- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-08-01
- Bylos Nr.
- 1S-196-307/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-48674-2015-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Albinas Bielskis
- Nuteistasis
- A. J.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Bielskis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. J. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 4 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo prašymas į Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu paskirtą galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę vieneriems metams ir trims mėnesiams įskaityti vienerių metų ir dvidešimties dienų laisvės atėmimo bausmės dalį, visiškai atliktą pagal Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nuosprendį, nurodant, kad neatlikta bausmės dalis pagal Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nuosprendį sudaro du mėnesius ir dešimt dienų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu A. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams.Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi (vieneri metai ir dvidešimt dienų), prie šios didesnės bausmės pridėjus šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį (du mėnesius ir dešimt dienų) ir A. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas vieneriems metams trims mėnesiams.Nuteistasis A. J. kreipėsi į nuosprendį priėmusį Kauno apygardos teismą su prašymu, kad pagal Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nuosprendį atliktos vienerių metų ir dvidešimties dienų laisvės atėmimo bausmė būtų įskaityta į Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu paskirtą vienerių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o likęs neatliktos bausmės laikas patikslintas, nurodant, kad neatlikta bausmės dalis sudaro du mėnesius ir dešimt dienų. Kauno apygardos teismas skundžiama 2018 m. liepos 4 d. nutartimi minėtą prašymą atmetė. Šį procesinį sprendimą žemesnės instancijos teismas motyvavo tuo, kad nuteistajam A. J. skirtingais nuosprendžiais paskirtos bausmės teisingai buvo subendrintos vadovaujantis BK 64 straipsnio taisyklėmis. Nuteistasis 2016 m. gruodžio 9 d. teismo nutartimi buvo paleistas lygtinai, neatlikus vienerių metų ir dvidešimties dienų laisvės atėmimo bausmės, jam paskirtos Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, nėra svarbu, kiek laiko praėjo nuo lygtinio paleidimo taikymo iki naujo nuosprendžio priėmimo, nes galioja ta pati taisyklė, kad subendrinama realiai neatlikta bausmės dalis, o lygtinio paleidimo atveju, ta bausmės dalis, kuriai taikytas lygtinis paleidimas. Taigi, Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nuosprendyje teisingai nurodyta, kad A. J. neatliktos bausmės dalis buvo vieneri metai ir dvidešimt dienų. Žemesnės instancijos teismas, įvertinęs pirmiau aptartas aplinkybes ir nuteistajam paskirtos bausmės dydį, padarė išvadą, kad nuosprendį priėmęs teismas, skirdamas galutinę subendrintą bausmę nuteistajam, taip pat atsižvelgė į nuosprendžio priėmimo metu A. J. likusį lygtinio paleidimo termino pabaigos laiką.Nuteistasis A. J. skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartį ir priimti naują nutartį – pripažinti, jog Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu paskirtos galutinės subendrintos vienerių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalis, kurią sudaro vieneri metai ir dvidešimt dienų ir kuri yra visiškai atlikta pagal Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 7 d nuosprendį, yra atlikta, o neatlikta bausmės dalis pagal Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nuosprendį yra du mėnesiai ir dešimt dienų. Nuteistasis nurodo, kad jo prašymas Kauno apygardos teismui buvo grindžiamas dviem pagrindiniais argumentais: 1) neteisingai nustatyta į galutinę subendrintą bausmę A. J. įskaičiuotos pagal ankstesnį teismo nuosprendį jam paskirtos likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis; 2) neįvertinta, kad iki jo atžvilgiu priimto vėlesnio nuosprendžio įsiteisėjimo jis atliko visą ankstesniu teismo nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Nesutikdamas su žemesnės instancijos teismo išvadomis dėl prašyme nurodyto pirmojo argumento, nuteistasis nurodo, jog Kauno apygardos teismo teiginys, kad neatliktos bausmės laikas asmeniui, kuris buvo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, yra likusi realiai neatliktos bausmės dalis, prieštarauja ne tik principams, įtvirtintiems naujausioje teismų praktikoje, bet ir įstatymo prasmei. A. J. skunde atkreipiamas dėmesys, kad Kauno apygardos teismo cituojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 26 d. nutartyje Nr. 2K-496/2013 yra išaiškinta, jog į atliktos bausmės laiką turi būti įskaitoma ne tik realiai atlikta bausmės dalis, bet ir laikotarpis, per kurį nuteistasis buvo lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos, nes suėjus teismo paskirtam bausmės terminui, laikoma, kad asmuo visiškai atliko paskirtą bausmę. Dėl to Kauno apygardos teismas privalėjo kaip neatliktą laisvės atėmimo bausmės dalį skaičiuoti ne visą laiką, kai A. J. buvo lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos (lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos neatlikus vienerių metų ir dvidešimties dienų ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės), bet tik tą laiką, kuris buvo likęs nuo vėlesnio nuosprendžio priėmimo dienos iki ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtos bausmės atlikimo pabaigos dienos, kuri sutampa su lygtinio paleidimo termino pabaiga (trys mėnesiai ir dvi dienos). Nuteistasis pažymi, kad Kauno apygardos teismas visiškai nepasisakė dėl antrojo jo prašymo argumento, o būtent, kad neįsiteisėjusį Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nuosprendį peržiūrint apeliacine tvarka baigėsi jo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos laikotarpis. Taigi, iki Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 20 d. nutarties priėmimo jis atliko visą ankstesniu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Nuteistojo vertinimu, net ir sutinkant, kad skundžiamos teismo nutarties argumentai dėl nuosprendžiais jam paskirtų bausmių subendrinimo yra teisingi, teismas vis tiek privalėjo spręsti dėl ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės dalies, kuri buvo įskaičiuota į galutinę subendrintą bausmę ir kuri iki vėlesnio nuosprendžio įsiteisėjimo buvo pilnai atlikta, pripažinimo atlikta galutinės subendrintos bausmės dalimi. Nuteistojo nuomone, skundžiamoje nutartyje nebuvo pašalintas Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžio neaiškumas dėl to, kaip reikia vykdyti šiuo teismo nuosprendžiu A. J. paskirtą galutinę subendrintą bausmę, kai yra akivaizdus visos laisvės atėmimo bausmės, paskirtos ankstesniu teismo nuosprendžiu, visiško atlikimo faktas.Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo, prašymų negauta.Nuteistojo A. J. skundas atmetamas.Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą ir skundo argumentus, sprendžia, kad skundžiama Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos keisti nuteistojo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Iš bylos duomenų matyti, kad A. J. Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 13 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, BK 284 straipsnio 1 dalį, ir taikant BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams. Pritaikius BK 75 straipsnį bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams. Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 13 d. nuosprendis pakeistas, panaikintas BK 75 straipsnio taikymas ir taikant BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą, BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalis bausmės subendrintos su Šakių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir A. J. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose, laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 5 d. iki 2015 m. liepos 29 d., nuteistasis A. J. padarė naują nusikalstamą veiką, nustatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje, už kurią buvo nuteistas Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu. A. J. 2016 m. gruodžio 9 d. iš laisvės atėmimo vietos buvo paleistas lygtinai, neatlikus vienerių metų ir dvidešimties dienų laisvės atėmimo bausmės. BK 64 straipsnio (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2012 m. liepos 1 d.) 1 dalyje nustatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina, visiškai ar iš dalies bausmes sudėdamas. Nagrinėjamu atveju susiklosčiusi situacija ypatinga tuo, jog asmuo, po to, kai bausmės vykdymo įkalinimo įstaigoje metu padarė naują nusikaltimą, iš laisvės atėmimo vietos buvo paleistas lygtinai. Tačiau ši aplinkybė nekeičia fakto, kad nuteistasis A. J. naują nusikaltimą padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtosios bausmės. Apkaltinamasis Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nuosprendis buvo priimtas dar nepasibaigus nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos terminui, t. y. iki šio termino pabaigos likus trims mėnesiams ir dviem dienoms. Taigi, Kauno apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu paskirtą ir Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu paskirtą, bet neatliktą bausmės dalį A. J. pagrįstai bendrino vadovaudamasis BK 64 straipsnio nuostatomis. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tuo atveju, kai nuteistasis po nuosprendžio priėmimo bet iki jo įsiteisėjimo padaro naują nusikalstamą veiką, teismas bausmes turi bendrinti, vadovaudamasis BK 64 straipsnio nuostatomis, o neatlikta bausmės dalis asmeniui, kuris buvo lygtinai atleistas nuo bausmės prieš terminą, ar kuris buvo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, laikoma likusia realiai neatlikta bausmės dalimi. Nuteistasis A. J. iš laisvės atėmimo vietos buvo lygtinai paleistas neatlikęs vienerių metų ir dvidešimties dienų Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Taigi, žemesnės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nėra svarbu, kiek laiko pradėjo nuo lygtinio paleidimo taikymo iki naujo nuosprendžio priėmimo, nes galioja ta pati taisyklė, kad bendrinama yra realiai neatlikta bausmės dalis, o lygtinio paleidimo atveju, ta bausmės dalis, kuriai taikytas lygtinis paleidimas.Žemesnės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje taip pat pagrįstai nurodė, kad bendrinant bausmes BK 63 straipsnio 9 dalyje nustatyta tvarka, į bausmės laiką turi būti įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį, ir ne tik realiai atlikta bausmės dalis, tačiau ir laikotarpis, per kurį nuteistasis buvo lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos, nes suėjus teismo paskirtam bausmės terminui, laikoma, kad asmuo visiškai atliko paskirtą bausmę. Tačiau, nuteistajam A. J. skirtingais nuosprendžiais paskirtos bausmės buvo teisingai subendrintos vadovaujantis BK 64 straipsnio taisyklėmis, taigi remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 26 d. nutartimi Nr. 2K-496/2013, kurioje išaiškinti būtent BK 63 straipsnio 9 dalies taikymo ypatumai, nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo. Nepaisant to, kad Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nuosprendį peržiūrint apeliacine tvarka baigėsi A. J. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos laikotarpis, kaip jau buvo minėta, šis apkaltinamasis nuosprendis jo atžvilgiu buvo priimtas, kai minėtas terminas dar nebuvo pasibaigęs.Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuojama, kad Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Jos naikinti ar keisti nuteistojo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo A. J. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartį.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.