Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-01-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-189-166-2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-01-26
Bylos Nr.
1A-189-166-2012
Teisminio proceso Nr.
1-87-1-00075-2011-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Stasys Punys (pirm.), Artūras Pažarskis, Viktoras Dovidaitis
Nuteistasis
K. J., D. R.
Advokatai
Danuta Cytovič
Kategorijos

Įžanginė dalis

Pranešėjas Stasys Punys Baudžiamoji byla Nr. 1A-189/2012Teisėja Česlova Malinovska Teisminio proceso Nr.1-87-1-00075-2011-3Procesinio sprendimo kategorija:1.2.7.1.2.1.;(S)1.2.7.2.2.1.;2.1.6.2.;.2.1.7.4.1.;.2.1.7.4.4.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. sausio 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio,

teisėjų Viktoro Dovidaičio, Artūro Pažarskio,sekretoriaujant Dovilei Narkuvienei,dalyvaujant prokurorui Kęstučiui Bieliauskui,gynėjai advokatei Danutai Cytovič,nuteistajam K. J.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. J. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 4 d. nuosprendžio, kuriuo:

K. J. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 149 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 5 (penkiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

K. J. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 150 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 4 (keturiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 2 d. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė K. J. paskirta laisvės atėmimo 5 (penkiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujanti Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 d. prie Trakų rajono apylinkės teismo 2011-10-04 nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis laisvės atėmimo bausmės pagal 2011-07-04 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendį ir galutinė subendrinta bausmė K. J. paskirta laisvės atėmimo 5 (penkeriems) metams 7 (septyniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas K. J. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2011 m. vasario 5 d. iki 2011 m. spalio 3 d. imtinai.

Priteista R. E. K. iš K. J. ir D. R. solidariai 2000 Lt (du tūkstančiai litų) nusikaltimu padarytai neturtinei žalai ir 40 Lt turtinei žalai atlyginti.

Tuo pačiu nuosprendžiu buvo nuteistas D. R., tačiau nuosprendis dėl jo neapskųstas.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. J. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrai su D. R. išžagino ir seksualiai prievartavo R. E. K., o būtent:

K. J. ir D. R., 2011 m. vasario 5 d., laikotarpyje nuo 16 val. iki 18 val. F. J. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini) Lentvaryje, Trakų rajone, veikdami bendrai vieninga tyčia, bendrai ir būdami apsvaigę nuo alkoholio, panaudodami prieš R. E. K. fizinį smurtą, pasireiškusį tuo, kad D. R. prievarta paguldė ją ant lovos ir atsisėdęs ant nukentėjusiosios, užlaužė jai rankas į viršų ir laikė, o tuo tarpu kaltinamasis K. J. numovė jai kelnes, apatines kelnaites, nuavė sportbačius. Nukentėjusiajai pradėjus spardytis ir šaukti K. J. sudavė du kartus kumščiu į kairę galvos sritį ir D. R. išėjus iš kambario, K. J. atsigulęs ant nukentėjusiosios R.E. K. įvedė savo lytinį organą nukentėjusiajai į makštį ir lytiškai santykiavo su R.E. K. prieš jos valią, po to tęsdamas nusikalstamą veiką įvedė savo lytinį organą nukentėjusiajai į burną ir prieš nukentėjusiosios valią tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu. Po to, įėjo į kambarį kaltinamasis D. R., o tuo tarpu K. J. jėga nuplėšęs nuo nukentėjusiosios du megztukus, sportinius marškinėlius ir liemenėlę išėjo iš kambario. D. R. atsigulęs ant nukentėjusiosios R.E. K. įvedė savo lytinį organą nukentėjusiajai į burną ir prieš nukentėjusiosios valią tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu, po to tęsdamas nusikalstamą veiką, įvedė savo lytinį organą nukentėjusiajai į makštį ir lytiškai santykiavo prieš jos valią. Po to į kambarį įėjo K. J. ir nukentėjusiajai paprašius paleisti, sudavė jai kumščiu du kartus į kairę veido sritį. Išėjus iš kambario D. R., K. J. atsigulė ant R.E. K., įvedė savo lytinį organą nukentėjusiajai į makštį ir lytiškai santykiavo prieš jos valią, po to tęsdamas nusikalstamą veiką įvedė savo lytinį organą nukentėjusiajai į burną ir prieš nukentėjusiosios valią tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu. Po to įėjo į kambarį D. R. ir K. J. išėjus, D. R. nusimovęs kelnes ir apatines kelnaites įvedė savo lytinį organą nukentėjusiajai į burną ir prieš nukentėjusiosios valią tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu. Taip, veikdami bendrai, panaudodami fizinį smurtą nukentėjusiosios R.E. K. atžvilgiu, padarydami jai kairio momens sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu, odines ir poodinę kraujosruvą kairėje smilkininėje srityje, odos nubrozdinimą su poodine kraujosruva kairės ausies kaušelyje, poodines kraujosruvas kairios skruosto bei žando srityje, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu palaužę nukentėjusiosios R.E. K. pasipriešinimą ir valią, išžagino Ramunę E. K. ir ją seksualiai prievartavo.

Apeliaciniu skundu nuteistasis K. J. prašo jį išteisinti. Apeliantas teigia, kad jis nepadarė šio nusikaltimo, kad nusikaltimą padarė D. R., o teisėja jį nuteisė tik pagal nukentėjusiosios melagingus parodymus. Pasak apelianto, teisėja buvo šališka ir netenkino nė vieno jo ir advokatės prašymų, nekreipė dėmesio į DNR ekspertizę bei teismo metu D. R. duotus parodymus. Apelianto manymu, nukentėjusioji norėjo pasipelnyti finansiškai, o apie sesers nukentėjusiajai siūlytus pinigus, jis nieko nežinojo.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis, jo gynėja prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Nuteistojo K. J. skundas atmestinas.

Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 4 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo nuosprendyje išdėstytais argumentais. Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ir išsamiai ištyręs bei tinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, K. J. padarytas nusikalstamas veikas kvalifikavo teisingai ir paskyrė jam tinkamą bausmę.

Dėl K. J. nuteisimo pagal BK 149 straipsnio 2 dalį ir BK 150 straipsnio 2 dalį

Apeliantas skunde neigia dalyvavęs jam inkriminuotų nusikaltimų, numatytų BK 149 str. 2 d., 150 str. 2 d., padaryme ir prašo jį išteisinti, tačiau tokie skundo argumentai vertintini kritiškai, kaip pasirinktas gynybos būdas bei mėginimas išvengti baudžiamosios atsakomybės už šį nusikaltimą, nes jie prieštarauja byloje surinktiems, kaltinamojo K. J. kaltę patvirtinantiems įrodymams, neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir todėl yra atmestini.

Nors apeliantas neigia padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, tačiau teismas pagrįstai rėmėsi nukentėjusiosios Ramunės E. K. parodymais ir kitais bylos duomenimis, iš kurių galima spręsti, kad apeliantas, panaudodamas fizinį smurtą esamam nukentėjusiosios pasipriešinimui įveikti, lytiškai santykiavo ir tenkino lytinę aistrą oraliniu būdu prieš nukentėjusiosios valią, t. y. padarė BK 149 ir 150 straipsniuose numatytas nusikalstamas veikas. Teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma leido teismui padaryti pagrįstą išvadą dėl šių nusikaltimų padarymo.

BK 149 ir 150 straipsniai nustato baudžiamąją atsakomybę už lytinį santykiavimą ar lytinės aistros tenkinimą su žmogumi prieš jo valią, jei minėta veika padaroma panaudojant fizinį smurtą, grasinant tuoj pat jį panaudoti, kitaip atimant galimybę priešintis ar pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle. Taigi, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 149 ir 150 straipsnį būtina įrodyti fizinį smurtą, grasinimą tuoj pat jį panaudoti, kitokį atėmimą galimybės priešintis ar pasinaudojimą bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle ir lytinį santykiavimą. Be to, šie veiksmai yra atliekami prieš lytinį santykiavimą ar lytinės aistros tenkinimą ir yra nukreipti nukentėjusiojo esamam ar galimam pasipriešinimui įveikti.

Iš ikiteisminio tyrimo metu, iš karto po įvykio, duotų R.E. K. parodymų matyti, kad 2011-02-05 jai būnant K. J. namuose, sėdint ant sofos, K. J. priėjo prie jos, nuvertė ant lovos, pradėjo nurenginėti, o D. pradėjo santykiauti oraliniu būdu. Kadangi ji rėkė, K. užčiaupė jai burną, o D. santykiavo įprastiniu būdu. K. supyko, kad ji rėkė ir trenkė ranka nukentėjusiajai vieną smūgį į galvą, vieną smūgį į veidą, vėl į galvą. D. išėjus, K. santykiavo su nukentėjusiąja oraliniu būdu ir nuleido spermą ant sofos. Baigęs, išžagino nukentėjusiąją įprastu būdu, tačiau lytinio akto nebaigė (T1 b.l. 13).

Apylinkės teisme nukentėjusioji davė analogiškus parodymus. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apylinkės teisme nukentėjusiosios R.E. K. duoti parodymai yra nuoseklūs, papildantys vieni kitus, sutampantys esminėse detalėse, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti šiais nukentėjusiosios parodymais.

Be to, apelianto kaltę patvirtina ir nuteistojo D. R. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, kurie iš esmės sutampa ir neprieštarauja nukentėjusiosios, liudytojų parodymams.

D. R., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad K. pradėjo nurenginėti R., jai pradėjus priešintis, rėkti, kažkuris iš kaltinamųjų, nukentėjusiosios burną uždengė ranka. Padėjęs nurengti nukentėjusiąją D. R. išėjo, o grįžęs pamatė, kad R. nuoga gulėjo ant sofos, o K. stovėjo prie sofos nuogas, tik su apatinėmis kelnaitėmis. (T1 b.l. 86). Apklaustas 2011-06-13, papildomos apklausos metu, D. R. patvirtino parodymus duotus pirminėje apklausoje (T1 b.l. 90). Tačiau bylą nagrinėjant apylinkės teisme, D. R. savo parodymus pakeitė, parodęs, kad K. J. buvo išėjęs iš kambario, o užėjo tada, kai nukentėjusioji buvo apsirengusi. Apygardos teismas tokiais D. R. parodymais nesivadovauja ir vertina, kaip bandymą išvengti baudžiamosios atsakomybės tiek savo, tiek draugo K. J. atžvilgiu.

Pagal BK 149 ar 150 straipsnį lytinis santykiavimas ir lytinės aistros tenkinimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę tik tais atvejais, kai tai daroma prieš nukentėjusiojo asmens valią. Lytinis santykiavimas ar lytinės aistros tenkinimas prieš nukentėjusiojo asmens valią yra tada, kai tai daroma nesutinkant vienam iš asmenų, dalyvaujančių lytiškai santykiaujant ar tenkinant lytinę aistrą. Nesutikimas turi būti išreikštas ir kaltininkas turi suvokti kito asmens nesutikimą. Asmens nesutikimas gali būti išreikštas žodžiais – pasakant apie lytinių santykių nenorą, šaukiant pagalbos, arba kitokio pobūdžio veiksmais – verkiant, atstumiant kaltininką, stengiantis nuo jo pabėgti, naudojant prieš jį fizinį ar psichinį poveikį, arba kitais būdais (Nr. 2K- 437/2006).

Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusioji išreiškė lytinių santykių nenorą tiek žodžiu apie tai pasakant, tiek kitokio pobūdžio veiksmais, t. y. verkiant, rėkiant. Kad nukentėjusioji priešinosi, ikiteisminio tyrimo metu patvirtino nuteistasis D. R., todėl nuteistieji suvokė, kad lytiškai santykiavo ir tenkino lytinę aistrą prieš nukentėjusiosios valią šiai akivaizdžiai išreiškus nenorą lytiškai santykiauti.

Nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir liudytoja D. K., kuri parodė, kad dukra grįžo sumuštu veidu, suplėšytais drabužiais ir pasakė, kad ją žagino, mušė, ko pasėkoje apie įvykį buvo pranešta policijos pareigūnams.

Nors nuteistasis K. J. tvirtina fizinį smurtą panaudojęs, kadangi susinervino, nes nukentėjusioji pagrasino jog apie jos sesers ir apelianto santykius, praneš K. J. žmonai, teismas tokią apelianto versiją vertina kritiškai. Nukentėjusioji parodė, kad K. J. jai sudavė, kadangi ji priešinosi. Nukentėjusiosios parodymus bei sužalojimų lokalizaciją patvirtina ir specialisto išvada Nr. G 376/11 (01).

Tuo tarpu apelianto parodymus apylinkės teismas vertino kritiškai. K. J. nors nepripažino jam inkriminuojamų nusikaltimų, tačiau jo kaltė betarpiškai įrodyta nuosekliais nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, kita rašytine baudžiamosios bylos medžiaga. Apygardos teismas daro išvadą, kad K. J. pripažintas kaltu remiantis ne vienu kuriuo nors įrodymu, o įrodymų visetu, kurio pakanka pripažinti jį padarius nusikalstamas veikas, už kurias jis yra nuteistas.

LR BPK 20 str. numatyta, kad įrodymais laikytini įstatymų nustatyta tvarka, teisėtais būdais gauti duomenys. LR BPK 20 str. 5 d. nurodo, kad teismas įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visu bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasi įstatymu. Laikydamasis BPK 301 str. reikalavimų, teismas išvadas grindė byloje surinktais ir ištirtais bei nuosprendyje išsamiai aptartais įrodymais.

Taigi, apelianto skundo argumentas, kad apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas tik melagingais nukentėjusiosios parodymais yra nepagrįstas ir atmestinas. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį K. J. atžvilgiu tinkamai įvertino nuteistojo D. R., nukentėjusiosios, liudytojų parodymus, kitą byloje esančią medžiagą, bei tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Nuosprendyje išdėstytos teismo išvados atitinka faktines bylos aplinkybes, esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų kolegija nenustatė. Pažymėtina, kad Baudžiamojo proceso teorija ir teismų praktika leidžia, nesant tiesioginių įrodymų, asmens kaltę pagrįsti esamų duomenų viseto analizės, jų lyginimo ir vertinimo rezultatu. Ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė yra nustatoma tiesioginiais įrodymais. Pagal BPK 20 str. prasmę, jei turimi duomenys gali patvirtinti arba paneigti bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai, jie laikytini įrodymais.

Apelianto argumentas, kad apylinkės teismo teisėja buvo šališka, netenkino jo bei advokatės prašymų, neatsižvelgė į DNR išvadą, D. R. parodymus, kolegija vertina kritiškai ir jie yra atmetami.

Pažymėtina, kad šališkumas yra susijęs su išankstinės nuomonės turėjimu. Šališkas yra teismas, kai bylą nagrinėjo teisėjas, negalėjęs dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų aplinkybių. Tokių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Prašymų netenkinimas ar įrodymų vertinimas, kaip apeliantui norisi, nėra teismo išankstinės nuomonės turėjimas ir negali būti vertinamas, kaip šališkumas kaltinamojo atžvilgiu.

Apeliantas skunde teigia, kad nukentėjusioji tenorėjo pasipelnyti finansiškai. Šį argumentą kolegija vertina kritiškai ir jis taip pat yra atmestinas.

Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu nuteistojo K. J. sesuo siūlė nukentėjusiajai 1000 Lt, kurių pastaroji atsisakė. Apylinkės teismo posėdyje, liudytoja L. J. šią aplinkybę patvirtino (T2 b.l. 67). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nukentėjusioji buvo pareiškusi 2500 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, tačiau apylinkės teisme, teisiamojo posėdžio metu, savo reikalavimą sumažino iki 2000 Lt, todėl apelianto argumentas, kad nukentėjusioji siekė finansinės naudos yra nepagrįstas ir atmestinas.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Trakų rajono apylinkės teismo 2011-10-04 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, K. J. pagrįstai nuteistas dėl padarytų veikų pagal BK 149 straipsnio 2 dalį ir 150 straipsnio 2 dalį.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo K. J. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Stasys PunysTeisėjaiViktoras DovidaitisArtūras Pažarskis