Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2016-07-25 · Civilinė byla Nr. 2-4288-223/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-07-25
Bylos Nr.
2-4288-223/2016
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Mėlinauskienė
Ieškovas
M. M., Atsakovui V
Atsakovas
V. S.
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-4288-223/2016
Pr. Nr.2-08-3-02203-2016-9
Procesinio sprendimo kategorija 78.2.1;116.4 (S)
PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. liepos 25 d.Panevėžys
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Birutė Mėlinauskienė,Sekretoriaujant Vitalijai Kliukienei ,Dalyvaujant ieškovei M. M.,Atsakovui V. S.,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo pagal ieškovės M. M. ieškinį atsakovui V. S. , duodančiai išvadą institucijai Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė ieškininius reikalavimus palaiko pilnai ir prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui S. S. po 150 EUR kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, indeksuojant šią sumą LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją ir 5400 EUR išlaikymo įsiskolinimą už 3-jų metų laikotarpį iki ieškinio padavimo dienos .

Nurodo, kad atsakovas nuo pat vaiko gimimo išlaikymo jam neteikė, visą laiką sūnų išlaikė ji viena. Stengėsi uždirbti kuo daugiau, dirbo keliuose darbuose, tačiau susirgus sunkia liga, finansinė padėtis pablogėjo, reikia daugiau lėšų skirti jos pačios gydymui. Viso sūnaus išlaikymui per mėnesį reikia apie 300 EUR. Sūnus mokosi (duomenys neskelbtini), ji dirba (duomenys neskelbtini), todėl kiekvieną dieną sūnumi ji važinėja į miestą ir kurui per mėnesį išleidžia apie 60 EUR. Sūnus lanko šokių būrelį, mokestis 15 EUR per mėnesį, reikalinga papildomų išlaidų šokių drabužiams ir avalynei – maždaug 25 EUR per mėnesį. Vaiko maitinimas mokykloje kainuoja 10 EUR per savaitę, maitinimas namuose- 100-150 EUR per mėnesį. Sūnaus drabužiams , avalynei ji išleidžia apie 30 EUR per mėnesį. S. turi problemų su rega ir jam reikalingi dveji akinai, kurių vieni kainuoja 300 EUR metams, kiti- šiek tiek pigiau. Vaistai, papildai kainuoja apie 20 EUR per mėnesį, higienos priemonės- 14 EUR, draudimas- 30 EUR, laisvalaikis ir kitos pramogos- 20-30 EUR per mėnesį. Labai brangiai kainuoja buto išlaikymas, komunaliniai mokesčiai vasarą sudaro apie 350 EUR per mėnesį, perka malkas už 700 EUR metams. Bute gyvena keturi asmenys. Jos pajamos kartu su neįgalumu yra apie 700 EUR, nuosavybės teise turi butą (duomenys neskelbtini) ir ką tik įgijo automobilį SEAT CORDOBA. Kito turto neturi, turi skolų- yra skolinga apie 1000 EUR. Nepilnamečių išlaikytinių neturi, materialiai remia dvi pilnametes besimokančias dukras.

Atsakovas su ieškiniu sutinka iš dalies- sutinka teikti išlaikymą vaikui po 50 EUR kas mėnesį. Sutinka, kad neteikė išlaikymo vaikui nuo šio gimimo, sutinka mokėti išlaikymo įsiskolinimą 5400 EUR.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodė, kad yra bedarbis, registruotas Darbo biržoje. Gyvena iš 71 EUR socialinės pašalpos, todėl sutinka sūnaus išlaikymui mokėti po 50 EUR kas mėnesį. Nedirba jau kokius 2 metus, ieško darbo. Jokios specialybės ir profesijos neturi, yra dirbęs statybose. Darbą susirasti sunku, nes yra netekęs kairės rankos 2-jų pirštų, neįgalumo nėra susitvarkęs. Jokio turto neturi, gyvena tetos bute, už butą skolingas 200-250 EUR. Kitų išlaikytinių neturi.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies. Sprendimas dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo priimtinas su sutrumpintais motyvais ( CPK 268 str. 5 d.).

Byloje nustatyta, kad šalys yra nepilnamečio S. S., gim. (duomenys neskelbtini) tėvai (b. l. 4). Atsakovo pajamos yra jo gaunamos socialinės išmokos ir sudaro vidutiniškai 81,60 EUR per mėnesį ( b. l. 11, 52 ), jis yra registruotas Darbo biržoje ( b. l. 55-57). Jokio nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto atsakovas neturi ( b. l. 50, 54, 58). Iš medicininių dokumentų matyti, kad atsakovas yra patyręs kairės plaštakos dviejų pirštų dalinę amputaciją ir jam nerekomenduojamas darbas su smulkiu rankų darbu, su fizine įtampa, aukštyje, važiuojamojoje kelio daly, prie vandens ( 4-ių mėnesių laikotarpiui) ( b. l. 72). Ieškovė nuosavybės teise turi 3-jų kambarių butą, automobilį ( b. l. 34-35, šiuo metu automobilį pakeitė į SEAT CORDOBA). Iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovės pajamos yra vidutiniškai 726,77 EUR darbo užmokestis ir 125,06 EUR neįgalumas per mėnesį , viso- 851,84 EUR( b. l. 18-19). Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad jos visos pajamos šiuo metu yra apie 700 EUR. Iš medicininių dokumentų ( b. l. 24-26) matyti, kad ieškovei yra nustatytas darbingumo lygis iki 2018-03-21 50 proc., ji negali dirbti veikiant kai kuriems fizikiniams, ergonominiams, fiziniams veiksniams. Iš medicininių dokumentų, kvitų matyti, kad S. S. yra diagnozuotos regos problemos, perkami akiniai ( b. l. 36 ).

Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki jų pilnametystės yra konstitucinė pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d.). Konstitucinė tėvų pareiga reiškia nepilnamečių vaikų konstitucinę teisę gauti iš tėvų šį išlaikymą. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki jų pilnametystės yra nustatyta ir įstatymuose: CK 3.156 str. 2 d. ir 3.192 str. 1 d. imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Vykdydami šią prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 str. 1 d.). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium.

Išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. CK 3.192 str. 2 d. nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi, CK 3.192 str. 2 d. įtvirtintas proporcingumo principas siejamas su paties vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi. Tai reiškia, kad jeigu vieno iš tėvų turtinė padėtis leidžia, tai vaikui galima priteisti gerokai didesnį išlaikymą. Ir priešingai, sunki vaiko tėvų turtinė padėtis leidžia jį mažinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010). Pagal CK 3.192 str. 3 d. materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Vaiko tėvų turtinės galimybės gali būti labai skirtingos. Didesnes pajamas gaunantis tėvas (motina) turi prisiimti ir didesnę išlaidų, reikalingų vaikui išlaikyti, dalį, nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda. CK 3.156 str. 1 d. įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Proporcingumo principas reiškia, kad teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jų tėvų turtinė padėtis, vaiko išlaikymo dydis turi atitikti protingus vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį (CK 3.192 str. 2 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008). Sprendžiant dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, būtina įvertinti, ar, jį teikdami, tėvai galės tenkinti būtinus, gyvybiškai svarbius savo poreikius, ar dėl to nebus pažeistas proporcingumo principas, turi būti nustatytas toks išlaikymo dydis, kuris būtų pakankamas bent minimaliems vaiko poreikiams tenkinti.

CK 3.192 str. imperatyviai nustatyta tėvų asmeninė pareiga teikti vaikams materialinį išlaikymą, kurios tėvai negali atsisakyti ar perleisti jos vykdymą kitiems asmenims. Kilus ginčui dėl išlaikymo dydžio, siekiant priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi būti nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis.

Vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis (CK 3.201 str.). Todėl priimant sprendimą dėl vaiko išlaikymo dydžio, imama domėn sprendimo priėmimo momentu esanti faktinė tėvų turtinė padėtis ir esami vaiko poreikiai, o ne būsima situacija. Tai neapriboja nei vieno iš vaiko tėvų teisės kreiptis ateityje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Šioje byloje ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui S. po 150 EUR kas mėnesį ir teismo posėdžio metu nurodė, kad vaiko išlaikymui viso per mėnesį vidutiniškai reikia 300 EUR ( ieškinyje – 400 EUR). Įvertinus ieškovės nurodytas pinigines sumas konkrečioms išlaidoms, matyti, kad kai kurios jų yra šiek tiek padidintos, pvz. kelionės į mokyklą išlaidos (ieškovė nurodė 60 EUR mėnesiui) turėtų būti dalinamos į 2 dalis, nes ieškovė važiuoja kartu su vaiku į darbą. Taigi, šios išlaidos turėtų būti 30 EUR per mėnesį (ieškinyje nurodyta kelionės kaina 2,26 EUR dienai). Šiek tiek abejonių kelia ir ieškovės nurodytos išlaidos būstui išlaikyti, nes konkrečių įrodymų nepateikta, o ieškinyje nurodyta sūnaus dalis yra 30 EUR per mėnesį, kai teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad vasaros laikotarpiu butui išlaikyti reikia 350 EUR ( deklaruota bute 5 asmenys). Be abejo, galima sutikti su ieškove, kad visapusiškas vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai, bet skiriamas dėmesys ir vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami vaikų gabumai. Tačiau vaiko poreikiai negali būti beribiai, nes visais atvejais juos pirmiausia sąlygoja tėvų turtinė padėtis. Iš išlaikymą teikiančio tėvo negali būti priteistas didesnis išlaikymas nei leidžia jo turtinė padėtis.

CK 3.192 str. 2 d. išlaikymo dydis nesiejamas su konkrečiu tėvų pajamų dydžiu, tačiau įstatyme nustatyti, taip pat teismų praktikoje suformuluoti tam tikri orientaciniai kriterijai – šiais, taip pat įstatyme (CK 1.5, 3.3 str.) įtvirtintais šeimos santykių teisinį reglamentavimą grindžiančiais principais vadovaujamasi sprendžiant dėl išlaikymo dydžio konkrečiu atveju. Vienas tokių kriterijų, kaip jau minėta, – protingi vaiko poreikiai, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, taip pat amžius (vaikui augant jo poreikiai didėja). Nustatant nepilnamečio išlaikymo dydį turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui . Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas tik kaip orientacinis, taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013). Taigi, nustačius vaiko poreikių dydį, sprendžiama, kaip tarp tėvų jį paskirstyti ir tik tada nustatoma iš išlaikymo neteikiančio tėvo (motinos) priteistina išlaikymo suma. Kaip jau minėta, negalima priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėjant bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalu nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį.

Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Be to, vertinant tėvų turtinę padėtį, būtina atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 str. 1 d.), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., ji vertintina vaiko interesų naudai, t. y. tik tada laikytina, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015). Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatymo pareiga tėvams išlaikyti vaiką lemia pareigą teikti tikrosios jų turtinės padėties įrodymus. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2006; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009).

Taigi, vertinant ieškovės teiginius ir pateiktus įrodymus apie šalių sūnaus poreikius, laikytina, kad kai kurios išlaidos yra ne vien būtinosios išlaidos vaikui, kai kurios yra šiek tiek padidintos. Pvz. ieškovės pasirinkimas vaiką leisti į (duomenys neskelbtini) mokyklą, kai (duomenys neskelbtini) yra vaiko mokymąsi tenkinanti gimnazija, manytina, kad ieškovės nurodyta 100-150 EUR suma maistui, kai vaikas dar valgo mokykloje yra šiek tiek padidinta. Tai pat manytina, kad šiek tiek yra padidinta ieškinyje nurodyta 80 EUR suma vaiko laisvalaikiui ir pan. Vis dėlto manytina, kad vaiko sugebėjimai ir norai negali prieštarauti protingumo ir sąžiningumo principams. Dėl šių aplinkybių laikytina, kad būtiniesiems vaiko poreikiams ( įvertinus išlaidas dėl vaiko regos problemų) tenkinti mėnesiui pakaktų 300 EUR. Tai yra protinga ir pagrįsta suma tokio amžiaus vaiko poreikiams patenkinti. Tuo labiau kad ir ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad vaiko išlaikymui viso per mėnesį viso reikia 300 EUR, taigi iš esmės šią aplinkybę ir pripažino.

Kas liečia šalių turtinę padėtį, tai šalys teikė ją patvirtinančius įrodymus . Ieškovė pateikė duomenis, kad viena augina ir išlaiko nepilnametį sūnų S.. Taip pat nurodė, kad remia pilnametes studentes dukras. Iš VĮ Regitra ir VĮ Registrų centras pažymų matyti, kad ieškovė nuosavybės teise turi butą, automobilį . Ieškovės pajamos iš rašytinių įrodymų yra 851,84 EUR per mėnesį ( ieškovės teigimu apie 700 EUR) , atsakovas registruotas darbo biržoje, gyvena iš 81 EUR socialinės pašalpos. Jokio nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto atsakovas neturi Taigi, pagal byloje nustatytas aplinkybes šalių gaunamos pajamos yra skirtingos – ieškovės gaunamos pajamos yra faktiškai dešimt kartų didesnės nei atsakovo. Taigi ieškovė sūnų siekia ir gali aprūpinti kuo geresniais dalykais, t. y. yra pajėgi suteikti vaikui visa, ko tik reikia darniam bei harmoningam jo vystymuisi, socialiniams, kultūriniams bei buitiniams poreikiams patenkinti (užtikrinti), teikti sūnui pramogas, leisti jį į įvairius užsiėmimus ir t. t. Tačiau tai nereiškia, kad ir atsakovo turtinė padėtis leidžia vaikui suteikti tokius dalykus arba kad atsakovas juos privalo suteikti tokia pačia dalimi kaip ir ieškovė, nepaisant jo finansinės padėties. Atsižvelgiant į iš esmės skirtingas šalių pajamas, galimybes gauti tokio paties dydžio pajamas (atsakovas neturi specialybės ir profesijos), tokia situacija būtų socialiai neteisinga, nes atsakovas būtų priverstas (įpareigojamas) teikti didesnį išlaikymą nei objektyviai leidžia jo turtinė padėtis ir (ar) galimybės gauti tokias pajamas. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas neturi kairės rankos dviejų pirštų, iš medicininės pažymos matyti, kad jo darbinė veikla yra ribojama. Taigi , neturint profesijos ir specialybės , su tokia negalia , atsakovui susirasti darbą yra sunku. Be abejo, ieškovės sveikatos problemos yra taip pat sunkios, jos darbinė veiklas ribojama, tačiau ji turi specialybę , kuri jai leidžia, net ir sergant sunkia liga ir esant darbiniams ribojimams, gauti pakankamas pajamas. Šiuo metu atsakovės finansinė padėtis yra žymiai geresnė, galimybė užsidirbti taip pat. Priklausomai nuo to kaip situacija susiklostys ateityje galėtų būti sprendžiamas klausimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Kaip jau minėta, teismas priima sprendimą pagal šiuo metu esančią šalių turtinę padėtį. Tačiau negalima pamiršti, kad atsakovas, net ir turėdamas sveikatos problemų, turėtų imtys aktyvesnių veiksmų, kad gauti didesnes pajamas . Įvertinus atsakovo paaiškinimus, vis dėlto laikytina, kad jis visų galimybių pagerinti savo finansinę padėtį neišnaudojo, t. y. nepakankamai aktyviai ieškovo darbo, nesikreipė dėl neįgalumo nustatymo, kas užtikrintų jam didesnes realias pajamas, kurias jis galėtų panaudoti tiek savo poreikiams tenkinti, tiek galėtų skirti didesnes lėšas vaiko išlaikymui.

Taigi, dėl nurodytų aplinkybių, įvertinus vaiko poreikius, šalių turtinę padėtį ir jų sveikatos būklę, atsakovo pastangas gauti didesnes pajamas, prioritetinius vaiko interesus, iš atsakovo priteistina vaiko išlaikymui po 80 EUR kas mėnesį.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymo įsiskolinimą už tris metus - iki ieškinio pateikimo dienos , skaičiuojant po 150 EUR kas mėnesį. Ieškovė paaiškino, kad atsakovas išlaikymo sūnui neteikė nuo pat šio gimimo dienos. Visą laiką nepilnametį vaiką pilnai išlaikė viena ieškovė. Atsakovas pripažino, kad nuo pat vaiko gimimo jo materialiai nerėmė, todėl ši aplinkybė laikytina pilnai įrodyta ( CPK 178-179 str., 187 str.). Išlaikymas nepilnamečiam vaikui turi būti teikiamas mokant konkrečias pinigines sumas arba kitu įstatyme nustatytu būdu ( CK 3.196 str.). Vienkartinis piniginių lėšų skyrimas vaikui ar kažkokio tai daikto nupirkimas negali būti laikomas vaiko tinkamu išlaikymu ir prilyginamas vaiko išlaikymui CK 3.192 str. prasme. Kaip matyti šioje byloje visiškai įrodyta, kad atsakovas jokio materialaus išlaikymo ne pinigais nei kitokiu materialiniu būdu neteikė, todėl iš jo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už tris metus iki ieškinio pareiškimo teisme dienos –, skaičiuojant išlaikymo įsiskolinimą po 80 EUR kas mėnesį , kas viso sudarytų 2880 EUR( CK 3.200 str.).

Priteistas išlaikymas ir išlaikymo įsiskolinimas uzufrukto teise pavedamas tvarkyti ieškovei M. M..

Tenkinus ieškinį iš dalies, visos bylinėjimosi išlaidos priteistinos proporcingai atmestų ir patenkintų ieškininių reikalavimų daliai ( CPK 92 str., 93 str., 96 str.).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai ( CPK 282 str. 2 d. 1 p.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir LR CPK 259-260 str., 270 str. , teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies .

Priteisti iš V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) sūnaus S. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 80 EUR ( aštuoniasdešimt eurų ) periodinių išmokų kas mėnesį nuo 2016-03-24 iki vaiko pilnametystės išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, ir 2880 EUR ( du tūkstančius aštuonis šimtus aštuoniasdešimt eurų) išlaikymo įsiskolinimą, išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą uzufrukto teise pavedant tvarkyti M. M., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 29 EUR ( dvidešimt devynis eurus) žyminio mokesčio ir 4,98 EUR ( keturis eurus 98 ct) išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įm. k. 188659752, atsisk. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660 .

Priteisti iš M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 4,42 EUR (keturis eurus keturiasdešimt du centus) išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įm. k. 188659752, atsisk. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.

Teisėja Birutė Mėlinauskienė