- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-08-18
- Bylos Nr.
- e2A-1035-413/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-40-3-00421-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintautas Koriaginas, Rūta Palubinskaitė, Algimantas Kukalis
- Atsakovas
- E. J.
- Ieškovas
- Z. J.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algimanto Kukalio ir Rūtos Palubinskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. J. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. kovo 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-74-876/2020 pagal ieškovės Z. J. patikslintą ieškinį atsakovui E. J. ir atsakovo patikslintą priešieškinį ieškovei dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Z. J. ir atsakovas E. J. teismui pateiktais patikslintais procesiniais dokumentais – ieškiniu ir priešieškiniu – prašė pagal pateiktus teismui projektus nustatyti naudojimosi tvarką nekilnojamuoju turtu – gyvenamuoju namu, daržine, ūkiniu pastatu ir žemės sklypu, esančiais (duomenys neskelbtini), kuris kiekvienam priklauso nuosavybės teise po ½ dalį. Nurodė, kad šalių santuoka nutraukta ir turtas padalintas 2019 m. sausio 25 d. teismo sprendimu, tačiau nebuvo nustatyta naudojimosi padalintu turtu tvarka.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. kovo 17 d. sprendimu patikslintus ieškinį bei priešieškinį tenkino iš dalies ir nustatė tokią gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką:
2.1. Z. J. paskyrė atskirai naudotis patalpą Nr. 1-8 (23,52 m² ploto); patalpą Nr. 1-5 (5,05 kv. m ploto); patalpą Nr. 1-6 (16,70 kv. m ploto); patalpą Nr. 1-7 (10,78 kv. m ploto); patalpą G-l (32,80 kv. m ploto);
2.2. E. J. paskyrė atskirai naudotis patalpą Nr. 1-1 (10,04 kv. m ploto); patalpą Nr. 1-9 (15,87 kv. m ploto); patalpą Nr. 1-3 (14,60 kv. m ploto); patalpą Nr. 1- 2 (7,25 kv. m ploto); patalpą Nr. 1-4 (0,88 kv. m ploto); vakarinę dalį patalpos Nr. R-l, kurios ilgis skaičiuojant nuo šiaurinės sienos iki pietinės sienos yra 8,24 m, plotis skaičiuojant nuo vakarinės sienos link rytinės sienos yra 4,79 m, o plotas – 39,47 kv. m (8,24 m x 4,79 m);
2.3. Z. J. ir E. J. paskyrė bendrai naudotis rytinę dalį patalpos Nr. R-l, kurios ilgis skaičiuojant nuo šiaurinės sienos iki pietinės sienos yra 8,14 m, plotis skaičiuojant nuo rytinės sienos link vakarinės sienos yra 0,97 m, o plotas – 7,90 kv. m (8,14 m x 0,97 m);
2.4. Nustatė tokią žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal 2019 m. vasario 6 d. žemės sklypo naudojimo planą (1 t., b. 1. 20):
2.4.1. Z. J. paskyrė atskirai naudotis žemės sklypo dalis, pažymėtas indeksais B1/266 ir B2/846;
2.4.2. E. J. paskyrė atskirai naudotis žemės sklypo dalį, pažymėtą indeksu C/1112;
2.4.3. Z. J. ir E. J. paskyrė bendrai naudotis žemės sklypo dalį, pažymėtą indeksu A/527.
2.5. Nustatė tokią pastato – daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką:
2.5.1. E. J. paskyrė atskirai naudotis pastatą – daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
2.5.2. Z. J. paskyrė atskirai naudotis pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
2.6. Teismas nustatė, kad E. J. turi teisę netrukdomai prieiti prie vandens ir elektros apskaitos prietaisų, esančių Z. J. priskirtoje atskirai naudotis žemės sklypo dalyje, kuri 2019 m. vasario 6 d. žemės sklypo naudojimo plane pažymėta indeksu B2/846.
2. Teismas priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 75 Eur žyminį mokestį ir 700 Eur už advokato pagalbą, o iš ieškovės atsakovo naudai – 67 Eur žyminį mokestį ir 308,53 Eur bylinėjimosi išlaidas.
3. Teismas nurodė, kad šalys gyvena ir gyvenamosios patalpos yra tik I-ame gyvenamojo namo aukšte, namo rūsyje (pusrūsyje) gyvenamųjų patalpų nėra. Šalys sutiko, kad ieškovei būtų paskirta atskirai naudotis patalpa Nr. 1-8 (23,52 kv. m ploto); patalpa Nr. 1-6 (16,70 kv. m ploto); patalpa Nr. 1-7 (10,78 kv. m ploto); patalpa G-l (32,80 kv. m ploto); atsakovui – patalpa Nr. 1-1 (10,04 kv. m ploto); patalpa Nr. 1-9 (15,87 kv. m ploto); patalpa Nr. 1-3 (14,60 kv. m ploto); patalpa Nr. 1-2 (7,25 kv. m ploto); patalpa Nr. 1-4 (0,88 kv. m ploto).
4. Pažymėjo, kad šalių ginčas iš esmės kilo dėl vonios patalpos Nr. 1-5 (5,05 kv. m ploto), esančios gyvenamojo namo pirmame aukšte, nes kiekviena šalis prašė šią patalpą priskirti jai, bei patalpos Nr. R-l, esančios gyvenamojo namo rūsyje (pusrūsyje) – ieškovė prašė atsakovui paskirti atskirai naudotis vakarinę dalį patalpos Nr. R-l, kurios bendras plotas yra 39,47 kv. m (8,24 m x 4,79 m), bendrai paliekant naudotis rytinę dalį patalpos Nr. R-l, kurios plotas yra 7,90 m2 (8,14 m x 0,97 m), o atsakovas prašė paskirti jam atskirai naudotis patalpą Nr. R-1-1 (29,43 kv. m ploto), bendrai paliekant naudotis patalpą Nr. R-l-2 (18,53 kv. m ploto).
5. Pasisakydamas dėl vonios patalpos (1-5), teismas nurodė, kad pagal ieškovės siūlytą nustatyti gyvenamojo namo naudojimosi tvarką atsakovui atitektų naudotis virtuvė ir tualetas, ieškovei – tik vonia, todėl ieškovei tektų vonios patalpoje Nr. 1-5 (5,05 kv. m ploto) įsirengti tualetą, o iš gyvenamojo kambario patalpos Nr. 1-6 įsirengti pilnai funkcionuojančią virtuvę. Pažymėjo, kad esant minėtai situacijai, ieškovei iš vienos gyvenamosios patalpos Nr. 1-8 (kambarys) arba Nr. 1-6 (kambarys) reikės įsirengti virtuvę ir tualetą, todėl atmetė kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kad ieškovei gyvenamųjų patalpų atiteks 40,22 kv. m (patalpa Nr. 1-8 ir Nr. 1-6), o atsakovui tik 15,87 kv. m (patalpa Nr. 1-9). Nurodė, kad pagal patikslintą ieškinį ieškovei įsirengus virtuvę patalpoje Nr. 1-6, jai, kaip ir atsakovui, liks tik vienas gyvenamojo ploto kambarys (atsakovui – 15,87 kv. m ploto kambarys, ieškovei – 23,52 kv. m ploto kambarys). Be to, ieškovė palieka atsakovui prie jo gyvenamojo kambario 1-9 koridorių (patalpą Nr. 1-2), kurį galima išnaudoti tiek patekimui į visas patalpas (išėjimas iš namo, patekimas į rūsį, virtuvę), sutiko su ieškovės nuomone, kad koridoriuje atsakovas galėtų įsirengti dušą. Tuo tarpu ieškovei teks persidaryti laikiną (vasaros) įėjimą į gyvenamąjį namą per 1-7 patalpą pagrindiniu įėjimu, o į rūsio patalpas ieškovė galės patekti tik per garažą iš lauko pusės. Nurodė, kad ieškovei siekiant išvengti bet kokio kontakto su atsakovu, jai atsirastų ir papildomos išlaidos, nes tektų keisti visas duris, įėjimus / perėjimus, elektros įvadus, vandens įvadą ir kt.
6. Teismas nurodė, kad ieškovės ieškinyje yra atsižvelgta ir į atsakovo interesus, nes ieškovė sau prisiskyrė patalpas, reikalaujančias pertvarkymo, kuriomis pagal paskirtį bus galima naudotis tik jas įsirengus, dėl ko ieškovė tam tikrą laiką patirs didelius nepatogumus. Tuo tarpu atsakovas, atsižvelgdamas tik į savo asmeninius interesus ir vadovaudamasis savanaudiškumo principais, prisiskiria sau maksimaliai patogiausias bendrojo naudojimo patalpų dalis, neatsižvelgia į ieškovei siūlomų naudotis patalpų komplikuotumą. Tokiu būdu atsakovas iš esmės siekia išvengti bet kokių nepatogumų bei papildomų išlaidų ir įgyti palankesnes gyvenamojo namo naudojimosi sąlygas su visais šiuo metu ten esančiais patogumais.
7. Teismas pažymėjo, kad ieškovės būsimos išlaidos pilnam virtuvės ir tualeto įsirengimui laikytinos kur kas didesnėmis nei atsakovui teksiančios išlaidos įsirengti vonią. Nurodė, kad ieškovei atitenkanti 7,48 – 9,75 kv. m didesnė gyvenamojo ploto dalis, atsižvelgiant į jai tenkančias ženkliai didesnes naujų patalpų įrengimo (perdarymo) išlaidas, yra proporcinga ir sąžininga. Todėl sprendė, kad ieškovės pasiūlyta naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka labiau atitinka proporcingumo, protingumo, teisingumo, sąžiningumo bei bendraturčių interesų pusiausvyros principus. Atitinkamai atsakovo siūloma naudojimosi tvarka palieka daugiau galimybių tolesniems bendraturčių tarpusavio konfliktams.
8. Pasisakydamas dėl rūsio patalpų naudojimosi tvarkos nustatymo, teismas sprendė, kad atsakovas neįrodė, jog naudojimasis rūsio patalpomis pagal ieškovės pateiktą planą bus apsunkintas (1 t., b. 1. 19). Todėl, siekdamas, kad liktų kuo mažiau bendro naudojimo patalpų, teismas konstatavo, kad ieškovės pateiktas naudojimosi rūsio patalpomis planas yra racionalesnis.
9. Pasisakydamas dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos nustatymo, teismas pažymėjo, kad šalys sutinka, jog ieškovei būtų paskirta atskirai naudotis žemės sklypo dalys, pažymėtos indeksais B1/266 ir B2/846, o atsakovui – žemės sklypo dalis, pažymėta indeksu C/1112, paliekant bendrai naudotis žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu A/527. (1 t., b. 1. 20).
10. Vertindamas byloje nustatytą aplinkybę, kad atsakovo atžvilgiu Marijampolės apylinkės teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl smurto prieš ieškovę, t. y. atsakovas kaltinamas tuo, kad 2019 m. rugsėjo 13 d., apie 18 val., gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį į veidą savo buvusiai sutuoktinei Z. J., tuo padarydamas nukentėjusiajai dešinio žando-kaklo dešinės pusės sumušimą ir tokiu būdu nukentėjusiajai padarė nežymų sveikatos sutrikdymą (baudžiamosios bylos Nr. 1-199-876/2020), teismas konstatavo, kad šalių santykiai yra itin konfliktiški ir jos negali priimti bendrų sprendimų. Todėl teismas sprendė, jog yra būtina atsižvelgti į atsakovo patikslintu priešieškiniu iškeltą reikalavimą dėl naudojimosi ginčo ūkiniais pastatais tvarkos nustatymo, taip eliminuojant konfliktinių situacijų galimybę ateityje. Pažymėjo, kad šioje reikalavimų dalyje ginčas iš esmės kyla dėl pastato – daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nes kiekviena šalis prašo šią patalpą priskirti jai. Siekdamas sumažinti bet kokias konfliktinių situacijų atsiradimo galimybes ir vadovaudamasis racionalumo, efektyvumo ir bendraturčių interesų pusiausvyros principais, teismas konstatavo, kad ūkinius pastatus tikslinga šalims priskirti pagal tai, kuris ūkinis pastatas ir kuriai iš šalių priskiriamoje žemės sklypo pusėje randasi, t. y. ieškovei paskirti atskirai naudotis ūkinį pastatą, esantį žemės sklypo, pažymėto indeksu B1/266 ir (ar) B2/846 pusėje, atsakovui paskirti atskirai naudotis ūkinį pastatą, esantį žemės sklypo dalyje, pažymėtoje indeksu C/l 112.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
11. Apeliaciniu skundu atsakovas E. J. (toliau – apeliantas) prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. kovo 17 d. sprendimą – nustatyti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal šio gyvenamojo namo kadastrinių matavimų byloje esančius pirmo aukšto ir rūsio (pusrūsio) patalpų planus:
12.1. Z. J. paskirti atskirai naudotis patalpą Nr.1-8 (23,52 kv. m ploto); patalpą Nr. 1-6 (16,70 kv. m ploto); patalpą Nr. 1-7 (10,78 kv. m ploto); patalpą G-l (32,80 kv. m ploto);
12.2. E. J. paskirti atskirai naudotis patalpą Nr. 1-1 (10,04 m² ploto); patalpą Nr. 1-9 (15,87 kv. m ploto); patalpą Nr. 1-3 (14,60 kv. m ploto); patalpą Nr.1-5 (5,05 kv. m ploto); patalpą Nr. 1-2 (7,25 kv. m ploto); patalpą Nr. 1-4 (0,88 kv. m ploto); patalpą Nr. R-1-1 (29,43 kv. m ploto).
12.3. Z. J. ir E. J. paskirti bendrai naudotis patalpą Nr. R-l-2 (18,53 m² ploto).
Žemesnės instancijos teismas
13.1. Teismas sprendimu ieškovei paskyrė naudotis 40,22 kv. m ploto gyvenamosiomis patalpomis, o atsakovui paskyrė naudotis nepalyginamai mažesnį gyvenamųjų patalpų plotą, sudarantį tik 15,87 kv. m. Teismo argumentai, kad atsakovui paskyrus naudotis patalpą Nr. 1-5, ieškovei tektų įsirengti virtuvę ir vonią su tualetu, yra grindžiami spėlionėmis. Ieškovė po teismo sprendimo priėmimo siūlo atsakovui nusipirkti iš jos jai priklausančias nekilnojamojo turto dalis. Tiesa, kad atsakovas ir ieškovė kol kas nesutaria dėl parduodamo turto kainos, nes ieškovė prašo, kad atsakovas jai sumokėtų 30 000 Eur, tačiau atsakovui tokia kaina yra neprotingai didelė. Šios aplinkybės rodo, kad ieškovė galimai nesiruošia gyventi su atsakovu.
13.2. Teismas ieškovei paskyrė naudotis pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į kurį įvestas vandentiekis, kanalizacija. Šiame pastate yra galimybė įsirengti vasaros virtuvę, vonią ir tualetą.
13.3. Teismas iš esmės nesvarstė atsakovo prašymo dėl rūsio patalpų naudojimosi tvarkos nustatymo, nurodydamas vienintelį argumentą, kad ieškovės pateiktas planas naudojimosi rūsio patalpomis yra racionalesnis, nors, atsakovo nuomone, taip nėra. Pagal ieškovės paruoštą naudojimosi rūsio patalpomis planą matosi, kad teismo paskirta šalių bendram naudojimui patalpa Nr. R-1 (7,90 kv. m ploto) yra 0,97 m pločio. Šioje patalpoje stovi viso gyvenamojo namo apšildymo krosnis, kurios plotis, įskaitant 10 cm atstumą tarp krosnies galo ir sienos, yra 0,60 m. Akivaizdu, kad likus 0,37 m ploto tarpeliui tarp krosnies ir atsakovui paskirtos patalpos R-l (39,47 kv. m ploto), niekaip neįmanoma būtų normaliai naudotis krosnimi, ją išvalyti ir pan. Nesaugu būtų ir dėl gaisro pavojaus.
13.4. Apelianto nuomone, jo pateiktas naudojimosi rūsio patalpomis planas yra racionalesnis, nes taip teisingiau būtų paskirtos naudotis rūsio patalpos, atsirastų laisvas, patogus ir pavojaus nekeliantis priėjimas prie krosnies (rūpintis gyv. namo šildymu nėra vien tik atsakovo prievolė, bet ir ieškovės), ją išvalyti ir kitaip tinkamai prižiūrėti.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė Z. J. prašo Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai:
Šalies argumentai
14.1. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas ieškovei paskyrė naudotis 40,22 kv. m ploto gyvenamosios paskirties patalpų, o apeliantui tik 15,87 kv. m. Pažymi, kad apeliantui iš viso atiteko atskirai naudotis 88,11 kv. m gyvenamojo namo, o ieškovei 88,85 kv. m, taigi šalims atiteko iš esmės identiškos gyvenamojo namo dalys pagal plotą.
14.2. Pagal nustatytą gyvenamojo namo naudojimosi tvarką apeliantui atiteko atskirai naudotis virtuvė Nr. 1-3 ir tualetas Nr. 1-4, tuo tarpu ieškovei tik vonia Nr. 1-5. Esant minėtai situacijai, ieškovei iš vieno kambario Nr. 1-8 arba Nr. 1-6 reikės įsirengti virtuvę, tualetą bei koridorių patekimui į šias patalpas, todėl ieškovei tenkantis gyvenamųjų patalpų plotas bus neabejotinai mažesnis, t. y. ieškovei, kaip ir apeliantui, liks tik vienas gyvenamojo ploto kambarys. Be to, apeliantui lieka koridorius Nr. 1-2, kurį galima išnaudoti patekimui į visas patalpas (išėjimas iš namo, patekimas į rūsį, virtuvę, kambarius). Tuo tarpu ieškovei teks persidaryti laikiną (vasaros) įėjimą į gyvenamąjį namą per verandą (prieangį) Nr. 1-7, o į dalį rūsio Nr. R-1 patalpos ir garažą Nr. G-1 ieškovė galės patekti tik iš lauko pusės per garažo duris, kai apeliantas į rūsio patalpas laiptais pateks tiesiai iš jam priskirtos įrengtos verandos (prieangio) Nr. 1-1.
14.3. Apelianto reikalavimas paskirti jam papildomai naudotis ir vonią Nr. 1-5 yra nepagrįstas, nes tokiu atveju atsakovui atitektų virtuvė Nr. 1-3, tualetas Nr. 1-4 ir vonia Nr. 1-5, o ieškovei liktų tik du gyvenamieji kambariai (Nr. 1-8 ir Nr. 1-6), iš kurių ieškovė savo lėšomis turėtų įsirengti atskirą virtuvę, tualetą ir vonią. Akivaizdu, kad apelianto reikalavimas visiškai neracionalus, neproporcingas, nelogiškas bei vienareikšmiškai tenkinantis tik apelianto interesus.
14.4. Niekuo nepagrįstas apelianto teiginys, kad bendro naudojimo rūsio Nr. R-1 dalis, kurios plotis 0,97 m ir ilgis 8,14 m, yra nesaugi dėl gaisro pavojaus. Apeliantas nepateikia jokių šią aplinkybę patvirtinančių duomenų. Ieškovės įsitikinimu, įprasta, kad krosnies patalpa yra nedidelė, o šiuo atveju, kad ji yra per maža, ir kad neatitinka vienokių ar kitokių reikalavimų, apeliantas nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniu skundu neįrodė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
4. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
5. Nagrinėjamoje byloje kilo bendraturčių ginčas dėl jų bendrai valdomo gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos nustatymo. Apeliantas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria ieškovei paskirta naudotis vonios kambariu 1-5, taip pat dėl nustatytos pusrūsio naudojimosi tvarkos, manydamas, kad taip yra pažeidžiamos jo nuosavybės teisės.
6. Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisės įgyvendinimo ribos priklauso nuo to, ar daiktas priklauso vienam asmeniui ar keliems asmenims, t. y. nuosavybė yra asmeninė ar bendroji. Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti, ši teisė įgyvendinama bendraturčių sutarimu (CK 4.72 straipsnio 1 dalis, 4.75 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad bendraturčių valia dėl nuosavybės teisių įgyvendinimo turi būti derinama ir ieškoma visiems priimtino sprendimo.
7. Bylos duomenimis nustatyta, kad Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. sausio 25 d. sprendimu yra nutraukta šalių santuoka bendru sutarimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, be kita ko, padalijant po ½ dalį ir ginčo turtą, esantį (duomenys neskelbtini), t. y. gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, minėtu teismo sprendimu nustatytos kiekvieno savininko (buvusių sutuoktinių) nuosavybės teisės dalys (idealiosios dalys). Nagrinėjamoje byloje nustatinėjama naudojimosi nekilnojamuoju turtu, kuris tapo bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu, tvarka.
8. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl kito bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo – naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymo, yra konstatavęs, kad ginčas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo sprendžiamas vadovaujantis CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostata, kad, nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką, atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas pagal bendrąją dalinę nuosavybės teisę, į galimybę skirti kiekvienam bendraturčiui izoliuotas namo patalpas. Teismai taip pat privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011; 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015). Teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir prisidėtų prie geresnio nuosavybės valdymo. Siekdamas šių tikslų, teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009; pirmiau minėtą nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-248/2018).
9. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad gyvenamasis namas, kuriuo naudojimosi tvarką prašo nustatyti šalys, yra vieno aukšto su pusrūsiu. Pirmasis aukštas susideda iš patalpų: 1-1 (10,04 kv. m koridorius/prieškambaris); 1-2 (7,25 kv. m koridorius); 1-3 (14,60 kv. m virtuvė); 1-4 (0,88 kv. m tualetas); 1-5 (5,05 kv. m vonios kambarys); 1-6 (16,70 kv. m kambarys); 1-7 (10,78 kv. m veranda/prieškambaris); 1-8 (23,52 kv. m kambarys); 1-9 (15,87 kv. m kambarys). Pusrūsyje yra rūsio patalpa R-1 (48,66 kv. m) ir garažas (32,80 kv. m).
10. Skundžiamu teismo sprendimu ieškovei Z. J. paskirtos naudotis patalpos 1-6, 1-7, 1-8 yra gyvenamieji kambariai ir 1-5 vonios kambarys, o apeliantui paskirtos naudotis patalpos 1-9 (kambarys), kitos patalpos 1-1, 1-2 yra koridoriai, 1-3 yra virtuvė, o 1-4 yra tualetas. Taigi, ieškovei teismas paskyrė tris kambarius ir vonią, o apeliantui vieną kambarį, du koridorius, virtuvę ir tualetą. Pagal teismo sprendimą ieškovė į jai paskirtas naudotis patalpas pagal esamą situaciją neturi kaip patekti, nes nėra jokio įėjimo. Taip pat ieškovė negalės naudotis virtuve, tualetu. Apeliantas galės naudotis tualetu, virtuve, tačiau negalės naudotis vonios kambariu. Ieškovei teko trys kambariai, atsakovui tik vienas kambarys. Taigi, bylos šalims pagal nustatytą naudojimosi tvarką atiteko skirtingo vertingumo (savo naudingosiomis savybėmis) patalpos.
11. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovė sau priskyrė patalpas, reikalaujančias pertvarkymo, kuriomis pagal paskirtį bus galima naudotis tik jas pertvarkius ir įsirengus laikiną įėjimą į savo patalpų dalį per patalpą 1-7. Apelianto nuomone, virtuvę, tualetą ir vonią ieškovė gali įsirengti jai paskirtame ūkio pastate, nes ten yra privestas vanduo ir kanalizacija. Taigi, tiek teismas, tiek šalys pripažino, kad pagal esamą situaciją ieškovė ir atsakovas realiai be papildomų investicijų, pertvarkymų naudotis jiems paskirtomis patalpomis negalės, nes reikės atlikti tam tikrus pertvarkymus (įsirengti įėjimus į paskirtas patalpas, pertvarkyti pačias patalpas iš kambario į virtuvę ir kt.). Tai teikia pagrindo išvadai, kad tiek teismo nustatyta naudojimosi tvarka, tiek šalių siūloma nustatyti naudojimosi ginčo turtu tvarka reiškia šalių, kaip bendraturčių, teisių ir teisėtų interesų pusiausvyros iškreipimą.
12. Iš byloje esančio pusrūsio plano matyti, jog jis susideda iš dviejų patalpų: R-1 (48,66 kv. m rūsio, kuriame stovi viso gyvenamojo namo apšildymo krosnis) ir G-1 (32,80 kv. m garažo). Teismas skundžiamu sprendimu ieškovei paskyrė patalpą G-1, atsakovui – R-1 vakarinę dalį, o rytinę šios patalpos dalį, 7,90 kv. m plotą priėjimui prie krosnies paskyrė šalims naudotis bendrai.
13. Anot apelianto, bendram naudojimui paskirta patalpos rytinė dalis yra per maža, sunku bus prieiti prie krosnies ir jį prižiūrėti. Iš apelianto teismui pateikto plano matyti, kad patalpa R-1 turėtų būti perprojektuota ir bendram naudojimui skirtina patalpa (priėjimui prie krosnies) padidinta iki 18,53 kv. m, o esama R-1 patalpa sumažinta iki 29,73 kv. m. Taigi, apelianto siūlomas projektas dėl naudojimosi pusrūsio patalpomis tvarkos taip pat reikalauja papildomų investicijų, nes realiai nustatyti naudojimosi tvarką pagal esamą situaciją nėra galimybės.
14. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, nei vienas iš šalių pateiktų naudojimosi nekilnojamuoju turtu planų, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, nėra racionalūs, lygiaverčiai ir neatitinka šalių interesų pusiausvyros principo, nes be papildomų pertvarkymų ir tam reikalingų investicijų realiai naudotis paskirtomis patalpomis nebūtų galimybės. Todėl spręstina, kad pateikti planai neatitinka materialiosios teisės normų, reglamentuojančių aptariamą bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdą – naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo kriterijų. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatyta naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka yra ydinga.
15. Pažymėtina, kad, nustatant naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarką, prioritetas teiktinas tokiam naudojimosi tvarkos variantui, pagal kurį vienam bendraturčiui skirtinos naudotis bendro turto dalys būtų visiškai ar maksimaliai izoliuotos nuo kitam bendraturčiui skirtinų naudotis bendro turto dalių. Kuo atskiriems bendraturčiams tenkančios naudotis bendro turto dalys yra labiau izoliuotos, tuo bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimas tampa lengvesnis ir paprastesnis, kartu tuo mažiau lieka prielaidų kilti tolesniems bendraturčių konfliktams įgyvendinant bendrosios dalinės nuosavybės teisę. Kita vertus, ne visais naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymo atvejais yra objektyviai įmanomas pirmiau įvardyto tikslo įgyvendinimas. Priklausomai nuo bendro turto pobūdžio, statuso ir kitų turto savybių, galimos tokios situacijos, kai tam tikros bendro turto dalys negali būti atskirtos ir izoliuotos, siekiant užtikrinti visų bendraturčių galimybes taikyti tokių turto dalių naudingąsias savybes savo poreikiams patenkinti. Tokiais atvejais yra leistina naudojimosi bendru turtu tvarka, pagal kurią bendraturčiai bendrai naudotųsi pirmiau įvardyto pobūdžio turto dalimis.
16. Teisėjų kolegija, apibendrindama pirmiau išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados iškreipia bendraturčių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą, teismo sprendimu nustatyta naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka, kuria ieškovei ir atsakovui nėra priskirti bendrai naudotis būtiniausių poreikių tenkinimui skirtos patalpos – virtuvė, tualetas, vonios kambarys, ir patekimas į šias patalpas, nėra pagrįsta, neatitinka materialiosios teisės normas, reglamentuojančias naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymą, bei kasacinio teismo praktiką, suformuotą aiškinant šią teisės normą. Todėl toks teismo sprendimas negali būti paliktas galioti.
17. Teisėjų kolegija papildomai atkreipia dėmesį, jog yra ir kitas bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas, įtvirtintas CK 4.80 straipsnio 1 dalyje, pagal kurį kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Šiuo būdu įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis).
18. Nagrinėjamu atveju byloje teismas nurodė, kad šalių tarpusavio santykiai yra itin konfliktiški ir naudojimosi tvarka turėtų būti tokia, kad šalys kuo mačiau kontaktuotų naudojantis joms paskirtomis bendrojo naudojimo dalimis. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pagal šalių pateiktus planus nėra galimybės nustatyti šalims naudojimosi turtu tvarką be neproporcingos žalos jų paskirčiai, be papildomų investicijų, dėl ko galimi šalių ginčai ir ateityje.
19. Remdamasi nurodytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad šalims turėjo būti išaiškinta teisė pateikti teismui tokius projektus, kurie atitiktų šalių interesų pusiausvyros, lygiateisiškumo, teisingumo, protingumo principus, o nesant galimybės nustatyti aptartą naudojimosi tvarką, išaiškinti teisę pasinaudoti kitu įstatyme įtvirtintu bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdu – teise reikalauti atidalyti bendraturčio dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės.
20. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nutrūkus bendrosios dalinės nuosavybės teisiniams santykiams, akivaizdžiai palengvėja ir supaprastėja subjektinių teisių, sudarančių nuosavybės teisės turinį, įgyvendinimas, nes bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas po (visiško) atidalijimo (natūra) tampa atskirais asmeninės nuosavybės objektais ir tada kiekvienas turto savininkas skyrium sprendžia, kaip įgyvendinti savo nuosavybės teisę. Būtent šiuo (nuosavybės teisės įgyvendinimo palengvinimo ir supaprastinimo) aspektu ir yra grindžiamas aiškinimas dėl prioriteto teikimo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės variantui. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad prioritetinis atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės taikymas kartu sudaro sąlygas užtikrinti efektyvesnį vieno iš pagrindinių civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių – įgyvendinimą (CPK 2 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-248/2018).
21. Atkreiptinas dėmesys, kad kasacinis teismas taipogi yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai bendraturčių teisme pareikštais reikalavimais dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo pateikti siūlomi naudojimosi tvarkos projektai yra netinkami, neracionalūs, ydingi ir neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų, tai teismas turi diskreciją netenkinti tokių bendraturčių reikalavimų ir atsisakyti nustatyti bendro daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarką. Šis teismo atsisakymas neužkerta kelio nesutariantiems bendraturčiams iš naujo kreiptis į teismą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo pateikiant kitą naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo projektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010).
Dėl procesinės bylos baigties
22. Apibendrinant tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl paminėtų proceso ir materialinės teisės normų pažeidimų liko neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
23. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas negali spręsti dėl materialiųjų teisinių reikalavimų, kurių nenagrinėjo ir nesprendė pirmosios instancijos teismas. Teismui pačiam nagrinėjant pareikštus reikalavimus, apeliacijos dalyku tampa ne pirmosios instancijos teismo sprendimas, o šalių ginčas, kurio turinį sudaro pareikštų reikalavimų teisinis ir faktinis pagrindai, tačiau tai neatitinka įstatymo imperatyviųjų nuostatų dėl apeliacijos paskirties, apeliacinės instancijos teismo procesinių galių.
24. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nors apeliaciniu skundu yra skundžiama tik sprendimo dalis, tačiau byloje esant CPK 329 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindams, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas visa apimtimi ir byla perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
25. Grąžinus bylą nagrinėti iš naujo apylinkės teismui, dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo teisėjų kolegija nepasisako, nes šį klausimą turės spręsti pirmosios instancijos teismas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. kovo 17 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.