Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

12. Taip pat ieškovas yra pateikęs 2021 m. birželio 25 d. ieškovui atsakovės sugyventinio A. rašytas žinutes su vertimu. Kaip matyti iš susirašinėjimo, atsakovės sugyventinis pranešė, jog atsakovė yra neblaivi, 5 dienas vartoja alkoholį. Į klausimus, kur yra vaikas, jis atsakyti negalėjo. Iš susirašinėjimo gramatinių klaidų ieškovas įtarė, kad galimai jis irgi yra neblaivus. Todėl 17:34 val. vaizdo skambučiu paskambino atsakovei, kad pasikalbėti su vaiku. Iš pokalbio su vaiku suprato, jog mergaitė yra su mama tos pačios laiptinės kaimynės bute, pasislėpusios nuo atsakovės sugyventinio. Atsakovė atrodė neblaivi. 17:38 val. ieškovas informavo namo pirmininkę, kad atsakovė galimai yra neblaivi, o 17:40 val. iškvietė policijos pareigūnus. 17:44 val. pats ieškovas atvyko prie atsakovės namų, namo pirmininkė atidarė laiptinės duris ir pasakė, kuriame bute gyvena kaimynė, pas kurią slėpėsi atsakovė su vaiku. Ieškovas telefonu kelis kartus skubino pareigūnus, tai išgirdusi atsakovė tapo agresyvi, viską metusi, net neuždarius buto durų, paspruko, kad nebūtų nustatytas jos girtumas. Tuomet ieškovas, nesulaukęs pareigūnų, su vaiku išvyko namo. Ieškovo manymu tai, kad mergaitei esant pas mamą apie atsakovės girtavimą 5 dieną iš eilės pareiškėjui pranešė pats jos sugyventinis, gyvenantis kartu su ja, neabejotinai įrodo, jog motina, būdama su vaiku, girtauja ir tokiu būdu pažeidžia nepilnamečio vaiko teisę į saugią aplinką.

13. Taip pat, pasak ieškovo, vaikas pas neblaivią atsakovę buvo rastas ir 2021 m. rugpjūčio 20 d., ką patvirtina Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (tolia – ir Tarnyba) išvada, teikta Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-29890-842/2021 (ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu). Ieškovas į bylą yra pateikęs duomenis apie tai, kad 2021 m. rugpjūčio 20 d., kai vaikas buvo su galimai neblaivia mama, užfiksuota, jog bute buvo matyti išmėtyti daiktai, sujaukta patalynė, vaiko miegamajame kambaryje buvo prirūkyta, ant vaiko patalynes gulėjo cigarečių pakelis ir žiebtuvėlis (foto yra byloje), vaikas buvo nevalgęs ir neaprengtas.

14. Ieškovas atkreipia dėmesį, jog po šio įvykio motina pradėjo domėtis dukros buvimo vieta ir kreipėsi į soc. darbuotoją tik 2021 m. rugpjūčio 31 d., o į Tarnybą tik 2021 m. rugsėjo 1 d.

15. 2021 m. rugsėjo 24 d. vaikas buvo perduotas motinai Tarnybos skyriuje, kur atsakovė raštu įsipareigojo laikytis teismo nutarties ir nevartoti alkoholio būdama su vaiku. Tačiau 2021 m. spalio 27 d. atsakovę socialiniai darbuotojai vėl rado galimai neblaivią, o tuo metu nepilnametis vaikas buvo su mama, kadangi tai buvo mamos bendravimo su vaiku diena. Pastaroji bandė pūsti į alkotesterį 4 – 5 kartus, tačiau nepavyko. Buvo iškviesta GPM, tačiau nors anksčiau teigė, kad blogai jaučiasi, tikrintis atsisakė. Minėtą dieną mergaitė buvo perduota tėčiui, o pranešime apie galimą vaiko teisių pažeidimą užfiksuota, jog vaikas buvo nesaugioje aplinkoje.

16. Nuo 2021 m. spalio 28 d. atsakovė neatsiliepė į ieškovo skambučius, su vaiku nebendravo ir net nebandė susisiekti. Kaip matyti iš byloje esančio susirašinėjimo tarp ieškovo ir (duomenys neskelbtini), Vilnius, namo, kur atsakovė nuomojo butą, pirmininkės, atsakovė ir toliau girtavo.

17. Pakartotinai vaikas pas neblaivią atsakovę buvo rastas ir 2022 m. sausio 3 d. Kaip matyti iš byloje esančio 2022 m. sausio 18 d. Vilniaus miesto socialinės paramos centro rašto „<....> 2022 m. sausio 3 d. socialinė atvejo vadybininkė K. A. lankėsi I. L. namuose, kuriuose, pagal teismo nutartimi nustatytą bendravimo tvarką, svečiavosi mažametė A. J.. Atvykus į šeimos namus, pastebėta, kad I. L. svirduliuoja, kalba nerišliai. Ji pasakojo, kad švenčiant Naujuosius metus, buvo iškviesti policijos pareigūnai. I. L. pripažino, kad Naujųjų metų išvakarėse išgėrė pusę šampano taurės. Socialinei atvejo vadybininkei pasiteiravus, ar I. L. tikrai nevartojo daugiau alkoholio, I. L. emocijos kardinaliai pasikeitė, paslaugų gavėja pradėjo neigti, kad vartoja alkoholį, tačiau, paslaugų gavėjai priėjus arčiau prie K. A., jautėsi stiprus alkoholio kvapas. I. L. paaiškinta, kad privaloma kviesti policijos pareigūnus, jog nustatytų jos girtumą. Laukiant policijos pareigūnų, I. L. susisiekė su savo sutuoktiniu A. L., kuris į namus grįžo maždaug po 15 min. A. L. nepagarbiai bendravo su socialine atvejo vadybininke, reikalavo palikti jų šeimą ramybėje. Laukiant policijos, I. L. nuteikinėjo mažametę A. J. prieš jos tėvą A. J.. I. L. pasakojo mažametei, kad atvažiuos policija ir dėl to yra kaltas mažametės tėvas. Policijos pareigūnų buvo laukiama valandą laiko. Bendruoju pagalbos numeriu susisiekta keletą kartų (13.28 val., 13.53 val., 13.55 val., 14.22val.), tačiau policijos pareigūnai nepasirodė. I. L. išvirkščiomis pėdkelnėmis aprengė mažametę A. J. bei kartu su A. L. išėjo iš namų, įsėdo į automobilį ir išvažiavo. Svarbu paminėti, kad buvo skambinta policijos ekipažui (852716007), kuris turėjo atvykti į namus nustatyti girtumo, ir pateikta informacija, jog šeima pasišalino iš namų, policijos pareigūnas paaiškino, jog dėl darbinio užimtumo nespėjo atvykti nurodytu adresu“.

18. Iš 2022 m. sausio 18 d. Vilniaus miesto socialinės paramos centro rašte nurodytos informacijos matyti, jog atsakovė nebendradarbiauja su atvejo vadybininke, galimai siekdama išvengti neblaivumo nustatymo atvejų, neatsiliepia į skambučius ir neįsileidžia darbuotojų į namus „<....> socialinė atvejo vadybininkė K. A. laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 27 d. iki 2021 m. gruodžio 3 d. I. L. teikė informavimo paslaugas 14 kartų, iš jų 7 kartus bendravo telefonu, siuntė 7 SMS žinutes, kitus 23 kartus specialistei susisiekti su paslaugų gavėja nepavyko, moteris neatsiliepė į telefono skambučius. Pažymime, jog 2021 m. lapkričio mėn. I. L. namuose buvo lankomasi 4 kartus, tačiau I. L. nei karto neįsileido socialinės atvejo vadybininkės į namus. Svarbu paminėti, jog 2021 m. lapkričio 9 d. lankymosi namuose metu durų niekas neatidarė, tačiau pastebėta, jog balkono durys atidarytos bei namuose degė šviesa. 2021 m. lapkričio 10 d. ir 2021 m. lapkričio 11 d. apsilankymų namuose metu durų taip pat niekas neatidarė. 2021 m. lapkričio 17 d. apsilankymo namuose metu, durų niekas neatidarė, tačiau pro langus matėsi, kad I. L. yra namuose, kadangi buvo išėjusi į balkoną, o bandant susisiekti telefonu, moteris neatsiliepė. Svarbu paminėti, kad 2021 m. gruodžio mėnesį su I. L. kontaktuota telefonu 21 kartą, iš kurių 1 kartą neatsiliepė“.

19. Ieškovo manymu, tos aplinkybės, kad socialinei atvejo vadybininkei K. A. laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 27 d. iki 2021 m. gruodžio 3 d. net 23 kartus nepavyko susisiekti su I. L. buvo tiesiogiai susijusios su tuo, jog pastaroji visą šį laiką girtavo. Būtent dėl to laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 27 d. iki 2021 m. gruodžio 2 d. imtinai motina nei karto neparodė noro ir nesusitiko su dukra, dėl ko jų emocinis ryšys neabejotinai susilpnėjo.

21. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes ir matydamas, kad atsakovės elgesyje nepilnametės dukros atžvilgiu teigiamų pokyčių nevyksta, ieškovas reiškia reikalavimą dėl terminuoto motinos valdžios apribojimo, nes atsakovė neįgyvendina motinos valdžios savo nepilnametės dukros atžvilgiu, t. y. nekeičia savo elgesio, nesiekia sudaryti saugių ir nepilnamečio vaiko poreikius atitinkančių gyvenimo sąlygų, nevykdo Pagalbos plane nustatytų įpareigojimų.

22. Remdamasis teismų praktika ir ginčui aktualiu reglamentavimu, ieškovas nurodo, jog atsakovė turi auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis dukros sveikata, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, todėl ieškovas siekia, kad atsakovė keistų gyvenimo būdą, bendradarbiautų su vaiko teisių apsaugos institucijomis, aktyviai dalyvautų socialinių paslaugų programose, parodytų pažangą (iniciatyvą) formuodama tinkamo savo elgesio ir rūpinimosi vaiku įgūdžius realiais veiksmais. Todėl ieškovas prašo atsakovės motinos valdžią dukros atžvilgiu apriboti terminuotai.

23. Galiausiai, ieškovas nurodo, jog siekiant apsaugoti vaiką nuo nesaugios aplinkos motinos namuose, įvertinant tai, kad motina netinkamai rūpinasi vaiku, o kartais to padaryti fiziškai net nesugeba, ieškovas prašo pakeisti įsiteisėjusiais teismo sprendimais nustatytą motinos bendravimo su vaiku tvarką. Atsižvelgiant į aukščiau ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir byloje esančius dokumentus, ieškovas prašo nustatyti tokią atsakovės bendravimo su nepilnamete dukra tvarką: 1) Atsakovė bendrauja su dukra 1 kartą per savaitę dalyvaujant atsakovės pasirinktam psichologui psichologo nurodytomis valandomis arba dalyvaujant ieškovui neutralioje, viešoje vietoje (žaidimų kambaryje, žaidimų aikštelėje, kino teatre, parke ir pan.), konkrečias bendravimo valandas suderinusi su ieškovu ne vėliau, kaip likus 2 dienoms iki planuojamo susitikimo su vaiku; 2) nustatyti, jog išlaidas už psichologo paslaugas apmoka atsakovė.

26. Atsakovės nuomone, jos atžvilgiu ignoruojamos Asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 „Dėl Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“, o tariamas jos neblaivumas inkriminuojamas iš akies, ar uoslės įtariančiųjų. Tokiais įrodymais ieškinio reikalavimai negali būti grindžiami.

27. Taip pat atsakovė nurodo, jog ieškinyje iškraipomi arba tendencingai ieškovo naudai pateikiami ar net klastojami kai kurie faktiniai duomenys, t. y. ieškinio 9 punkte sakoma, kad nuo 2019 m. spalio 4 d. vaiko gyvenamoji vieta nustatyta ir faktiškai nepilnametis vaikas gyvena su ieškovu, tuo tarpu nuo pat gimimo iki 2022 m. vasario 3 d. Teismo nutarties dukra faktiškai gyveno su mama, o Taikos sutartimi 2019 m spalio 4 d. buvo pakeista tik nuolatinė jos gyvenamoji vieta; ieškinį bandoma grįsti tariamai 2021 m. birželio 11 d. atsakovės bute įvykusiu gaisru, tačiau iš tiesų gaisro nebuvo, įvyko tik šildomo maisto pridegimas. Atsakovės teigimu, tikras gaisras yra kilęs pas ieškovą sode, kuomet ten buvo dukra, ką ieškovas nuslėpė. Būtent toks įvykis galėjo sukelti vaikui tikrą pavojų, o ne maisto prisvilimas, kai vaiko net nebuvo namuose.

28. Dėl ieškinyje minimų O. L. A. J. siųstų žinučių atsakovė pastebi, kad jose nėra nė vieno žodžio apie atsakovę, todėl neaišku, kad kalba eina būtent apie ją. Be to, tos žinutės gali būti sufabrikuotos paties ieškovo, todėl tai negali būti tikru įrodymu byloje. Atkreipia dėmesį, kad ieškovas klaidina teismą ir atsakovės sutuoktinį vadina „L. sugyventiniu“.

30. Taip pat, atsakovės teigimu, 2021 m. spalio 27 d. neblaivumas jai taip pat nenustatytas. Atsakovė tuo metu jautėsi blogai, dažnai sirgo, dėl pablogėjusios sveikatos gydėsi ambulatoriškai, o sveikatai negerėjant buvo hospitalizuotą į ligoninės stacionarą, kuriame gydėsi nuo 2021 m. lapkričio 10 d. iki 2021 m. gruodžio 9 d. Dėl sveikatos priežasčių negalėjo bendrauti su dukra ir fiziškai susisiekti, be to nenorėjo, kad dukra išgyventų dėl jos sveikatos būklės, matytų, jog mama yra ne namuose, o ligoninėje. Po 2021 m. spalio 28 d. įvykio ieškovas nebandė su ja susisekti, kol ji gydėsi stacionare. Atsakovė nesupranta, kaip ji, gulėdama ligoninėje, galėjo būti pastebėta girtaujanti (duomenys neskelbtini), Vilnius.

31. Pasisakydama dėl 2022 m. sausio 3 d. įvykio, atsakovė nurodo, jog teiginiai dėl jos neblaivumo daromi nepateikiant pagrįstų neblaivumo įrodymų. Atsakovė 2022 m. sausio 18 d. Vilniaus miesto socialinės paramos centro raštą vertina kritiškai.

32. Taip pat, atsakovės teigimu, ieškovas iškraipo Tarnybos 2022 m. sausio 27 d. Nr. ISD-960 (8.1.27.Mr) rašto bei 2022 m. sausio 26 d. Vaiko situacijos vertinimo anketos Nr. 1VSV-210 turinį.

34. Atsakovė akcentuoja, jog teismui yra pateikta psichologės E. M., dalyvavusios jos susitikimuose su dukra, 2022 m. lapkričio 3 d. Pažyma, kurioje rašoma, kad „susitikimų metu I. L. nevartojo alkoholinių gėrimų, nebuvo apsvaigusi nuo alkoholio, neturėjo jokių alkoholio vartojimo požymių“.

35. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad ginčo šalių santykiai jau labai ilgą laiką yra konfliktiški. Konfliktus kelia ieškovas, kuris nuolatos stengiasi išprovokuoti atsakovę, taiko jos atžvilgiu smurtą, teikia įvairius nepagrįstus skundus, dažnai elgiasi neadekvačiai. Savo tikslų įgyvendinimui stengiasi pasitelkti ir socialinių tarnybų darbuotojus, kurie atskirais atvejais dėl neaiškių priežasčių pataikauja ieškovui ir neobjektyviai vertina konkrečią situaciją, kaip ir 2022 m. sausio 3 d. įvykio atveju. Ieškovas siekia nuosekliai riboti mamos bendravimą su dukrą, nesilaiko jam nustatytos bendravimo tvarkos, ką patvirtina antstoliams siųsti atsakovės pranešimai ir skundai bei antstolių taikomos ieškovui reagavimo priemonės, dėl kurių pasisakė ir teismas 2022 m. kovo 18 d. nutartyje šioje byloje. Teismui 2022 m. vasario 3 d. nutartimi įpareigojus atsakovę darbo dienomis pasiimti dukrą iš jos ugdymo įstaigos, ieškovas be priežasčių dažnai neleisdavo dukros į darželį, dėl to susidarydavo konfliktinės situacijos. Ieškovas sistemingai į asmeninių tarpusavio santykių aiškinimąsi įtraukia viešųjų įstaigų dalyvavimą. Be to, jis vengė ginčą byloje išspręsti anksčiau vykusios teisminės mediacijos metu, iš jos pasišalinęs.

36. Pasisakydama dėl ieškovo teiginių, jog socialinei atvejo vadybininkei laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 27 d. iki 2021 m. gruodžio 3 d. net 23 kartus nepavyko susisiekti su atsakove, todėl ji girtavo, atsakovė paaiškino, kad ji nuo 2021 m. lapkričio 10 d. iki 2021 m. gruodžio 9 d. gulėjo ligoninės stacionare, kur gydėsi. Atkreipia dėmesį, jog 2022 m. sausio 18 d. BĮ Vilniaus miesto socialinės paramos centro rašte pateikta informacija, jog 2021 m. gruodžio mėn. su atsakove kontaktuota telefonu 21 kartą, iš kurių 1 kartą neatsiliepė, kas nerodo atsakovės nebendradarbiavimo su socialiniais darbuotojais.

37. Taip pat atsakovė, paneigdama ieškovo teiginius, jog ji nesiekia sudaryti saugių ir nepilnamečio vaiko poreikius atitinkančių gyvenimo sąlygų, nurodo, jog Tarnybos specialistė 2021 m. gruodžio 6 d. lankėsi jos gyvenamojoje vietoje ir surašė Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktą, kuriame teigiamai apibudino šeimos aplinkos sąlygas, nustatytas lankymosi metu, nurodyta, jog sudarytos sąlygos vaiko ugdymui, poilsiui ir laisvalaikiui. Psichologės E. M. 2022 m. lapkričio 3 d. Pažymoje taip pat rašoma, kad atsakovės bute sudarytos tinkamos buitinės – materialinės sąlygos bendrauti su vaiku. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad ir Tarnyba 2023 m. vasario 28 d. posėdyje nusprendė nebeskirti socialinių paslaugų atsakovės ir ieškovo šeimai, kadangi „šeima pajėgi savarankiškai užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus“. Tai buvo padaryta po daugiau kaip 4,5 metų trukusios atvejo vadybos. Tai akivaizdžiai patvirtina santykių šeimoje normalizavimąsi.

38. Taip pat atsakovė nurodo nesutinkanti su reikalavimu pakeisti jos bendravimo su dukra tvarką. Atsakovės vertinimu, šis reikalavimas grindžiamas nepagrįstu, abstrakčiu teiginiu, kad „įvertinant tai, kad motina netinkamai rūpinasi vaiku, o kartais to padaryti fiziškai net nesugeba“.

40. Ieškovė dukros nakvynėms yra užtikrinusi saugią aplinką tiek ankstesnėje, tiek dabartinėje gyvenamojoje vietoje.

41. Ieškovo siekiama atsakovei nustatyti bendravimo tvarka yra diskriminacinė, ji esmingai pablogintų atsakovei bendravimo su dukra sąlygas, nustatytų praktiškai sunkiai įgyvendinamą, nepatogią suderinimo su ieškovu tvarką ir nepagrįstai suteiktų privilegiją ieškovui be jokių aiškių pagrindų „nesuderinti“ mamos susitikimo su dukra. Ieškovas siekia neproporcingai sumažinti mamai bendravimo su dukra laiką, palikti vos vieną kelių valandų susitikimą per savaitę žaidimų kambaryje, žaidimų aikštelėje, kino teatre, parke ir pan. arba psichologo nurodytomis valandomis dalyvaujant psichologui. Taigi mamai bendravimo su dukra laiko proporcija lyginant su tėvo laiku būtų apytikriai 1:10 savaitės laiko. Diskriminaciniu laikytinas ir ieškovo noras, kad išlaidas už psichologo paslaugas apmokėtų vien atsakovė.

42. Ieškovo siekis neleisti nakvoti pas mamą, negali būti tenkinamas dar ir todėl, kad neištyrus visos situacijos išsamiai, gali būti pakenkta mažamečio vaiko interesams. Dukra yra dar maža, vos 6 metų, ji yra pripratusi miegoti su mama, tam yra sukurtos visos sąlygos, todėl neleidimas nakvoti su mama dukrai būtų didelis šokas ir stresas, kas neigiamai veiktų jos sveikatos būklę. Mergaitės ir motinos kaip tos pačios lyties atstovių ryšys yra ypač stiprus ir tamprus ir netapatus ryšiui su tėvu. Dukra yra labai prisirišusi prie motinos, todėl galėdama su ja matytis tik trumpam laikui vieną kartus per savaitę, mergaitė patirtis didelę netektį, bei neigiamus išgyvenimus. Teismas nagrinėjamoje situacijoje turėtų ne riboti, o skatinti atsakovės siekį visomis išgalėmis daugiau bendrauti su dukra.

43. Kad atsakovė turi gerus motinystės įgūdžius, atpažįsta vaiko poreikius ir tinkamai į juos reaguoja, moka suprasti vaiko elgesio tikslus, aktyviai išklausyti, pozityviai bendrauti, skiria pakankamai laiko vaiko lavinimui, socialinių įgūdžių ugdymui, pastebi ir psichologė E. M. 2022 m. lapkričio 3 d. Pažymoje.

44. Atsakovės vertinimu, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo keisti dukros bendravimo su motina tvarką, kuri patvirtinta 2019 m. nutartimi su 2020 m. spalio 7 d. nutartimi padarytais pakeitimais.

45. Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2021 m. gruodžio 3 d. pateikė išvadą dėl ieškinio, kurioje nurodė, jog Tarnybos vertinimu, ieškinio reikalavimas dėl motinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, pareikštas mažametės A. interesais, o bendravimo tvarka konkreti, jos sąlygos aiškiai vykdomos. Tėvams geranoriškai jos laikantis, galėtų būti užtikrinama vaiko teisė nuolat ir maksimaliai bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėvu bei sudarytų sąlygas tėvui nuolat ir tiesiogiai dalyvauti vaiko gyvenime ir auklėjime. Taip pat Tarnyba nurodė, jog šiuo metu Tarnyboje yra atliekami tolimesni veiksmai, susiję su šeima ir papildomus dokumentus bei informaciją pateiks vėliau.

46. Tarnyba nurodė, jog šeima yra žinoma dėl vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimų. 2019 m. rugsėjo 20 d., 2021 m. rugsėjo 20 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai, 2021 m. rugpjūčio 20 d. nustatytas galimas smurtas prieš vaiką ir galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai, 2021 m. spalio 27 d. nustatytas galimas smurtas prieš vaiką. Šeimai taikoma atvejo vadybos specialistų pagalba VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“ nuo 2018 m. spalio 2 d. iki išvados teikimo dienos. Esant poreikiui, vaiko tėvams rekomenduojama lankyti pozityvios tėvystės įgūdžių kursus, šeimos terapija, tęsti atvejo vadybos pagalbos plane išsikeltus tikslus. Rekomenduojama vaiko motinai spręsti klausimą dėl galimo žalingo alkoholio vartojimo. Tėvo teigimu, motina bandė jėga atimti vaiką, todėl ir kilo konfliktas. Tėvo teigimu, jis privalo užtikrinti saugią aplinką savo vaikui, todėl jis nenori laikytis teismo nutarties dėl bendravimo tvarkos.

47. Tarnyba informavo, kad 2021 m. birželio 15 d. gauta informacija iš A. J., kurioje nurodoma, jog motinos namuose kilo gaisras, įvykio metu mergaitė pagal nustatytą bendravimo tvarką turėjo būti su mama.

48. 2021 m. birželio 15 d. Tarnybos specialistai bendravo su vaiko motina mobiliuoju telefonu. Moteris pokalbio metu paaiškino, kad ji jautėsi gerai, įvykio metu nenukentėjo. Ji paaiškino, kad bute gaisras nebuvo kilęs, o tiesiog pridegė maistas ir bute susikaupė dūmai. Moteris paaiškino, kad tą dieną ji pasijautė labai prastai, todėl paskambino savo vyrui pasakyti, kad jai negera, o vyras pasiūlė pavalgyti, nes visą savaitę sirgo. Pasak moters, ji pradėjo šildyti maistą ir dėl išgertų vaistų nuo spaudimo ji prarado sąmonę. Pasak moters, greitoji medicinos pagalba nuvežė ją į ligoninę, nes buvo sutrikęs kvėpavimas, tačiau atsigavusi ji išvyko namo. Mama teigė, kad vaiko jos namuose nebuvo, o taip pat ir dieną prieš vaikas nebuvo atvykęs pas mamą. Pasak moters, tėvas turėjo dukrą šeštadienį, tačiau neatvežė. Mama su dukra bendrauja, ne visada pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką, pavyksta su tėvu susitarti ir dėl kitokio grafiko. Mama nurodė, kad ji alkoholio nevartojo, o laikyti namuose degtinės butelį nėra draudžiama.

49. Taip pat 2021 m. birželio 15 d. Tarnybos specialistai bendravo su vaiko tėvu mobiliuoju telefonu. Tėtis pokalbio metu pakomentavo, kad jis įtaria, jog įvykio metu mama buvo neblaivi. Pasak vyro, mamos namo pirmininkė paskambinusi informavo apie įvykį bei pasakė, kad šalia buvo rastas degtinės butelis. Pasak tėvo, dukra dieną prieš, t. y. ketvirtadienį, buvo pas mamą. Tėtis skambino tą dieną motinai, tačiau ji neatsiliepė, tuomet paskambino jos sūnui, kuris pasakė, kad mama miega, o sesuo namuose. Tėvas nusprendė nuvažiuoti ir pasiimti dukrą. Vyras teigė, kad policijos pareigūnų nekvietė dėl blaivumo nustatymo, nes norėjo kuo greičiau dukrą parvežti namo. Tėtis patvirtino, kad įvykio dieną dukra turėjo būti pas mamą, todėl jis jaudinasi, kad tokie įvykiai nepasikartotų, kai dukra bus mamos namuose. Po paskutinio atvejo vadybos posėdžio situacija buvo rami, tačiau pastaruoju metu mama galimai vartoja alkoholį.

50. Tarnyba paaiškino, jog su vaiku nebendrauta, nes įvykio metu vaiko mamos namuose nebuvo, sveikatai ar gyvybei nebuvo kilęs pavojus. Atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus bei vaiko mažą amžių, priimtas sprendimas apie įvykį su vaiku nekalbėti.

51. Taip pat Tarnyba informavo, kad 2021 m. rugpjūčio 20 d. gautas pranešimas, kuriame nurodoma, kad socialinė darbuotoja lankydama šeimą rado vaiką su neblaivia motina. Vaiko motina agresyviai atsisakė tikrintis neblaivumą. Taip pat 2021 m. rugpjūčio 26 d. gautas papildomas pranešimas, kuriame nurodoma, jog I. L. (Š.) kreipėsi su pranešimu, kad 2021 m. rugpjūčio 20 d. ją sužalojo dukters tėvas A. J. dukters akivaizdoje.

52. Tarnyba, sureagavusi į gautus pranešimus, susisiekė su nepilnametės tėvais, užpildė informaciją apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, atliko vaiko situacijos vertinimą.

53. Atvykus į namus, vaiko motina buvo sulaikyta dėl galimo smurto naudojimo prieš vaiko tėvą. Moteris teigė, kad šiuo metu yra blaivi, tačiau atsisakė tikrintis blaivumą. Vaiko motina nurodė, kad mergaitė pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką nuo 2021 m. rugpjūčio 17 d. buvo pas ją, tačiau vaiko tėvas atėjo kartu su socialinėmis darbuotojomis ir iškvietė policiją. Anot vaiko motinos, tėvas nuolat įtarinėja motiną dėl galimo alkoholio vartojimo. Motina informuota, kad vaikas bus perduotas tėvo priežiūrai. Pokalbio metu vaiko motina nurodė, kad privačiai lanko psichiatro konsultacijas.

54. Pokalbio metu vaiko tėvas teigė, kad anksčiau įtarė, jog vaiko motina galimai yra neblaivi. Jis susisiekė su šeimą koordinuojančiomis socialinėmis darbuotojomis ir susitarė vykti į motinos namus, nes įtarė, kad motina yra neblaivi. Vaiko tėvas teigė, kad atvykus socialinėms darbuotojoms, moteris bandė slėptis, pabėgti pas kaimynus. Vaiko tėvas nurodė, kad mergaitė buvo šalia, kai tėvai tarpusavyje konfliktavo ir matė, kai motina apdraskė vyrui veidą. Tėvo teigimu, vaikas išsigando. Vyras prie specialisčių rusiškai mergaitės paklausė, ar vakar mama buvo tokia pati kaip šiandien, mergaitė linktelėjo galvą. Vaiko tėvas nurodė, kad mergaitės motina neskriaudžia. Anot vaiko tėvo, kai mama negeria, puikiai rūpinasi vaiku, visada pamaitina, laikosi griežto režimo, tačiau vyras teigė, kad motinai išgėrus, mergaitei trūksta motinos priežiūros.

55. Pokalbio metu vaiko motina nurodė, kad privačiai lanko psichiatro konsultacijas. Vaiko tėvas nurodė, kad pasikreipė dėl laikinųjų apsaugos priemonių, bendravimo tvarkos pakeitimo ir privalomosios mediacijos skyrimo.

56. 2021 m. rugsėjo 1 d. surašyta Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. 1VSV-1868, nustatytas rizikos veiksnys: vaikas patyrė savo atstovų pagal įstatymą ir (ar) kitų kartu gyvenančių asmenų bet kokios formos smurtą arba vaikas yra patyręs smurtą artimoje aplinkoje, arba vaikas yra smurto artimoje aplinkoje liudininkas ir vaiko atstovai pagal įstatymą negali užtikrinti vaikui saugios aplinkos.

57. Su vaiko tėvu bendrauta 2021 m. rugpjūčio 31 d. telefonu. A. J. teigė, kad šiuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Vyro teigimu, vaiko mama parašė dar vieną pareiškimą dėl panaudoto smurto jos atžvilgiu. Vaiko mamai yra skirtos kardomosios priemonės – neieškoti jokių kontaktų su nukentėjusiuoju. Mergaitės tėtis nurodė, kad jam svarbiausia jo vaiko saugumas, todėl šiuo metu jis neleis vaiko motinai bendrauti su vaiku be trečiųjų asmenų priežiūros. Vyras teigė, kad turi įrodymų, jog atsakovės sugyventinis smurtauja prieš ją ir vartoja alkoholį. Visi įrodymai pateikti teismui. Pareiškėjas papasakojo, jog dukra pasisakė apie tai, kad jai reikėjo slėptis po lova, nes prieš mamą smurtavo jos vyras. A. J. papasakojo tėčiui, kad mama dieną prieš įvykį gėrė, dėl to užmigo virtuvėje prie stalo. Mergaitė bandė pažadinti mamą, tačiau ji neatsikėlė, todėl vaikui teko vienam eiti miegoti. Anot tėčio, vaiko mama turi teisę kreiptis į antstolius ar teismą dėl bendravimo tvarkos nesilaikymo, tačiau tėčiui vaiko saugumas yra svarbiau.

58. Abu vaiko įstatyminiai atstovai pažymėjo, kad turi teismo nustatytą bendravimo tvarką, tačiau nustatyta bendravimo tvarka nėra tinkama. Pokalbio metu vaiko motina nurodė, kad abu tėvai bendru sutarimu su vaiku būna ne pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką.

59. Šeimos atvejo vadybininkė nurodė, kad vaiko tėvas tinkamai rūpinasi dukra, užtikrina saugias sąlygas vaikui namuose. A. yra aprūpinta būtinais drabužiais, higienos bei ugdymosi priemonėmis, namuose palaikoma švara ir tvarka, vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimų nepastebėta. Vyriškis bendradarbiauja su socialine darbuotoja, atsiliepia į telefoninius skambučius, sudaro sąlygas apsilankyti šeimos namuose, informuoja įvykus svarbiems pokyčiams, atsižvelgia į specialistės rekomendacijas. Tuo tarpu mažametės motina nelinkusi bendradarbiauti, dažnai neatsiliepia į specialistės telefono skambučius, nesudaro sąlygų lankytis šeimos namuose; moteris neužtikrina saugių sąlygų vaikui namuose bei konstruktyviai nesprendžia konfliktų. Pasak specialistės, vaiko motina nesprendžia alkoholio vartojimo problemos.

60. 2021 m. rugsėjo 20 d. Tarnyboje gautas pranešimas iš policijos, kad I. L. ir A. J. konfliktavo gatvėje, nepasidalindami vaiko. Vaikas pagal bendravimo tvarką turėtų būti pas mamą, tačiau tėvas nesilaikė bendravimo tvarkos. 2021 m. rugsėjo 20 d. mama ir tėvas atvyko į Tarnybos patalpas, lydimi pareigūnų.

61. Pokalbis su mama ir vaiku vyko vienu metu. Anot mamos, ji ryte bendravo su dukra ir sutarė, kad mama atvažiuos būti su ja kartu stomatologijos klinikoje. Atvykus į kliniką viskas buvo gerai, dukra buvo laiminga pamačiusi mamą, ji palydėjo dukrą į stomatologo kabinetą. Iš ten išėjus, moteris pasakė vaiko tėvui, kad dukra važiuos su ja namo. Anot moters, tėvas supyko, griebė dukrą ir atsisėdo į mašiną. Motina atidarė A. J. automobilio dureles, pasakė, kad taip elgtis negalima, o A. J. išvažiavo. Pasak I. L., tėvas laikė dukrą ant kelių, neuždarė automobilio durų ir nuvažiavo, toks jo elgesys sukėlė pavojų vaikui. Anot mamos, vaikas turi teisę išsakyti savo nuomonę ir pasakyti, su kuo nori būti. Kadangi pokalbio metu A. J. kaltino mamą, kad ji vartoja alkoholį ir rūko šalia vaiko, mama nuolat kartojo, kad tai yra tik A. J. žodžiai, tačiau niekur to nėra užfiksuota; mama teigė, kad visą mėnesį kantriai laukė ir bandė susitarti su vaiko tėvu, tačiau jis pažeidžia teismo nutartį. Moteris nurodė, kad ji kreipsis į antstolius dėl bendravimo tvarkos nesilaikymo.

62. Susitikimo metu A. J. paprašė I. parašyti įsipareigojimą nevartoti alkoholio ir nerūkyti būnant su vaiku. Vaiko mama sutiko parašyti įsipareigojimą ir sutarus su vaiko tėvu pasiėmė vaiką, nes tai šiuo metu yra laikas, kada mergaitė turėtų būti su mama.

63. Mergaitė, likusi be tėvų, vaikų žaidimo kambaryje elgėsi ramiai, pasiūlius pažaisti mielai sutiko. Mergaitė sakė, kad vaikų darželio nelanko ir nenori lankyti. Jai patinka būti namuose ir namuose žaisti. Mergaitė pasakė, kad gyvena su tėčiu, o mama gyvena kitame name. Jai labai patinka būti su tėčiu, jį labai myli. Sakė, kad su tėčiu eina kartu į darbą, jis skraido oro balionu, o mama dirba poliklinikoje. Mergaitė pasakė, kad labiau myli tėtį nei mamą. Žaidžiant su mergaite ir jai pasakius, kad ji grįš namo su mama, mergaitė išliko rami. Mergaitė sakė, kad namuose triukšmo negirdėjo, niekas nesibarė. Mergaitė pasakė, kad dar turi 2 brolius, bet kiek jiems metų nežinojo.

64. 2021 m. spalio 27 d. Tarnyboje per programėlę „FleetComplete“ gautas pranešimas, kad lankantis šeimos socialinei darbuotojai, pastebėta galimai neblaivi motina, kuri buvo su mažamete dukra. Įvertinus mergaitės situaciją, surašyta 2021 m. spalio 29 d. Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. 1VSV-2268. Nustatyti rizikos veiksniai: vaikas patyrė savo atstovų pagal įstatymą ir (ar) kitų kartu gyvenančių asmenų bet kokios formos smurtą arba vaikas yra patyręs smurtą artimoje aplinkoje, arba vaikas yra smurto artimoje aplinkoje liudininkas ir vaiko atstovai pagal įstatymą negali užtikrinti vaikui saugios aplinkos, kiti objektyvūs rizikos veiksniai, susiję su vaiko funkcionavimu, vaiko atstovais pagal įstatymą, vaiko aplinka, kurie kelia realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojų, galintį sukelti (keliantį) reikšmingą žalą vaiko sveikatai (moteris neigė, kad yra neblaivi, tačiau bandė 4-5 kartus įpūsti į alkotesterį, bet tai padaryti nepavyko; apsilankymo metu moteris elgėsi agresyviai, bandė išstumti Vaiko teisių apsaugos specialistes iš buto. Nuo moters sklido alkoholio kvapas, moteris svirduliavo. Išvykus policijos pareigūnams, bandė išvaryti soc. darbuotojas. Moteris teigė, kad negalėjo įpūsti į alkotesterį, nes pasak moters, jai buvo silpna bei turi sveikatos problemų. Iškvietus GMP, moteris pasakė, kad yra sveika, tikrintis sveikatą atsisakė. Dar kartą iškvietus policijos pareigūnus, moteris atsisakė tikrintis neblaivumą; Vaikas pasakojo, kad mama buvo „stranaja“, ji po kurio laiko užmigo, o vaikas sėdėjo vienas; anot vaiko, mama buvo pikta, kaip vaikas išsireiškė „aš žinau, kad jai negera“, kodėl negera, vaikas nežinojo; Tarnybos specialistams lankantis vaiko motinos bute, pastebėta netvarka, išmėtyti daiktai; vaiko tėvas nurodė, kad vaiko motinos alkoholio vartojimas šiais metais kartojasi gana dažnai; vyro teikimu, vaikas pasakojo, kad mama šiandien ją vadino negražiais žodžiais; vaiko tėvas nurodė, kad šiandieną jam paskambino dukra ir su ašaromis prašė ją pasiimti namo; tėvo prašymu išklausyta kaimynės nuomonė. Kaimynė nurodė, kad vaiko motina ne tik vartoja alkoholį, bet ir galimai narkotines medžiagas); vaiko atstovai pagal įstatymą galimai turi piktnaudžiavimo psichoaktyviosiomis medžiagomis ar žalingo jų vartojimo, azartinių žaidimų priklausomybės požymių, irtai turi neigiamą poveikį vaikui ir šeimai; kiti galimi vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimai (vaikas negali laisvai pasirinkti norimos išpažinti religijos; galimai apribojamos jo galimybės bendrauti su socialine ir kita aplinka; vaikas neapsaugomas nuo alkoholio ir (ar) narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų savo gyvenamojoje vietoje).

65. Tarnybos specialistai apsilankymo metu pastebėjo, kad tarp vaiko ir tėvo yra artimas ryšys, nes įvykio metu mergaitė buvo šalia tėčio, o prie mamos nesiartino.

66. Taip pat išvadoje nurodyta, kad mergaitė lanko (duomenys neskelbtini). 2021 m. vasario 24 d. ugdymo įstaigoje pateiktoje informacijoje nurodoma, kad nuo 2020 m. gruodžio 1 d. karantino laikotarpiu mergaitė ugdymo įstaigos nelankė. Iki karantino A. ugdymo įstaigą lankė reguliariai, atvykdavo tvarkingai ir švariai aprengta, tėvai bendradarbiavo su darželio pedagogais. Grupės auklėtojos teigimu, A. vystosi pagal amžių, labai savarankiška, geri higienos ir savitvarkos įgūdžiai – savarankiškai nusirengia ir apsirengia, apsiauna ir nusiauna batus, valgo tvarkingai, tvarkosi žaislus ir veiklos vietą. Elgiasi ramiai, draugiškai elgiasi su suaugusiais ir vaikais, jos psichologinė būsena stabili. Mažametė aktyviai dalyvauja ugdomojoje veikloje, judriuose žaidimuose, greitai įsisavina žinias, protinga, domisi žaislais ir aplinka, adekvačiai reaguoja į dienos veiklas. Karantino metu, veiklai vykstant nuotoliniu būdu, mergaitės mama stebėjo ugdymo procesą, buvo grįžtamasis ryšys, mama įkeldavo A. darbelius į uždarą socialinio tinklo facebook grupę. Mergaitės sveikatos priežiūra vykdoma VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikoje, informacijos apie netinkamą vaiko priežiūrą šeimoje nėra gauta.

67. 2022 m. sausio 27 d. teisme gauta Tarnybos išvada dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurioje Tarnyba papildė 2021 m. gruodžio 2 d. išvadoje nurodytas aplinkybes. Nurodoma, jog 2021 m. gruodžio 11 d. Tarnyboje gautas pranešimas iš Tarnybos koordinatorių, kuriame nurodoma, kad tarp tėvų vyksta skyrybų procesas, šiuo metu vaikas gyvena pas tėvą. Dukra informavo, kad būdama pas tėvą dažnai miega nuoga.

68. 2021 m. gruodžio 11 d. Tarnybos specialistai bendravo su nepilnametės motina, kuri Tarnybos specialistams paaiškino visas aplinkybes. Motinos teigimu, pagal teismo nutartį ji turėjo pasiimti vaiką iš tėvo savaitgaliui, tačiau vyras į jos telefoninius skambučius neatsako. Motinos teigimu, kai ji bendravo vaizdo skambučiu, ji pamatė, kad dukra visiškai nuoga ir paprašė jos apsirengti. Perskambinusi mergaitė motinai paaiškino, kad namuose dažnai būna nuoga ir miega su tėčiu, nors turi savo lovytę. Pasak moters, ji mėnesį laiko praleido gydymo įstaigoje (tuo metu su dukra nebendravo dėl sveikatos būklės, tačiau vos grįžusi iš ligoninės pradėjo rodyti iniciatyvą susitikti su vaiku, tačiau pasak moters, vaiko tėvas to padaryti neleidžia. Vaiko mama pasakojo, jog vaikas paskutiniais metais tapo uždaresnis, atsiveria jai tik būdamas pas ją, nes esant tėvui šalia neatvirauja.

69. 2021 m. gruodžio 11 d. Tarnybos specialistė bendravo su nepilnamete atskirai jos gyvenamojoje vietoje. Mergaitė pokalbio metu jautėsi laisvai. Pasakojo, kad kartais eina darželį, kartais lieka namuose, tuomet ją prižiūri močiutė (su kuria gamina pietus ar vakarienę). A. teigiamai atsiliepė apie močiutę, mamą ir tėtį, tikino, kad visi labai geri (myli ją, o ji juos). Mergaitė pokalbio metu Tarnybos specialistei užsiminė, jog 2021 m. gruodžio 10 d. bendravo mobiliuoju telefonu su motina, o mačiusi jau seniai. Pasak mergaitės, su mama ji norėtų pabendrauti ir pabūti kartu, tačiau pas ją namo važiuoti nenorėtų (paklausus kodėl, ji atsakė, kad mama labai serga ir negali ja rūpintis, pasak jos, taip jai sakė tėtis). A. neneigė, kad kartais namuose bėgioja nuoga, bet jos teigimu, jai būna karšta, todėl ji ir būna nuoga namuose kartais. Mažametė paneigė, jog miega kartu su tėčiu (mergaitė parodė savo lovelę ir pasakė, kad miega joje su didžiuliu minkštu žaislu – meškinu).

70. Tą pačią dieną Tarnybos specialistė bendravo su nepilnametės tėčiu jo gyvenamojoje vietoje. Vyras teigė, kad tai ne pirmas kartas, kai vaiko mama jį apkaltina dėl galimų pedofilinių veiksmų. Minimo skambučio metu mergaitė buvo ką tik nusimaudžiusi ir pasikeitė drabužius, o motina pamatė A. nuogą.

71. Įvertinus mergaitės situaciją, surašyta 2021 m. gruodžio 21 d. Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. 1VSV-2641. Nustatytas rizikos veiksnys: kiti galimi vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimai (vaikas negali laisvai pasirinkti norimos išpažinti religijos; galimai apribojamos jo galimybės bendrauti su socialine ir kita aplinka; vaikas neapsaugomas nuo alkoholio ir (ar) narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų savo gyvenamojoje vietoje).

72. 2022 m. sausio 4 d. gautas policijos pranešimas, kuriame nurodoma, kad socialinė darbuotoja buvo aptikusi I. L., kuri, pasak socialinės darbuotojos, buvo neblaivi kartu su mažamete dukra.

73. 2022 m. sausio 24 d. Skyriuje Tarnybos specialistė bendravo su nepilnametės tėvu. Vaiko tėvas pokalbio metu pasakojo, kad vaikas būdamas su juo neserga, tačiau kai būna su mama suserga. Pasak tėvo, vaikas pas motiną buvo nuo 2021 m. gruodžio 28 d. iki 2022 m. sausio 4 d., tačiau prieš paskutinę dieną ir įvyko nutikimas su vaiko motina dėl netinkamo motinos poelgio. Vyras pasakojo, kad motina su vaiku nebendravo nuo 2021 m. spalio mėn. iki 2021 gruodžio mėn. pradžios, teigdama, jog gydėsi gydymo įstaigoje, tačiau moteris nepateikė tai patvirtinančio dokumento bei kaimynų teigimu, moteris buvo matoma neblaivi. Vaiko tėvas pokalbio metu pasakojo, jog vykdo atvejo vadybos pagalbos plane iškeltus uždavinius. Vaiko tėvas pasakojo, kad šiuo metu vaiko motina atvyksta susitikti su vaiku, tačiau dėl pasitaikančių dažnų įvykių, kurie vyksta dėl motinos netinkamo elgesio, vaiko tėvas, vaiko vieno motinai neperduoda. Vyras pasakojo, kad motina atvykusi filmuoja vaiko perdavimą. Pasak vaiko tėvo, jau pats vaikas pastebi, kad mama būna neblaivi, tuomet vaikas sako, kad „mama keista“, vaikas pasakoja, kad mama kalba kitaip bei pastebi, kad mamos veidas raudonas. Vaiko tėvas pokalbio metu pasakojo, kad vaikas mamos pasiilgsta, nori bendrauti, tačiau kai pastebi motiną neblaivią, atsisako bendrauti. Pasak vaiko tėvo, I. L. alkoholio vartojimas padažnėjo nuo praeitų metų. Vaiko tėvas pasidalino prisimindamas, kai seniau buvo susitarę su vaiko motina, kai ji išgeria alkoholio, praneša vaiko tėčiui, kad pasiimtų vaiką. Pasiteiravus, kaip sekėsi vykdyti Tarnybos pateiktas rekomendacijas dėl mergaitės užregistravimo į „Užuovėją“, vaiko tėvas atsakė, kad mergaitė buvo užregistruota 2022 m. sausio 4 d., tačiau dėl paskutinio nutikusio įvykio dėl motinos netinkamo elgesio, vizitą teko perkelti. Vaiko tėvas pasakojo, kad specialistai iš „Užuovėjos“ pasidalino savo įžvalgomis, jog pastebėjo mergaitės nerimą tam tikrai atvejais. Pokalbio metu buvo pasiteirauta, ar vaikas lanko darželį, vaiko tėvas atsakė, kad vaikas lankė ugdymosi įstaigą iki šių metų, tačiau šiuo metu neina, nes bijo, kad vaiko motina, nepranešusi tėvui, gali pasiimti vaiką.

74. 2022 m. sausio 25 d. Tarnybos specialistė telefonu bendravo su vaiko motina. Moteris teigė, kad nutikęs įvykis yra eilinis vaiko tėvo „išpūstas burbulas“. Moteris pokalbio metu pasakojo, jog yra pasipiktinusi dėl socialinės darbuotojos netinkamo elgesio, liepimo pasitikrinti neblaivumą. Moteris pokalbio metu teigė, kad įvykis vyko visai kitaip nei Skyriuje yra pateikta informacija. Moteris nurodė, kad vaiko tėvas nesilaiko bendravimo tvarkos, ji patiria nuolatinį spaudimą iš vaiko tėvo, nes dažnai yra kviečiama policija. Moteris pasakojo, kad 2022 m. sausio 3 d. buvo iš anksto suplanuota. Anot moters, tą dieną su vyru ir vaiku ruošėsi vykti pas savo tėvą, nes jį prižiūri sutartomis valandomis. Pasak moters, atvykusi socialinė darbuotoja įtardama, kad ji galimai vartojo alkoholį, iškvietė policijos pareigūnus. Vaiko mama pasakojo, kad sutiko geranoriškai palaukti policijos pareigūnų, tačiau pareigūnams užtrukus 1,5 val., jie su vyru išvyko į Vivulskio g., kurioje gyvena jos tėvas bei adresą pateikė socialinei darbuotojai. Pasak moters, 18.20 val. sulaukė skambučio iš policijos, tačiau vaiko motina su šeima buvo išvykusi į Trakų raj. pailsėti. Pokalbio metu, vaiko motina susitarė su policijos pareigūnais, kad atvyks į savo gyvenamąją vietą, tačiau galiausiai su vyru nusprendė nebevažiuoti bei atsižvelgė, kad vaikas pasakė, kad nenori vėl susitikti su policijos pareigūnais. Moteris pasakojo, kad vaikas buvo su ja nuo 2021 m. gruodžio 27 d. iki 2022 m. sausio 3 d. Moteris pokalbio metu reiškė susirūpinimą dėl vaiko nelankomo darželio, teigė, kad tėvas nesirūpina vaiko sveikata, nes 2021 m. gruodžio 27 d., kai pasiėmė mergaitę, pastebėjo, kad vaikas turi grybelį. Vaiko mama pasakojo, kad šiuo metu jai nepavyksta susitikti su vaiku dėl tėvo draudimo bendrauti su vaiku, taip iš jos yra tyčiojamasi.

75. Dėl paskutinio įvykio Tarnyboje nuspręsta įvertinti vaiko situaciją. 2022 m. sausio 26 d. surašyta Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. 1VSV-210. Nenustatytas vaiko apsaugos poreikis. Nustatytas rizikos veiksnys: vaiko atstovai pagal įstatymą yra apsvaigę nuo alkoholio ir (ar) narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, galimai turi priklausomybės nuo alkoholio ir (ar) narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų požymių, žalingo alkoholio ir (ar) narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo požymių ir tai gali sukelti (sukelia) realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojų, galintį sukelti (keliantį) reikšmingą žalą vaiko sveikatai, arba vienas iš vaiko atstovų pagal įstatymą yra apsvaigęs nuo alkoholio ir (ar) narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, galimai turi priklausomybės nuo alkoholio ir (ar) narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų požymių, žalingo alkoholio ir (ar) narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo požymių, o kitas iš vaiko atstovų pagal įstatymą negali apsaugoti vaiko nuo jį žalojančio elgesio ir tai gali sukelti (sukelia) realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojų, galintį sukelti (keliantį) reikšmingą žalą vaiko sveikatai.

76. 2022 m. balandžio 28 d. teisme gauta Tarnybos išvada dėl 2022 m. kovo 17 d. patikslinto ieškinio, kurioje nurodė, jog išvados teikimo metu Tarnyba neturėjo pakankamai įrodymų, kurie sudarytų pagrindą siekti atsakovei apriboti motinos valdžią vaiko atžvilgiu. Tarnyba paminėjo, jog šioje byloje jau yra pateikusi 2021 m. gruodžio 2 d. išvadą dėl ieškinio ir laikinųjų apsaugos priemonių bei 2022 m. sausio 27 d. išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

77. Tarnyba nurodė, jog šeima yra žinoma dėl vaiko teisių pažeidimų, kurie buvo aptarti ankstesnėse išvadose, kurios buvo teikiamos teismui.

78. Remdamasi ginčui aktualiu reglamentavimu ir teismų praktika, atsižvelgdama į Tarnybos turimą informaciją apie I. L. šeimą, Tarnyba vertino, jog šiuo metu neturi pakankamai įrodymų, kurie sudarytų teisinį pagrindą siekti I. L. apriboti motinos valdžią vaiko atžvilgiu.

79. Pasisakydama dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, Tarnyba vertino, kad vaikas turi ryšį su kiekvienu iš tėvų, dėl ko mano, kad tėvo prašoma nustatyti bendravimo tvarka (įvertinus mergaitės nuomonę išsakytą Tarnybos specialistams 2021 m. gruodžio 11 d.) ribotų maksimalų bendravimą su skyriumi gyvenančia motina. Iš turimos informacijos matyti, kad mamos elgesys neigiamos įtakos vaikui nedaro, todėl Tarnyba mano, kad siekiant išsaugoti glaudų ryšį tarp mamos ir vaiko turi būti užtikrinamas geriausius (prioritetinius) vaiko interesus užtikrinantis bendravimas.

80. 2022 m. rugsėjo 15 d. Teisme gauta dar viena Tarnybos išvada dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurioje nurodoma, kad 2022 m. liepos 13 d. Tarnyboje gautas pranešimas iš vaiko motinos, kuriame nurodoma, kad nepilnametės tėvas galimai naudoja seksualinę prievartą prieš mažametę. 2022 m. liepos 29 d. Tarnybos specialistės bendravo su nepilnametės motina I. L., kuri nurodė, kad su socialine darbuotoja kalbėjo apie savo ir vaiko tėvo situaciją, bendraujant su dukra, ir iš to kylančias problemas. Moteris nurodė, kad dėl tėvo galimo seksualinio priekabiavimo dukros atžvilgiu, jau buvo spręsta situacija 2021 metų žiemą, tačiau moteris mano, kad tai nėra baigtas klausimas, nes jai įtarimai dėl seksualinės prievartos vaiko atžvilgiu nėra dingę.

81. Tarnybos specialistams bendraujant su nepilnametės tėvu, jis įvardijo, jog: 2021 m. gruodžio 11 d. Tarnyba gavo panašų pranešimą dėl galimų vaiko teisių pažeidimų, po kurio vaikui buvo paskirta ekspertizė globos namuose „Užuovėja“, kurią vaikas lankė 2022 m. sausio 17-19 dienomis; taip pat Tarnybai pateiktos išvados ir rekomendacijos: vaikui lankyti psichologo konsultacijas (nepilnametės tėvas Skyriaus specialistę patikino, jog šių konsultacijų lankymą jis užtikrina, nėra praleidęs nei vienos konsultacijos); nepilnametės tėvas atkreipė Tarnybos specialistų dėmesį, kad vaiko motina jau 3 metus jį nepagrįstai šmeižia ir kaltina pedofilija, vaiko prievartavimu, seksualiniu išnaudojimu. Vaiko tėvas taip pat pažymėjo, kad vaiko motina iki šiol nesikreipė su pareiškimu į policiją, nes šituos kaltinimus yra išgalvojusi. Vyras pokalbio metu pažymėjo, jog iš vaiko, po bendravimo su motina pastoviai girdi, kad vaiko motina ir vaiko senelė (I. L. motina) būnant su vaiku jį vadina keiksmažodžiais, žemina vaikui girdint. A. J. paminėjo, jog po 2022 m. birželio 13 d. įvykių, kai motina paėmė vaiką bendravimui nuo 15.30 val. iki 19.00 val, ir per tą laiką būdama su vaiku vartojo alkoholį, o 18.40 val. atvykus jam bei policijos pareigūnams nuo jos sklido alkoholio kvapas, judesiai buvo sulėtinti ir nekoordinuoti, kalba nerišli. Vaiko tėvas paminėjo, kad raštu informavo motiną, kad siekiant užtikrinti vaiko saugumą, jis sutinka, kad vaikas bendrautų su motina tik su nepilnametės tėvo priežiūra (jam dalyvaujant nepilnametės ir atsakovės susitikimuose). Vyras paminėjo, jog nuo 2022 m. birželio 13 d. nesulaukė nei vieno vaiko motinos skambučio su bandymu susitarti dėl matymosi su vaiku, o vaikas sulaukė 7-8 motinos skambučių, kai I. L. bandė tartis su mergaite dėl bendravimo ir važiavimo į miestą be tėvo žinios. Vyras pažymėjo, jog pokalbio telefonu su vaiku metu motina ir toliau jį niekino, vadino necenzūriniais žodžiais. Vyras pažymėjo, jog tokius pokalbius vaikas nutraukdavo ii nenorėdavo jų tęsti. Po paskutinio tokio pokalbio 2022 m. liepos 5 d. su I. L., kai vaikas verkdamas nutraukė pokalbį su motina, vaikas nenori bendrauti ir nebendravo su motina, nors vaikui telefonas visada prieinamas ir pakrautas, vaikas mato praleistus skambučius iš motinos, bet perskambinti nenori. Vyras taip pat paminėjo, jog vaiko motina jam neskambina nuo 2022 m. birželio 13 d. Per šį laikotarpį I. L. pakeitė gyvenamąją vietą, jo apie tai neinformavo.

82. Taip pat išvadoje nurodoma, jog su nepilnamete Tarnybos specialistai dėl gauto galimo vaiko teisių pažeidimo nebendravo, kadangi dėl identiškų aplinkybių su ja buvo bendrauta 2022 m. birželio 8 d.

83. 2022 m. rugpjūčio 3 d. Tarnyba kreipėsi dėl atvejo vadybos paskyrimo bei organizavimo dėl pagalbos I. L. suteikimo. Įvertinus mergaitės situaciją, buvo surašyta 2022 m. rugpjūčio 9 d. Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. 1VSV-2205. Nustatytas rizikos veiksnys: kiti objektyvūs rizikos veiksniai, susiję su vaiko funkcionavimu, vaiko atstovais pagal įstatymą, vaiko aplinka, kurie kelia realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojų, galintį sukelti (keliantį) reikšmingą žalą vaiko sveikatai. Tarnyba paminėjo, jog vertinant vaiko situaciją, vaiko apsaugos poreikis nebuvo nustatytas, tačiau nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir šeimai poreikį – vaikui reikalingas psichologinių konsultacijų užtikrinimas, siekiant išgyvendinti neigiamas emocijas ir jausmus, tėvams rekomenduota esant poreikiui savarankiškai kreiptis į jų gyvenamosios vietos savivaldybę dėl kompleksinių paslaugų, geranoriškai bendradarbiauti sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, vengiant konfliktinių situacijų matant ir / ar girdint vaikui.

84. Tarnyba nurodė neprieštaraujanti, jog ieškovo pateiktos laikinosios apsaugos priemonės būtų prilaikytos šioje byloje, kadangi kyla abejonių dėl nepilnamečio vaiko saugumo, būnant su atsakove, ieškovas stengiasi, jog nepilnamečio vaiko ryšys su motina nenutrūktų, siūlo dalyvauti susitikimuose kartu, jog nepasikartotų įvykiai, kurie nutiko 2022 m. birželio 13 d., todėl toks nepilnamečio vaiko bendravimas su motina, neprieštarautų geriausiems vaiko interesams.

85. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad ieškinį palaiko ieškinyje nurodytais motyvais. Ieškovas pakartojo ieškinyje nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad po to, kai pakeista dukros gyvenamoji vieta ir bendravimo tvarka, atsakovės neblaivumas alkotesteriu nebuvo nustatytas, tačiau iš kitų požymių matyti, kad buvo neblaivi. Šiuo metu atsakovė su dukra bendrauja per psichologę kartą per savaitę, tačiau bendravimas nereguliarus. Vasarą buvo virš mėnesio pertrauka. Ieškovas nurodo nežinantis, dėl kokių priežasčių motina nesusitinka su vaiku, to nenurodo ir psichologė. Susitikimai būdavo vis nukeliami ir neįvykdavo. Vaikas pergyvena, yra išbalansuojamas, mama net nepaskambino. Ieškovas su vaiku buvo išvykęs daugiausiai savaitei (pas seserį į (duomenys neskelbtini)). Taip pat lapkričio 1 d. susitikimas neįvyko (per dukros atostogas), nes išvyko 4 dienoms į Lenkiją, tačiau apie tai buvo informuota psichologė, suderintas susitikimas lapkričio 2 d. Taip pat susitikimas neįvyko dėl dukros vėjaraupių, tuomet bendravo nuotoliu per viber. Per 61 savaitę motina su dukra buvo susitikusi 29 kartus, susiskambino 26 kartus. Susitikimus inicijuoja psichologė (paskambina prieš 1-2 dienas, buvo sutarę trečiadieniais, bet kartais susitikimai perkeliami į kitą dieną). Ieškovas stengiasi, kad dukra dalyvautų kaskart, tačiau 20 procentų susitikimų neįvyksta dėl psichologės negalėjimo (per metus gal 5 kartus dėl objektyvių priežasčių, pvz., covid ir pan.), o 80 procentų neįvyksta dėl mamos. Susitikimai vyksta gyvai (anksčiau – ir gyvai, ir nuotoliu). Prieš teismo posėdžius mama stengiasi ir dalyvauja dažniau, po posėdžių dingsta. Susitinka prie ugdymo įstaigos, mama atvažiuoja su psichologe, pasiima dukrą ir važiuoja pas ją namo. Psichologės paslaugas apmoka per pusę.

87. Apie atsakovės nebendravimą su socialiniais darbuotojais ieškovas sprendžia iš atvejo vadybos posėdžių protokolų.

91. Ieškovo manymu, bendravimui tarpininkas gali būti nebūtinai psichologas, tiesiog trečias asmuo. Pagal nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, tarpininką renkasi atsakovė. Siūlė susitarti arba pasirinkti pačiam, nes yra įstaigų, kurios tokias paslaugas teikia nemokamai.

92. Atsakydamas į atsakovės atstovo klausimus, ieškovas paaiškino, jog nuo ieškinio pateikimo į bylą pateikti įrodymai apie tai, kad mama su vaiku buvo neblaivi. Po kiekvieno tokio atvejo buvo siaurinama bendravimo tvarka, siekiant apsaugoti vaiką, nes vaikui kyla grėsmė. Po 2021 m. birželio 13 d. (kai motina turėjo 3 valandas su vaiku ir nesugebėjo būti blaivi), bendravimas vyksta per psichologę, kas yra teigiama, nes veikia pozityviai – vaikas nemato neblaivios mamos. Ieškovas akcentavo, kad motina bendrauja nereguliariai. Bendravimo dažnumas paskutines 61 savaitę – 3 valandos per 2 savaites. Ieškovas norėtų, kad bendrautų kas savaitę 1 kartą, trukmę turėtų nustatyti tas trečias asmuo. Tokią tvarką siūlė pati atsakovės pasirinkta psichologė, bet atsakovei nepavyksta. Psichologės valanda kainuoja 50 Eur. Ieškovas paaiškino, kad tiek prieš metus posėdžio metu, tiek atvejo vadybos metu, buvo siūlomi nemokami psichologai, muziejai, žaidimų aikštelės (dalyvaujant ieškovui), tačiau atsakovė nesutiko.

93. Ieškovas atkreipė dėmesį, kad tais atvejais, kai mama būna blaivi, visada sutinka tikrintis blaivumą, o kai galimai neblaivi – atsisako tikrintis, užsidaro ir pan. Paskutiniai atvejai fiksuoti 2021 m. birželio 13 d., 2021 m. sausio 3 d., nustatyti pagal pareigūnų, socialinių darbuotojų žodžius. Be to, balandžio mėnesį neblaivi atvyko į darželį. Nuo 2022 m. rugsėjo 17 d. neblaivumas nefiksuotas nei karto, nes dalyvauja trečias asmuo. Nuo to laiko gyvai vaikas neblaivios mamos nematė, tik girdėjo telefonu.

94. Sistemiškumą įžvelgia, kad 2022 m. I pusmetį buvo 3 kartai, o toliau daro prielaidą, kad mama pradingsta be objektyvios priežasties bei įvairiais būdais vengia susitikimų su tos srities specialistais. Byloje esančios pažymos (kad blaivi, kad nesikreipė) nieko neįrodo.

95. Ieškovo vertinimu, motinos pajamos galimai neatitinka realybės – ji nuomojasi būstą, važinėja pakankamai prabangiu automobiliu, moka psichologei, nors yra nemokamų alternatyvų, tuo tarpu Sodros išrašai rodo 30-60 Eur/mėn. kas rodo, jog ji slepia savo tikrąsias pajamas.

96. Paaiškindamas dėl motinos bendravimo su dukra, ieškovas nurodė, jog būna, kad vaikas telefonu neatsiliepia (žaidžia, piešia ir pan.), tačiau atsakovė paskambina jam ir jis perduoda vaikui. Jei motina skambina neblaivi, skambutis nutraukiamas. Nuotolinis bendravimas laikinosiomis apsaugos priemonėmis nereglamentuotas, tai vyksta tik dėl jo geranoriškumo. Vaiką traumuoja, kai mato motiną neblaivią. Paprastai vaikas neišsako noro paskambinti motinai, jis skatina, kad skambintų.

97. Taip pat ieškovas nurodė, jog atsakovė bendravimo grafiko nederina, keičia laikus. Tačiau jam taip pat reikia žinoti grafiką, kad galėtų planuotis savo laiką. Jis visada daro nuolaidas, sutinka susitikti kitą dieną, nors būna suplanavęs visą savaitę. Ieškovo teigimu, savaitgalį buvo siūlyta bendrauti tik 1 kartą, tačiau tąkart jis jau buvo suplanuotas. Atsakovės bandymų bendrauti su dukra daugiau nei 1 kartą per 2 savaites nebuvo. Dukra labai pasiilgsta mamos, nori bendrauti, tačiau nenori bendrauti su neblaivia. Dukra laukia susitikimų su mama, išvakarėse klausia, ar bus susitikimas. Jei bus, ryte ruošiasi kuprinytę, pasiima kokį mėgstamą žaislą. Jei susitikimas atšaukiamas, dukra nuliūsta, kartais pradeda verkti.

103. Ieškovo vertinimu, motinos valdžios ribojimas nagrinėjamu atveju nebūtų per griežta priemonė. Be to, tokios pat nuomonės laikėsi ir socialinės darbuotojos, atvejo vadybininkė.

104. Taip pat ieškovas nurodė, jog per visą bylos nagrinėjimo laikotarpį atsakovė į jį dėl taikos sutarties sudarymo nesikreipė.

106. Ieškovo vertinimu, motina galėtų daugiau įsitraukti į vaiko gyvenimą, domėtis ugdymu, būreliais, bendrauti reguliariai. Tarp vaiko ir motinos ryšys yra, apie motinos priklausomybę vaikas nežino. Dukra tik įvardina „keista“.

107. Taip pat ieškovas paaiškino, kad motina turi prieigą prie e-sveikatos. Kai vaikas sirgo, skambindavo ir vaikui, ir gydytojai, be to, praeitą rudenį kartu vedė dukrą pas kardiologą, tuo metu konfliktai nekilo. Motina paprastai informuojama apie vaiko apsilankymus sveikatos priežiūros įstaigoje. Ieškovas linkęs sudaryti motinai galimybes dalyvauti vaiko gyvenime.

109. Taip pat atstovė atkreipė dėmesį, kad nors atsakovė teigė, kad už būsto nuomą apmoka artimieji, atsakovė į bylą tokių įrodymų neteikė. Liudytojais apklausti atsakovės mama ir sūnus teigė remiantys atsakovę tik retkarčiais, mama nurodė apskritai dukrą dažniausiai remianti maisto produktais, rūbais. Atsakovė nurodė darbo turėjusi ne visada, nes tai nebūdavo pakankamai klientų, dėl to kone pusę metų dirbo visiškai minimaliai apmokamą darbą, jos pajamos siekė vos 70 Eur/mėn., tuo tarpu atsakovės mama nurodė, kad jai yra žinoma, jog dukra dirba kasdien nuo 10 iki 16-17 val. ir net gi šeštadieniais. Visos šios aukščiau nurodytos aplinkybės kelia abejonių dėl tikrosios atsakovės turtinės padėties, jos sąžiningumo, atitinkamai ir dėl atsakovės negalėjimo išlaikyti dukrą dėl objektyvių priežasčių. Toks atsakovės elgesys rodo, kad ji neveikia ir net nesiekia veikti vadovaudamasi geriausiais vaiko interesais, savo interesus akivaizdžiai stato aukščiau vaiko ir toks motinos elgesys negali būti pateisinamas bei toleruojamas.

110. Pasisakydama dėl atsakovės nusišalinimo nuo dukros priežiūros, globos ir ugdymo, artimo ryšio su vaiku nepalaikymo, atstovė nurodė, jog šeimai vis dar taikoma atvejo vadyba, nes mama ne kartą rasta neblaivi su vaiku, be to, atsakovė su vaiku bendrauja epizodiškai (2024 m. sausio mėn. mama su vaiku susitiko 2 kartus, vasarį – nei karto, kovą – 1 kartą, balandį – 2 kartus, gegužę – 2 kartus; atvejo vadybos procese atsakovė nurodė norinti su vaiku bendrauti papildomai „Vienoje stotelėje“, tačiau kai tokios paslaugos jai buvo suteiktos, ji jų atsisakė). Atstovė atkreipė dėmesį, kad atsakovė, teigdama, kad bendrauti su vaiku jai trukdo ieškovas, įrodymų apie tai į bylą nepateikė. Priešingai, iš ieškovo pateiktų susirašinėjimų matyti, kad dėl neįvykstančių susitikimų su vaiku yra kalta atsakovė, o ne ieškovas. Be to, atsakovė nesirūpina vaiko ugdymu: laikotarpiu nuo 2023 m. lapkričio 1 d. iki 2024 m. gegužės 17 d. prie Tamo dienyno jungėsi 21 kartą, o nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gegužės 17 d. – vos 5 kartus. Ugdymo įstaigos pažymoje nurodyta, kad mokesčius už vaiką visuomet moka tik tėvas, įstaigos susirinkimuose, klausimuose susijusiais su mergaite dalyvauja tik tėtis. Pati atsakovė pripažino, kad su mokytojais nebendrauja, į susirinkimus nevaikšto, net į ugdymo įstaigos organizuotas šventes nesugebėjo atvykti tiek kartų, kiek buvo kviečiama. Todėl darytina išvada, kad motina savo pareigos bendrauti su vaiku, dalyvauti jo ugdyme ir pan. nevykdo ne dėl ieškovo kaltės, o dėl subjektyvių, tik nuo jos pačios priklausančių priežasčių. Atstovės manymu, atsakovės protarpinis bendravimas su vaiku turi būti vertinamas ne tik kaip vienas iš veiksnių, dėl kurių neabejotinai susilpnėjo vaiko ir motinos ryšys, tačiau ir kaip darantis ypatingą žalą vaiko raidai.

111. Atstovė atkreipė dėmesį, kad atsakovė per bylos nagrinėjimo laikotarpį sugebėjo pakeisti kelias gyvenamąsias ir darbo vietas. Visa tai taip pat rodo, kad ji savo gyvenime nesiekia stabilumo, aiškumo ir konkretumo. Atstovės vertinimu, neabejotinai pagrindinė problema, trukdanti motinai bendrauti su vaiku, normaliai dirbti ir užsidirbti, yra susijusi su alkoholio vartojimu, kenkiančiu pamatinėms vaiko teisėms ir interesams.

112. Atstovė nurodė, jog iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė priklausomybių konsultantėms, atvejo vadybos posėdžiu metu teigdavo, kad gyvena blaiviai, dėl ko gydymas nebuvo taikomas, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad yra priešingai. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė iki šiol nemato būtinybės psichologo konsultacijoms, neigia priklausomybę alkoholiui ir būtinybę kreiptis į priklausomybės ligų konsultantą sprendžiant priklausomybės nuo alkoholio problemą, netinkamai vykdo paskirtus įpareigojimus, tinkamai nebendradarbiauja su socialiniais darbuotojais. Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė nėra motyvuota keisti savo gyvenimo būdo, teisme neretai meluoja. Atsakovės į bylą pateikta Priklausomybės ligų centro pažyma apie tai, kad penkerių metų laikotarpiu ji nesikreipė konsultavimui ar/ir gydymui, patvirtina, kad atsakovė priklausomybę neigia. Šios aplinkybės rodo, jog atsakovė pateisina tokį savo gyvenimo būdą, tuo darydama ne tik žalingą įtaką dukrai, tačiau leidžia daryti išvadą, kad situacija ne tik ne gerėja, bet blogėja. Atsakovė nekeičia savo elgesio ir nerodo realios iniciatyvos rūpintis savo vaiku bei skirti save motinystei. Atsakovės elgesys nesikeičia jau daugiau nei trejus metus, problemas ignoruoja, net iškėlus bylą teisme, atsakovė vis dar nemato būtinybės vykdyti įpareigojimus, dėl visų problemų mato tik ieškovo kaltę. Dėl šių priežasčių prašo ieškinį dalyje dėl terminuoto motinos valdžios apribojimo tenkinti, nes atsakovė neįgyvendina motinos valdžios savo nepilnametės dukros atžvilgiu, t. y. nekeičia savo elgesio, nesiekia sudaryti saugių ir nepilnamečio vaiko poreikius atitinkančių gyvenimo sąlygų, nevykdo pagalbos plane nustatytų įpareigojimų.

113. Pasisakydama dėl prašomos nustatyti bendravimo tvarkos, atstovė nurodo, jog į bylą pateiktos psichologės E. M. pažymos liudija, kad bendravimo tvarka per tarpininką yra vienintelis tinkamas motinos ir dukros bendravimo būdas, saugus nepilnamečiui vaikui. Kaip nurodyta pažymose, bendravimo su tarpininke metu mama būna blaivi, tuo tarpu kai bendravimas vykdavo be tarpininko, ne kartą motina su vaiku rasta neblaivi, todėl siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko saugumą ir gerovę, bendravimas per tarpininką yra būtinas. Atsižvelgiant į tai, kad tarpininkas yra reikalingas išimtinai dėl kaltų atsakovės veiksmų, prašo nustatyti, jog išlaidas už psichologo paslaugas, jeigu jos mokamos, apmoka atsakovė. Atstovė nurodo, jog toks reikalavimas yra pagrįstas ir sąžiningas, nes motina turi prisiimti atsakomybę už pasekmes, tokiu būdu bus užtikrinta vaiko gerovė, teisingumo principas, motyvuos motiną keisti savo elgesį, be to, tai atitinka teismų praktiką.

118. Taip pat atkreipė dėmesį, kad 2018 m. balandžio 20 d. ieškovui surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už netinkamai panaudotą tėvo valdžią (panaudojo jėgą prieš atsakovę dukters akivaizdoje). Po to ji ieškovo bijojo. Be to, sulaukdavo grasinančių ieškovo žinučių, dėl ko kreipėsi į policiją. Kai ieškovas pagrobė vaiką, ji kreipėsi į policiją ir į Tarnybą pagalbos. Atsakovės teigimu, ji visada sutikdavo ir skatindavo tėvo bendravimą su dukra. Tuo metu ieškovui nekilo įtarimų dėl jos gebėjimo rūpintis dukra.

122. 2021 m. rugsėjį dukra buvo pas tėvą, nelankė nei ugdymo įstaigos, nei būrelių. 2021 m. rugsėjo 23 d. įvyko konfliktas (tėvas paskambino, norėdamas bendrauti su dukra, bet dukra blogai jautėsi, todėl tėvas iškvietė policiją. Policija atvyko, tikrino jos blaivumą, dukra turėjo temperatūros).

124. Taip pat atsakovė papasakojo buvusi šokiruota, kai sužinojo, kad tėvas dukrą pakrikštijo nedalyvaujant motinai.

125. Dar vienas konfliktas įvyko 2022 m. gegužės 2 d., kai tėvas sakė, kad dukra sirguliuoja, o ji nutarė atvykti įsitikinti ir pamatė atvažiuojantį ieškovą su kartu sėdinčia dukra. Jos prašymu mergaitė išlipo pabendrauti, o tėvas ją stūmė.

126. 2022 m. gegužės 13 d. vėl įvyko konfliktas, dėl ko pradėtas ikiteisminis tyrimas. Po konflikto jos telefonas buvo sudaužytas, batai (tempiant ją mašina per asfaltą) sudraskyti. Po konflikto atsakovę išvežė greitoji, paskirtas gydymas, 3 savaites buvo nedarbinga.

127. Taip pat 2021 m. rugpjūčio 20 d. ieškovas galvojo, kad atsakovė neblaivi, ją sumušė – taip pat pradėtas ikiteisminis tyrimas.

129. 2022 m. rugsėjį darželio šventėje susitiko, pasikalbėjo, sutarė taikiai susitikti. Susitiko Kalnų parke, ieškovas stebėjo iš automobilio. Žaidė futbolą, kitus žaidimus, pasidarė pikniką, tačiau dukrai prireikė laiko atsipalaiduoti. Taip pat atsakovė nurodė, jog dalyvavo 2022 m. gruodį, 2023 m. kovo 7 d. darželio šventėse.

130. Dėl vaiko įtampos ieškovas turėjo kreiptis į psichologą.

131. Pasak atsakovės, vasaros metu susitikimus derinti sudėtinga. Kartą ji pasiūlė atvykti pas ieškovą į sodą (galėjo ir psichologė), tačiau pagalvojusi, kad ieškovas neatidarys durų, nerizikavo.

135. Atsakovės vertinimu, tėvas yra griežtas, vaikas prižiūrimas neblogai. Ieškovui labai stipriai padeda jo mama, nors jai ir sunku. Atsakovės vertinimu, tuo metu ji pati galėtų auginti dukrą. Juolab, kad dukrai prasidės brendimas, reikės paaiškinti moteriškus dalykus.

143. Atsakovės manymu, jos bendravimo su dukra siaurinimas gali būti ieškovo kerštas jai už tai, kad ji iš ieškovo išėjo.

144. Atsakovės vertinimu, kliūtys bendrauti su dukra – bendravimas per psichologą – jai ne visada pavyksta apmokėti paslaugas, todėl susitikimai nepastovūs. Susitikimų dukra labai laukia, su džiaugsmu pas ją bėga, sunkiai išsiskiria. Šventė dukros gimtadienį, daug visko apipirko. Pastaruoju metu daug sirgo, siūlė ieškovui kartu vykti pas gydytojus, taip pat siūlė vaistus, tačiau ieškovas sprendimus priima vienašališkai. Taip pat paaiškino, jog kreipėsi į „Viena stotelė“, tačiau pasikeitė jos elektroninio pašto adresas, prarado kontaktus, vyko į vietą, nebuvo to specialisto, be to, jai nepatiko sąlygos, kurios buvo pasiūlytos, todėl liko prie mokamo psichologo. Susitikimai vyksta 2-3 kartus per mėnesį (kai sirgo, negalėjo susitikti). Nemokami susitikimai vyktų Pilaitėje, trečiadieniais ir penktadieniais nuo 17 iki 18 val. Jai toks laikas netinka. Jei vaikas gyventų su ja nuolat, galėtų planuotis.

146. Apie bendravimą su močiute atsakovė paaiškino, jog su jos mama dukra bendravo telefonu lyg 2024 m. žiemą, gyvai – nepamena, kada. Močiutė dirba (duomenys neskelbtini) iki 17 val., tai nespėja fiziškai atvažiuoti, mama nevairuoja. Vaikas labai myli močiutę, močiutė atvežė daug lauktuvių, bet dukra pas tėvą į namus jų nesineša.

149. Taip pat atstovas pasisakė dėl atsakovės išlaikymo vaikui įsiskolinimo. Atstovo teigimu, įsiskolinimas susidarė dėl bendravimo per psichologą brangumo, todėl atsakovės kaltės dėl to nėra. Taip pat akcentavo ieškovo pažadą padengti dukters 2019 m. kelionės į Egiptą išlaidas, kurio nevykdo, o verčia atsakovę bylinėtis dėl to teisme. Be to, išlaikymo mokėjimas vyksta nuo 2019 m. Įsiskolinimas susidarė po teismo 2022 m. rugsėjo 17 d. nutarties, nėra ištisinis, už 2024 m. gegužės mėnesį sumokėta, atsakovės pajamos sumažėjo tik trumpam dėl darbo praradimo ne dėl jos kaltės. Ji deda pastangas rasti geriau apmokamą darbą. Pastebi ir tai, kad ieškinys nėra reiškiamas dėl išlaikymo įsiskolinimo, o dėl kitų, nefinansinių motyvų. Taip pat atstovas atkreipė dėmesį, kad ieškovo gaunamos pajamos yra pakankamos vaiko išlaikymui.

150. Pasisakydamas dėl Tarnybos teismo posėdyje išdėstytos išvados, atstovas nurodo, jog pateikta išvada yra rekomendacinė, be to – chaotiška, nenuosekli. Tarnybos atstovė, akcentuodama per mažą atsakovės bendravimą su vaiku, nurodė, jog 1 valanda per savaitę būtų pakankama, tačiau atsakovei per 61 savaitę bendravus 29 kartus po 3 valandas (viso 87 val., t. y. daugiau nei 1 val./sav.) bendravimo nepakanka. Be to, neatsižvelgta, kad dalis susitikimų neįvyko dėl pandemijos, vaiko ar atsakovės sirgimo, ieškovo negalėjimo dalyvauti ar kitų priežasčių. Atstovo nuomone, psichologės E. M. pateiktos pažymos, liudijančios apie tikruosius mamos ir dukros santykius atsveria formalią Tarnybos atstovės išvadą atsakovės atžvilgiu.

151. Atstovas atkreipė dėmesį, kad alkoholio vartojimas matosi žmogaus išvaizdoje, tuo tarpu atsakovė visuose teismo posėdžiuose dalyvavo gyvai, teismas galėjo įsitikinti jos nepriekaištingumu. Tačiau atsakovė turi problemų su sveikata (dažni susirgimai, gydymasis ligoninėje ir pan.).

153. Galiausiai atstovas pasisakė dėl ieškovo prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų. Atstovo nuomone, ieškovas be aiškaus reikalo, siekdamas įgyvendinti iš anksto sumanytą tikslą nuosekliai „veržti kilpą“, dėl akių teikė pirminį ieškinį, kaitaliojo ieškinio reikalavimus, vilkino procesą ir tuo sąmoningai didino savo bylinėjimosi išlaidas. Dabar nepagrįstai siekia jas visas prisiteisti. Pinigų priėmimo kvituose rašoma „už teisines paslaugas“, jų nekonkretizuojant, todėl prašo jas sumažinti iki minimumo.

154. Liudytoja apklausta I. P. nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) name apie 50 metų. Atsakovė gyveno tame name, nuomojosi butą. Dabar jau nebegyvena. Nepamena, prieš kiek laiko gyveno – gal prieš 4-5 metus, mergaitė jau buvo didelė, kalbėjo. Matydavo, kad ponia (atsakovė) su mergaite visada eidavo kieme pasivaikščioti, pabendrauti, sveikindavosi, bendraudavo. Mergaitė taip pat sveikindavosi. Kartą mergaitė sušalo, ji turėjo vaistų, pasiūlė pamėginti. Su atsakove kalbėdavo apie sveikatą, kad vaikas auga, protinga mergaitė labai. Atsakovės namuose nėra buvusi. Liudytoja nurodė jau nedirbanti 9 metus (šiuo metu jai 79 metai). Atsakovė atrodydavo labai tvarkingai, gerai. Ji pati nieko negeria, net vaistų. Negali pasakyti dėl kvapo – žino, kad ponia turi problemų su (duomenys neskelbtini). Bendraudavo, kiek išeidavo. Kalbėdavo apie sveikatą. Atsakovė būdavo sveika. Kalbėdavo apie spaudimą, vaikus. Kalbėdavo maždaug metro atstumu, alkoholio kvapo neužuosdavo. Mergaitė buvo labai prižiūrėta, puikiai kalbėjo, mama nesiskųsdavo. Tėvą pažįsta – buvo jos mokinys nuo 5 klasės. (duomenys neskelbtini) name nematė. Nežino, ar ateidavo pabendrauti su vaiku. Ponia buvo labai užimta, reikdavo bėgte bėgti pas tėvą, sutvarkyti. Tėvas gyvena netoli. Bėgdavo visur, kad prižiūrėti tėvą, motiną, mergaitė kartu. Mergaitės bendravimas su motina buvo šiltas, gerai aprengta. Susitikdavo tiek, kiek išeidavo į kiemą.

155. Liudytoja A. M. teismo posėdžio metu parodė, kad (duomenys neskelbtini) name apsigyveno 2014 metais, nuo 2016 metų bendrijos pirmininkė, ji yra 3 vaikų mama. Liudytojos teigimu, 2021 metais vykdė programą, remontus, daug laiko būdavo kieme. Atvykus naujiems nuomininkams, kiekvienas savininkas turėdavo informuoti.

156. Susipažino su I. L., buvo net kavos, įtraukė ją į Facebook grupę. Pradžia buvo graži. Vėliau pradėjo matyti aiškiai išgėrusią, svirduliuojančią net rytais. Kartą atsakovei nepavyko pataikyti į laiptinę, nepataikė į kodinę spyną paspausti, paprašė jos pagalbos.

157. 2021 m. birželio 11 d. name buvo labai kraupus įvykis. 20.00 val. sulaukė skambučio iš 4 aukšto kaimynės, nes miauksi katė; 20.02 val. skambutis tel. 112; 20.05 val. – sirenos, į kiemą negalėjo įvažiuoti gaisrinė (dėl automobilių). Gaisrininkai kopėčiomis per balkoną pateko į butą, ji prašė ieškoti mergaitės, pamatė, kaip išneša motiną; 20.24 val. greitoji išvežė moterį. Liudytojos teigimu, moterį pareigūnai rado pakniubusią ant virtuvės stalo. Atsakovė išvežta be sąmonės, nesiorientuojanti. Nuo to momento liudytoja teigė su nerimu pradėjusi stebėti I. L. gyvenimą, dažnai matydavo pareigūnus su būriu moterų (vaikų teisės, socialinės darbuotojos ir pan.), beldimai, neįleidimai į butą ir pan. Porąkart tas moteris liudytoja pakalbino, gal kokios pagalbos reikia.

158. Liudytojos teigimu, 2021 m. birželio 11 d. ji buvo patekusi į butą, ant lovos pamatė tuščią degtinės butelį. Dėl neblaivumo medikai kai pasiėmė, išvežė į Lazdynus. Greitosios gydytojas pasakė, kad moteris girta. Sekančią dieną užėjo O. (tąkart liudytoja su juo pirmą kartą susipažino), paklausė, ar ji kvietė tarnybas, ar davė parodymus. Vėliau suprato, kad dėl Vaiko teisių apsaugos tarnybų. Tada jis papasakojo, kad pavogė atsakovę iš ligoninės ir išvežė į Trakus prablaivyti, nes jai negalima būti neblaiviai, nes praras mergaitę. Kai užėjo kitą dieną pas atsakovę, ji atrodė pakankamai gerai. Liudytojos nuomone, jei būtų (duomenys neskelbtini), būtų buvusi prislopusi.

159. Taip pat liudytoja papasakojo, jog dažnai pastebėdavo atsakovę išeinančią lauk ir sėdančią į automobilį. Ten sėdėdavo ilgai, gerdavo. Kartą liudytojos vyras atsakovę visiškai girtą įleido į laiptinę. Pasak liudytojos, atsakovė dažnai nepataikydavo atrakinti kodo, ne į tą laiptinę pataikydavo.

160. Liudytoja parodė, kad 2021 m. lapkričio 19 d. prasidėjo komentarai kas minutę Facebook namo grupėje – nelogiški, neaišku apie ką. Kai pradėjo liudytojai skambinti kaimynai, ji pašalino atsakovę iš grupės dėl nepagarbaus bendravimo.

161. Pasak liudytojos, būdavo neramu dėl mergaitės. 2021-2022 metais visiškai girta atsakovė tampydavo rogutes su mergaite, eidavo link parko.

162. Liudytojos teigimu, kiek matydavo, atsakovė iš 10 kartų 9 būdavo akivaizdžiai neblaivi, 1 – „pachmielna“. Per mėnesį matydavo 3-4 kartus. Atsakovė vengdavo prasilenkti, susitikti. Mergaitė atrodė pozityvi. Su vaiku neblaivią atsakovę matydavo mažai – dažniau jos vyras O. kieme būdavo. Ją pačią – su rogutėmis. O. labai norėjo išsaugoti šeimą, turėjo daug dirbti. Atrodė, kad visiems aplinkiniams rūpi, kad mama užaugintų mergaitę ir susitvarkytų.

163. Liudytoja nurodė, jog sutuoktinių konfliktų metu mergaitės nematydavo.

164. Taip pat liudytoja parodė, kad su A. J. susipažino, kai jis paskambino padėkoti po gaisro, kad rūpinosi dėl mergaitės saugumo. Gali būti, jog yra skambinusi A. J., nes jai rūpi vaikas. Tad kai ilgai nemato vaiko (1-1,5 mėn.), galėdavo skambinti. Po tokių dalykų negalėjo pasitikėti atsakove kaip motina.

165. Liudytojos teigimu, atsakovę aktyviau stebėti pradėjo po gaisro – stebėjo, ar nekyla dūmai iš buto ir kaip mergaitė – su šypsena ar liūdna. Pasak liudytojos, mergaitė labai geros širdies, o mama tiek negatyvių žinučių prirašiusi, tiek skundų. Pasisakydama dėl jos požiūrio į atsakovės skundus, liudytoja nurodė, kad skundai atima laiko – liudytoja jautėsi apkrauta papildomais darbais, vietoje galėjimo užsiimti normaliais darbais.

166. Taip pat liudytoja nurodė, jog tarp atsakovės ir jos vyro vyko intrigos, bandydavo sukelti pavydą. Atsakovė turėjo vyrą, susitikinėjo su kitu, žaidė žaidimus kaip maži vaikai.

167. Pasak liudytojos, jos vyras atsakovę yra kelis kartus įleidęs į laiptinę, girtą kaip „šliopkę“. Liudytoja paaiškino, kaip atrodydavo atsakovė neblaivi – svirduliuoja, nerišliai kalba, vengdavo akių kontakto, po kapišonu, galvą nuleisdavo.

168. Liudytojos nuomone, atsakovė vaidino gerą mamą, bet nebuvo gera mama. Tą buvo galima suprasti ne iš karto. Liudytoja nurodė atsakovės vaidybą – ji matydavo, kiek laiko vaikas būdavo balkone – tik jai išėjus į kiemą, atsakovė išeidavo į balkoną, užėjus paklausti dėl sveikatos, rodydavo vaiko žaislus. Pasak liudytojos, atsakovė taip dažnai būdavo neblaivi, kad kaimynai kalbėdavo, kada „užsilenks“. Visi atsiduso, kai pagaliau ji išsikraustė. Dėl ko išsikraustė, liudytoja nežino. Po 2022 m. išsikraustymo liudytoja atsakovę matė vieną kartą Naujamiestyje akivaizdžiai girtą ant pievutės. Liudytoja nurodė, kad nerekomenduotų kategoriškai, kad vaikas liktų su nakvyne. Mergaitė būdavo tinkamai aprengta.

169. Liudytoju teismo posėdyje apklaustas As. M. parodė esantis buvęs atsakovės kaimynas. Pasak jo, pradžioje atsakovė buvo nuomininkė, mandagiai bendraudavo, stiprus kvepalų šleifas, atrodė inteligentė. Po to pradėjo pastebėti, kad dažnai išeidinėdavo į automobilį, po to pradėjo pastebėti neblaivią, vaikštančią palei sienas. Įspūdis nuo labai teigiamo pradėjo keistis į neigiamą. Baiminosi, kad neblaivi nevairuotų. Ką atsakovė veikia mašinoje, nematydavo, tačiau matydavo, kad vis labiau apsvaigusi išeidavo.

170. Liudytojas nurodė pradžioje mergaitės nematęs. Šeimoje daug intrigų buvo, gaisras. Kartą jis įleido nesiorientuojančią į laiptinę, po to prasidėjo žinutės Facebooke, kuo toliau, tuo ėmė elgtis neadekvačiau.

171. Vakarais liudytojas matydavo atsakovę dažnai – kas antrą dieną gal. Būdavo tarpai, kad dingdavo, buvęs vyras net skambindavo. Matydavo, kad būdavo apsvaigusi, vyrai keisdavosi – pradžioj vyras, po to – su kaimynu. Buvo baisu dėl vaiko.

172. Kada matė atsakovę paskutinį kartą, liudytojas negalėjo pasakyti – ji seniai negyvena.

173. Taip pat liudytojas paaiškino, kad apie 15 metų dirba naktiniuose klubuose, mato, kaip elgiasi išgėrę žmonės. Pasak liudytojo, nuo atsakovės jausdavosi kvapas. Tą kvapą ji bandė slėpti po kvepalais. Taip pat jis paaiškino, kad kai vedžiodavo šunis, matydavo atsakovę kaskart vis labiau apsvaigusią. Liudytojo teigimu, atsakovę susitikdavo pakartotinai – grįždamas iš darbo, vesdamas šunis. Pradžioje kvepalai jausdavosi stipriai, po to – alkoholis. Pradžioje su atsakove bendraudavo, po to – ne.

174. Liudytojas nurodė, jog jis, kaip kaimynas, bijotų vaiką palikti su tokia mama. Pasak jo, su vaiku dažniausiai būdavo jos vyrai. Be to liudytojas pergyveno dėl savo namo.

175. Liudytojo teigimu, atsakovė name gyveno gal apie porą metų. Pasak liudytojo, atsakovė be sniego vaiką vežė rogutėmis per šaligatvį, ne į tą laiptinę pataikė. Kiek jis ją matydavo, visąlaik apsvaigusi.

176. Taip pat liudytojas nurodė A. J. nepažįstantis, matė tik per langą, žmona pasakė, kad tėvas. O. L. matydavo su mergaite, galvojo, kad tėvas. Santykiai su juo neutralūs – nei draugas, nei ką, nelabai bendraudavo.

177. Liudytojo teigimu, mergaitė būdavo prižiūrėta, su mama ją matydavo retokai. Bute nebuvo. Atsakovę matė dieną prieš posėdį sporto klubo pirtyje, šiaip nebendrauja.

178. Liudytoju apklaustas N. Š. paaiškino, jog yra atsakovės sūnus. Nurodė žinantis, kad mama turi problemų su Tarnyba. Atskirai gyvena virš 2 metų. Susiskambina kokius 3 kartus per savaitę, gyvai susitinka gal kokį 1 kartą per savaitę. Paskutinį kartą seserį matė per mamos gimtadienį. Anksčiau – labai retai. Retai matosi turbūt dėl to, kad sesė gyvena pas tėvą.

179. Pasak liudytojo, mama su sese bendrauja labai gerai, su psichologe irgi viskas gerai. Dabar mama ieškosi darbo. Prieš 2 savaites dirbo vienoje firmoje, nežino, dėl ko išėjo, taip pat nežino, kiek uždirbo. Liudytojas paaiškino, kad jeigu reikia, gali mamai padėti, prašo nedažnai. Mama butą nuomojasi, jis nežino, kiek moka. Liudytojo teigimu, mama neturi arba jis nežino, ar turi sveikatos problemų. Būna laikotarpių, kai jis daug dirba ir negali susiskambinti, susitikti. Jo teigimu, nematė, kad mama turėtų problemų su alkoholiu. Alkoholį vartoja su draugėmis, draugais, bet sesės tuo metu nebūdavo.

180. Liudytojas paaiškino, kad su mama gyveno (duomenys neskelbtini) gatvėje, ten, kur ir liudytojai. Konfliktų tarp mamos ir kitų liudytojų nematė.

181. Pasak liudytojo, problemos su Tarnyba prasidėjo, nes mama buvo pagauta išgėrusi su vaiku. Apie tai sužinojo iš mamos.

182. Liudytojas pasakojo, kad mama sesei pastoviai pirkdavo žaislus, drabužius, vaistus ir iki šiol perka. Paskutiniu metu daugiausia žaislus, nes sesę retai mato. Liudytojas nežinojo, kada močiutė paskutinį kartą bendravo su sese, bet buvo kartu per gimtadienį.

183. Liudytojo teigimu, jo santykiai su A. J. blogi, nes tai liečia motiną – jei jai kažkas gresia, jis kaip sūnus negali stovėti šone. Koks blogis liejasi ant motinos, tai jis automatiškai reaguoja. A. J. charakteris jam netinkamas. Papildomai nurodė, jog tarp jo ir ieškovo santykiai konfliktiški, nes ieškovas pakėlė ranką prieš mamą. Apie tai liudytojas sužinojo iš motinos. Liudytojas mano, kad anksčiau gal buvo moralinis smurtas.

184. Pasak liudytojo, kai mama perka sesei, ji perka iš savo pinigų arba jie „susimeta“. Mama su sese elgiasi taip, kaip ir su juo – labai gerai, rūpestingai. Sesė turi viską, ko jai reikia džiaugtis gyvenimu.

185. Liudytojo nuomone, kaimynai skleidžia melagingas žinias apie gaisrą – ten tik prisvilo puodas. Incidentų su M. nepamena.

186. Liudytojas nurodė, jog gyvenant (duomenys neskelbtini) name, ieškovo nematydavo, jis į namus neateidavo, ateidavo tik paimti sesės. Paimdavo kieme. Pašnekesių su juo nebuvo. Stengėsi bendrauti minimaliai. Nežino, kodėl motinos santykiai su juo nesusiklostė. Mano, jog mamos bendravimas su sese negeras, dėl to ir jis labai retai mato sesę. Jis nenori bendrauti su ieškovu, o su sese neturi telefono ar interneto ryšio. Sesės telefono neturi. Liudytojo manymu, sesei būnant pas tėvą, pokalbių būtų klausomasi. Nurodė, kad su sese norėtų matytis dažniau. A. J. neprašė, kad leistų susitikti su seserimi. Sesės ugdymo procese, renginiuose nedalyvauja. Nurodė, jog vienas su sese bendraus, kai sesė paaugs. Dabar nori bendrauti tik kai sesuo pas mamą. Šiuo metu sesuo atrodo aprūpinta – tvarkingai atrodo, linksma. Apie motinos teikiamą ar neteikiamą išlaikymą sesei nežino. Liudytojo nuomone, sesuo galėtų likti pas mamą su nakvyne – sudarytos visos sąlygos.

187. Liudytojas paaiškino, kad kol jis gyveno su mama, O. L. kartu negyveno – atvažiuodavo pavalgyti, bet kartu negyveno.

188. Taip pat liudytojas nurodė, kad yra buvę, jog skambindavo mamai naktį, kad jį parsivežtų, mama būdavo blaivi.

189. 2022 m. birželį išėjo tarnauti, iki tol gyveno su mama.

190. Apie gaisrą liudytoją informavo A. J., buvo atvykusi namo pirmininkė. Po gaisro mamos ligoninėje nelankė (apie tai, kad ji ligoninėje, sužinojo iš I aukšto kaimynės), nes galvojo, kad viskas gerai. Mamos sulaukė gal po poros valandų, buvo išgėrusi, šnekėti šnekėjo. Suprato iš kvapo.

191. Liudytojas nurodė, jog mamai finansiškai padėjo gal prieš mėnesį – prašė paskolinti 100 Eur, kam tiksliai – nežino. Skolina gal 2-3 metus. Kada bendravo su A. J. liudytojas nepamena.

197. Liudytojos teigimu, anūkė gyvena ir nakvoja tik pas tėvą. Mano, kad vaikui reikalinga ir mama, ir tėvas. Mergaitei reikia augant daugiau motinos. Anūkė turi mergaitiškų klausimų.

198. Pasak liudytojos, prieš kelis metus buvo incidentas su ieškovu – jis ją mušė, anūkė buvo šalia. Liudytojos teigimu, ieškovas – labai savęs nevaldantis. Žinutes nori gauna, nori ne. Be to, dukrai žadėjo apmokėti dalį kelionės išlaidų, bet neapmokėjo. 2018-2021 metais anūkė daugiau gyveno pas dukrą. Nežino, kodėl ieškovas nori, kad dukra gyventų su juo – gal dėl pinigų – pinigai jam labai svarbūs. Be to, jis turbūt mano, kad jos dukra girtuoklė. Gali būti kažkas asmeniško – įsižeidė, kad jį paliko.

199. Taip pat liudytoja parodė, kad kai dukra dirbo (duomenys neskelbtini), automobilį palikdavo jos kieme. Ne visada susitikdavo, nes kartais ji pati būdavo išėjusi.

200. Su anūke 2024 m. gegužės 14 d. bendravo telefonu – skambino dukrai, nes anūkė niekada nekelia. Tuo metu anūkė buvo su mama ir psichologe. Kalbėjo, kaip mokykloje, kaip savijauta, ar dovanos patiko. Anūkės telefono numerį turi, kartais skambina, bet labai retai, nes nekelia ragelio. Per metus skambino gal 2 kartus. Anūkė nebendrauja, nes tėvas neleidžia. Per ugdymo įstaigą, jos renginius su anūke bendrauti nebandė – tuo metu dirba.

201. Liudytojos teigimu, sūnus motinai kartais padeda, bet nei apie sumas, nei apie dažnumą nekalbėjo. Dukra anūkės ugdymu domisi, užeina į mokyklą. Šiais metais buvo gegužį, bendravo su mokytoja, mokytoja pasakė, kad labai gera mergaitė. Jei visos tokios būtų, problemų nebūtų. Renginiuose – jei tik dali, nedirba, dukra tikrai dalyvautų. Dirbdavo 5-6 dienas per savaitę iki 18-19 val. vakaro. Apie dukros gautas pajamas nežino. Nežino, ar dukra moka išlaikymą.

202. Taip pat liudytoja patikslino, kad nėra tikra dėl skambučio laiko. Dėl dukters darbo grafiko – tikra, tačiau toks kaip laisvas grafikas.

203. Nuo 2021 metų su anūke matosi retai. Emocinis ryšys normalus – kai susitinka, labai džiaugiasi. Mergaitė labai protinga, išauklėta, matomai tėvas gerai rūpinasi. Dukra anūke puikiai rūpinasi – visad skanėstų duoda, sveikata pasirūpina.

204. Teismo posėdžio metu Tarnybos atstovė pateikė žodinę išvadą dėl ieškinio. Atstovė nurodė, kad vaikas su ieškovu gyvena nuo 3 metų. Remdamasi ginčui aktualiu reglamentavimu, atstovė akcentavo, jog nagrinėjamoje byloje aktualu tinkamas nesirūpinimas vaiku. Atvejo vadybininkė naujausioje informacijoje nurodė, jog nėra informacijos, kad atsakovė tinkamai rūpintųsi dukra. Be to, susidaręs išlaikymo įsiskolinimas. Epizodinis prisidėjimas nelaikytinas tinkamu pareigų įgyvendinimu. Atsakovė darbo neteko tik 2 savaitės prieš posėdį. Išlaikymas priteistas tik 200 Eur/mėn. (mažesnis už orientacinį dydį), ieškovas net neprašo jo didinti. Įsiskolinimas ženklus. Vien pokyčių prasidėjimas bylos nagrinėjimo metu – ne pagrindas spręsti, kad motinos elgesys stabilus (nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e3-K-3-514-378/2020, 32 p.). Tarnybos atstovės nuomone, vaikas motiną myli, tačiau tai natūralu. Vertindama realią situaciją vaiko atžvilgiu, Tarnybos atstovė palaiko ieškinio reikalavimą dėl motinos valdžios apribojimo, kaip prevencinės priemonės.

205. Tarnybos atstovė konkretizavo, jog nagrinėjamu atveju pagrindas motinos valdžios apribojimui – išlaikymo neteikimas, nepakankamas domėjimąsis vaiko ugdymu, nėra duomenų, kad domėtųsi sveikatos priežiūra; bendravimas su dukra – nenuoseklus. Tarnyba siūlė nemokamą alternatyvą. Per 61 savaitę bendrauta tik 29 kartus – bendravimas nepakankamas. Tai yra taip pat vienas iš pagrindų motinos valdžios ribojimui.

207. Tarnybos atstovė atkreipė dėmesį, jog kai buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, didelių nesklandumų bendraujant nebekilo, skundų sumažėjo. Atvejo vadybos procesas buvo nutrauktas, nes patys gebėjo susitvarkyti, tačiau atvejo vadybos procesas atnaujintas. Atstovės vertinimu, atsakovė teigia, jog sunku apmokėti psichologo išlaidas, tačiau susitikimai galėtų vykti dalyvaujant „Viena stotelė“ atstovui. Atstovė nurodė, jog 50:50 tvarka negalėtų būti taikoma – realių pokyčių atsakovės šeimoje nėra. Be to, byloje yra duomenys iš policijos, liudytojų parodymai apie motinos neblaivumą – ši aplinkybė svarbi ne tik sprendžiant dėl laikino motinos valdžios apribojimo, bet ir nustatant bendravimo tvarką per trečią asmenį. Tarnybos atstovės vertinimu, bendravimas dalyvaujant ieškovui neutralioje aplinkoje galėtų būti po kurio laiko – turėtų būti tarpininkas dėl buvusių konfliktų.

208. Tarnybos atstovė paaiškino, jog teikdama išvadą dėl ieškinio, atsižvelgė į bylą pateiktą psichologės E. M. išvadą. Priimant išvadą, vertintas laikotarpis nuo bylos iškėlimo iki išvados teisme teikimo dienos. Negatyvūs veiksniai – nenuoseklus domėjimasis ugdymu, sveikatos priežiūra, bendravimas, neblaivumas būnant su dukra. Tarnybos atstovės nuomone, atsakovė su dukra turėtų bendrauti bent 1 kartą per savaitę.

220. 2022 m. kovo 17 d. ieškovas kreipėsi patikslintu ieškiniu, prašydamas atsakovei laikinai apriboti motinos valdžią bei nustatyti motinos bendravimo su vaiku tvarką. Ieškovas argumentavo tuo, jog atsakovė ir toliau vartoja alkoholį, būdama su dukra, nebendrauja su atvejo vadybininke, neįsileidžia darbuotojų į namus, be to, ilgą laikotarpį apskritai nebendravo su dukra

221. 2022 m. gruodžio 19 d. ieškovas dar kartą patikslino ieškinį, kuriuo prašė laikinai apriboti atsakovės motinos valdžią dukros atžvilgiu ir nustatyti jo prašomą motinos bendravimo su dukra tvarką, pagal kurią 1) atsakovė bendrauja su dukra 1 (vieną) kartą per savaitę dalyvaujant atsakovės pasirinktam psichologui psichologo nurodytomis valandomis arba dalyvaujant ieškovui neutralioje, viešoje vietoje (žaidimų kambaryje, žaidimų aikštelėje, kino teatre, parke ir pan.), konkrečias bendravimo valandas suderinusi su ieškovu ne vėliau, kaip likus 2 dienoms iki planuojamo susitikimo su vaiku; 2) bei nustatyti, jog išlaidas už psichologo paslaugas apmoka atsakovė. Ieškovas patikslinto ieškinio reikalavimus grindė tiek anksčiau teiktuose procesiniuose dokumentuose aprašytais argumentais, tiek vėl pasikartojusiais atvejais, kuomet atsakovė, būdama su dukra, buvo neblaivi.

223. Atsakovė, nesutikdama su ieškinio reikalavimais, neigė, kad ji vartojo alkoholį ar buvo neblaivi, būdama su dukra. Taip pat nesutiko, jog jos bendravimas su dukra yra per retas – bendrautų valandų skaičius yra didesnis nei 1 valanda per savaitę. Be to, bendravimas per psichologą jai yra finansiškai sunki našta. Argumentuodama dėl nesidomėjimo dukters ugdymu, atsakovė nurodė, jog Tamo elektroninio dienyno duomenys yra neteisingi, be to, ji apie ugdymą sužino iš dukros. Taip pat, žinodama, jog dukrai mokykloje sekasi puikiai, kartu leidžiamą laiką ji stengiasi išnaudoti kuo maloniau dukrai, o ne pokalbiais apie mokyklą. Taip pat, pasak atsakovės, ji domisi ir dukters sveikata, tikrindama duomenis e-sveikata portale. Galiausiai, pasisakydama dėl neteikiamo išlaikymo, atsakovė nurodė, jog bylos nagrinėjimo metu atliko mokėjimų dukters išlaikymui. Tuo tarpu šiuo metu ji ieškosi darbo, turtinė padėtis sunki, jai padeda artimieji, todėl objektyviai neturi galimybių teikti išlaikymo dukrai. Atsakovė akcentavo savo stiprų ryšį su dukra, dukters prisirišimą, taip pat tai, jog jos gyvenamojoje vietoje yra sudarytos tinkamos sąlygos dukrai gyventi ir ugdytis. Atsakovės atstovas, be to, akcentavo, jog atsakovės veiksmuose neįrodytas atsakovės veiksmų nuoseklumas, pasikartojimas, o pavieniai veiksmai nevertintini sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą.

226. Įvertinus į bylą pateiktus dokumentus (2019 m. spalio 10 d. VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“ Pagalbos planas, kuriame užfiksuota, jog 2019 m. rugsėjo 20 d., socialinės atvejo vadybininkės nuvyko į I. šeimos namus; nepavykus patekti į I. namus, kviesti policijos pareigūnai, kuriems I. neatidarė durų; policijos pareigūnams nepatekus į I. namus, atvyko A. ir I. pilnametis sūnus; pavykus patekti į I. namus, namuose rasta I., nuo kurios sklido alkoholio kvapas, taip pat A.; I. buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (2,23 prom.); 2020 m. rugpjūčio 31 d. Vilniaus miesto socialinės paramos centro Pagalbos šeimai skyriaus pagalbos planas, kuriame atvejo vadybininkė G. R. nurodė, jog „atsižvelgiant į tai, jog 2020 m. kovo 24 d., 2020 m. liepos 5 d. socialinės darbuotojos apsilankymo I. Š. namuose metu, moteris buvo rasta galimai neblaivi, buvo iškviesti pareigūnai moters girtumui nustatyti, tačiau klientė į namus pareigūnų neįsileido, girtumo nustatyti nepavyko“; atvejo vadybininkė M. Ž. pateikė nuomonę, kurioje nurodė, kad 2020 m. liepos 5 d. socialinės darbuotojos lankėsi pas I. Š. <...>; apsilankymo metu namuose buvo užuodžiamas alkoholio kvapas bei atkreiptas dėmesys, jog I. Š. judesiai yra nekoordinuoti, moteris vengė iš arti kalbėtis su darbuotojomis, laikėsi atstumo, kramtė gumą; namuose tuo metu buvo ir mažametė klientės dukra; moteris teisinosi, jog turi problemų su širdimi, vartojo širdies lašų; iškvietus policijos pareigūnus, moteris specialistų į namus nebeįsileido, telefonas jau buvo išjungtas; su socialine atvejo vadybininke moteris bendrauti vengia, informaciją apie situaciją šeimoje teikia iš dalies; 2021 m. rugpjūčio 20 d. Informacija dėl faktinių aplinkybių patvirtinimo galimo vaiko teisių pažeidimo nagrinėjimo metu Nr. 1TSD-3356, kurioje užfiksuota, kad vaiko mama atsisakė nusistatyti blaivumą; 2021 m. rugsėjo 1 d. Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. 1VSV-1868, kurioje užfiksuota, jog 2021 m. rugpjūčio 20 d. socialinės atvejo vadybininkės nuvyko į I. L. gyvenamąją vietą, durų niekas neatidarė, į telefono skambutį neatsiliepė; socialinėms darbuotojoms pasitraukus nuo buto durų, iš buto pradėjo sklisti žingsnių garsai bei mažametės A. J. balsas, kviečiantis motiną; socialinėms darbuotojoms kilus įtarimui, kad paslaugų gavėja yra galimai neblaivi bei mažametė yra nesaugioje aplinkoje, buvo iškviesta policija; I. L. neatidarius durų, socialinė atvejo vadybininkė informavo mažametės tėvą apie situaciją; A. J., atvykęs prie I. L. namų, paskambino dukrai bei paprašė atidaryti duris; užėjus į paslaugų gavėjos namus, kambaryje buvo jaučiamas stiprus rūkalų kvapas; laukiant policijos pareigūnų, pastebėta, jog paslaugų gavėja tapo agresyvi, bandė bėgti iš buto ir pasislėpti pas kaimynus; mažametės tėvas neleido moteriai išeiti iš namų, todėl įvyko konfliktas; atvykus policijos pareigūnams, moteris atsisakė nusistatyti girtumą; nurodoma, jog mama agresyvi, atsisako tikrintis neblaivumą; 2021 m. spalio 27 d. Informacija apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą Nr. 1IGP-3639, kuriame nurodyta, jog lankantis socialinei darbuotojai pastebėta galimai neblaivi motina, kuri yra su mažamete dukra; bendraujant su mergaite, ji nurodė, kad mama „stranaja“, užmigo, vaikas sėdėjo vienas; mamos bute buvo netvarka; 2021 m. spalio 27 d. Informacija dėl faktinių aplinkybių patvirtinimo galimo vaiko teisių pažeidimo nagrinėjimo metu Nr. 1TSD-4456, kuriame nurodyta, kad vaiko motina I. L. galimai buvo neblaivi, bandė pūsti į alkotesterį 4-5 kartus, tačiau nepavyko, iškviesta greitoji medicinos pagalba, tačiau moteris tikrintis atsisakė; 2021 m. spalio 29 d. Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. 1VSV-2268, kurioje nurodyta, kad 2021 m. spalio 27 d. apsilankymo metu moteris elgėsi agresyviai, bandė išstumti Vaiko teisių apsaugos specialistes iš buto; nuo moters sklido alkoholio kvapas, moteris svirduliavo; išvykus policijos pareigūnams, bandė išvaryti socialines darbuotojas; moteris teigė, kad negalėjo įpūsti į alkotesterį, nes pasak moters, jai buvo silpna bei turi sveikatos problemų, o iškvietus GMP, moteris pasakė, kad yra sveika, tikrintis sveikatą atsisakė; dar kartą iškvietus policijos pareigūnus, moteris atsisakė tikrintis neblaivumą; BĮ Vilniaus miesto socialinės paramos centro 2022 m. sausio 18 d. raštas dėl informacijos pateikimo Nr. 8-416/22, kuriame nurodoma, kad 2022 m. sausio 3 d. socialinė atvejo vadybininkė lankėsi I. L. namuose, kuriuose, pagal teismo nutartimi nustatytą bendravimo tvarką svečiavosi mažametė A. J.; atvykus į šeimos namus pastebėta, kad I. L. svirduliuoja, kalba nerišliai; socialinei atvejo vadybininkei pasiteiravus, ar I. L. tikrai nevartojo daugiau alkoholio, I. L. emocijos kardinaliai pasikeitė, paslaugų gavėja pradėjo neigti, kad vartoja alkoholį, tačiau, paslaugų gavėjai priėjus arčiau prie socialinės darbuotojos, jautėsi stiprus alkoholio kvapas; I. L. paaiškinta, kad privaloma kviesti policijos pareigūnus, jog nustatytų jos girtumą; policijos pareigūnai nepasirodė, I. L. išvirkščiomis pėdkelnėmis aprengė mažametę A. J. bei kartu su A. L. išėjo iš namų, įsėdo į automobilį ir išvažiavo; 2022 m. sausio 26 d. Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. 1VSV-210, kurioje nurodyta, kad 2022 m. sausio 3 d. socialinė atvejo vadybininkė lankėsi I. L. namuose, kuriuose pagal bendravimo tvarką buvo nepilnametė A. J.; apsilankymo metu moteris buvo galimai neblaivi, sklido alkoholio kvapas; 2022 m. birželio 13 d. Informacija apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą Nr. 1IGP-2346 ir 2022 m. birželio 28 d. Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. 1VSV-1656, kur užfiksuota, kad 2022 m. birželio 13 d. apie 19.15 val. gautas tarnybos koordinatorių pranešimas programėle Fleet, kad adresu (duomenys neskelbtini), kieme neblaivi motina perdavė mažametę dukrą jos pasiimti atvykusiam tėvui; Tarnybos specialistams mergaitė paaiškino, kad šiandien ją mama pasiėmė į svečius, kurį laiką jos žaidė, o vėliau mama pradėjo, vaiko teigimu, keistai elgtis; ji eidama svirduliavo, kažką neaiškiai kalbėjo, vaikas ėmė nerimauti, mergaitei buvo nedrąsu būti su tokia mama; vaikas nurodė, kad mama nieko blogo nepadarė, tik nuvylė; mergaitės teigimu, ji niekada nematė tokio tėčio, tėtis niekada nebūna „keistas“; vaikas pasakojo, kad mama, kai būna keista, labai negražius žodžius sako apie tėtį; taip pat nurodoma, jog vaiko motina, vyro teigimu, buvo kieme su dukra akivaizdžiai neblaivi, moters judesiai nekoordinuoti, kalba nerišli, moteris atsisakė tikrintis girtumą, perdavė dukrą vaiko tėvui ir pasišalino; 2022 m. birželio 13 d. BPC skambučio informacija, kurioje užfiksuota, kad pareigūnams atvykus apie 18.45 val. motiną su mergaite rado (duomenys neskelbtini), vaikų žaidimų aikštelėje; pagal požymius buvo neblaivi – iš burnos sklido alkoholio kvapas, judesiai nekoordinuoti, kalba nerišli; vėliau moteris bandė nueiti į namus, pasinaudoti tualetu, tuomet teigė, kad buto raktai automobilyje, po to – kad neturi automobilio raktų, patraukus durų rankeną, buto durys atsidarė, užėjus į butą, moteris skambino advokatui ir teigė nebūtus dalykus, po ko pasakė, kad jai reikia persirengti, išėjus pareigūnams, ji užsirakino; paprašyta pasitikrinti girtumą, moteris teigė, kad 19.02 val. dukra perduota tėvui, todėl ji išgėrė, kai buvo nuėjusi į namus, nors namuose nebuvo, visą laiką buvo šalia pareigūnų ir alkoholio nevartojo; 2023 m. gruodžio 20 d. BPC skambučių centro informacija, kurioje užfiksuota, kad 2023 m. gruodžio 20 d. 19 val. 27 min. socialinė darbuotoja pranešė, kad I. L. yra galimai neblaivi, reikia nustatyti jos neblaivumą; pareigūnams atvykus nurodytu adresu, kartu su socialinėmis darbuotojomis mėgino nustatyti moteriai blaivumą, tačiau I. L. buvo stipriai neblaivi, sunkiai kalbėjo, vos pastovėjo ant kojų, iš burnos sklido alkoholio kvapas ir kategoriškai atsisakė pūsti į alkotesterį), matyti, kad laikotarpiu bent iki 2022 m. birželio 13 d. atsakovė, būdama su nepilnamete dukra, būdavo randama neblaivi. Taip pat, nors dukros kartu nebuvo, tačiau atsakovės neblaivumas fiksuotas ir 2023 m. gruodžio 20 d. Nors alkotesteriu jos neblaivumas daugeliu atveju nebuvo nustatytas, tačiau iš skirtingų asmenų pateiktos informacijos (policijos pareigūnai, Tarnybos specialistai, ieškovas, pats vaikas) matyti, kad visi išoriniai požymiai rodė atsakovę buvus akivaizdžiai neblaivią. Taip pat jos elgesys rodė, jog ji sąmoningai, suprasdama galinčias kilti pasekmes, siekė visais būdais išvengti neblaivumo patikrinimo alkotesteriu. Atsakovės teismo posėdžių metu kelta versija, jog ji turi sveikatos problemų, dėl kurių pavartojusi vaistų gali atrodyti apsvaigusi, atmestina kaip nepagrįsta ir laikytina atsakovės pasirinkta gynybos strategija. Pažymėtina, kad ne tik ieškovas, tačiau ir su atsakove visiškai nesusiję asmenys nurodydavo, kad buvo užuodžiamas alkoholio kvapas. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų ar pagrįstų argumentų, kurie patvirtintų pareigūnų ar Tarnybos darbuotojų šališkumą, priešišką nusiteikimą atsakovės atžvilgiu ir leistų abejoti jų nurodytų aplinkybių tikrumu.

227. Be to, teismo įsitikinimą tuo, kad atsakovė būdavo neblaivi bendraudama su vaiku, sustiprina ir pačios atsakovės į bylą pateikta 2021 m. rugpjūčio 26 d. Psichoterapijos centro „Sielos veidrodis“ išduota pažyma, kurioje užfiksuota, kad I. L. praėjo hipnoterapijos seansą (kodavimas) nuo priklausomybės alkoholiui, psichologinę mąstymo korekciją ir jai suteikta informacija dėl profilaktinių būdų recidyvų prevencijai. Taip pat nurodyta, jog hipnoterapijos gydomojo poveikio trukmė laikantis visų rekomendacijų ir įsipareigojimų yra 1 metai. Pažymėtina, jog ši pažyma rodo, jog pati atsakovė galimai suvokė tuo laiku turėjusi priklausomybę alkoholiui. Kita vertus, priklausomybės neturintis asmuo dėl tokios paslaugos apskritai nesikreiptų. Taip pat teismo įsitikinimą sustiprina ir teismo posėdžio metu išklausyti liudytojai A. M. ir As. M., kurie nurodė, jog atsakovę neblaivią matydavo dažnai. Atkreiptinas dėmesys, jog pačiai atsakovei neigiant aplinkybę, kad ji buvo galimai neblaivi tą dieną, kai įvyko maisto pridegimas, liudytoju teismo posėdyje apklaustas jos sūnus taip pat nurodė, jog grįžusi iš ligoninės mama buvo išgėrusi. Tuo tarpu atsakovės motinos paaiškinimai, kad dukra nevartoja alkoholio, atmestini kaip nepagrįsti – visų pirma, mama yra artimais giminystės ryšiais su atsakove susijęs asmuo, ji gali siekti jai padėti. Be to, kaip matyti iš pačios liudytojos paaiškinimų, su dukra ji nesimato kasdien ir patvirtinti ar paneigti šios aplinkybės gali objektyviai negalėti.

229. Atsakovė aplinkybę dėl lankymosi konsultacijose akcentuoja kaip įrodančią, jog ji priklausomybės alkoholiui neturi. Tačiau teismo vertinimu, vien tai, kad atsakovei netęstos konsultacijos, šiuo atveju, neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, jog atsakovė neturi problemų su alkoholio vartojimu. Pažymėtina, jog atsakovė konsultantei nurodė gyvenanti blaiviai (t. y. nenurodė turėjusi ar net iki šiol galimai turinti problemų su alkoholio vartojimu) ir būtent todėl konsultacijos jai nebuvo tęsiamos. Taip pat nereikšmingais laikytini atsakovės pateikti dokumentai, kuriuose užfiksuota, kad atsakovė į Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialą penkerių metų laikotarpiu nesikreipė konsultavimui ar / ir gydymui (2021 m. gruodžio 10 d. Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo medicinos pažyma Nr. 9301) ar kad 2021 m. gruodžio 10 d. jos narkotinių medžiagų ar alkoholio testo išvados neigiamos – šie įrodymai patvirtina tik tą aplinkybę, kad 2021 m. gruodžio 10 d. 13.30 val. atsakovė buvo blaivi, taip pat, kad atsakovė, nesikreipdama dėl gydymo, apskritai nepripažino turinti problemų su alkoholio vartojimu, kas savaime neleidžia daryti išvados, kad atsakovė priklausomybės alkoholiui neturi.

230. Kita vertus, BĮ Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro 2024 m. gegužės 20 d. rašte taip pat nurodyta, jog galimi atsakovės neblaivumo atvejai fiksuoti ir 2023 m. gruodžio 20 d. (atvejo vadybininkės apsilankymo namuose metu), ir galimai 2024 m. kovo 26 d. (atvejo vadybos posėdžio metu atsakovė dalyvavo telefonu; pradžioje kalbėjo aiškiai, rišliai, vėliau kalba pasikeitė, tapo sudėtinga suprasti jos žodžius, moteris nutraukė pokalbį, bandant susisiekti telefonu, neatsiliepė, nuvykus į namus, namuose nerasta). Taip pat reikšmingomis laikytinos ir aplinkybės, kad nuo minėto atvejo vadybos posėdžio socialinė atvejo vadybininkė reguliariai, kas 10 darbo dienų, vyko į paslaugų gavėjos namus, tačiau nė karto I. L. nebuvo rasta namuose, taip pat kas savaitę bandė susisiekti su paslaugų gavėja telefonu, tačiau moteris ne visada atsiliepdavo į skambučius, o atsiliepusi informuodavo, kad negali kalbėti, nesidalino su socialine atvejo vadybininke informacija apie šeimos situaciją. Šios aplinkybės rodo, jog atsakovei tik iš dalies bendradarbiaujant su atvejo vadybininke, pastarajai nesudaromos galimybės objektyviai įvertinti situacijos atsakovės šeimoje, tuo pačiu atsakovė net nesudaro galimybės su šeima dirbančiai atvejo vadybininkei įsitikinti tuo, jog alkoholio problema atsakovės šeimoje būtų išnykusi. Teismo posėdžių metu atsakovės dėstyta pozicija, kad atvejo vadybininkė, prieš atvykdama pas ją, turėtų suderinti atvykimo laiką, laikytina nepagrįsta. Pažymėtina, kad vertinant šeimos situaciją, yra svarbūs ir neinformuoti, netikėti apsilankymai, kurių metu būtų galima įvertinti objektyvią padėtį.

236. Į bylą pateikti prisijungimo prie Tamo elektroninio dienyno duomenys rodo, jog laikotarpiu nuo 2023 m. lapkričio 1 d. iki 2024 m. gegužės 16 d. (t. y. 6,5 mėnesio) atsakovė prie dukters dienyno jungėsi 21 kartą, t. y. vidutiniškai po 3 kartus per mėnesį. Taip pat šie ugdymo įstaigos pateikti duomenys rodo, jog laikotarpiu nuo 2024 m. sausio iki 2024 m. gegužės 17 d. atsakovė jungėsi vos 5 kartus, t. y. kartą per mėnesį, o tarp paskutinių dviejų prisijungimų – apskritai didesnis nei 2 mėnesių laikotarpis (2024 m. kovo 7 d. ir 2024 m. gegužės 16 d.). Atsakovė teismo posėdžių metu nurodė, jog pateikti duomenys neatitinka tikrovės, tačiau jokių įrodymų, kad sistema būtų sutrikusi ar dėl kažkokių priežasčių sistemoje būtų atsiradę klaidos, ji nepateikė. Taip pat atsakovė aiškino, jog jai nėra būtinybės jungtis prie dienyno, kadangi apie dukters pasiekimus mokykloje sužino iš pačios dukros. Tuo tarpu ieškovas, teikdamas paaiškinimus, nurodė, jog po dukters susitikimų su mama bendraudamas su dukra jis paklausia, apie ką jos bendravo, ar mama domėjosi jos mokslais. Tačiau dažniausiai dukra to nenurodo. Vėliau pati atsakovė paaiškino, jog žinodama, kad dukrai mokykloje sekasi puikiai, apie mokyklą dukters net nebeklausia, o laiką skiria malonesnėms veikloms. Taip pat atsakovė pripažino, jog nebendrauja ir su dukters mokytojais, neina į tėvų susirinkimus. Atsakovė tokį savo elgesį grindžia tuo, jog nuvykusi į susirinkimą būtų ieškovo pažeminta kitų akivaizdoje. Be to, nurodė, jog nenori eiti į mokyklą dėl ieškovo paskleistos informacijos apie ją. Taip pat vieno posėdžio metu teigė, jog eis į tėvų susirinkimą, prieš tai perspėjusi visus dėl galimo ieškovo užsipuolimo. Duomenų, kad ji nuėjo į tėvų susirinkimą, į bylą taip ir nepateikė. Tačiau pažymėtina, jog įrodymų apie tai, kad ieškovas būtų paskleidęs apie atsakovę kažkokias ją neigiamai charakterizuojančias žinias ar nuteikęs prieš ją mokytojus, į bylą nėra pateikta. Taip pat, atsakovei apskritai nesilankant tėvų susirinkimuose ir pačiai subjektyviai samprotaujant, kad ieškovas ją užsipuls kitų tėvų ir / ar mokytojų akivaizdoje, nesant jokių objektyvių indikacijų, rodančių potencialiai galimą tokį ieškovo elgesį, negalima daryti išvados, jog tokie atsakovės samprotavimai turi kokį nors objektyvų pagrindą. Vien tai, kad atsakovė buvo pašalinta iš tėvų komiteto bendravimo grupės Viber programėlėje, nerodo, jog tiesiogiai bendraujant mokyklos patalpose, stebint kitiems tėvams ir mokytojui, ieškovas ją kaip nors įžeistų ar pažemintų.

237. Taigi, akivaizdu, jog pačios atsakovės paaiškinimai dėl domėjimosi dukters ugdymo procesu, yra prieštaringi. Pažymėtina, jog netgi tokiu atveju, kuomet dukra su problemomis mokykloje nesusiduria, tai nereiškia, kad tėvai neturi tuo domėtis. Vaikui svarbu, kad tėvams rūpėtų ne tik jų nesėkmės, bet ir jų pasiekimai, kad kartu galėtų pasidžiaugti jų sėkme.

238. Pasisakant dėl ieškovo teiginių apie atsakovės nesidomėjimą dukters sveikatos priežiūra, pažymėtina, jog iš šalių paaiškinimų teismo posėdžių metu matyti, jog yra buvę atvejų, kai atsakovė buvo suklaidinta dėl dukters vizito pas gydytoją laiko, be to, iš paties ieškovo pateiktų registrų matyti, jog atsakovė kartu lankėsi pas kardiologą. Be to, atsakovė paaiškino, jog pati turėdama (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, ieškovui teikė rekomendacijas dėl vaistų dukrai, o ieškovas šių atsakovės teiginių neneigė. Be to, atsakovė nurodė, jog apie dukros sveikatą sužino iš e-sveikatos portalo, kita vertus, šiems teiginiams pagrįsti jokių įrodymų nepateikė. Taigi šios aplinkybės rodo, jog vienareikšmiškos išvados, jog atsakovė visiškai nesidomi dukters sveikata, daryti negalima.