- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2023-01-23
- Bylos Nr.
- A6.-8-1129/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01212-2022-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Nutraukti bylą.
- Teisėjas
- Dominykas Rusonis (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. Ž.
- Pareiškėjas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) pareiškimą dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. Ž. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. Ž., būdamas mažosios bendrijos (toliau – MB) ,,(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), (toliau – ir bendrija) vadovu, nuo 2020 m. vasario 25 d. ir žinodamas, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų kreditorinių reikalavimų patenkinimui, ir turi įsipareigojimų valstybės biudžetui, atsiskaitė grynaisiais ir negrynaisiais pinigais su žemesnės eilės kreditoriais ir tokiu būdu pažeidė kreditorės VMI prie FM interesus ir neįvykdė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos laikytis atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir tokiais veiksmais padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
Šalies argumentai
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktame pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo nurodoma, kad Bendrija yra VMI prie FM skolininkė. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2022 m. gruodžio 8 d. duomenimis nustatyta, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 28 283,13 Eur. Pažymėtina, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos su MB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. balandžio 30 d. sudarė mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08) 327-22058 dėl 14 527,52 Eur sumokėjimo išdėstymo, 2021 m. rugsėjo 1 d. sudarė mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08) 327-44316 dėl 38 745 Eur sumokėjimo išdėstymo ir 2022 m. rugsėjo 30 d. mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08) dėl 7052,60 Eur sumokėjimo išdėstymo. 2022 m. spalio 31 d. VMI buvo gautas MB ,,(duomenys neskelbtini)“ prašymas išdėstyti 7029,40 Eur mokestinės nepriemokos mokėjimą laikotarpiui nuo 2022 m. gruodžio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. VMI išnagrinėjusi Bendrijos prašymą bei surinktą papildomą informaciją, 2022 m. lapkričio 24 d. priėmė sprendimą neišdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo Nr. (23.24-08) 327-85485, kuriuo nusprendė netenkinti Bendrijos prašymo, kadangi vienas iš prašymo netenkinimo argumentų buvo tas, jog Bendrija, turėdama mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui ir vykdydama atsiskaitymus su kreditoriais, pirmenybę teikė ne valstybei, o kitiems kreditoriams, todėl buvo pažeistas CK 6.930¹ straipsnyje nustatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas. Iš Bendrijos pateiktų banko sąskaitų išrašų, laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2022 m. spalio 31 d. Bendrijos gautos pajamos sudarė 84 060,71 Eur. Minėtu laikotarpiu į valstybės biudžetą sumokėta 2490,64 Eur, kas sudaro 3 procentus nuo visų į Bendrijos banko sąskaitas gautų įplaukų. Bendrijos vadovas gautomis įplaukomis atsiskaitinėjo su kitais kreditoriai, kai tuo tarpu valstybės biudžetui geranoriškai beveik nebuvo mokama, dėl ko susidarė pradelsti įsipareigojimai. Pareiškime nurodoma, kad įvertinus AB SEB banke esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2022 m. spalio 31 d. pateiktus išrašus, nustatyta, kad Bendrija, būdama įsiskolinusi valstybės biudžetui, pirmenybę teikė atsiskaitymams su kitais kreditoriais. Iš MB ,,(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos išrašo matyti, jog 2022 m. spalio 26 d. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pervesta suma 820,54 Eur, o (duomenys neskelbtini) pervesta suma 307,79 Eur, esant 7028,55 Eur mokestinei nepriemokai; 2022 m. spalio 27 d. ,,(duomenys neskelbtini)“ pervesta 223,05 Eur suma, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pervesta 190,63 Eur suma, esant 7028,55 Eur mokestinei nepriemokai; 2022 m. spalio 28 d. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pervesta iš viso 2155,43 Eur suma, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pervesta 123,49 Eur suma, ,,(duomenys neskelbtini)“ pervesta 225 Eur suma, ,,(duomenys neskelbtini)“ pervesta 49,99 Eur suma, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pervesta 933,06 Eur suma, ,,(duomenys neskelbtini)“ AS pervesta 2260,73 Eur suma, esant 7028,55 Eur mokestinei nepriemokai; 2022 m. spalio 30 d. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pervesta 136,95 Eur suma, esant 7027 Eur mokestinei nepriemokai; 2022 m. spalio 31 d. ,,(duomenys neskelbtini)“ pervesta 1303,68 Eur suma, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pervesta 2415,53 Eur suma, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 1539,85 Eur suma, esant 7029,48 Eur mokestinei nepriemokai. Nurodytos finansinės operacijos pagrindžia faktą, kad Bendrija pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje nustatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, t. y. turėdama įsiskolinimą valstybės biudžetui vykdė pirkimus ir atsiskaitymus su kitais kreditoriais. CK 6.930¹ straipsnis nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Pagal šio straipsnio 1 dalį, skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Pareiškime daroma išvada, jog Bendrijos vadovo A. Ž. veiksmais – piniginių lėšų judėjimu Bendrijos banko sąskaitose, buvo pažeistos VMI, kaip kreditorės, teisės nes mokesčių administratorius nagrinėjamu laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2022 m. spalio 31 d. Bendrija turėjo piniginių lėšų, todėl turėjo galimybę geranoriškai sumokėti visą įsiskolinimą biudžetui, tačiau Bendrija, nors ir turėjo mokestinę nepriemoką, vykdė atsiskaitymus su kitais, žemesnės eilės kreditoriais. VMI prašo iškelti administracinio nusižengimo bylą MB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovui A. Ž. ir už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą paskirti A. Ž. ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą baudos vidurkį 2 200 Eur (b. l. 1–5).
Pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atstovas į teismo posėdį taip pat neatvyko, apie paskirtą teismo posėdį pareiškėja informuota tinkamai, byloje gautas prašymas pateiktą pareiškimą tenkinti bei pareiškimą nagrinėti pareiškėjai nedalyvaujant (b. l. 61).
Administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.
Motyvuojamoji dalis
ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.9301 straipsnio 1 dalyje numatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas. Jeigu skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.
Pažymėtina, kad traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, nepakanka nustatyti vien tik CK 6.9301 straipsnio nuostatų nesilaikymo (pažeidimo) fakto, nes tam, kad asmuo būtų traukiamas administracinėn atsakomybėn, turi būti konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Administracinės atsakomybės taikymas už bet kurį administracinį nusižengimą turi būti pagrįstas ne tik objektyviųjų nusižengimo sudėties požymių, bet ir kaltės nustatymu (ANK 2 straipsnio 3 dalis). Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-6-788/2020). Priimant sprendimą patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn negali būti abejonių dėl administracinio nusižengimo fakto ir nusižengimą padariusio asmens kaltės.
Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Tokiu būdu neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019).
Nagrinėjamu atveju, pareiškėja prašo nubausti A. Ž. už tai, kad jis būdamas MB ,,(duomenys neskelbtini)“, vadovu, nesilaikė CK 6.9301 straipsnyje nustatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, t. y. žinodamas, kad bendrovė turi įsiskolinimą valstybės biudžetui ir neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, po mokestinės nepriemokos susidarymo datos (nuo 2022 m. spalio 1 d iki 2022 m. spalio 31 d.) vykdė atsiskaitymus su kitais žemesnės eilės kreditoriais.
Tiek iš pateikto pareiškimo, tiek iš kartu su pareiškimu pateiktų mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašų, MB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. spalio 31 d. prašymo atidėti arba išdėstyti mokestines nepriemokos sumokėjimą bei kartu su prašymu pateiktų duomenų, banko sąskaitų išrašų bei VMI 2022 m. lapkričio 14 d. sprendimo, mokestinių paskolų sutarčių, o taip pat ir paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. Ž. paaiškinimų, matyti, jog MB ,,(duomenys neskelbtini)“, turėdama mokestinę nepriemoką – VMI pareikštus ir nepatenkintus reikalavimus, neturėdama pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, vykdė atsiskaitymus su žemesnės eilės kreditoriais, ir tokiu būdu nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Iš prie pareiškimo pridėto bendrijos balanso matyti, kad 2022 m. spalio 31 d. MB ,,(duomenys neskelbtini)“ mokestinė nepriemoka sudarė 7029,48 Eur. Laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2022 m. spalio 31 d. Bendrija atliko mokėjimus – 2022 m. spalio 26 d. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pervesta suma 820,54 Eur, o (duomenys neskelbtini) pervesta suma 307,79 Eur, esant 7028,55 Eur mokestinei nepriemokai; 2022 m. spalio 27 d. ,,(duomenys neskelbtini)“ pervesta 223,05 Eur suma, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pervesta 190,63 Eur suma, esant 7028,55 Eur mokestinei nepriemokai; 2022 m. spalio 28 d. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pervesta iš viso 2155,43 Eur suma, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pervesta 123,49 Eur suma, ,,(duomenys neskelbtini)“ pervesta 225 Eur suma, ,,(duomenys neskelbtini)“ pervesta 49,99 Eur suma, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pervesta 933,06 Eur suma, ,,(duomenys neskelbtini)“ AS pervesta 2260,73 Eur suma, esant 7028,55 Eur mokestinei nepriemokai; 2022 m. spalio 30 d. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pervesta 136,95 Eur suma, esant 7027 Eur mokestinei nepriemokai; 2022 m. spalio 31 d. ,,(duomenys neskelbtini)“ pervesta 1303,68 Eur suma, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pervesta 2415,53 Eur suma, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 1539,85 Eur suma, esant 7029,48 Eur mokestinei nepriemokai. A. Ž. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jo vadovaujama MB ,,(duomenys neskelbtini)“ susidūrė su sunkumais, kuriems turėjo įtakos Ukrainoje prasidėjęs karas, kriptovaliutų populiarumas, dėl ko tapo sunku įsigyti jo vadovaujamos bendrijos vykdomai veiklai reikalingų prekių ir priemonių, todėl dėjo pastangas išsaugoti bendrijos veiklą.
Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia, t. y. kai asmuo, sąmoningai nesilaikydamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, pažeidžia kreditorių teises.
Pareiškėja VMI savo pareiškimą grindžia tuo, kad MB ,,(duomenys neskelbtini)“, turėdama nepriemoką ir įsiskolinimą VMI, nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2022 m. spalio 31 d. pirmenybę teikė kitiems kreditoriams, su jais atsiskaitydama, pareiškime pateikti duomenys apie minėtu laikotarpiu kreditoriams išmokėtas sumas. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, būtina įvertinti ne tik tai, jog MB ,,(duomenys neskelbtini)“ per tikrinamą laikotarpį, vykdydama nustatytus mokėjimus, pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarką, tačiau būtina įvertinti ir kitas bylai reikšmingas aplinkybes. Pažymėtina, kad administraciniam nusižengimui, numatytam ANK 120 straipsnio 1 dalyje, kaip ir kitiems nusižengimams, būdingi šie keturi objektyvieji ir subjektyvieji požymiai: 1) objektas; 2) objektyvioji pusė; 3) subjektas; 4) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos, t. y. nėra faktinio atsakomybės pagrindo, todėl sprendžiant dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn, būtina objektyviai ir išsamiai ištirti visus duomenis. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų, A. Ž. laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2022 m. spalio 31 d., būdamas skolingas kreditorei VMI, iš bendrijos sąskaitos atliko mokėjimus žemesnės eilės kreditoriams už jo vadovaujamos bendrijos vykdomai veiklai reikalingas prekes ir paslaugas. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad tuo pačiu laikotarpiu, pervesta/išieškota suma į valstybės biudžetą siekė 2490,64 Eur.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. Ž. teismo posėdžio metu taip pat paaiškino, kad susidariusiai situacijai ir bendrijos nuostoliams įtakos turėjo Ukrainoje prasidėjęs karas, kriptovaliutų populiarumas ir todėl tapo sunku įsigyti bei parduoti prekes, o radęs alternatyvą Vokietijoje, susidūrė su sunkumai įsigyjant prekes, dėl ko susidarė įsiskolinimas. Matydamas vadovaujamos bendrijos finansinę padėtį, siekdamas išvengti didesnių nuostolių ir bendrijos veiklos stabdymo, ir toliau pirko prekes bei paslaugas kasdieninės veiklos vykdymui. Teismo vertinimu, nėra pagrindo netikėti A. Ž. paaiškinimais, kad išlaidos buvo būtinos, nes jos susijusios su MB ,,(duomenys neskelbtini)“ veikla, jos tęstinumu bei pajamų gavimu. A. Ž. taip pat paaiškino, kad pareiškime nurodytu laikotarpiu atlikus mokėjimus kitoms įmonėms, buvo gaunamos pajamos, kurių pagalba jo vadovaujama bendrija galėjo tęsti veiklą, o iš susigrąžintų mokesčių, padengti pradelstus įsipareigojimus VMI. Pažymėtina, jog bendrijai vykdant veiklą, atsiranda poreikis ir būtinybė įsigyti tam tikras paslaugas ar prekes ir atsiskaityti už jas, todėl kiekvienu atveju, sprendžiant administracinės atsakomybės pagal ANK 120 straipsnį klausimą, turi būti ne tik formaliai vertinamos teisės aktų nuostatos, tačiau ir byloje nustatytos faktinės aplinkybės, lėmusios objektyviosios administracinio nusižengimo pusės sudėties požymių nustatymą (pvz., Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 29 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-111-383/2022).
Atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamoje byloje VMI pareiškime nurodytu laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2022 m. spalio 31 d. MB ,,(duomenys neskelbtini)“ vykdė atsiskaitymus ne tik su žemesnės eilės kreditoriais, bet ir į valstybės biudžetą sumokėjo 2490,64 Eur, mokėjimai žemesnės eilės kreditoriams, siekiant išsaugoti bendrijos vykdomos veiklos tęstinumą ir išvengti didesnių nuostolių bei įsiskolinimų, t. y. jie buvo būtini, dėl ko dar iki pareiškimo nagrinėjimo teismo posėdžio MB ,,(duomenys neskelbtini)“ padengė turėtą mokestinę nepriemoką VMI, teismas daro išvadą, jog A. Ž. veiksmuose nėra tyčios, todėl jį traukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį pagrindo nėra. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų galima spręsti, jog A. Ž. elgesyje nėra piktybiškumo – į valstybės biudžetą sumokėta 2490,64 Eur suma, be to, buvo vykdomi mokėjimai žemesnės eilės kreditoriams, dėl ko bendrovė galėjo tęsti veiklą ir padengti mokestinę nepriemoką VMI. Visos mokestinės nepriemokos kreditorei VMI Bendrija neturėjo galimybės padengti pablogėjus jos finansinei padėčiai, tačiau, kaip matyti, A. Ž., matydamas, blogėjančia finansinę padėtį, dėjo pastangas atsiskaityti ir su pirmesnės eilės kreditore VMI – kreipėsi į VMI su prašymu išdėstyti mokestinęs nepriemokos sumokėjimą, tokias pastangas dėjo ir anksčiau.
Teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, taip pat vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, kad tuo atveju, kai paskesnės eilės mokėjimai buvo būtini Bendrovės ūkinei veiklai ir jos tęstinumui, administracinio nusižengimo teisena Bendrovės vadovui nutraukiama, nesant jo veiksmuose piktybiškumo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-57-976/2020). Pažymėtina ir tai, kad MB ,,(duomenys neskelbtini)“ veiklai atlikti mokėjimai buvo svarbūs, kadangi be prekių ir paslaugų, už kurias buvo sumokėta, Bendrija nebūtų galėjusi toliau tęsti savo veiklos, remontuoti kompiuterius, pirkti bei pardavinėti jų dalis. Be to, neatlikus mokėjimų, skirtų prekių ir paslaugų įsigijimui, Bendrija galėjo tapti nemokia ir jai būtų iškelta bankroto byla, o tokiu atveju susidaręs mokestinės nepriemokos padengimas taptų sudėtingesnis ar apskritai neįmanomas.
Valstybės institucijų siekis neturėtų būti tik nubausti bendroves už laiku nesumokėtus mokesčius, tačiau ir padėti įmonei tęsti veiklą, taip užtikrinant tolimesnį mokesčių mokėjimą, bankroto išvengimą (pvz., susitariant dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo/atidėjimo, tam tikrais atvejais leidžiant būtinus įmonės ūkinei veiklai vykdyti mokėjimus žemesnės eilės kreditoriams (pvz., Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 29 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-111-383/2022).
Įvertinus tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad A. Ž. nepažeidė kreditorių interesų eiliškumo tyčia ir sąmoningai, suvokdamas, kad dėl tokių jo veiksmų MB ,,(duomenys neskelbtini)“ negalės atsiskaityti su aukštesnės eilės kreditore VMI, priešingai – siekė išsaugoti Bendrijos galimybę dirbti ir užsidirbti ir taip sumokėti mokesčius, todėl administracinio nusižengimo bylos teisena, pradėta pagal VMI pareiškimą, A. Ž. atžvilgiu nutrauktina, nesant jo veiksmuose vieno iš administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sudėties būtinų požymių – kaltės (tyčios).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalimi, 591 straipsnio 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,
nutaria:
nutraukti administracinio nusižengimo teiseną MB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovo A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, kadangi padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.
Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.