Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

1. Pareiškėja Z. K. (toliau ir – pareiškėja) prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-2968-781/2016 ir panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 5 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

2. Pareiškėja paaiškino, kad ieškovė L. (buvęs pavadinimas L.) (toliau – ir ieškovė) prašė priteisti 57 924 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas iš buvusio vadovo atsakovo A. K. (toliau – ir atsakovas). Nurodė, kad atsakovui mirus, jo teises perėmė pareiškėja, V. K., V. K. ir L. K. Nurodė, kad 2011 m. vasario 18 d. atsakovas, atstovaudamas ieškovei, perleido ieškovei nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 600 000 Lt (173 772 Eur), numatant, kad dalį buto kainos (200 000 Lt (57 924 Eur)) pirkėjas grynaisiais perduos atsakovui iki sutarties sudarymo, o likusią dalį sumokės sutartyje numatyta tvarka. Ieškovė laikėsi pozicijos, kad atsakovas gautų iš pirkėjo pinigų neįtraukė į ieškovės buhalterinę apskaitą, neįnešė jų į ieškovės kasą, tačiau pasisavino, padarydamas ieškovei 57 924 Eur žalą. Pareiškėja paaiškino, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. liepos 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2968-781/2016 ieškinį patenkino, tačiau atsakovui pateikus apeliacinį skundą, Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. vasario 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-3-330/2021 panaikino Vilniaus apygardos teismo sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmesti. Atsakovui pateikus kasacinį skundą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. vasario 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-403/2022 panaikino Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. kovo 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-570-567/2022 paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 5 d. sprendimą. Pareiškėjos teigimu, Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje ji nedalyvavo, nebuvo įtraukta į bylos nagrinėjimą. Nurodė, kad ruošiant kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutarties, paaiškėjo naujos aplinkybės, kurios nebuvo žinomos pareiškėjai bei bylą nagrinėjusiems teismams – tarp atsakovo dokumentų rasta 1994 m. birželio 10 d. darbo sutartis, sudaryta ieškovės ir atsakovo. Darbo sutartimi atsakovas paskirtas bažnyčios administratoriumi bei įgaliotas jai atstovauti, taip pat buvo materialiai atsakingas už jo dispozicijoje esančius ieškovės turtą, dokumentus bei lėšas, įskaitant ir ginčo butą. Sutartis sudaryta neribotam terminui, pasibaigė 2013 m. liepos 12 d. Bylą nagrinėjusiems teismams turėjo iškilti klausimas dėl tokio asmens galbūt padarytos žalos ir jo atsakomybės klausimų, o tam reikia nustatyti, ar žala yra kilusi iš civilinių, ar iš darbo santykių. Bylą nagrinėję teismai nesprendė, ar atsakovo atsakomybei taikytinos deliktinės, sutartinės ar darbo teisės normos. Toks atribojimas turėjo būti atliekamas, atsižvelgiant į dvilypę juridinio asmens vadovo santykio su juridiniu asmeniu teisinę prigimtį. Naujai paaiškėjusios aplinkybės nebuvo teismų ištirtos ir įvertintos, o tai turi esminės reikšmės įsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.