- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-26
- Bylos Nr.
- 1S-575-658/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-87-1-00075-2011-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nerijus Meilutis (pirm.), Gytis Večerskas, Daiva Jankauskienė
- Nuteistasis
- K. J.
Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Nerijaus Meilučio, teisėjų Gyčio Večersko, Daivos Jankauskienės, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo K. J. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 7 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių PN - atvirosios kolonijos 3 - iojoje valdyboje (toliau-Komisijos) 2014-02-04 nutarimą Nr. 95-52 dėl nuteistojo K. J. lygtinio paleidimo taikant intensyvią priežiūrą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. J., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 4 d. nuosprendžiu pagal LR BK 149 str. 2 d., 150 str. 2 d., vadovaujantis 63 str. 1 d., 2 d. subendrinta 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausme. Ši bausmė subendrinta su ankstesniu Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė bausmė – 5 (penkeri) metai 7 (septyni) mėnesiai laisvės atėmimo.
Bausmės pabaiga – 2016-09-05.
Žemesnės instancijos teismas
2014 m. vasario 4 d. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimu Nr. 95-52, įvertinus nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, socialinio tyrimo išvadą bei nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, kitas reikšmingas aplinkybes nutarta nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra.
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros trečiojo skyriaus prokurorė pritarė Komisijos nutarimui.
Skundžiama Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 7 d. nutartimi atsisakyta tvirtinti Komisijos nutarimą, konstatavus, kad nutarimas yra nepakankamai pagrįstas, nutarime nėra tinkamai įvertinti nuteistojo padaryto nusikaltimo pobūdis, pavojingumas, jo elgesys bausmės atlikimo metu. Teismas konstatavo, kad nuteistojo atlikta bausmės dalis, atsižvelgiant į bendrą paskirto bausmės trukmę, dar nėra pakankama, siekiant įgyvendinti nuosprendžiu skirtą individualizuotą bausmę bei teisingumo principą.
Nuteistasis K. J. skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 7 d. nutartį, prašo panaikinti šią nutartį bei patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo. Teigia, kad yra įvykdęs visus jam paskirtus reikalavimus, dirbo nepriekaištingai, buvo skatintas 4 kartus, mokėsi ir individualiai lavino darbines savybes, psichologinė išvada rodo žemą pakartotinio nusikalstamumo riziką. Nuteistasis skunde teigia, kad moka ieškinį, siunčia atlyginimą šeimai ir atitinka kriterijus, numatytus LR kodekse. Nuteistojo teigimu, teismas priimdamas sprendimą taikė bendras šiuo metu visuomenėje dominuojančias neigiamas nuostatas dėl įkalinto asmens, neįsigilino į patį nuteistąjį, nevertino K. J. elgesio bausmės atlikimo metu, neatsižvelgė į jo santykius su dukra bei žmona, į bendrą jo požiūrį į šeimą. Nuteistasis teigia, kad jis atitinka visus LR BVK nustatytus lygtinio paleidimo kriterijus, be to, jokiuose LR teisės kodeksuose nėra nurodyta kokia bausmės dalis yra didelė, o kokia maža, tad teismo nuomonė vertinant šį kriterijų buvo nepagrįsta ir neteisinga. Nuteistasis teigia suvokęs savo padarytų nusikaltimų sunkumą ir dėl jų gailisi, didesnę dalį bausmės jau yra atlikęs, patyręs nemažų suvaržymų, todėl jo atžvilgiu galima taikyti lygtinį paleidimą pagal LR BVK 157 str. 2 d. Be to, prokurorė pritarė jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo K. J. skundas atmetamas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Lygtinis paleidimas taikomas teismui įvertinus aplinkybes ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Nagrinėjant skundą pirmiausiai pažymėtina tai, jog taikyti lygtinį paleidimą ar ne, yra teismo teisė, bet ne pareiga.
Apylinkės teismas, nagrinėdamas Komisijos nutarimo pagrįstumą, tinkamai įvertino nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę bei kitas reikšmingas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo metu taikyti lygtinį paleidimą nėra pagrindo.
Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, K. J. atitinka formalias lygtinio paleidimo sąlygas – atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, skatintas, nuobauda negaliojanti, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, laisvėje turėtų gyvenamąją vietą. Vis dėlto šių aplinkybių nepakanka spręsti, jog įmanoma nuteistojo probacija šiuo metu jam taikant lygtinį paleidimą ir kad probacija gali būti sėkminga.
Kolegija taip pat pažymi, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog sunkią nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta LR BK 41 str. 2 d.
K. J. atlieka bausmę už kelių tyčinių nusikaltimų asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui padarymą. Šie nusikaltimai priskiriami sunkių nusikaltimų kategorijai. Be to, paskutiniuoju nuosprendžiu skirtoji bausmė subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu skirtąja bausme už įvykdytą plėšimą. K. J. atlikęs įstatyme numatytą minimalią bausmės dalį, kada gali būti taikomas lygtinis paleidimas su intensyvia priežiūra, tačiau likusi bausmės dalis šiuo metu yra dar didelė. Neatlikta daugiau nei pusė paskirtos bausmės. Nuteistasis skunde nesutinka su tuo, jog likusi bausmės dalis vertinama kaip didelė. Pažymėtina, jog įstatymas nenumato tokios kategorijos – „didelė“ bausmės dalis ar „labai didelė“ bausmės dalis. Tai yra vertinamoji kategorija. Ar likusi bausmės dalis didelė ar ne, teismas įvertina kitų aplinkybių visumoje, kartu atsižvelgdamas ir į bausmės tikslus, tame tarpe ir teisingumo užtikrinimo, nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką bei požiūrį į taikomą valstybės prievartos priemonę. Aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo pateiktu tokiu likusios bausmės dydžio vertinimu. Nors K. J. charakterizuojamas teigiamai, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas žemas, dirbo, dalyvavo įvairiose programose ir projektuose, skatintas, tačiau padarytų veikų sunkumas bei pavojingumas, net ir įvertinus teigiamą nuteistojo asmenybę, neduoda pagrindo spręsti, jog nuteistasis atliko tokią bausmės dalį, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir tuo nebūtų pažeistas teisingumo principas. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teisingumo principo įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės vertinimas. Ne mažiau svarbus šia prasme ir nuo nusikaltimo nukentėjusiųjų asmenų teisėtų interesų suvokimas ir siekis juos saugoti bei baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti. (LAT nutartis Nr. 2K-7-576/2006) Vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinamas tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes taip pat privalu atsižvelgti. Veikos padarytos apsvaigus nuo alkoholio, bendrininkų grupėje, nuteistojo vaidmuo buvo aktyvus, jis taip pat vartojo fizinį smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu, todėl taikant lygtinį paleidimą net ir su intensyvia priežiūra, nuteistajam atlikus vos pusę skirtos laisvės atėmimo bausmės, būtų pažeistas teisingumo bei proporcingumo principas. Įvertinus veikų pobūdį, pavojingumą, atliktos bausmės dydį, tai, kad nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje nebuvo nepriekaištingas, nes jis kartą pažeidė režimo reikalavimus, darytina išvada, jog teismas pagrįstai sprendė, kad likusi bausmės dalis šiuo metu yra dar didelė, todėl yra pagrindas abejoti tuo, jog nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos bus užtikrintas teisingumas, nuteistasis nebenusikals ir laikysis įstatymų.
Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino aplinkybių, kurios reikšmingos sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, visumą ir pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą. Teismo išvados pagrįstos surinktais bylos duomenimis, jų visumos vertinimu, todėl konstatuojama, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 7 d. nutartis pagrįsta ir teisėta. Pagrindo ją keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
nuteistojo K. J. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 7 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.