Kauno apylinkės teismo nutartis

nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims G. J. B., A. P., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. R. pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, G. J. B., A. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuoti asmenys G. J. B. ir A. P. ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Nagrinėjant civilinę bylą nustatyta, kad pareiškėja yra A. B., mirusios (duomenys neskelbtini), dukra. A. B. mirė būdama santuokoje su P. B., gimusiu (duomenys neskelbtini), kuris mirė (duomenys neskelbtini). Ji turėjo 3 vaikus: pareiškėją D. R., sūnų G. J. B., gimusį (duomenys neskelbtini) ir A. P., gimusią (duomenys neskelbtini). A. B. testamento surašiusi nebuvo, jos palikimo niekas nepriėmė.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įpėdinio palikimo priėmimo ar atsisakymo palikimą priimti veiksmas turi būti atliktas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.57 straipsnyje nurodyta galimybė šį terminą pratęsti, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. nustačius, kad tam tikros aplinkybės lėmė, jog įpėdinis tinkamai (laiku) negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Palikimo priėmimą patvirtinančių veiksmų per šį laiką neatlikus ir teismui termino nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę, išskyrus atvejus, kai kiti palikimą priėmę įpėdinai tam neprieštarauja (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidariusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Kokios priežastys laikytinos svarbiomis, įstatymai nenustato, dėl to kiekvienu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas.

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir kiek jis buvo praleistas, bet ir atsižvelgti į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes, taikant ne vidutinius, o individualius sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-248/2016).

Teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą, trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015; 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011).

Dėl pirmosios sąlygos, t. y. ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis ji remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą. Pareiškėja paaiškino bei patvirtino, kad palikėja turto neturėjo, todėl pareiškėja nematė pagrindo kreiptis dėl palikimo priėmimo, o aplinkybė, kad pareiškėjas gali įgyvendinti paveldėjimo teisę į pinigines lėšas, buvusias banke, išaiškėjo vėliau. Byloje nustatyta, kad palikėja savo mirties dieną nekilnojamojo turto neturėjo, todėl pareiškėjos paaiškinimai, dėl ko pareiškėja laiku nerealizavo savo teisės į palikimą, atitinka faktinę situaciją.

Dėl antrosios sąlygos, t. y. konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą. Vertinant pareiškėjo elgesį bei pripažįstant konkrečias priežastis svarbiomis, svarbus palikimą siekiančio priimti asmens elgesys, kuris vertinamas pagal tai, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai; kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai. Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-248/2016; 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158-706/2016). Vertindamas palikimo priėmimo termino praleidimo priežasčių svarbą, teismas atsižvelgia į tai, kad pareiškėjas nesiėmė aktyvių veiksmų palikimui priimti (t. y. nesikreipė į notarą) dėl objektyvių aplinkybių, t. y., kaip pats nurodė, dėl informacijos ir žinių stokos. Teismas neįžvelgia, kad pareiškėja, siekdama įgyvendinti aptariamą teisę, būtų elgęsis nepakankamai atidžiai ir rūpestingai. Pažymėtina, kad terminas praleistas nežymiai, kai ji sužinojo 2018-02-26, kad jos mirusios motinos vardu yra atidaryta sąskaita banke, tai yra į teismą pareiškėja kreipėsi 2018 m. kovo 28 d.

Pasisakant dėl trečiosios sąlygos, t. y. teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių / nepriėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo, nurodytina, kad kiti suinteresuoti asmenys A. P., kuri yra pirmos eilės įpėdinė sutiko pareiškimu, adresuotu teismui, kad pareiškėja priimtų palikimą, atsiradusį po motinos mirties, per įstatyme nustatytą terminą į notarų biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, o tuo pačiu ir nesikreipė brolis G. J. B.

Teismas įvertinęs pateiktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, mano, kad pareiškėja įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą priimti palikimą, atsiradusį po motinos mirties, praleido dėl svarbių priežasčių, todėl pareiškėjos pareiškimas dėl termino priimti palikimą atnaujinimo tenkintinas, atnaujinamas pareiškėjai D. R. praleistas terminas palikimui priimti po jo motinos A. B. a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) (CK 5.57 straipsnio 1 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Išaiškinti pareiškėjai, kad ji turėtų per tris mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą pagal paskutinę palikėjos nuolatinę gyvenamąją vietą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais, 442 straipsniu, 443 straipsniu, 578 straipsniu,

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai D. R., a. k. (duomenys neskelbtini) įstatymo nustatytą terminą priimti palikimą, atsiradusį po motinos A. B. asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini) mirties.

Išaiškinti pareiškėjai, kad turėtų per tris mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą pagal paskutinę A. B. asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą.

Priteisti iš pareiškėjos 11,35Eur pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu valstybei. Nurodyta suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos, į. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.