Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Linos Lesinskienės, Aurelijaus Rauckio, Laimos Šeputienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. P. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. spalio 23 d. nuosprendžio, kuriuo D. P. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 69 (šešiasdešimt devynių) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta 46 (keturiasdešimt šešių) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu, paskirtos bausmės realiai neatlikta dalimi, bausmes iš dalies sudedant, ir D. P. paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. D. P. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2024 m. gegužės 15 d. apie 14 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje tyčia smurtavo prieš R. V., kuriam dešinės rankos kumščiu sudavė vieną kartą į veidą bei pastato viduje, koridoriuje sudavė dešinės rankos kumščiu vieną kartą į veidą, tokiu būdu nukentėjusiajam R. V. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl muštinės žaizdelės burnos gleivinėje.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo D. P. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde, neperžengiant jo ribų. Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, jog neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai.

6. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, skundžiamo nuosprendžio turiniu bei apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę nuteistajam, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir nurodė pakankamus bausmės rūšies ir dydžio parinkimo motyvus. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam paskirta bausmė yra ne tik proporcinga ir tinkamai individualizuota bei teisingai subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis, tačiau kartu ir tinkamai motyvuotas sprendimas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo negalimumo nuteistojo atžvilgiu.

7. Skirdamas bausmę bylą pirmąja instancija nagrinėjantis teismas vadovaujasi BK 41 straipsnio 2 dalies bei BK 54 straipsnio nuostatomis. BK 54 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bausmė yra skiriama pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikantis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Taip pat laikantis BK 61 straipsnyje įtvirtintų taisyklių, įvertinus atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį ir kitas aukščiau paminėtas aplinkybes, motyvuotai parenkama švelnesnė ar griežtesnė bausmės rūšis bei nustatomas skiriamos bausmės dydis, skaičiuojant nuo jos vidurkio.

8. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu D. P. už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, paskirta 69 (šešiasdešimt devynių) parų arešto bausmė, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, sumažina vienu trečdaliu paskiriant jam 46 (keturiasdešimt šešių) parų arešto bausmę.

9. Be to, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu, paskirtos bausmės neatlikta dalimi, ir D. P. paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

10. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad D. P. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, nustatė vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nes jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, tačiau nustatė ir vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Apeliantas skunde prašo pripažinti dar vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jo nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas), tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei teigia apeliantas, aplinkybių, sudarančių pagrindą spręsti, kad nukentėjusiojo elgesys būtų provokuojantis ar rizikingas, šioje baudžiamojoje byloje nėra. Atmetant šį apeliacinio skundo argumentą svarbu aptarti BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintos atsakomybę lengvinančios aplinkybės sampratą teismų praktikoje. Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė gali būti nustatoma tuomet, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus.

11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis nuosekliai nurodė, jog būtent pats nuteistasis jį pasikvietė į lauką pasikalbėti (1 t., b. l. 1–3, 36–37), be to, apklausiamas teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme, D. P. neneigė savo iniciatyva kvietęs R. V. pasikalbėti lauke (2 t., b. l. 24). Iš baudžiamojoje byloje esančio vaizdo įrašo bei kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad lauke kalbantis dviem vyrams – nukentėjusiajam ir nuteistajam, pastarasis staiga rankos kumščiu suduoda nukentėjusiajam vieną smūgį į veido sritį, tuomet nukentėjusysis atsitraukia lipdamas šalia esančiais laiptais žemyn, o iš paskos jo, ta pačia kryptimi nueina ir D. P. (1 t., b. l. 58–64). Taigi, šiuo konkrečiu atveju negalima teigti, kad įvykio metu pats nukentėjusysis sąmoningai ar neatsargiai inicijavo ar skatino konfliktą, tačiau priešingai – net ir nuteistajam sudavus smūgį, R. V. rinkosi ne tęsti fizinį kontaktą, tačiau gindamasis atsitraukė į pastato vidų.

12. Nuteistasis skunde teigia, kad įvykio metu jo pyktį ir susierzinimą išprovokavo nukentėjusiojo veiksmai – bandymas palaikyti kontaktą su jo sutuoktine bei R. V. sutuoktinės elgesys, kuomet ji neva pranešė vaikų teisių apsaugos specialistams apie D. P. šeimoje pažeistus nepilnamečių vaikų interesus bei konflikto metu nukentėjusiojo išsakyti žodžiai. Šiame kontekste paminėtina, kad teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, ar buvo smurtinių arba kitokių pavojingų, neteisėtų veiksmų, iš dalies nulėmusių tai, kad kaltininkas nusikalto nukentėjusiajam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2011, 2K-450/2011, 2K-440/2013, 2K-412/2014, 2K-3-648/2021, 2K-202-788/2022, 2K-29-648/2023). Vis tik apeliacinės instancijos teismo vertinimu, net ir egzistuojant šioms nuteistojo nurodytoms aplinkybėms, dalis jų jau buvo įvykę praeityje, t. y. iki šio konflikto, kurio metu D. P. panaudojo fizinį smurtą, be to, nors nukentėjusiojo veiksmai galėtų būti vertinami kaip prieštaraujantys moralės normoms, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo daryti išvados, jog tarpusavio nesutarimai turi būti sprendžiami pasitelkiant fizinį smurtą, juolab, kad pačio nuteistojo inicijuoto pokalbio metu nukentėjusysis nebuvo agresyvus, nenaudojo smurtinių veiksmų ar negrasino jų imtis. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo atveju nuteistojo reakcija į susidariusią situaciją buvo nepagrįstai neproporcinga ir peržengianti visuomenėje priimtino elgesio normas, todėl pagrindo pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte, nėra.

13. Vertinant nuteistojo asmenybę bausmės skyrimo kontekste, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į tai, kad jis yra teistas, baustas administracine tvarka, dirbantis. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registro duomenimis D. P. praeityje yra teistas iš viso penkis kartus, šis jo teistumas yra šeštasis (1 t., b. l. 116–123). Nuteistasis praeityje, būdamas nepilnametis buvo linkęs daryti turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, tame tarpe ir su fizinio smurto panaudojimo elementu, nes buvo teisiamas ne tik už vagystes, tačiau ir už plėšimą, be to, ankstesniu – Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu, buvo nuteistas ir už disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti. Taip pat iš Administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, kad trejų metų laikotarpiu jis yra baustas administracine tvarka už vienus iš šiukščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės, kai tokia teisė buvo atimta ir nesusigrąžinta, nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo ir galiojančią administracinę nuobaudą (1 t., b. l. 158–162). Kaip matyti, nusikalstamas veikas nuteistasis pradėjo vykdyti dar būdamas nepilnametis, įvykdytų nusikaltimų pobūdis rodo, kad jos buvo linkę sunkėti. Šiuo atveju nuteistasis įvykdė smurtinį nusikaltimą dėl mažareikšmės priežasties ir nors baudžiamojoje byloje nebuvo pareikšto nukentėjusiojo civilinio ieškinio bei R. V. nepatyrė sudėtingų fizinių sužalojimų, sukėlusių jam liekamuosius reiškinius, tačiau svarbu paminėti, kad šią nusikalstamą veiką nuteistasis įvykdė būdamas vos kiek daugiau nei kelis mėnesius lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įsitaigos. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, šios aukščiau įvardintos aplinkybės pirmosios instancijos teismui sudarė pakankamą pagrindą spręsti, jog nuteistasis nėra linkęs lakytis įstatymų nuostatų, o nusikalto pakartotinai, nes dėl savo ankstesnio teisei priešingo elgesio tinkamų išvadų nepadarė.

14. Nors nuteistasis yra dirbantis ir kartu su sutuoktine augina du mažamečius vaikus (2 t., b. l. 40–41a), tačiau nagrinėjamu atveju šios aplinkybės, vertinant jas visų nuteistąjį neigiamai charakterizuojančių duomenų kontekste, negali sudaryti pagrindo paskirti nuteistajam švelnesnę bausmę nei paskyrė apylinkės teismas. Kaip teisingai nurodyta prokurorės atsiliepime į nuteistojo skundą, pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą neskyrė šio straipsnio sankcijoje numatytos pačios griežčiausios – laisvės atėmimo bausmės, tačiau paskyrė švelnesnę – arešto bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, dar švelnesnės bausmės paskyrimas nuteistajam nepadės pasiekti bausmės skyrimo tikslų įvertinus tai, kad ankstesniais teismų procesiniais sprendimais nuteistajam buvo skiriamos ir švelnesnės – laisvės apribojimo bausmės, taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, tačiau tai nepaskatino jo pakartotinai nenusikalsti. Be to, nuteistasis nevertino ir jam parodyto pasitikėjimo taikant lygtinio paleidimo institutą, nes kaip jau minėta, šią jam inkriminuotą nusikalstamą veiką jis padarė lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo laikotarpiu. Priešingai nei skunde teigia apeliantas, tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, o baudžiamoji byla buvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, buvo įvertinta pirmosios instancijos teismo, nes šios aplinkybės sudarė pagrindą jo atžvilgiu taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtąją bausmę už BK 140 straipsnio 1 dalį sumažinti vienu trečdaliu, todėl dar labiau švelninti nuteistajam skirtą bausmę ar ją pakeisti kita bausmės rūšimi apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo.

15. Nors apeliantas, nepateikdamas jokių konkrečių argumentų teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 64 straipsnio nuostatas, tačiau su šiuo jo skundo teiginiu apeliacinės instancijos teismas sutikti negali. BK 64 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Nagrinėjamu atveju, D. P. naują nusikalstamą veiką padarė lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos laikotarpiu, t. y. neatlikęs jam ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai, nepažeisdamas BK bendrojoje dalyje įtvirtintų bausmių bendrinimo taisyklių, nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu paskirtą arešto bausmę subendrino su Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu, paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalimi vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis. Analogiškos pozicijos, tokiu atveju bendrinant bausmes, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-199/2014, 2K-47-628/2018, 2K-51-387/2024).

16. Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad apylinkės teismas netinkamai taikė BK 75 straipsnio nuostatas ir neapgrįstai neatidėjo jam paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymo. Apeliantas teigia, kad bausmės vykdymo atidėjimas jam galėjo būti taikomas atsižvelgiant į Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu, už BK 260 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės trukmę – dvejus metus šešis mėnesius. Vis tik apeliacinės instancijos teismas negali sutikti ir su šiuo skundo autoriaus argumentu. Pirma, BK 75 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad, be kita ko, asmenims, padariusiems BK XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose numatytus sunkius nusikaltimus, tarp kurių yra ir nusikalstama veika, numatyta BK 260 straipsnio 1 dalyje, teismas negali taikyti net dalinio bausmės vykdymo atidėjimo. Antra, D. P. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu, buvo nuteistas už sunkaus nusikaltimo padarymą (BK 260 straipsnio 1 dalis), vėliau – lygtinai paleistas ir naują nusikalstamą veiką padarė lygtinio paleidimo laikotarpiu, todėl ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatiliktos bausmės dalis buvo subendrinta su skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme už BK 140 straipsnio 1 dalį. Taigi, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad bausmės vykdymo atidėjimas negalimas, nes nuteistajam už naują nusikalstamą veiką paskirta bausmė buvo subendrinta su bausme, paskirta už sunkų nusikaltimą, kurį padarius, bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymas negalimas. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad ši pirmosios instancijos teismo padaryta išvada atitinka kasacinės instancijos teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-96-495/2022). Atsižvelgiant į tai, kitų apeliaciniame skunde nurodytų nuteistojo motyvų dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo nagrinėti nėra teisinio pagrindo, nes šiuo atveju nėra formaliųjų bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų.

17. Įvertinus visa tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir nepažeisdamas BK 61 straipsnyje nustatytų taisyklių, nuteistajam už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką pagrįstai paskyrė arešto bausmę, kurią sumažinęs vienu trečdaliu, tinkamai vadovaudamasis bausmių bendrinimo taisyklėmis, subendrino su ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi. Skundžiamame nuosprendyje motyvuotai pasisakyta ir dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo negalimumo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. spalio 23 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti jį nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo D. P. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.