Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2013 m. gruodžio 5 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 4 mėnesiams;

2) 2016 m. kovo 9 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams;

3) 2016 m. spalio 21 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams 1 mėnesiui;

4) 2017 m. sausio 17 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (4 veikos), 180 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 3 mėnesiams. 2017 m. gegužės 18 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalims, 2017 m. sausio 17 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2016 m. spalio 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 7 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 3 mėnesiams;

5) 2022 m. gegužės 6 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams. 2024 m. kovo 14 d. Lygtinio paleidimo komisijos Alytaus kalėjime nutarimu taikytas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos (likusi neatlikta bausmės dalis – 1 metai 3 mėnesiai 4 dienos), paleistas iš kalėjimo 2024 m. kovo 22 d., priežiūrą probacijos tarnyba vykdo nuo 2024 m. kovo 22 d., bausmės neatlikęs,

turintis teistumą, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

D. P. 2024 m. gegužės 15 d. apie 14 val. 30 min. Alytuje, Rūtų g. 65/Pulko g. 96, UAB „Skausmo užuovėja“ teritorijoje tyčia smurtavo prieš R. V., kuriam dešinės rankos kumščiu sudavė vieną kartą į veidą bei pastato viduje, koridoriuje sudavė dešinės rankos kumščiu vieną kartą į veidą, tokiu būdu nukentėjusiajam R. V. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl muštinės žaizdelės burnos gleivinėje.

Motyvuojamoji dalis

II. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

BK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma (BK 2 straipsnio 4 dalis). Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba asmuo trumpam susargdinamas.

Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (trumpam susargdinus). Nors nusikalstamos veikos motyvas ir nėra BK 140 straipsnio 1 dalies numatytos veikos būtinasis požymis, tačiau ją kvalifikuojant yra svarbus, aiškinantis tyčios kryptingumą.

Šis nesunkus nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis). Pagal teismų praktiką kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik paties kaltininko prisipažinimu, jo parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius požymius – kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, buvusią juos padarant ir pan. Teismo vertinimu nagrinėjant situacijas kurias galimai reikėtų kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, būtina vertinti ne tik formalią veiksmų atitiktį nusikalstamos veikos sudėčiai, bet ir situaciją, kurioje kaltininko veiksmai buvo realizuoti.

III. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 186/2024 (06) nurodoma, kad R. V. nustatyta muštinė žaizdelė burnos gleivinėje dešinėje pusėje. Sužalojimas galėjo būti padarytas kieto buko daikto poveikyje. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus paviršius. Sužalojimas galėjo būti padarytas vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl padaryto sužalojimo nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b. l. 46).

2024-06-06 apžiūros protokolas (su priedu). Ikiteisminio tyrimo pareigūnas atliko apžiūrą pagal reikalavimą pateiktų vaizdo įrašymo įrenginio duomenų. Apžiūrimas vaizdo įrašas, kuris pavadintas „0003T20240515133727T20240515133848_1.mp4. Vaizdo įrašas filmuotas esant natūraliam apšvietimui. Panaudojant programą „VLC media Player“ paleidžiamas minėtas vaizdo įrašas, kuris yra mp4 formatu, vaizdo įrašo trukmė yra 1 min. 19 sek, kuris yra be garso. Atidarius įrašą viršutiniame kairiajame kampe matoma data 05-15-2024 wed einantis laikas 13:37:27. Vaizdo įraše matomas UAB „Skausmo užuovėja“ kiemas, esantis Rūtų g. 65, Alytuje. Atidarius vaizdo įrašą kairėje pusėje matoma automobilių stovėjimo aikštelėje sustatyti 9 įvairių markių automobiliai. Dešinėje vaizdo pusėje matoma prie išėjimo durų esanti pastogė ir laiptai, kiek toliau matoma kita pastogė su laiptais prie išėjimo durų. Prie antros minėtos pastogės matoma mėlynos spalvos mikroautobusas, už kurio matoma dar vienas juodos spalvos automobilis. Prie antros pastogės matoma stovinti tamsiaplaukė mergina ilgais plaukais, apsirengusi mėlynos spalvos džinsais, baltais marškinėliais, kuri tuoj pat atsisėda. Taip pat matoma du tamsiais rūbais apsirengę vyrukai, kurie stovi ant laiptų ir tarpusavyje kalbasi, kažką aiškinasi. Ties vaizdo įrašo laiku 00:09 sek. matoma, kaip vienas vyrukas rankos kumščiu suduoda vieną smūgį kitam vyrukui ir jie abu įeina į pastatą, jų nematyti. Mergina taip pat nueina paskui juos į vidų. Rodant laikui 13:38:17 išeina iš pastato vienas vyrukas, kuris užlipa laiptais ir vėl apsisukęs grįžta atgal. Daugiau vaizdo įraše reikšmingų detalių neužfiksuota. Įrašo pabaiga 05-15-2024, einantis laikas 13:38:47. Įrašo apžiūra baigiama (1 t., b. l. 58-64).

2024-08-05 apžiūros protokolas buvo apžiūrimas papildomai vaizdo įrašymo įrenginys (dalyvaujant nukentėjusiajam R. V.), kuris pavadintas „0003T20240515133727T20240515133848_1.mp4. Vaizdo įrašas filmuotas esant natūraliam apšvietimui. Panaudojant programą „VLC media Player“ paleidžiamas minėtas vaizdo įrašas, kuris yra mp4 formatu, vaizdo įrašo trukmė yra 1 min. 19 sek, kuris yra be garso. Atidarius įrašą viršutiniame kairiajame kampe matoma data 05-15-2024 wed einantis laikas13:37:27. Vaizdo įraše matomas UAB „Skausmo užuovėja“ kiemas, esantis Rūtų g. 65, Alytuje. Atidarius vaizdo įrašą kairėje pusėje matoma automobilių stovėjimo aikštelėje sustatyti 9 įvairių markių automobiliai. Dešinėje vaizdo pusėje matoma prie išėjimo durų esanti pastogė ir laiptai, kiek toliau matoma kita pastogė su laiptais prie išėjimo durų. Prie antros minėtos pastogės matoma mėlynos spalvos mikroautobusas, už kurio matoma dar vienas juodos spalvos automobilis. Nukentėjusysis R. V. nurodo, kad vaizdo įraše prie antro stogelio matoma ant suoliuko sėdinti mergina yra D. žmona D., nes ją atpažino pagal išvaizdą ir pagal drabužius, kuri dėvi mėlynos spalvos džinsines kelnes ir baltos spalvos marškinėlius. R. paaiškina, kad kieme stovintį įtariamąjį D. P. atpažįsta pagal išvaizdą, kuris dėvi juodos spalvos kelnes ir juodos spalvos maikutę trumpomis rankovėmis. Nukentėjusysis taip pat nurodo, kad buvo apsirengęs juodomis kelnėmis ir juoda maikute trumpomis rankovėmis, kuris stovi užlipęs laiptais kieme priešais D. šiek kairiau. Atstumas tarp stovinčių vyrų vienas priešais kitą yra nedidelis. Vaizdo įraše matoma, kaip D. esant laikui 00:09 s suduoda vieną kartą dešinės rankos kumščiu R. į kairę veido pusę. Po suduoto smūgio vaizdo įraše matoma, kaip R. atbulomis nulipa laiptais žemyn, iš paskos eina D. ir paskui vyrus taip pat nulipa laiptais D.. Esant laikui 00:49 s matoma, kad iš vidaus išeina A., kuris užlipa laiptais iki viršaus ir apsisukęs vėl grįžta atgal, pagal išvaizdą ir apsirengimą, nes dėvi juodas kelnes ir juodos spalvos maikutę, kurį atpažino R.. Vaizdo įrašo apžiūra baigta (1 t., b. l. 65-68).

Apklaustas liudytoju A. K. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) apie 2 metus. Įvykio dieną, t. y. 2024-05-15 dirbo nuo 8 val. ryto. Jo darbo vieta yra Santaikos g. 30 B, t. y. jiems išnuomotos patalpos - garažai, iš tos vietos jie važiuoja, kai reikia išnešti mirusįjį iš „Skausmo užuovėjos“ arba važiuoja pagal nurodymą kasti duobių. Su juo kartu buvo D. P. ir R. T.. O R. V. dirba (duomenys neskelbtini) ir jis tose patalpose adresu Rūtų g. 65, Alytuje būna pastoviai. Gegužės 15 d. po pietų apie 14 val. jis, R.ir D. nuvyko į „Skausmo užuovėjos „ patalpas, nes 15 val. turėjo vykti laidotuvės. Jie sėdėjo antroje salėje, t. y. ten šiuo metu yra administracijos patalpos. Tuo metu R. buvo kieme, bet po kurio laiko jis taip pat atėjo į tas pačias patalpas, kur buvo jie, tačiau jie visi trys iš karto išėjo į kiemą. Kai jie buvo su D. ir R. kieme, į kiemą ateidinėjo D. žmona D. ir paprašė jų, kad pakviesti R.. R. nuėjo pakviesti R. į kiemą, o jis tuo metu grįžo atgal į patalpas. Todėl lauke liko D., D. ir R.. Jiems būnant su R. patalpose, išgirdo tarp asmenų esančių kieme žodinį konfliktą, girdėjo įvairius keiksmažodžius. Jis nesuprato ir negirdėjo, dėl ko įvyko konfliktas, tačiau jis truko neilgai. Dėl triukšmo jis su R. išėjo į kiemą pasižiūrėti, kas vyksta, tačiau jau konfliktas buvo pasibaigęs. Jis D. pasakė, kad „viskam, einam“ ir jie su D. ir D. nuėjo parūkyti. Jiems berūkant, jis D. neklausė, dėl ko kilo konfliktas, o D. jam taip pat nieko nepasakojo. Po įvykio praėjus maždaug savaitei, kartu su D.ir R. nuėjo pas direktorių. Direktorius paklausė D., dėl ko įvyko konfliktas. D. papasakojo, kad R. rašinėja D. žmonai D. žinutes telefonu, todėl galimai D. supyko ant R.. Tačiau jis pats nematė, ar D. sudavė R., nes tuo metu buvo viduje. Kiek yra girdėjęs, kad D. besėdint Alytaus pataisos namuose, R. taip pat rašinėjo žinutes D. žmonai D. (1 t., b. l. 71-74).

Apklausta liudytoja D. P. parodė, kad su D. yra susituokę apie 2 metus, turi dukrytę 1 m. 9 mėn., taip pat šiuo metu ji laukiasi, numatytas gimdymas rugsėjo mėn. Su D. sutaria gerai, jis yra geras vyras. Jai D. buvo pasakojęs, kad jo darbovietėje dirba kažkoks R., tačiau ji jo asmeniškai nepažinojo, buvo mačiusi tik kelis kartus darbovietėje Santaikos g. ir Rūtų g. Alytuje. Šiemet ji buvo gavusi nuo R. žmonos žinutę, kurioje buvo parašyta: „tu apsukai R. galvą ir gali tau atvežti jo dovanotas gėles.“ Ji nesuprato, kodėl ji taip rašė, nes R. jai nerūpėjo ir su juo nesusitikinėjo, ji gyvena su savo vyru R.. Negali pasakyti kada, tačiau pavasarį jai paskambino R. žmona S. ir pasakė, kad: „ dabar į tavo daržą mes akmenį“ ir padėjo ragelį. Ji nesuprato, dėl ko ji taip pasakė. Bandė dar kartą jai paskambinti ir pasiaiškinti, bet jos numeris jau buvo užblokuotas. Po kelių dienų į jos namus, adresu Daugų g. 3- 506 atvyko Vaikų teisių tarnybos atstovai. Jie jai paaiškino, kad gavo iškvietimą vykti jų adresu, nes pagal jų pasakymą: „ji laksto su R. naktimis, kad vaikas paliktas pas kaimynus, kad ji vartoja alkoholį kartu su R.“. Jie pasakė, kad juos įrašys į įskaitą. Ji mano, kad S. norėjo pakenkti jų šeimai ir jų tarpusavio santykiams. Ji tyčia primelavo Vaikų teisių tarnybai. Po šio apsilankymo, kitą dieną jai paskambino socialinė darbuotoja ir pasakė, kad po gauto iškvietimo, lankysis pas juos iki 2024 m. liepos 25 d. Kalbėdama ji pradėjo verkti, nes juos įrašė į įskaitą. Tada ji buvo labai susinervinusi ir paskambino D., tuo metu jis buvo darbe „Skausmo užuovėjoje“ ir ji paklausė, ar yra R. darbe, nes ji norėjo viską išsiaiškinti. Gegužės 15 d. apie pietus ji atėjo iki D. darbo, Rūtų g. Tuo metu D. buvo kieme ir laukė jos. Atėjusi ji pasakė, kad pakviestų R.. D. nuėjo į administracijos patalpas ir pašaukė R.. Jie kieme buvo trise: ji, D. ir R.. Kai atėjo R., ji jam pasakė, kad paskambintų savo žmonai. Jis atsakė, kad neskambins. Tada ji jo paklausė, o „kodėl jo žmona kvietė jiems vaikų teises.“ Jis atsakė, kad nieko nežino ir D. jo paklausė: „kaip tu nežinai, jeigu su ja gyveni?“ Po šių žodžių R. pasakė kažkokį necenzūrinį žodį „ant jos“, tačiau ji negali prisiminti kokį ir D. sudavė dešinės rankos delnu vieną kartą R. į veidą, bet smūgis buvo nestiprus, nes su ranka vos prilietė. Po suduoto smūgio, R. pats atbulomis nulipo nuo laiptų ir pradėjo rėkti ant D., kad: „manęs nestumdyk“, nors D. neprilietė jo pirštu. R. pasakė D.: „grįši į ten kur sėdėjai, tave pasodins į kalėjimą ir susidės su jo žmona“. Antro suduoto smūgio ji nematė. Ji dėl šio įvykio labai susinervino, nes bijo persileidimo. Kai abu vyrai nulipo laiptais žemyn, tuo metu iš vidaus patalpų į lauką išėjo R. ir A., tačiau jie smūgio nematė, tik galėjo girdėti R. pasakytus žodžius dėl kalėjimo. Po to visi nuėjo į vidų. A. pasakė: „einam parūkyti“, todėl ji su R. ir A. nuėjo už kampo parūkyti. Netrukus turėjo vykti laidotuvės, nes atvažiavo kunigas, ji nuėjo namo. Kiek žino po įvykio D. atsiprašė R.. Jis po to gailėjosi ką padarė, bet tiesiog išprovokavo toks R. ir jo žmonos elgesys, todėl D. nesulaikė savo emocijų (1 t., b. l. 77-80).

Apklaustas liudytoju R. T. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) apie 8 metus. Kartu su juo dirba ir R. V. bei D. P.. R. gali apibūdinti kaip tvarkingą, dirbantį savo darbą asmenį. Šiaip yra smulkmeniškas, nori viską žinoti apie darbe esančią situaciją, kažkiek yra įkyrus, bet sutaria gerai, konfliktų tarp jų nebuvo. Apie D. gali atsiliepti tik gerais žodžiais, jam nieko blogo nepadaręs, sutaria taip pat gerai. Gegužės 15 d. apie pietus atvyko jis, D. ir A. iš Santaikos g. į Rūtų g., nes turėjo vykti laidotuvės. Jie trise nuėjo į administracijos patalpas, esančias pirmame aukšte. Ten dar buvo valytoja. Po kurio laiko į tas pačias patalpas atėjo ir R.. Kažkiek pabuvę viduje, R. ir D. išėjo į kiemą, tačiau jis nežino, ar parūkyti ar pakalbėti, o viduje liko jis, A. ir valytoja. Jie kalbėjosi apie laidotuves, nes netrukus jos turėjo įvykti. Po kurio laiko, sėdėdami antroje salėje, išgirdo triukšmą koridoriuje. Jis atsidarė duris, esančias tarp koridoriaus ir salės, ten pamatė stovinčius R. ir D., kurie tarpusavyje bendravo pakeltu tonu. Jis pas juos paklausė: „ko jūs čia rėkiat, nes tuoj laidotuvės“. Taip pat pamatė stovinčią D. ant laiptų prie įėjimo į vidų. Paskui jį iš salės atėjo ir A., bet kiek atsimena jie visi, t. y. jis, A., R. ir D. išėjo į kiemą. Jis pats nematė fakto, kad D. suduotų ranka R. į veidą, taip pat negali pasakyti, kiek kartų sudavė, nes jis tuo metu sėdėjo administracijos patalpose. Taip pat ir nepastebėjo ant R. veido jokių sužalojimų. Tą pačią dieną jis klausė ir pas D. ir pas R., dėl ko kilo konfliktas, tačiau jam nei vienas situacijos nepaaiškino. Tik vėliau sužinojo iš D., kad R. rašinėja žinutes jo žmonai. Kiek mato darbe, šiuo metu R. ir D. tarpusavyje bendrauja, galimai tik darbo reikalais (1 t., b. l. 83-86).

IV. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo, bausmės parinkimo ir skyrimo motyvai

Teismas sprendžia, jog veika įrodyta ir tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis D. P. tyčia, dėl asmeninių paskatų smurtavo prieš nukentėjusįjį R. V., t. y. tyčia sudavė nukentėjusiajam du smūgius į veidą dešinės rankos kumščiu. Specialisto išvada patvirtina, kad dėl minėtų kaltinamojo smurtinių veiksmų nukentėjusiajam padarytas sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, dėl padaryto sužalojimo nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą. Taigi, nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltinamojo atliktų nusikalstamų veiksmų ir kilusių padarinių. Įvertinus byloje surinktų duomenų visumą, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo D. P. kaltė yra įrodyta ir kaltinamojo veiksmuose yra visi nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymiai.

Bausmė – valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Skiriant bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės rūšį, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas teismo nustatytas aplinkybes bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę, jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir kt.).

Kaltinamojo D. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to gailisi. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kaltinamasis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Civilinis ieškinys nukentėjusiojo nepareikštas, jokių liekamųjų reiškinių nukentėjusiajam nėra. Kaltinamasis D. P. anksčiau teistas penkis kartus, nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo galiojančią administracinę nuobaudą (1 t., b. l. 158-163), dirbantis. Jis neįrašytas į Psichikos sveikatos centro stebimų psichikos-priklausomybių pacientų tarpą (1 t., b. l. 167-168).

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, į tai, kad jis nusikalto, turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, taigi, išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, siekiant kaltinamąjį ne tik nubausti, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir daugiau nebenusikalstų bei tikslu pasiekti bausmės tikslus ir įgyvendinti bausmės paskirtį, užkirsti kelią naujų nusikaltimų darymui ir prevenciškai pataisyti, skirtina prokuroro siūloma bausmė – areštas, kurios dydis nustatomas, individualizuojant pirmiau paminėtų bylos aplinkybių kontekste.

Kaltinamas D. P. nusikaltimą padarė, būdamas 2024 m. kovo 22 d. lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, neatlikus Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu, paskirtos bausmės dalies – realiai 1 metų 2 mėnesių 26 dienų, todėl bausmės subendrintinos pagal BK 64 straipsnyje nustatytas bausmės skyrimo, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika, taisykles. Šiuo atveju bendrinant bausmes nėra svarbu, kiek laiko praėjo nuo lygtinio paleidimo taikymo iki šio nuosprendžio priėmimo, nes galioja taisyklė, kad bendrinama yra realiai neatlikta bausmės dalis, o lygtinio paleidimo atveju – ta bausmės dalis, kuriai taikytas lygtinis paleidimas (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis byloje Nr. 1S-196-307/2018). Atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, paskirtos bausmės subendrintinos, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, jas iš dalies sudedant.

Šiuo nuosprendžiu D. P. paskirta bausmė už nesunkų nusikaltimą, tačiau Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu, bausmė paskirta už sunkaus nusikaltimo (BK 260 straipsnio 1 dalis) padarymą, subendrinant bausmes, prie didesnės ankstesniu nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalies pridedama šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis, todėl pagal BK 75 straipsnio nuostatas paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas negalimas.

Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina nepakeista iki bausmės vykdymo pradžios. Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina nepakeista iki bausmės vykdymo pradžios.

Proceso išlaidų nėra. Civilinis ieškinys nepareikštas.

Prie bylos pridėtas kompaktinis diskas su vaizdo įrašu paliktinas saugoti prie bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

D. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 69 parų arešto bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti D. P. galutinę 46 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su 2022 m. gegužės 6 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu, paskirtos bausmės realiai neatlikta dalimi, bausmes iš dalies sudedant, ir paskirti D. P. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo D. P. sulaikymo, vykdant šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bus pradėtas bausmės vykdymas.

Prie bylos pridėtą kompaktinį diską su vaizdo įrašu palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).