Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-10-02 · Administracinė byla Nr. I-3700-739/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-10-02
Bylos Nr.
I-3700-739/2019
Teisminio proceso Nr.
3-65-3-00038-2019-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Dalia Pranckienė
Pareiškėjas
G. P.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-3700-739/2019Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00038-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 51.4; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 2 d.Panevėžys

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Dalia Pranckienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas G. P. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovės atstovas, ir Panevėžio AVPK), 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas skunde (b. l. 2–6) nurodė, kad laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 15 d. iki 2017 m. spalio 15 d. (apytiksliai) jis buvo laikomas Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės (toliau – ir areštinė) kamerose Nr. 2, 3, 4, 13, 15, 18 ir kitose, ir šiose kamerose laikymo sąlygos buvo netinkamos. Gyvenamasis plotas neatitiko nustatytų reikalavimų. Kamerose trūko inventoriaus – stalų, suoliukų, taburečių, lentynų asmeniniams daiktams susidėti. Sanitarinis mazgas nuo kameros buvo atskirtas 1,2 m aukščio sienele, o kadangi buvo įrengtas ant pakylos, sienelės aukštis buvo iš viso tik apie 0,8 m. Kadangi sienelė buvo tokio aukščio, ir nuo durų nebuvo jokios apsaugos – sienelės, užuolaidų, visi esantys kameroje asmenys, ir pareigūnai, atidarę kameros duris ar pro stebėjimo langelį galėjo matyti, kaip jis atlieka gamtinius reikalus. Atlikus gamtinius reikalus, kameroje būdavo blogas oras, nes kameroje neveikė ventiliacija ir nebuvo sudaryta galimybė kamerą išvėdinti per langą, nes langai neatsidarė, jie buvo be rankenų. Visose kamerose buvo tupiami tualetai, nebuvo sėdimų unitazų. Dušai neatitiko reikalavimų. Dušuose nebuvo muilo dozatoriuje. Dušuose reikėdavo persirengti toje pačioje patalpoje, kurioje prausiamasi, todėl nuo garų permirkdavo drabužiai, tekdavo juos vilktis šlapius ir eiti per skersvėjį į kamerą, o jis serga žmogaus imunodeficito virusu (toliau – ŽIV), tad jam tai būdavo pavojinga sveikatai, nes jis galėjo susirgti plaučių uždegimu ar kitokia liga. Dušuose nebuvo veidrodžių, todėl tekdavo skustis apgraibomis, jis iš dušo išeidavo pusiau nusiskutęs, visi iš jo šaipėsi. Duše plytelės nuo drėgmės buvo labai slidžios, nepritaikytos maudytis, nebuvo jokių guminių kilimėlių. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovės atstovas neveikė taip, kaip pagal teisės aktų reikalavimus privalėjo veikti, ir prašė priteisti iš atsakovės 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas teismo nutartimi (b. l. 71–72) priimtuose rašytiniuose paaiškinimuose (b. l. 57–63), be to, nurodė, kad kamerose nebuvo jokių valymo priemonių – šluotų, šepečių, skudurų grindims. Sanitariniame mazge nebuvo jokių apsauginių užuolaidėlių, tad užsidengti tualetui jis turėjo naudoti patalynę, paimtą nuo lovos. Pareiškėjas atsikirtime į atsakovės atstovo atsiliepimą į skundą (b. l. 103–104), be to, nurodė, kad dušuose grindys ir sienos buvo nešvarios nuo muilo, net pageltę nuo nešvarumų.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Panevėžio AVPK atsiliepime į skundą (b. l. 15–18) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas Panevėžio AVPK areštinėje buvo laikomas nuo 2017 m. vasario 15 d. iki 2017 m. rugsėjo 28 d. (su pertraukomis). Nurodė, kad pareiškėjas buvo laikomas kamerose Nr. 2, 3, 4, 13, 15, 16, 18. Teigė, kad pagal teisės normas policijos areštinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis kaip 5 kv. m (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas). Pareiškėjui būnant areštinėje, jam nežymiai ploto teko mažiau nei numatyta teisės akte. Visose kamerose įrengtas sanitarinis mazgas, nuo gyvenamosios paskirties ploto atskirtas 120–130 cm aukščio pertvara, jame yra šalto vandens tiekimo sistema, turkiško tipo tualetai, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė), yra atskira patalpų oro šalinimo sistema. Siekiant pagerinti sulaikytųjų sąlygas ir privatumą, sudaryta galimybė sanitarinį mazgą užsidengti audeklu, tam įrengti kabliukai. Pareigūnai, stebėdami kamerose esančių asmenų elgesį pro kamerų duryse įrengtus langelius, mato beveik visą kamerą, išskyrus kamerų kampus. Sanitariniai mazgai yra kamerų kampuose, todėl ten būnantis asmuo negali būti stebimas. Kamerų langai atsidaro, tad yra galimybė kameras vėdinti per langus. Kamerose yra įrengti veidrodžiai. Areštinės dušinėse yra kilimėliai, dušuose nėra slidu ir jais naudotis nekyla pavojaus. Atsakovės atstovas 2019 m. liepos 23 d. rašte Nr. 50-S-12486 „Dėl papildomų paaiškinimų (toliau – raštas „Dėl papildomų paaiškinimų“) (b. 1. 84–85) nurodė, kad areštinė nuolat įsigyja valymo priemonių ir pareiškėjui buvo išduodamas muilas. Dėl prašomos priteisti neturtinės žalos atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad nėra duomenų, kad atsakovas atliko veiksmus, kuriais sąmoningai siekė pareiškėjui sukelti dvasinius sukrėtimus ar skriaudą. Pareiškėjas neturtinės žalos nekonkretizavo, nepagrindė įrodymais. Panevėžio AVPK negavo skundų iš pareiškėjo dėl netinkamų laikymo sąlygų ar sutrikusios sveikatos. Pareiškėjas negalėjo patirti tokių išgyvenimų arba jie nepasiekė tokio laipsnio, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio taikymo požiūriu juos galima būtų įvertinti pinigine išraiška. Teigė, kad prašoma priteisti neturtinė žala per didelė ir neatitinka formuojamos teismų praktikos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų laikymo sąlygų Panevėžio AVPK areštinėje, atlyginimo.

Iš atsakovės atstovo atsiliepimo (b. l. 15–16), Panevėžio AVPK Viešosios tvarkos tarnybos Areštinės ir konvojaus skyriaus vyriausiojo specialisto 2019 m. kovo 7 d. tarnybinio pranešimo (b. l. 22), asmens kortelės išrašo (b. l. 25–37), asmens paskirstymo į kameras išrašo (b. l. 40–42) duomenų nustatyta, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu buvo laikomas Panevėžio AVPK areštinėje nuo 2017 m. vasario 15 d. iki 2017 m. rugsėjo 28 d. (su pertraukomis). Byloje esant tokiems duomenims apie pareiškėjo buvimo areštinėje datas, byloje sprendžiama dėl pareiškėjo teisės į neturtinės žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2017 m. vasario 15 d. iki 2017 m. rugsėjo 28 d. (toliau – ginčo laikotarpis).

Būdamas areštinėje, pareiškėjas turėjo suimtojo statusą (b. l. 16, 21).

Ginčo dėl neturtinės žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomos CK 6.271 straipsnio nuostatos. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas iš jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, tai yra, civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje nustatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017; 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1980-520/2017).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose gyvenamasis plotas neatitiko nustatytų reikalavimų.

Policijos areštinėje laikomam asmeniui turintį tekti gyvenamąjį plotą iki 2017 m. balandžio 3 d. reglamentavo Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintos Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklės (toliau – ir 2007 m. Taisyklės), o nuo 2017 m. balandžio 4 d. – Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2017 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 1V-247 patvirtintos Teritorinių policijos įstaigų areštinių vidaus tvarkos taisyklės (toliau – ir 2017 m. Taisyklės). 2007 m. Taisyklių 80 punktas nustatė, kad vienam policijos areštinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis kaip 5 kvadratiniai metrai (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas). Tokia pat nuostata įtvirtinta 2017 m. Taisyklių 58 punkte.

Vadovaujantis atsakovės atstovo pateiktais duomenimis (b. l. 15–16, 22, 40–42) esančiais duomenimis, nustatyta, kad pareiškėjas Panevėžio AVPK areštinėje buvo laikomas: nuo 2017 m. vasario 15 d. iki 2017 m. vasario 27 d. kameroje Nr. 18, kurios plotas 13,81 kv. m, su vienu asmeniu, todėl pareiškėjui teko 6,26 kv. m ploto (13,81 – 1,29 = 12,52 / 2 = 6,26); nuo 2017 m. balandžio 6 d. iki 2017 m. balandžio 10 d. kameroje Nr. 3, kurios plotas 21,38 kv. m, su dviem asmenimis, todėl pareiškėjui teko 6,73 kv. m ploto; nuo 2017 m. balandžio 24 d. iki 2017 m. balandžio 27 d. kameroje Nr. 13, kurios plotas 10,20 kv. m, su vienu asmeniu, todėl pareiškėjui teko 4,42 kv. m ploto; nuo 2017 m. gegužės 25 d. iki 2017 m. gegužės 29 d. kameroje Nr. 15, kurios plotas 19,59 kv. m, su dviem asmenimis, todėl pareiškėjui teko 6,10 kv. m ploto; nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. birželio 5 d. kameroje Nr. 2, kurios plotas 21,38 kv. m, su trimis asmenimis, todėl pareiškėjui teko 5,02 kv. m ploto; nuo 2017 m. birželio 15 d. iki 2017 m. birželio 17 d. 13.01 val. kameroje Nr. 4, kurios plotas 20,29 kv. m, su dviem asmenimis, todėl pareiškėjui teko 6,33 kv. m ploto; nuo 2017 m. birželio 17 d. 13.02 val. iki 2017 m. birželio 19 d. toje pačioje kameroje Nr. 4 su trimis asmenimis, todėl pareiškėjui teko 4,75 kv. m ploto; nuo 2017 m. birželio 26 d. iki 2017 m. birželio 29 d. kameroje Nr. 3, kurios plotas 21,38 kv. m, iš pradžių su vienu, po to su dviem asmenimis, todėl pareiškėjui teko nuo 6,73 iki 10,10 kv. m ploto; nuo 2017 m. liepos 17 d. iki 2017 m. liepos 20 d. kameroje Nr. 4, kurios plotas 20,29 kv. m, iš pradžių su vienu, po to su dviem asmenimis, todėl pareiškėjui teko nuo 6,33 iki 9,49 kv. m ploto; nuo 2017 m. rugsėjo 4 d. iki 2017 m. rugsėjo 7 d., kameroje Nr. 3, kurios plotas 21,38 kv. m, su vienu asmeniu, todėl pareiškėjui teko 10,10 kv. m ploto; nuo 2017 m. rugsėjo 18 d. iki 2017 m. rugsėjo 21 d. kameroje Nr. 16, kurios plotas 14,38 kv. m, su vienu asmeniu, todėl pareiškėjui teko 6,55 kv. m ploto; nuo 2017 m. rugsėjo 25 d. iki 2017 m. rugsėjo 28 d. kameroje Nr. 2, kurios plotas 21,38 kv. m, su dviem asmeniu, todėl pareiškėjui teko 6,70 kv. m ploto. Apskaičiuojant gyvenamąjį plotą, iš kameros ploto išskaičiuotas sanitarinio mazgo užimamas plotas, kuris kamerose Nr. 18, 15, 2 yra 1,29 kv. m (1,01 x 2,28 = 1,29), kameroje Nr. 3 – 1,18 kv. m, kameroje Nr. 13 – 1,35 kv. m, kameroje Nr. 4 – 1,31 kv. m, kameroje Nr. 16 – 1,28 kv. m ploto (b. l. 19), baldų užimamas plotas neišskaičiuotas. Apibendrinus nustatytus duomenis, daroma išvada, kad pareiškėjas Panevėžio AVPK areštinėje, pažeidžiant minimalaus ploto reikalavimą, kai jam tekęs plotas buvo 4,42 kv. m ir 4,75 kv. m, ginčo laikotarpiu buvo laikomas iš viso 7 paras (nuo 2017 m. balandžio 24 d. iki 2017 m. balandžio 27 d., ir nuo 2017 m. birželio 17 d. iki 2017 m. birželio 19 d.).

Minimalaus ploto reikalavimo pažeidimas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje vertinamas kaip kalinimas nepriimtinomis sąlygomis, dėl ko pareiškėjas patiria neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme (2017 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3130-662/2017; 2015 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-801-442/2015). Atsižvelgiant į tai, jog pažeidžiant minimalaus ploto reikalavimą pareiškėjas Panevėžio AVPK areštinėje buvo laikomas 7 paras, daroma išvada, kad atsakovės atstovas pažeidė 2017 m. Taisyklių 58 punkto reikalavimus ir pripažintina, kad pareiškėjo teisė į minimalų plotą buvo pažeista.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti kameros ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimamas baldų užimamas plotas (2017 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3130-662/2017; 2018 m. birželio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-308-492/2018). Taigi baldų užimamas kalinimo patalpos (kameros) plotas yra reikšmingas vertinant pareiškėjo patirtų išgyvenimų intensyvumo lygį bei pažeidimo mastą, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3130-662/2017). Nagrinėjamu atveju, kameros Nr. 13 (kurioje pažeistas minimalaus ploto reikalavimas) plotas išskaičiavus sanitarinio mazgo užimamą plotą yra 8,85 kv. m, baldai užėmė 2,68 kv. m. ploto; kameros Nr. 4 (kurioje pažeistas minimalaus ploto reikalavimas) plotas išskaičiavus sanitarinio mazgo užimamą plotą yra 18,98 kv. m, baldai užėmė 8,23 kv. m ploto (b. l. 19), t. y. baldai užėmė nemažą dalį šių kamerų ploto.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose trūko inventoriaus – stalų, suoliukų, taburečių, lentynų asmeniniams daiktams susidėti.

Ginčo laikotarpiu kamerų įrengimą reglamentavo Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. sausio 12 d. įsakymas Nr. 5-V-31, kuriuo buvo pakeistas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. liepos 10 d. įsakymas Nr. 380 „Dėl Teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos ir eksploatavimo reikalavimų patvirtinimo“ (b. l. 86). Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. sausio 12 d. įsakymo Nr. 5-V-31 30 punkte yra tokios nuostatos, susijusios su pareiškėjo nurodytu inventoriumi: prie sienų pritvirtinamos pakabos drabužiams; atsižvelgiant į lovų skaičių, prie kiekvienos lovos turi būti spintelė be stalčių, suolas arba taburetė; kameroje turi būti vienas stalas. Tad pagal nurodytas teisės normas, kameroje turi būti vienas stalas, policijos įstaiga neprivalo kameroje pastatyti daugiau stalų. Pagal nurodytą teisės normą, kameroje gali būti arba suolas, arba taburetė, t. y. policijos įstaiga turi teisę pasirinkti, ar kameroje įrengti suolą, arba taburetę. Nurodyta teisės norma neįtvirtina reikalavimo kameroje įrengti lentynas asmeniniams daiktams susidėti.

Nagrinėjamu atveju, iš bylos duomenų (b. l. 19) nustatyta, kad kameros Nr. 2, 3, 4, 13, 15, 16, 18 (kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas) buvo apstatytos tokiais baldais: kamerose Nr. 2, Nr. 4 buvo vienas stalas, du suolai, keturios spintelės, kameroje Nr. 3 buvo du stalai, du suolai, keturios spintelės, kamerose Nr. 13, Nr. 15 buvo vienas stalas, du suolai, dvi spintelės, kamerose Nr. 16, Nr. 18 buvo vienas stalas, du suolai, trys spintelės. Minėtose kamerose taip pat buvo lovos (pareiškėjas nesiskundė dėl lovų trūkumo). Teismas daro išvadą, kad toks kamerų apstatymas baldais atitiko nurodytą teisinį reglamentavimą, todėl nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus. Pareiškėjo skundo argumentai dėl baldų trūkumo atmetami kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad nebuvo užtikrintas jo privatumas naudojantis kamerose įrengtu sanitariniu mazgu, ir kiti kameroje laikomi asmenys, taip pat ir pareigūnai, atidarę kameros duris ar pro stebėjimo langelį galėjo matyti, kaip jis atlieka gamtinius reikalus, be to, kameroje dėl sanitarinio mazgo buvo nemalonus kvapas, nes kameroje neveikė ventiliacija ir nebuvo sudaryta galimybė kamerą išvėdinti per langą – langai neatsidarė, jie buvo be rankenų.

Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusi ir ginčo laikotarpiu galiojusi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 134:2015) nenustato reikalavimų sanitarinio mazgo įrengimui. Jos 12 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Jos 17 punktas nustato, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas; gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Iki 2015 m. lapkričio 1 d. galiojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 37:2009), kurios 20 punktas nustatė, kad policijos areštinės kameroje turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, kuris turi būti atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120–130 cm aukščio pertvara; sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema; sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė); sanitarinis mazgas turi turėti atskirą patalpų oro šalinimo sistemą.

Atsakovės atstovo atsiliepime (b. l. 16–17) ir Panevėžio AVPK Viešosios tvarkos tarnybos Areštinės ir konvojaus skyriaus vyriausiojo specialisto 2019 m. kovo 7 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 21) nurodytais duomenimis, visose areštinės kamerose yra įrengtas sanitarinis mazgas, kuris atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120–130 cm aukščio pertvara; sanitariniame mazge įrengta šalto vandens tiekimo sistema, unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Iš fotografijų, kuriose užfiksuotas sanitarinio mazgo vaizdas matyti, kad sanitarinis mazgas kamerose nuo gyvenamosios paskirties ploto yra atskirtas pertvara (b. l. 50–51). Atsakovės atstovo atsiliepime (b. l. 16–17) ir Panevėžio AVPK Viešosios tvarkos tarnybos Areštinės ir konvojaus skyriaus vyriausiojo specialisto 2019 m. kovo 7 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 21) nurodytais duomenimis, sanitarinis mazgas kamerose turi atskirą patalpų oro šalinimo sistemą, taip pat yra galimybė kameras vėdinti per langus, kurie atsidaro, langai turi atidarymo rankenėles.

Higienos normos HN 134:2015 reikalavimų laikymasis areštinėje buvo patikrintas 2016 m. rugsėjo 30 d., t. y. iki ginčo laikotarpio. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio departamentas (toliau – Nacionalinis visuomenės sveikatos centras), 2016 m. rugsėjo 30 d. atlikęs patikrinimą Panevėžio AVPK areštinėje, nustatė, kad areštinės kamerų sanitariniuose mazguose įrengti turkiško tipo tualetai, praustuvės su tekančiu šaltu vandeniu; sienoje, prie kurios įrengtas sanitarinis mazgas, yra patalpų oro šalinimo sistemos ortakio anga; yra sudaryta galimybė kameras vėdinti per langus, kamerų langai yra varstomi; areštinėje veikia mechaninė patalpų vėdinimo sistema. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras minėto patikrinimo metu Higienos normos HN 134:2015 reikalavimų pažeidimų areštinėje nenustatė (2016 m. spalio 7 d. patikrinimo aktas Nr. PA.5-322(20.14.3.5.12), b. l. 87–88). Nacionalinio visuomenės sveikatos centras, 2017 m. liepos 10 d. atlikęs patikrinimą Panevėžio AVPK areštinės kamerose Nr. 4 ir Nr. 18 (pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 4 prieš šį patikrinimą ir po jo, buvo laikomas kameroje Nr. 18 prieš šį patikrinimą), nustatė, kad visose kamerose yra varstomi langai su grotomis ir veikia mechaninė ištraukiamoji vėdinimo sistema. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras pastarojo patikrinimo metu Higienos normos HN 134:2015 punktų reikalavimų (taip pat ir minėto 17 punkto) pažeidimų nenustatė (2017 m. liepos 12 d. patikrinimo aktas Nr. PA.5-200(16.3.187.5.12), b. l. 43).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas neturi pagrindo abejoti šių patikrinimo aktų pagrįstumu ir atsakovo atsiliepime bei vyriausiojo specialisto tarnybiniame pranešime nurodytų duomenų apie kamerų vėdinimą teisingumu. Remiantis aptartais duomenimis, daroma išvada, kad sanitarinio mazgo oro šalinimo sistema atitinka higienos normos reikalavimus, todėl nėra pagrindo konstatuoti neteisėtą Panevėžio AVPK veikimą (neveikimą) ir tenkinti pareiškėjo reikalavimą priteisti neturtinę žalą dėl netinkamo tualeto įrengimo, tai yra dėl to, kad kamerose jis jautė blogą kvapą, sklidusį iš tualeto.

Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad nors sanitarinio mazgo įrengimas, jo atitvėrimas 120–130 cm sienele yra laikomas atitinkančiu nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus, tačiau, atsižvelgiant į EŽTT išaiškinimus, vertintina, kad toks sanitarinio mazgo atskyrimas nuo bendros kameros erdvės asmens privatumo užtikrinimo aspektu nėra tinkamas, kadangi tai gali riboti kalinčio asmens privatumą ir sukelti jam nemalonius išgyvenimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4-492/2019, 2018 m. kovo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1722-556/2018).

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad areštinės darbuotojai, siekdami pagerinti sulaikytųjų sąlygas ir privatumą, suteikia galimybę sanitarinį mazgą užsidengti audeklu, tuo tikslu sanitariniuose mazguose yra įdėti kabliukai, ant kurių galima užkabinti audeklus (b. l. 17). Iš fotografijų matyti, kad sanitariniuose mazguose yra įdėti minėti kabliukai (b. l. 50–51). Tačiau iš Panevėžio AVPK Viešosios tvarkos tarnybos Areštinės ir konvojaus skyriaus vyriausiojo specialisto 2019 m. kovo 7 d. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad asmenys specialiomis sanitarinių mazgų uždangomis nėra aprūpinami, jie sanitarinius mazgus turi užsidengti patys iš jiems išduodamų arba savo turimų paklodžių ar kitų audeklų (b. l. 23). Be to, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tualetą atskiriantis audeklas nelaikomas tinkamu tualeto įrengimu bei jo atskyrimu nuo gyvenamųjų patalpų (2019 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2136-525/2019, 2018 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1913-756/2018, 2018 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-362-552/2018). 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Todėl teismas daro išvadą, kad pareiškėjo privatumas naudojantis tualetu buvo pažeidžiamas.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad yra pagrindas pripažinti įkalinto asmens privatumo naudojantis tualetu pažeidimą tik tomis dienomis, kai jis kameroje yra laikomas ne vienas, bet kartu su kitu asmeniu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4-492/2019, 2018 m. sausio 4 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2556-602/2017; 2017 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1703-492/2017). Atsižvelgiant į byloje nustatytą aplinkybę, kad pareiškėjas visą ginčo laikotarpį kameroje buvo laikomas ne vienas (b. l. 15–16, 22, 40–42), ir į nurodytus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus, daroma išvada, kad pareiškėjo privatumas naudojantis areštinės kamerose įrengtais sanitariniais įrenginiais buvo pažeidžiamas visą ginčo laikotarpį, t. y. 57 paras.

Pareiškėjas nors ir teigė, kad jį, besinaudojantį sanitariniu mazgu, matė pareigūnai pro kameros duris ar stebėjimo langelį duryse, tačiau nedetalizavo konkrečių atvejų, kada jį matė pareigūnai, ir netvirtino, kad jis specialiai pareigūnų buvo stebimas sanitariniame mazge. Bylos duomenimis, areštinės kamerų duryse esantys langeliai yra skirti stebėti areštinės kamerose esančių asmenų elgesį (b. l. 17). Panevėžio AVPK Viešosios tvarkos tarnybos Areštinės ir konvojaus skyriaus vyriausiojo specialisto 2019 m. kovo 7 d. tarnybiniame pranešime nurodytais duomenimis, pareigūnai pro kameros duryse esantį langelį mato beveik visą kamerą, nemato tik jos kampų, kurie yra prie durų dešinėje ir kairėje pusėje, o sanitariniai mazgai yra minėtuose kampuose, todėl pareigūnai mato tik dalį sanitarinio mazgo; pareigūnai specialiai nestebi asmenų, kai jie naudojasi tualetu (b. l. 24). Byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, kad pareigūnams per kamerų duryse esančius langelius periodiškai stebint kameras, buvo pažeistas pareiškėjo privatumas, naudojantis tualetu. Todėl šie pareiškėjo skundo argumentai, kad jį matė pareigūnai sanitariniame mazge, atmetami kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad visose kamerose buvo tupiami tualetai, nebuvo sėdimų unitazų.

Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusi ir ginčo laikotarpiu galiojusi Higienos norma HN 134:2015 nenustato reikalavimų sanitarinio mazgo įrengimui, ir atitinkamai neįtvirtina reikalavimo sanitariniame mazge įrengti sėdimą unitazą. Iš fotografijų (b. l. 50–51) matyti, kad areštinės kamerų sanitariniuose mazguose yra klozetai (tupiami), o ne unitazai (sėdimi). Kadangi ginčo laikotarpiu galiojęs teisinis reglamentavimas neįtvirtino reikalavimo sanitariniame mazge įrengti sėdimą unitazą, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus dėl to, kad sanitariniame mazge nebuvo sėdimo unitazo. Pareiškėjo skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad kamerose nebuvo jokių valymo priemonių – šluotų, šepečių, skudurų grindims.

Pagal Higienos normos HN 134:2015 37 punktą, patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys (pvz., laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos, ilgalaikių pasimatymų patalpos), turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai). Atsakovės atstovas rašte „Dėl papildomų paaiškinimų“ patvirtino, kad areštinė nuolat įsigyja valymo priemonių, kad pareiškėjui buvo išduodamas muilas, kaip numato Higienos normos HN 134:2015 37 punktas (b. l. 84). Panevėžio AVPK Viešosios tvarkos tarnybos Areštinės ir konvojaus skyriaus viršininkas 2019 m. liepos 22 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad areštinės kamerose yra sudėtos valymo priemonės – šluotos, šepečiai, šiukšlių semtuvėliai, kibirai, o suimtiesiems paprašius, areštinėje dirbantys policijos pareigūnai paduoda ir chemines valymo priemones kameroms valyti, jų stygiaus areštinėje nėra (b. l. 96). Bylos duomenimis, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, 2016 m. rugsėjo 30 d. atlikęs patikrinimą Panevėžio AVPK areštinėje, nustatė, kad kamerose esantys asmenys patys rūpinasi švaros palaikymu, valo kameras, tam jie yra aprūpinti valymo inventoriumi ir valymo priemonėmis. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras šio patikrinimo metu Higienos normos HN 134:2015 reikalavimų pažeidimų nenustatė (b. l. 87–88). Teismas nenustatė pagrindo netikėti atsakovės atstovo rašte, tarnybiniame pranešime nurodytų duomenų teisingumu ir patikrinimo akto pagrįstumu, todėl sprendžia, kad kameroje buvo valymo priemonės. Be to, atsakovės atstovo rašte „Dėl papildomų paaiškinimų“, Panevėžio AVPK Viešosios tvarkos tarnybos Areštinės ir konvojaus skyriaus viršininko ir vyriausiojo specialisto tarnybiniuose pranešimuose nurodytais duomenimis, pareiškėjas būdamas areštinėje neteikė nusiskundimų dėl laikymo sąlygų (b. l. 84, 96, 21), tad pareiškėjas nesiskundė ir dėl valymo priemonių nebuvimo. Nustatęs byloje šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus. Pareiškėjo skundo argumentai dėl jų nebuvimo atmetami kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad duše nebuvo muilo dozatoriuje.

Pagal Higienos normos HN 134:2015 44 punktą, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Jos 45 punktas nustato, kad į laisvės atėmimo vietą pristatyti asmenys švarinami (prausiami, naikinami nariuotakojai, dezinfekuojami drabužiai) prireikus – esant nariuotakojų, nepakankamai švarai, higienai ir pan. Jos 31 punktas (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 1 d., t. y. galiojusi ginčo laikotarpiu) nustatė, kad sanitarinės švaryklos dušinėje turi būti muilo. Kadangi šioje teisės normoje nėra imperatyviai nurodyta, kad dušinėje turi būti muilo dozatorius, teismas sprendžia, kad dušinėje gali būti padedamas muilo gabalėlis (vietoje dozatoriaus su skystu muilu). 2007 m. Taisyklių 83 punktas numatė, kad policijos areštinėje uždaryti asmenys esant būtinumui turi būti aprūpinti muilu. 2017 m. Taisyklių 60 punktas numato, kad areštantai jų prašymu turi būti aprūpinti muilu. Atsakovės atstovas atsiliepime patvirtino, kad areštinės dušinėse yra muilo, ir kad pareiškėjui buvo išduodamas muilas, vadovaujantis minėtomis taisyklių normomis (b. l. 17). Fotografijos, kuriose užfiksuotas dušo vaizdas, patvirtina, jog dušo patalpose muilinėse yra muilo gabalėliai (b. l. 45–46, 48–50). Iš bylos duomenų nustatyta, kad areštinė 2015–2016 metais, t. y. iki ginčo laikotarpio, įsigijo tualetinį muilą (b. l. 91–95). Teismas nenustatė pagrindo netikėti atsakovės atstovo nurodytais duomenimis, jog pareiškėjui buvo išduodamas muilas. Nustatęs byloje šias aplinkybes, kad areštinės dušo patalpose muilinėse buvo muilo, ir kad pareiškėjui buvo išduodamas muilas, teismas daro išvadą, jog nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus. Pareiškėjo skundo argumentai dėl muilo dozatoriuje nebuvimo atmetami kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad dušuose reikėdavo persirengti toje pačioje patalpoje, kurioje prausiamasi, todėl nuo garų permirkdavo drabužiai, tekdavo juos vilktis šlapius ir eiti per skersvėjį į kamerą, o jis serga ŽIV, tad jam tai buvo pavojinga sveikatai, nes jis galėjo susirgti plaučių uždegimu ar kitokia liga.

Higienos norma 134:2015 nenustato reikalavimų dušo patalpos įrengimui ir nenustato reikalavimo joje įrengti atskirą patalpą persirengimui. Panevėžio AVPK Viešosios tvarkos tarnybos Areštinės ir konvojaus skyriaus vyriausiasis specialistas 2019 m. kovo 7 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad dušo kambariuose yra pakabos drabužiams pasikabinti (b. l. 20). Šią aplinkybę patvirtina fotografijos, kuriose užfiksuotas dušo patalpų vaizdas (b. l. 45–50).

Higienos normos 134:2015 12 punktas numato, kad policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Jos 16 punktas (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 1 d., t. y. galiojusi ginčo laikotarpiu) numatė, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose prausimosi ir/ar persirengimo metu oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C. Bylos duomenimis, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras 2016 m. rugsėjo 30 d. atlikęs patikrinimą Panevėžio AVPK areštinėje, jokių Higienos normos HN 134:2015 reikalavimų (taip pat ir minėtų 12, 16 punktų) pažeidimų nenustatė (b. l. 87–88). Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad areštinėje langai yra su rankenomis (b. l. 16). Panevėžio AVPK Viešosios tvarkos tarnybos Areštinės ir konvojaus skyriaus vyriausiasis specialistas 2019 m. kovo 7 d. tarnybiniuose pranešimuose patvirtino, kad areštinėje esantys dušų kambariai yra tvarkingi, visi areštinės kamerų langai turi atidarymo rankenėles (b. l. 20–21). Kadangi bylos duomenimis languose buvo rankenėlės, teismas sprendžia, kad langus galima buvo uždaryti, siekiant išvengti skersvėjo. Nurodyti bylos duomenys neleidžia daryti išvados, kad areštinėje pūtė skersvėjis, kaip skunde teigė pareiškėjas.

Atsakovės atstovo rašte „Dėl papildomų paaiškinimų“ (b. l. 84), Panevėžio AVPK Viešosios tvarkos tarnybos Areštinės ir konvojaus skyriaus viršininko (b. l. 96) ir vyriausiojo specialisto (b. l. 21) tarnybiniuose pranešimuose nurodytais duomenimis, pareiškėjas būdamas areštinėje neteikė nusiskundimų dėl laikymo sąlygų ir dėl sveikatos. Pareiškėjo medicininėje kortelėje (b. l. 38) yra užfiksuota, kad pareiškėjas areštinėje ginčo laikotarpiu nusiskundimų sveikata neturėjo. Atsižvelgdamas į tai, kad teisinis reglamentavimas nenustato reikalavimo dušo patalpoje įrengti atskirą persirengimo patalpą, į tai, kad langus galima buvo uždaryti, į tai, kad areštinėje nebuvo nustatyti Higienos normos 134:2015 reikalavimų pažeidimai, į tai, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu neteikė nusiskundimų dėl sveikatos ir laikymo sąlygų, teismas daro išvadą, jog nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus. Šie pareiškėjo skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad dušuose nebuvo veidrodžių, todėl jam tekdavo skustis apgraibomis ir iš dušo išeidavo pusiau nusiskutęs, visi iš jo šaipėsi.

Higienos norma 134:2015 nenustato reikalavimų dušo patalpos įrengimui ir nenustato reikalavimo joje įrengti veidrodį. Panevėžio AVPK Viešosios tvarkos tarnybos Areštinės ir konvojaus skyriaus vyriausiasis specialistas 2019 m. kovo 7 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad dušo patalpose veidrodžių nėra (b. l. 20). Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad veidrodžiai yra įrengti kamerose (b. l. 17). Panevėžio AVPK Viešosios tvarkos tarnybos Areštinės ir konvojaus skyriaus vyriausiasis specialistas 2019 m. kovo 7 d. tarnybiniame pranešime taip pat nurodė, kad areštinėje buvo pakabinti veidrodžiai (b. l. 21). Teismas nenustatė pagrindo netikėti šių atsakovės atstovo atsiliepime ir vyriausiojo specialisto tarnybiniame pranešime nurodytų duomenų teisingumu, todėl sprendžia, kad kamerose buvo veidrodžiai, ir pareiškėjas turėjo galimybę pasinaudoti veidrodžiu kameroje ir nusiskusti. Atsižvelgdamas ir į tai, kad teisinis reglamentavimas nenustato reikalavimo dušo patalpoje įrengti veidrodį, teismas daro išvadą, jog nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus. Šie pareiškėjo skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad duše plytelės nuo drėgmės buvo labai slidžios, nepritaikytos maudytis, jokių guminių kilimėlių nebuvo.

Higienos norma 134:2015 nenustato reikalavimų dušo patalpos įrengimui. Jos 12 punktas numato, kad policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad areštinės dušinėse yra kilimėliai, ir patvirtino, kad dušuose nėra slidu ir jais naudotis nekyla pavojaus (b. l. 17). Panevėžio AVPK Viešosios tvarkos tarnybos Areštinės ir konvojaus skyriaus vyriausiasis specialistas 2019 m. kovo 7 d. tarnybiniame pranešime taip pat patvirtino, kad areštinės dušo kambariai yra tvarkingi, juose yra guminiai kilimėliai (b. l. 20). Fotografijos, kuriose užfiksuotas dušo vaizdas, patvirtina šias atsakovės atstovo ir vyriausiojo specialisto nurodytas aplinkybes, kad dušo patalpose yra kilimėliai (b. l. 45–50). Bylos duomenimis, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, 2016 m. rugsėjo 30 d. atlikęs patikrinimą Panevėžio AVPK areštinėje, nustatė, kad dušai yra tvarkingi, dušinės grindys yra neslidžios, jose yra nuolydis vandens nutekėjimo kanalų, angų link. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras šio patikrinimo metu Higienos normos HN 134:2015 reikalavimų pažeidimų nenustatė (b. l. 87–88). Teismas nenustatė pagrindo netikėti atsakovės atstovo ir patikrinimo akte nurodyta aplinkybe, kad dušo grindys buvo neslidžios. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakomybės atstovo veiksmus. Šie pareiškėjo skundo argumentai dėl kilimėlių duše nebuvimo ir slidžių grindų atmetami kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas atsikirtime nurodė, kad dušuose grindys ir sienos buvo nešvarios nuo muilo, netgi pageltę nuo nešvarumų.

Higienos normos 134:2015 28.2 papunktis numato, kad dušinės patalpos valomos ir dezinfekuojamos kiekvieną naudojimosi šiomis patalpomis dieną. Jos 34 punktas numato, kad bendrojo naudojimo laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos, jose esantys įrenginiai, inventorius turi būti švarūs, valomi laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vadovo nustatyta tvarka. Panevėžio AVPK Viešosios tvarkos tarnybos Areštinės ir konvojaus skyriaus vyriausiasis specialistas 2019 m. kovo 7 d. tarnybiniame pranešime patvirtino, kad areštinės dušo kambariai yra tvarkingi (b. l. 20). Bylos duomenimis, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, 2016 m. rugsėjo 30 d. atlikęs patikrinimą Panevėžio AVPK areštinėje, nustatė, kad areštinėje esantys dušai yra tvarkingi, švarūs, ir jokių Higienos normos HN 134:2015 reikalavimų pažeidimų nenustatė (b. l. 87–88). Iš fotografijų, kuriose užfiksuotas dušo patalpų vaizdas (b. l. 45–50), negalima daryti tokios išvados, kad šių patalpų grindys ir sienos buvo nešvarios, kaip teigė pareiškėjas. Teismas nenustatė pagrindo abejoti vyriausiojo specialisto tarnybiniame pranešime nurodytų duomenų teisingumu ir patikrinimo akto pagrįstumu, todėl sprendžia, kad dušo patalpose grindys ir sienos buvo valomos ir buvo švarios. Šis pareiškėjo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

Žemesnės instancijos teismas

Byloje buvo nustatyta, kad pareiškėjas dalį ginčo laikotarpio (iš viso 7 paras) areštinės kamerose buvo laikomas pažeidžiant minimalaus ploto reikalavimą – pareiškėjui laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 24 d. iki 2017 m. balandžio 27 d., ir nuo 2017 m. birželio 17 d. iki 2017 m. birželio 19 d. teko atitinkamai 4,42 kv. m ir 4,75 kv. m ploto (trūko atitinkamai 0,58 kv. m, 0,25 kv. m ploto), ir nustatyta, kad pareiškėjas visą ginčo laikotarpį (iš viso 57 paras), buvo laikomas areštinės kamerose neužtikrinant jam privatumo naudojantis sanitariniu mazgu. Pripažintina, jog tokios laikymo sąlygos pareiškėjui galėjo sukelti nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, diskomfortą. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti institucijos veiksmai – vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto reikalavimo neužtikrinimas, privatumo naudojantis sanitariniu mazgu neužtikrinimas, žala – pareiškėjas dėl to patyrė nepatogumus ir diskomfortą, tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (CK 6.271 straipsnis).

Byloje nėra duomenų apie tai, jog dėl privatumo neužtikrinimo naudojantis sanitariniu mazgu ar dėl gyvenamojo ploto trūkumo pareiškėjui sutriko sveikata, kad jis dėl to būtų kreipęsis į areštinėje dirbantį medicinos specialistą ir prašęs jo pagalbos. Atsakovės atstovas rašte „Dėl papildomų paaiškinimų“ (b. l. 84) ir Panevėžio AVPK Viešosios tvarkos tarnybos Areštinės ir konvojaus skyriaus vyriausiasis specialistas tarnybiniame pranešime nurodė, kad pareiškėjas būdamas areštinėje neteikė nusiskundimų dėl sutrikusios sveikatos (b. l. 21). Medicinos darbuotoja pareiškėjo medicininėje kortelėje (b. l. 38) užfiksavo, kad pareiškėjas areštinėje ginčo laikotarpiu nusiskundimų sveikata neturėjo.

Nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo būdą bei dydį, teismas atsižvelgia į byloje nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo laikymo Panevėžio AVPK areštinėje sąlygų (teisės į minimalaus ploto pažeidimą, į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu), į pažeistos vertybės pobūdį (nagrinėjant bylą nenustatyta, kad dėl nurodytų pažeidimų būtų padaryta žalos pareiškėjo sveikatai), į mastą (pažeidžiant minimalaus ploto reikalavimą, pareiškėjui teko 4,42 kv. m ir 4,75 kv. m ploto, minimalaus ploto reikalavimas buvo pažeistas nežymiai – trūko 0,58 ir 0,25 kv. m ploto, kamerose nemažą ploto dalį užėmė baldai, nebuvo užtikrintas pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu), bei trukmę (pareiškėjo teisė į teisės aktuose nustatyto ploto reikalavimą buvo pažeista 7 paras, ilgiausiai nepertraukiamai 4 paras, kai vienam asmeniui teko 4,42 kv. m ploto, o pareiškėjo privatumas naudojantis areštinės kamerose įrengtais sanitariniais įrenginiais buvo pažeidžiamas 57 paras, ilgiausiai nepertraukiamai 13 parų). Byloje nenustatyta, kad Panevėžio AVPK areštinės pareigūnai būtų sąmoningai siekę pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikri apribojimai ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama suėmimo vykdymo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Įvertinęs tai, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju teisės pažeidimo pripažinimas savaime nelaikomas pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą, pareiškėjo patirti papildomi neigiami dvasiniai išgyvenimai ir nepatogumai, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai būdingus asmeniui būnant kalinamu, yra pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigine išraiška. Remdamasis tuo, kas išdėstyta bei atsižvelgdamas į suformuotą teismų praktiką dėl tokio pobūdžio bylose priteistinų neturtinės žalos atlyginimo dydžių (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2284-662/2019, 2019 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2136-525/2019, 2019 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-932-556/2019, 2019 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-941-261/2019, 2019 m. vasario 13 d. administracinėje byloje Nr. A-3336-968/2019), į Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas sprendžia, jog šiuo atveju 180 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma laikytina adekvačia pareiškėjo patirtai dvasinei skriaudai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti G. P., gim. (duomenys neskelbtini), iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, kodas 291008610, 180 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitoje dalyje skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Dalia Pranckienė