos vertinimą. Pažymėtina, kad detalaus plano patvirtinimo eigoje atsakovai neprieštaravo ginčo sklypo sujungimui, todėl pareiškėjai neturėjo objektyvaus pagrindo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.
58. Teismo vertinimu, pareiškėjų sužinojimas apie savo teisių pažeidimą (senaties termino pradžia) sietinas su pareiškėjų sužinojimu, kad ginčo sklypas nėra laikytinas įsiterpusiu, t. y. su NŽT 2016 m. birželio 30 d. raštu Nr. 49SJN-1508-(14.49.105.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“, kuriame buvo nurodyta, kad laisvas 0,2306 ha valstybinės žemės plotas (Įsiterpęs sklypas) negali būti formuojamas ir be aukciono parduodamas arba nuomojamas, taip pat kadastro duomenų byloje esantis žemės sklypo planas negali būti derinamas, kadangi Įsiterpusio žemės sklypo plotas didesnis už Žemės sklypo plotą, o pietinėje pusėje Įsiterpęs sklypas ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu. NŽT minėtame rašte pirmą kartą nurodė, kad formuojamas žemės sklypas negali būti laikomas įsiterpusiu, nes pageidaujamas formuoti žemės sklypas neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl nauju kitos paskirties valstybinės žemės sklypu pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkte nurodytu kriterijų. Nesant objektyvių duomenų apie 2016 m. birželio 30 d. rašto Nr. 49SJN-1508-(14.49.105.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ gavimą, laikytina, kad pareiškėjai sužinojo apie savo teisės pažeidimą 2016 m. birželio 30 d. Darytina išvada, kad senaties termino pradžia yra 2016 m. liepos 1 d., o senaties termino pabaiga – 2019 m. liepos 1 d. Pareiškėjų skundas teisme gautas 2019 m. vasario 7 d., t. y. nepraleidus senaties termino. Dėl nurodytų priežasčių taikyti ieškinio senaties terminą pagal atsakovų reikalavimą nėra pagrindo.
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo
59. Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnio 6 dalies punktą valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu Vyriausybės nustatyto dydžio neviršijantys žemės sklypai yra įsiterpę tarp valstybinės žemės išnuomotų žemės sklypų – šių sklypų valstybinės žemės nuomininkams.
60. Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalį Nacionalinė žemės tarnyba yra visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, patikėtinė.
61. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos (toliau – ir Nutarimas Nr. 692) (redakcija galiojusi nuo 2011 m. kovo 27 d. iki 2014 m. kovo 27 d., redakcija galiojusi nuo 2014 m. kovo 28 d. iki 2016 m. gegužės 31 d.) 2.15 punktą laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų), ne didesnių kaip 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus suplanuotos gyvenamosios teritorijos, ir 0,5 ha – kitose teritorijose, jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Įsiterpusiu nelaikomas žemės plotas, kuris ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, išskyrus tuos atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) įsiterpusį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos. Jeigu įsiterpęs žemės plotas didesnis už šiame punkte nustatytus didžiausius parduodamus ar išnuomojamus įsiterpusius žemės plotus ir žemės plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu parduodamas ar išnuomojamas įsiterpęs žemės plotas gali būti didinamas. Nagrinėjamu atveju įsiterpęs žemės plotas ribojosi su nesuformuotu valstybinės žemės plotu (kelio sklypas nebuvo suformuotas) pietų pusėje ir jis nesudarė siauros juostos, šlaito ar griovos. Todėl, remiantis nurodytu teisės reglamentavimu, įsiterpęs žemės plotas neatitiko tuo metu galiojusios Nutarimo Nr. 692 redakcijos 2.15 punkto kriterijų ir negalėjo būti laikomas įsiterpusiu sklypu ir parduotas ar išnuomotas be aukciono. Dėl nurodytų priežasčių NŽT pritarimas detalaus plano rengimui - 2013 m. kovo 18 d. raštu Nr. 49SDŽ-(14.49.22.)-104 „Dėl detaliojo plano rengimo“ ir 2015 m. vasario 17 d. raštas, kuriuo NŽT informavo UAB „Sostinės studija“, kad derina Žemės sklypo ir gretimos teritorijos Naujininkų sen., Vilniuje, detalųjį planą laikomi nepagrįstais. Teismo vertinimu, būtent šie NŽT teisės aktų nuostatas pažeidžiantys neteisėti veiksmai (pritarimas detaliajam planui ir detaliojo plano derinimas) sąlygojo detalaus plano, kuriame įsiterpęs žemės plotas nepagrįstai buvo laikomas įsiterpusiu sklypu, kurį galima būtų be aukciono išnuomoti ar parduoti, patvirtinimą
62. Pažymėtina, jog planavimo sąlygose, kurias 2013 m. spalio 28 d. parengė NŽT buvo numatyta, kad žemės sklypų plotų ir ribų keitimas laisvoje valstybinėje žemėje galimas tik nepažeidžiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkto nuostatų, todėl NŽT veiksmai išduodant šias sąlygas laikomi pagrįstais ir teisėtais.
63. Pagal Nutarimo Nr. 692 (redakcija galiojusi nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. balandžio 30 d.) 2.15 punktą laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Įsiterpusiu nelaikomas žemės sklypas, kuris ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas, išskyrus atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų) įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatoma formuoti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų bei daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdo žemės sklypus, įsiterpę žemės sklypai negali būti didesni kaip 0,04 ha, išskyrus atvejus, kai žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Tokiais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu parduodamas ar išnuomojamas įsiterpusio žemės sklypo plotas gali būti didinamas. Jeigu žemės sklypo, įsiterpusio tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), plotis neviršija 10 metrų, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta. Jeigu žemės sklypo nuo viršutinės šlaito briaunos iki jo papėdės nuolydis yra ne mažesnis kaip 20 laipsnių, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro šlaitas. Jeigu žemės sklypo nuo vienos iki kitos griovio viršutinės briaunos plotis neviršija 15 metrų, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro griovys. Kitose teritorijose įsiterpę žemės sklypai negali būti didesni kaip 0,5 ha. Įsiterpusio žemės sklypo plotas negali būti didesnis už besiribojančio žemės sklypo, su kuriuo bus jungiamas įsiterpęs žemės sklypas, plotą.
64. Konstatuotina, kad esant patvirtintam žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detaliajam planui, nėra išspręstas klausimas dėl kelio sklypo suformavimo, todėl ginčo sklypas pietų pusėje ribojasi su nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, be to, sklypą nesudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos ir įsiterpusio žemės sklypo plotas (0,2360 ha) yra didesnis už besiribojančio žemės sklypo (0,1711 ha), su kuriuo bus jungiamas įsiterpęs žemės sklypas, plotą. Esant nurodytoms aplinkybėms ir vadovaujantis aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu, 0,2360 ha žemės plotas negali būti laikomas įsiterpusiu, nes neatitinka Nutarimo Nr. 692 2.15 punkto reikalavimų. Todėl NŽT 2016 m. birželio 30 d. raštas Nr. 49SJN-1508-(14.49.105.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“, kuriame nurodyta, kad laisvas 0,2306 ha valstybinės žemės plotas (Įsiterpęs sklypas) negali būti formuojamas ir be aukciono parduodamas arba nuomojamas, taip pat kadastro duomenų byloje esantis žemės sklypo planas negali būti derinamas yra pagrįstas, o NŽT veiksmai nederinant formuojamo sklypo planą yra teisėti.
65. Pareiškėjas J. C. patikslintame skunde nurodė, jog po detalaus plano patvirtinimo paaiškėjus, kad dėl atsakovų nekompetentingų veiksmų, įsiterpęs žemės plotas negali būti parduotas ar išnuomotas, pareiškėjui atsirado sveikatos problemų (jam nustatytas cervikogeninis galvos skausmas), jis patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinį diskomfortą. Todėl pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovų atitinkamomis dalimis (po 1/4 ir 2/4 ) 10 000 Eur sumą.
66. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
67. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad CK 6.271 straipsnyje nustatytai viešajai atsakomybei atsirasti būtinos trys civilinės atsakomybės sąlygos: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atlikti neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) asmens patirta žala (CK 6.249 straipsnis); 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejantis priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-578-556/2015). Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog nurodytas civilinės atsakomybės sąlygas privalo įrodyti pareiškėjas (ieškovas) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011).
68. Teismas Sprendimo 61 punkte pasisakė dėl NŽT neteisėtų veiksmų. Nustatyta, kad UAB „Oro uosto namai“ už detalaus plano rengimą sumokėjo UAB „Sostinės studijos“ 14 017,61 Eur. UAB „Oro uosto namai“ prašo priteisti iš valstybės, atstovaujamos NŽT dalį šios sumos, t.y. 7 008,81 Eur žalos (turėtų išlaidų) atlyginimą. Iš bylos duomenų matyti, kad detalaus planavimo tikslas buvo ne tik su Žemės sklypu besiribojančioje laisvoje valstybinėje žemėje suformuoti įsiterpusį sklypą, numatant jo prijungimą prie Žemės sklypo, bet ir nustatyti suplanuoto sklypo teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą – į komercinės paskirties objektų statybos, prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos bei susisiekimo, inžinerinės infrastruktūros sprendinius ir kitus pagal teritorijų planavimo dokumentus ir teisės aktus leistinus teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimus, vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 m. sprendiniais. Tokiu būdu įsiterpusios teritorijos prijungimas nėra vienintelis detalaus planavimo metu pasiektas tikslas, UAB „Oro uosto namai“ tapo įvairialypės detalaus planavimo naudos gavėju. Tačiau byloje nepateikta jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad dėl NŽT neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė būtent tokio dydžio (7 008,81 Eur) išlaidas. Priešingai, savo paaiškinimuose pareiškėjo atstovė nurodė, jog iš NŽT prašo 1/2 viso turėtų 14 017,61 Eur išlaidų sumos. Pareiškėjui neįrodžius objektyvių prašomos priteisti 7 008,81 Eur žalos kriterijų, žalos dydis laikomas neįrodytu. Teismui nenustačius valstybės, atstovaujamos NŽT, bent vienos iš civilinės atsakomybės būtinųjų sąlygų (žalos dydžio), pareiškėjo reikalavimas dėl 7 008,81 Eur žalos atlyginimo iš NŽT atmestinas.
69. Bendrovė prašo priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Administracijos, 3 504,40 Eur žalai atlyginti ir kildina žalą iš Administracijos 2013 m. liepos 12 d. įsakymo Nr. 30-1669, kuriuo Miesto plėtros departamentui buvo pavesta organizuoti sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir gretimos teritorijos (apie 0,8 ha) detaliojo plano rengimą nustatant, kad detaliojo plano rengimo tikslai – pakeisti sklypo ribas ir plotą, prijungiant įsiterpusius valstybinės žemės plotus, nustatyti teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimą. Tuo pačiu įsakymu buvo patvirtinta Užduotis detaliojo planavimo dokumentui rengti. Konstatuotina, kad įsakyme nėra konkretaus vertinimo laisvos valstybinės žemės kaip įsiterpusio sklypo, kurį galima būtų be aukciono išnuomoti ar parduoti. Įsakymu nustačius vieną iš tikslų (pakeisti sklypo ribas ir plotą prijungiant įsiterpusius valstybinės žemės plotus), patvirtintoje Užduotyje detaliojo planavimo dokumentui rengti nėra nurodytas tikslus jungiamo įsiterpusio žemės ploto dydis, konfigūracija ar konkrečios vietos, todėl minėtas įsakymas nėra pakankamas pagrindas teismui pripažinti, kad šiuo administraciniu aktu Administracija pasisakė dėl įsiterpusios žemės statuso ir ypatumų. Pažymėtina, kad didžioji dalis Planavimo užduoties yra blanketinės nuostatos, nukreipiančios atlikti veiksmus (vertinimus, derinimus) kitose struktūrose. Esant nurodytoms aplinkybėms, Administracijos veiksmai priimant įsakymą priskirtini pradiniams detalaus planavimo veiksmams ir neturėjo lemiamos reikšmės sprendžiant dėl įsiterpusios laisvos žemės. Vertinant Administracijos 2013 m. liepos 12 d. įsakymą Nr. 30-1669, teismas nenustatė Nutarimo Nr. 692 ar kitų teisės aktų pažeidimų, todėl laiko nurodytus Administracijos veiksmus teisėtais. Nenustačius Administracijos neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo jos civilinei atsakomybei atsirasti, todėl reikalavimas priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Administracijos, 3 504,40 Eur žalai atlyginti atmestinas.
70. Bendrovė prašo priteisti iš valstybės, atstovaujamos Inspekcijos, 3 504,40 Eur žalai atlyginti. Kildina žalą iš VTPSI 2015 m. birželio 3 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto Nr. TP1-694 (rengėja A. V.), kuriame pateikta teigiama išvadą (tvirtinti galima) dėl teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo.
71. Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (redakcija galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. spalio 31 d.) 26 straipsnio 14 dalį pateikus teritorijų planavimo dokumentą tikrinimui, teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekanti institucija kompleksinio teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktu nepritaria teritorijų planavimo dokumentui, kai 1) parengtas kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas prieštarauja aukštesnio ar to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentui, išskyrus šiame įstatyme numatytas išimtis; 2) prieštarauja įstatymams ir kitiems teisės aktams. reglamentuojantiems teritorijų planavimo dokumentų rengimą. Nagrinėjamu atveju Inspekcijai tikrinant pateiktą detalųjį planą nebuvo nustatyta prieštaravimo aukštesnio ar to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentui, nebuvo nustatyta prieštaravimų ir kitiems teisės aktams. Pažymėtina, kad NŽT, atsakinga už valstybinės žemės tvarkymą ir kontrolę, neprieštaravo detalaus plano rengimui (2013 m. kovo 18 d. raštas Nr. 49SDŽ-(14.49.22.)-104 „Dėl detaliojo plano rengimo“) ir 2015 m. vasario 17 d. raštu „Dėl detaliojo plano derinimo“ Nr. 49SJN-211-(14.49.105.) suderino detalųjį planą. Esant tokiam NŽT pritarimui, ir Inspekcijai nenustačius TPĮ 26 straipsnio 14 dalyje nurodytų nepritarimo pagrindų, teismo vertinimu, Inspekcija pagrįstai pritarė detaliojo plano tvirtinimui. Nesant Inspekcijos ir jos darbuotojų veiksmuose nustatytų teisės aktų pažeidimų, nėra pagrindo pripažinti, kad teikiant teigiamą išvadą patikrinimo akte Inspekcija ir jos darbuotojai atliko neteisėtus veiksmus. Nenustačius bent vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo kilti Inspekcijos ar jos darbuotojų atsakomybei. Dėl nurodytų priežasčių, patikslinto skundo reikalavimas dėl 3 504,40 Eur žalos atlyginimo iš valstybės, atstovaujamos Inspekcijos atmestinas.
72. Teismų praktikoje laikoma, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui sukeltas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai, kurie yra pakankamai intensyvūs, nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę bei kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007).
73. Teismas, vadovaudamasis išdėstytu teisiniu reguliavimu, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodytos aplinkybės nėra pakankamos konstatuoti, kad jis patyrė neturtinę žalą. Iš išrašo iš medicininių dokumentų matyti, jog pareiškėjas ne vienerius metus serga lėtinėmis ligomis, yra patyręs operacinių intervencijų. Objektyvių duomenų, kad dėl atsakovų veiksmų pareiškėjas nuo 2016 m. rugpjūčio mėnesio jaučia cervikogeninį galvos skausmą byloje nepateikta. Teismo vertinimu, pareiškėjo teiginiai dėl patirtos neturtinės žalos yra deklaratyvaus pobūdžio, pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog jis dvasiškai išgyveno, jautė emocinę depresiją, pareiškėjo išgyvenimai, pasireiškę vienu arba keletu iš išvardintų elementų, jie nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentiniai. Atsižvelgdamas į pareiškėjo paaiškinimus, teismas nenustatė, kad atsakovų veiksmai (pažeidžiamų vertybių pobūdis ir trukmė), būtų pakankamai intensyvūs, kad galėtų būti įvertinti pinigine kompensacija. Teismo vertinimu nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjui dėl minėtų aplinkybių atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala ir ją atlyginti pinigine kompensacija. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisės pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama satisfakcija. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teismui nenustačius valstybės civilinės atsakomybės būtinų sąlygų (neturtinės žalos fakto), pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atmestinas.
74. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (ABTĮ 40 straipsnio 3 dalis). Trečiasis suinteresuotas asmuo A. V. prašo priteisti iš pareiškėjos 1 000 Eur (900 Eur už atsiliepimo parengimą, 100 Eur už atstovavimą teismo posėdyje) advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Nagrinėjamu atveju pareiškėjų skundas yra atmestas, todėl trečiasis suinteresuotas asmuo, kuris byloje dalyvavo atsakovų pusėje, turi teisę į patirtų išlaidų atlyginimą.
75. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad proceso teisės normose nenustatyta solidariosios prievolės bylinėjimosi išlaidoms mokėti, todėl šios išlaidos priteisiamos ne solidariai, o nustatant konkrečias mokėtinas dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-701/2015, 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2011). Konstatuotina, kad A. V. prašoma priteisti suma neviršija maksimalaus Rekomendacijų nustatyto užmokesčio dydžio, todėl ši suma jai priteistina iš pareiškėjų lygiomis dalimis.
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Oro uosto namai“ ir J. C. (J. C.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui A. V. iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Oro uosto namai“ 500,00 Eur (penkis šimtus eurų ir 0 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui A. V. iš pareiškėjo J. C. (J. C.) 500,00 Eur (penkis šimtus eurų ir 0 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.