Vilniaus apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

1. Pareiškėja Z. K. (toliau ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl proceso atnaujinimo Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2968-781/2016, kuriuo prašo atnaujinti procesą ir panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 5 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2968-781/2016 ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

2. Pareiškėja paaiškina, kad ieškovė Lietuvos evangelikų reformatų Konsistorija (buvęs pavadinimas Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegija) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti 57 924 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas iš buvusio vadovo (viceprezidento) atsakovo A. K. Nurodo, kad atsakovui mirus, jo teises perėmė Z. K., V. K., V. K. ir L. K. Nurodė, jog 2011 m. vasario 18 d. atsakovas A. K., atstovaudamas ieškovei, perleido ieškovei nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 600 000 Lt (173 772 Eur) sumą, numatant, kad dalį buto kainos (200 000 Lt (57 924 Eur)) pirkėjas R. K. grynaisiais pinigais perduoda atsakovui A. K. iki sutarties sudarymo, o likusią dalį sumoka sutartyje numatyta tvarka. Ieškovė laikėsi pozicijos, kad atsakovas gautų iš pirkėjo pinigų neįtraukė į ieškovės buhalterinę apskaitą, neįnešė jų į ieškovės kasą, tačiau pasisavino, tokiu būdu padarydamas ieškovei 57 924 Eur dydžio žalą. Pareiškėja paaiškino, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. liepos 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2968-781/2016 ieškinį tenkino, tačiau atsakovui pateikus apeliacinį skundą, Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. vasario 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-3-330/2021 panaikino Vilniaus apygardos teismo sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmesti. Galiausiai atsakovui pateikus kasacinį skundą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. vasario 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-403/2022 panaikino Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. kovo 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-570-567/2022 paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 5 d. sprendimą.

3. Pareiškėjos teigimu, Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2968-781/2016 ji nedalyvavo, kadangi nebuvo įtraukta į bylos nagrinėjimą. Nurodo, kad įsiteisėjus teismo sprendimui bei ruošiant kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutarties, paaiškėjo naujos aplinkybės, kurios nebuvo žinomos pareiškėjai bei bylą nagrinėjusiems teismams. Teigia, kad rengiant kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutarties, tarp atsakovo A. K. dokumentų buvo rasta (duomenys neskelbtini) darbo sutartis, sudaryta tarp Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegijos ir A. K.. Paaiškina, kad darbo sutartimi atsakovas A. K. buvo paskirtas bažnyčios administratoriumi bei įgaliotas ją atstovauti, taip pat buvo materialiai atsakingas už jo dispozicijoje esančius Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegijos turtą, dokumentus bei lėšas, įskaitant ir ginčo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Nurodo, jog sutartis buvo sudaryta neribotam terminui, pasibaigė (duomenys neskelbtini); Pareiškėjos teigimu, bylą nagrinėjusiems teismams turėjo iškilti klausimas dėl tokio asmens galimai padarytos žalos ir jo atsakomybės klausimų, o tam reikalinga nustatyti, ar žala yra kilusi iš civilinių, ar iš darbo santykių. Nurodo, kad vykdant 2011 m. vasario 26 d. Evangelikų reformatų tikinčiųjų susirinkime priimtus nutarimus buvo parduoti du butai, įskaitant ir ginčo butą. Pareiškėja akcentuoja, kad bylą nagrinėję teismai nesprendė, ar atsakovo A. K. atsakomybei taikytinos deliktinės, sutartinės ar darbo teisės normos. Teigia, kad toks atribojimas turėjo būti atliekamas, atsižvelgiant į dvilypę juridinio asmens vadovo santykio su juridiniu asmeniu teisinę prigimtį. Pažymi, kad pareiškėjos nurodomos naujai paaiškėjusios aplinkybės nebuvo teismų ištirtos ir įvertintos, o tai turi esminės reikšmės įsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.