Alytaus apylinkės teismo nutartis

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Loreta Radzevičienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. Č. skundą dėl antstolės A. K. veiksmų, suinteresuoti asmenys gyvenamojo namo statybos bendrija ,,M,“, uždaroji akcinė bendrovė ,,L. B.“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė ,,A.“, uždaroji akcinė bendrovė ,,C.“, uždaroji akcinė bendrovė ,,G.“, uždaroji akcinė bendrovė ,,J. P.“, antstolė A. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolė A. K. 2024 m. rugsėjo 26 d. patvarkymu Nr. S-24001178 atsisakė tenkinti skundą ir perdavė teismui. Patvarkyme nurodė, kad 2024 m. rugsėjo 20 d. antstolės A. K. kontoroje gautas skolininkės D. Č. skundas dėl antstolės veiksmų, nesutinkant dėl nekilnojamojo turto ekspertizės įvertinimo vykdymo procese vykdomojoje byloje, kurioje išieškotoja yra gyvenamojo namo statybos bendrija (toliau – GNSB) „M.“. Pažymėjo, kad vien tik antstolės A. K. kontoroje skolininkės D. Č. atžvilgiu yra užvestos aštuonios vykdomosios bylos, išieškotojai: UAB „C.“, UAB „L. B.“, UAB ,,G.“, UAB „J. I.“, GNSB „M.“. AIS duomenimis, yra užvestos vykdomosios bylos ir antstolio S. V. kontoroje. Vykdomųjų bylų kiekis turi įtakos atliekamiems vykdymo veiksmams, nes vykdomų išieškojimų sumos yra sumuojamos. Skolininkė skundžia antstolės patvarkymą dėl turto ekspertizės išvados bei informacijos pateikimo bei neteisingos ekspertizės turto kainos nustatymo. Antstolės A. K. vykdomose vykdomosiose bylose išieškojimas vykdomas nuo 2010 metų, tačiau skolininkė nededa pastangų, kad vykdomosios bylos būtų užbaigtos, įvykdant vykdomuosiuose raštuose nurodytus išieškojimus. Per keturiolika metų skolininkė nerado galimybių savarankiškai padengti įsiskolinimų, todėl išieškojimas buvo nukreiptas į nekilnojamąjį turtą. Skolininkės nekilnojamas turtas įvertintas UAB „I.“ nekilnojamojo turto vertintojos. Turto įvertinimas atliktas nepažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo veiksmo padarinius (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – ir Antstolių įstatymas) 27 straipsnio 1 dalis). Antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų, t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

Iš byloje ir antstolės vykdomojoje byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolės A. K. kontoroje vykdomojoje byloje Nr. 0133/10/03872 vykdomas Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 26 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-316-59, išieškotoja GNSB „M.“.

2024 m. liepos 3 d. antstolė patvarkymu paskyrė areštuoto turto – 1/2 dalies buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), priklausančio skolininkei, turto ekspertizę jo vertei nustatyti.

Pareiškėjos D. Č. (skolininkės) nekilnojamas turtas (1/2 dalies buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini)) įvertintas UAB „I.“ nekilnojamojo turto vertintojos R. V. 28 500 Eur, ką patvirtina Nekilnojamojo turto ekspertizės aktas Nr. 2024-121.

2024 m. rugpjūčio 29 d. antstolė A. K. priėmė patvarkymą Nr. S-24-133-24388 dėl turto ekspertizės išvados bei informacijos pateikimo, kuriame, be kita ko, nurodė, kad, jeigu turto vertę nustatė ekspertai, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta kaina.

Pareiškėja D. Č. (skolininkė), nesutikdama dėl nekilnojamojo turto ekspertizės įvertinimu vykdomojoje byloje, kurioje išieškotoja yra GNSB „M.“, 2024 m. rugsėjo 20 d. antstolei A. K. pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, nurodydama, kad nesutinka su ekspertizės aktu, nes turto kaina neatitinka realios turto rinkos vertės bei motyvuodama tuo, kad turtas yra įkainuotas pažeidžiant CPK 681 straipsnio 1 dalį, nes jo kaina neatitinka Alytuje esančių tokių pat butų kainų, kurios yra žymiai didesnės nei pradinė turto kaina, todėl reikalauja nekilnojamąjį turtą perkainuoti.

2024 m. rugsėjo 29 d. patvarkymu Nr. 24001178 antstolė A. K. atsisakė tenkinti skolininkės D. Č. 2024 m. rugsėjo 20 d. pateiktą skundą dėl antstolės veiksmų vykdomojoje byloje Nr.0133/10/03872 ir jį perdavė teismui.

Vykdymo procesą, jo eigą, galimus atlikti vykdymo proceso dalyvių veiksmus reglamentuoja CPK, Sprendimų vykdymo instrukcija ir kiti norminiai teisės aktai (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 583 straipsnio 1 dalis). Vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais. Antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia, be kitų, vykdomųjų dokumentų vykdymo funkciją (Antstolių įstatymas 2 straipsnio 1 dalis, 21 straipsnio 1 dalis). Kaip minėta, CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais; vykdydami vykdomuosius dokumentus, teisėtomis priemonėmis užtikrinti išieškotojo interesų gynybą, nepažeisdami kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų; vadovautis įstatymais ir kitais teisės aktais (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1, 2 dalis), neviršyti suteiktų įgaliojimų (CPK 585 straipsnio 4 dalis).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į antstolio specifinę padėtį ir jo vykdomas funkcijas, antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Tai reiškia, kad įstatymai nesuteikia antstoliui didelės diskrecijos savo nuožiūra spręsti vykdymo procese kylančius atitinkamus klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019).

Pagal CPK 613 straipsnio 1 dalį vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu. Patvarkyme antstolis nurodo patvarkymo surašymo datą, savo vardą ir pavardę, vykdomosios bylos numerį, bylos šalis, sprendžiamo klausimo esmę, motyvus, kodėl priimamas vienoks ar kitoks sprendimas (CPK 613 straipsnio 2 dalis). CPK 682 straipsnyje nurodyta, kad antstolis dėl ekspertizės turto vertei nustatyti priima patvarkymą. Patvarkyme turi būti nurodyta ekspertas ar ekspertizės įstaiga, kuriai pavedama atlikti ekspertizę. Patvarkymo kopijas išsiunčia vykdymo proceso šalims. Vykdymo proceso šalys ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo antstolio patvarkymą paskirti ekspertizę, šio kodekso 598 straipsnyje nustatyta tvarka gali pareikšti ekspertui nušalinimą. Pagal CPK 682 straipsnio2 dalį, jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Antstolio patvarkymas atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas teismui.

Šiuo atveju byloje nėra duomenų, kad skolininkė D. Č. būtų skundusi antstolės patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo turto vertei nustatyti, nebuvo pareikštas ir eksperto nušalinimas.

CPK 681 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę.

Šiuo atveju, pareiškėja, vadovaudamasi CPK 681 straipsnio 1 dalies nuostatomis, skunde reiškia abejonę (ir nesutinka) dėl nekilnojamojo turto ekspertizės aktu nustatytos turto (1/2 dalies būsto) vertės, nes jo kaina, pasak pareiškėjos, neatitinka Alytuje esančių tokių pat butų kainų, kurios yra žymiai didesnės nei ekspertizės akte nurodyta turto kaina.

Antstolė pareiškėjos skundo netenkinimą motyvuoja tuo, kad jos kontoroje skolininkės atžvilgiu yra daug užvestų vykdomųjų bylų, taip pat, kad skolininkė nededa pakankamai pastangų, kad atsiskaityti su kreditoriais, tačiau tokių įrodymų vykdymo procese, byloje nepateikė. Kita vertus antstolė, netenkindama skundo, pareiškėjos nurodytų aplinkybių, jog buvo nustatyta neteisinga turto kaina, kuri neatitinka realios turto rinkos vertės, o turtas įkainotas pažeidžiant įstatymo nuostatas, kad jo kaina neatitinka Alytuje esančių tokių pat būtų kainų, kurios yra žymiai didesnės nei pradinė buto kaina, nurodyta antstolės patvarkyme, plačiau neargumentavo ir dėl to išsamiai nepasisakė.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018, 20 punktas). Tinkamas turto įkainojimas lemia ne tik turto realizavimo eigą, bet ir tolesnius išieškojimo vykdymo padarinius. Pavyzdžiui, turtą varžytynėse pardavus už mažesnę kainą, negu ji turėjo būti nustatyta pagal įstatymą, suinteresuotų asmenų reikalavimu teismas gali turto pardavimo aktus pripažinti negaliojančiais CPK 602 straipsnio 6 punkto pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344421/2018, 21 punktas). Išieškotojo ir skolininko interesų derinimo ir interesų pusiausvyros paieška vykdymo procese imperatyviai suponuoja, kad priverstinis turto realizavimo procesas būtų organizuojamas taip, kad kreditorius gautų savo reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinant skolininko interesus tuo aspektu, jog turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą, o teismo sprendimas būtų įvykdytas kuo ekonomiškiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-1075/2020, 30 punktas). Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir įstatymines nuostatas, į tai, kad tinkamas turto įkainojimas lemia ne tik turto realizavimo eigą, bet ir tolesnius išieškojimo vykdymo padarinius, į tai, kad išieškotojos ir skolininkės interesai turi būti derinami ir kiek įmanoma išlaikoma jų interesų pusiausvyra, į tai, kad teismo sprendimas būtų įvykdytas kuo ekonomiškiau bei optimaliai atitiktų išieškotojos ir skolininkės interesus, pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų tenkintinas, panaikintinas 2024 m. rugpjūčio 29 d. antstolės A. K. patvarkymas Nr. S-24-133-24388 dėl turto ekspertizės išvados bei informacijos pateikimo (CPK 681 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 510 straipsniu, 513 straipsniu,

nutaria:

Pareiškėjos D. Č. skundą dėl antstolės A. K. veiksmų tenkinti.

Panaikinti 2024 m. rugpjūčio 29 d. antstolė A. K. patvarkymą Nr. S-24-133-24388 dėl turto ekspertizės išvados bei informacijos pateikimo.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0133/10/03872 grąžinti antstolei A. K..

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.