- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-08
- Bylos Nr.
- 1S-807-290/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-89-1-00115-2011-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aušra Vingilė, Jurgis Kiškis, Evaldas Gražys
- Nuteistasis
- G. D.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Aušros Vingilės,
rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo nuteistojo G. D. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. spalio 7 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą Nr. 95-501 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. G. D. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2012 m. spalio 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktus laisvės atėmimu 16 metų. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu pakeistas Panevėžio apygardos teismo 2012 m. spalio 25 d. nuosprendis – veika pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktus perkvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, ir paskirta 13 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2011 m. vasario 17 d., o pabaiga – 2024 m. vasario 17 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 4 metai 5 mėnesiai 25 dienos (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2019 m. rugpjūčio 22 d.).
Žemesnės instancijos teismas
2. Komisija 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu Nr. Nr. 95-501 nutarė nuteistajam G. D. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Komisija tokią išvadą padarė nusprendusi, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 7 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo G. D. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Teismas konstatavo, kad nors nuteistasis ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
4. Skundu nuteistasis G. D. prašo panaikinti šią Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą, kuriuo nutarta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
4.1. Skunde nurodo, kad nutartis yra visiškai nemotyvuota, teismas nepateikė jokios savo faktų analizės, jokių argumentų ir sprendimo, o netaikyti jam lygtinio paleidimo niekuo nepagrindė. Nutartyje padarytos išvados prieštarauja pačios sau. Visi argumentavimai, tokie kaip nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika, likusi neatlikta bausmės dalis dar labai didelė, per maža atlygintos žalos dalis nukentėjusiems, yra tik abstraktūs ir konkrečiai nenurodo, kad jis nėra pasitaisęs ar tai, kad nebūtų linkęs taisytis. Toks pirmosios instancijos teismo sprendimas, kaip aiškiai negatyvus precedentas, pažeidžiantis motyvuotumo ir teisino aiškumo reikalavimus, negali būti paliktas galioti. Teismas neįvertino to fakto, kad jis visiškai atitinka visus reikalavimus, kad galėtų būti paleidžiamas lygtinai – yra atlikęs įstatymo reikalaujamą bausmės dalį, kuomet gali būti taikomas lygtinis paleidimas su intensyvia priežiūra, visą bausmės atlikimo laiką elgėsi tik gerai, labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, dirba ir pagal galimybes moka priteistą neturtinę žalą žuvusiojo tėvams. Teismo nurodyta priežastis, kad jam fiksuotas žemas finansinis stabilumas, prieštarauja logikai netaikyti jam lygtinio paleidimo, nes būtent būdamas laisvėje jis kaip tik galėtų daugiau uždirbti ir mokėti. Būdamas pataisos namuose, dėl objektyvių priežasčių, neturi galimybės uždirbti daugiau. Labai pozityviai priima visas jam taikomas pataisymo priemones, draudimus ir apribojimus, įstojo mokytis, kad įgyti aukštąjį išsilavinimą, laikosi visų įstatymo reikalavimų. Atsisakydamas tenkinti Komisijos teikimą taikyti jam lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra, teismas nenurodė kokių konkrečių įstatymo reikalavimų jis neatitinka ir ką jis dar turi padaryti, kad galėtų būti paleistas lygtinai. Suprasdamas savo nusikaltimo sunkumą prašosi lygtinai išleidžiamas su intensyvia priežiūra.
4.2. Skunde taip pat nurodo, kad jis vykdo visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse. Šiuo metu bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, vidaus tvarkos taisyklių niekada nepažeidinėja, drausmine tvarka niekada nebuvo baustas, už gerą elgesį, darbą bei dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje yra keturiolika kartų paskatintas. Kiekvienais metais dalyvauja Konstitucijos egzaminuose. Beveik visą bausmės laiką dirba, o nedirbo tik tada, kai turėjo sveikatos problemų ir gulėjo Laisvės atėmimo vietų bei Kauno miesto ligoninėse. Iki nusikaltimo taip pat elgėsi tik teigiamai – mokėsi, sportavo, vasaromis dirbdavo. Žalingų įpročių niekada neturėjo ir neturi. Nusikalto pirmą kartą, o nusikaltimo metu jam buvo dvidešimt metų ir iki nusikaltimo niekada anksčiau nebuvo turėjęs jokių nusižengimų bei konfliktų. Nusikaltimą įvykdė Utenos kolegijos bendrabutyje išsigandęs dėl pavojingai susiklosčiusios situacijos. Dėl nuolat kylančių konfliktų bendrabučio kambaryje jis ne kartą buvo kreipęsis į bendrabučio komendantę su prašymu iškelti juos su kambarioku į skirtingus kambarius. Nusikaltimo neplanavo, nesiruošė jam ir jo nenorėjo, labai gailisi padaręs nusikaltimą, stengiasi pasitaisyti, gyventi ir elgtis tik teisingai. Stengiasi dirbti gerai ir sąžiningai, kad sumokėtų nukentėjusiojo tėvams priteistą žalą Pagal savo galimybes vieną iš trijų skolų padengė visiškai, o kitas taip pat stengiasi apmokėti kiek gali. Šią vasarą pateikė prašymą ir dokumentus studijoms aukštojoje mokykloje ir yra priimtas studijuoti į Klaipėdos valstybinės kolegijos sveikatos priežiūros ir socialinės rūpybos fakulteto kineziterapijos studijų programos pirmą kursą į valstybės finansuojamą vietą. Labai nori mokytis, įgyti profesiją, dirbti, tapti verta būti visuomenės dalimi. Tačiau labai trūksta galimybių ir laiko, nes paskaitas kolegijoje gali derinti tik su savo savaitgalio išvykomis į namus. Pagrinde mokosi savarankiškai, deja, tai labai sudėtinga, nes praleidžia labai daug paskaitų. Būdamas namie galėtų ir mokytis, ir būtinai susirastų darbą, kad išlaikyti save ir toliau mokėti savo skolas nukentėjusiojo tėvams. Nenori būti našta valstybei ir būti jos išlaikomas, nes gali išlaikyti save pats. Atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, jo vertinimo rezultatas sudaro 18 balų, o tai reiškia, kad jo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema. Jis yra motyvuotas elgtis tik labai gerai. Pagal visus jo elgesio vertinimus yra pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nėra jokios priežasties manyti, kad pakartotinai nusikals. Mano, kad nutartis, kuria atsisakyta tvirtinti Komisijos nutarimą, yra nepagrįsta, vienašališka ir diskriminuojanti. Pažymi, kad lygtinis paleidimas priskirtinas prie alternatyvių bausmės priemonių, o asmuo, paleistas lygtinai iš pataisos namų nėra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, o yra prižiūrimas taikant apribojimus ir suvaržymus. Suteikus jam tokią galimybę, pritaikius lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra, jis laikysis visų įstatymų, visų teismo įpareigojimų ir nenusikals, mokysis, kad įgyti specialybę, dirbs ir gyvens namuose.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo G. D. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo matyti, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema.
7. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tada klausimą, dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo, sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).
8. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad G. D. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį. Tai sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau vien šių formalių pagrindų sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, lygtiniam paleidimui taikyti taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, jog G. D. priklauso žemos rizikos grupei – 18 balų, todėl sprendžiat klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą šiuo atveju, būtina įvertinti nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir spręsti, ar ji sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
9. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad G. D. šiuo metu bausmę atlieka už labai sunkų nusikaltimą žmogaus gyvybei, sukėlusį negrįžtamas pasekmes – nužudymą itin žiauriai. Tokio pobūdžio nusikaltimai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, ir nors tai neabejotinai jau buvo įvertinta nuosprendžiu G. D. skiriant bausmę, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumą, ši aplinkybė taip pat neturėtų būti sumenkinama.
10. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema (18 balų pagal OASys metodiką), tačiau iš bylos duomenų matyti, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuo vertinimo, atlikto 2016 m. birželio 8 d. sumažėjo tik 3 balais, be to, statiniai svertiniai balai sudaro 11 balų, o 7 balai yra dinaminiai, kuriuos nuteistasis savo pastangomis gali realiai sumažinti, todėl pagrindo išvadai, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, nėra. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis yra keturiolika kartų skatintas, drausmine tvarka nebaustas, tačiau vien tai, kad nuteistasis nepažeidinėja vidaus taisyklių ir režimo reikalavimų, dar nelaikytina išskirtinai teigiamai jo elgesį apibūdinančia aplinkybe, kadangi taip elgtis privalo kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo ir tai dar nesudaro pagrindo konstatuoti pakankamos pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, be to, tai yra vienas iš individualaus reabilitacijos plano reikalavimų, kurio neįvykdžius apskritai nebūtų galima svarstyti klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo. Taip pat aukštesnysis teismas pažymi, kad BVK 157 straipsnio 1 dalis remtis vien OASys metodika imperatyviai nereikalauja, todėl, net ir nustačius žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, teismas gali padaryti išvadą, jog visų duomenų apie nuteistąjį kontekste nėra pagrindo manyti, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama.
11. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, kiekvienu atveju atskirai įvertinamos visos reikšmingos aplinkybės, turinčios įtakos išvadai dėl neabejotinos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesniojo teismo nuomone, nuteistojo siekis kuo greičiau išeiti į laisvę negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų. Nuteistojo skunde nurodomos teigiamos aplinkybės savaime nepaneigia tų aplinkybių, dėl kurių, teismo nuomone, taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos šiuo metu netikslinga.
12. Aukštesnysis teismas pažymi, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Nagrinėjamu atveju tiek padaryta nusikalstama veika, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu. Aukštesniojo teismo nuomone, apylinkės teismo nutartyje nurodytos išvados yra teisingos, jomis abejoti nėra pagrindo, jos nėra paneigtos kitais bylos duomenimis, todėl joms pritartina.
13. Lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimą.
14. Pripažintina, kad pastaruoju metu yra teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių – jis yra skatinamas, dirba, dengia priteistą civilinį ieškinį, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, drausmine tvarka nebaustas, tačiau atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad šiuo metu, atlikus tokio dydžio bausmės dalį, dar nėra pagrindo teigti, jog G. D. neabejotinai daro akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas neturi pagrindo patikėti nuteistuoju ir manyti, kad jis ateityje nenusikals, kol byloje nėra pakankamų objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, jog nuteistasis iš tiesų pasitaisė, o bausmės tikslai jau pasiekti. Taigi pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutarė:
atmesti nuteistojo G. D. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. spalio 7 d. nutartį.
Ši apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.