- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-06-16
- Bylos Nr.
- 1-199-876/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-39484-2019-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Judita Sungailaitė
- Kaltinamasis
- E. J.
- Nukentėjusysis
- Z. J.
- Advokatai
- Donatas Ramanauskas, Osvaldas Radimonas
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje kaltinamasis E. J., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. J. 2019 m. rugsėjo 13 d. apie 18 val. gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį į veidą savo buvusiai sutuoktinei Z. J., tuo padarydamas nukentėjusiajai dešinio žando-kaklo dešinės pusės sumušimą ir tokiu būdu nukentėjusiajai padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. J. kaltę pripažino visiškai, gailėjosi, ir parodė, jog konfliktas įvyko 2019 m. rugsėjo 13 d., buvo penktadienis, namuose dėl užrakintų durų – jis užrakino duris, kadangi yra atskiras įėjimas, buvo išgėręs (matuoklis parodė 1,57 ar 1,75 promilių), truputį pasikarščiavo, įvyko apsistumdymas, nukentėjusioji buvo sužalota – buvo suduota raktų ryšuliu į veidą, dėl kojos spyrimo neprisimena, bet jei sako, tai tikriausiai taip ir buvo. Po konflikto nukentėjusiajai buvo dešinėje veido pusėje nubrozdinimas, kraujas truputį matėsi. Visus kaltinimus pripažįsta. Neatsimena, kiek smūgių buvo suduota, vienas tai tikrai, o gal ir daugiau. Alkoholis turėjo neigiamą įtaką jo elgesiui, dabar nevartoja alkoholio. Įvykio metu jau buvo išsituokę ir viskas yra atskirai – gyvena tame pačiame name, tik turi atskirus kambarius. Ateityje nebus panašių konfliktų, dabar yra atskiri įėjimai, baigsis civilinė byla, nevaikštinės per vienas duris, išsisprendžia visos problemos. Jam iki pensijos yra likę 5 metai, darbą jam išsaugoti svarbu, nes dar neturi 30 metų stažo – jei praras darbą, tai bus viskas. Su nukentėjusiąja šiuo metu praktiškai nebendrauja. Ikiteisminio tyrimo metu bandė jos atsiprašyti, siūlėsi atlyginti žalą, bet ji nesutiko, tuo viskas pasibaigė. Žalą atlyginti taip pat siūlė, bet nukentėjusioji nedavė sąskaitos, nebuvo kaip atlyginti, dabar viskas išspręsta – atidavė grynaisiais pasirašant (turtinę ir neturtinę žalą atlygino). Ikiteisminio tyrimo metu kaltę neigė, dabar pripažįsta, kadangi tikėjosi, kad ikiteisminio tyrimo metu jie susitaikys, kad iki teismo neprieis. Jo pozicija pasikeitė, nes buvo daug laiko viską apmąstyti – daug svarstė, viską apgalvojo, išanalizavo padėtį, todėl pasikeitė jo parodymai. Teigė, jog daugiau gyvenime tokių atvejų iš jo pusės nepasikartos, ir prašė teismo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nurodė, jog su galimu laiduotoju yra kaimynai, pažįstami nuo vaikystės, daug metų dirbę kartu, daug bendrauja. Galimas laiduotojas dirba sezoninį darbą seniūnijoje. Šiuo metu, kai baigėsi kūrenimo sezonas, kontoroje galimas laiduotojas nebedirba, nėra jokio pavaldumo. Laiduotojas gyvena nuo jo už 300 metrų. Su juo matosi labai dažnai, jis atvažiuoja ir į seniūniją visokiais reikalais, kai jis dirba, tai ne vieną kartą per dieną bendrauja. Jis tikrai darys jam teigiamą poveikį, jis nepiktnaudžiauja alkoholiu.
Nukentėjusioji Z. J. teismo posėdžių metu parodė, kad jų santuoka išregistruota 2019 m. vasario mėn., bet gyvena viename name, iki įvykio naudojosi vienu įėjimu į gyvenamąjį namą, prie kurio įvyko incidentas. Šiuo metu vyksta procesas dėl namo pasidalijimo, bendro ūkio daugybę metų neveda. Parodė, kad 2019 m. rugsėjo 13 d. apie 18 val. buvo namuose, J. iš kažkur parėjo, nes buvo apsirengęs kasdieniniais drabužiais, su laukinėmis šlepetėmis, treninginėmis kelnėmis. J. išėjo į lauką, ji beveik iš paskos išėjo su maisto atliekų kibiru išnešti jį išpilti. Ji nuėjo už ūkinio pastato, o grįžusi negalėjo įeiti š namus, nes durys buvo užrakintos. Priėjo prie mašinos, J. paprašė įleisti į namus. Tada ėjo pažiūrėti, gal atrakintos kitos durys, tačiau jos buvo užrakintos. Grįžus atgal, J. stovėjo ant laiptų ir rūkė. Ji pagalvojo, kad gal jau atrakino, užlipo laipteliais, paėmė už rankenos, bet durys buvo užrakintos. Ji sakė duoti raktus, tada jis pradėjo ją stumdyti, ji įsikibusi laikėsi su viena ranka, bijojo, kad nenustumtų ir nenuverstų, viskas vyko labai greitai. Įvykio metu jis laikė rankoje raktus, sudavė jai kumščiu. Po to įsikibusi į turėklą lipo žemyn atbulom. Palipus vieną laiptelį žemyn jos veidas buvo beveik jo kojų lygyje, tada jis spyrė jai į veidą. Pajuto skausmą, kad kažkas ne taip – užsigriebė už veido, pamatė, kad jos ranka kruvina – jai buvo sulaužytas protezas. Smūgis rankomis buvo prieš smūgį iš kojos. Buvo sužalojimai, bėgo kraujas. Dešinės pusės sužalojimas atsirado, kai jis ją daužė kumščiais, nes kai spyrė, tai spyrė į žandikaulį – sužalojimas buvo kairėje pusėje. Į veidą rankomis buvo keletas smūgių, iš kojos – vienas kartas. Nulipo laiptais, paėjo už namo kampo, kai grįžo atgal, durys buvo atrakintos, tada ji įėjo į vidų ir pasiėmė telefoną, skambino policijai. Įvykio metu kitų žmonių nebuvo. Po įvykio J. jai nieko nesakė. Dėl šio įvykio patyrė turtinę žalą, nes reikėjo keisti dantų protezus,. Patyrė 504 eurų turtinę žalą, tačiau buvo moralinė žala – jai buvo labai sunku, nes ji yra mokytoja, kai įvykis įvyko buvo penktadienio vakaras, todėl tik pirmadienį kreipėsi dėl dantų tvarkymo, į darbą ėjo be dantų, jautėsi labai blogai. Įvykio metu jai buvo sukeltas fizinis skausmas, žandikaulis buvo patinęs, kaklo negalėjo pasukti, daugiau nei savaitę jautė padarinius. Kol nesibaigs civilinė byla, galimybės atskirai gyventi nėra, kol kas ten yra vienintelis įėjimas. Kitas įėjimas yra tik ruošiamas įrengti. Žala jai yra atlyginta prieš posėdį. Dėl to, ar kaltinamąjį laiko šeimos nariu – turi bendrų vaikų, gyveno 30 metų, tačiau ištuoka yra įregistruota, pinigai nėra bendri, valgio darymas nėra bendras.
Liudytojas V. J. posėdžio metu parodė, jog yra kaltinamojo brolis, apie įvykį girdėjo. Tą dieną kartu su broliu alkoholio nevartojo, dirbo garaže, buvo įjungtas radijas. Paskui girdėjo, kad Z. labai įsakmiu baldu sakė „E., duok man raktus, man reikia įeiti į namą“. Jis išėjo iš garažo, E. stovėjo ant laiptų (namai yra šalia, už 15 metrų), o Z. ėjo pro namą (ją tik iš nugaros matė), dar eidama pasakė, kad „dabar tai prisidirbai“. Liudytojas nekreipė dėmesio, daugiau nieko nebuvo. Atvažiavo policija, iškratė liudytojo ir mamos kambarius, spintas peržiūrėjo, išvažiavo. Nežino, ar brolis vartojo alkoholį namuose. Brolio galva buvo sutepta krauju, tačiau žaizdos nematė. Nežino, kieno tai buvo kraujas. Jis nespėjo nieko pasakyti, vėliau nieko nepasakojo. Jie sutaria gerai, Z. nelabai sutaria su juo. Brolį pamatė kitą dieną, kai grįžo iš policijos, buvo matyti nubrozdinta brolio galva, konkrečiai negalėjo pasakyti, kurioje vietoje buvo nubrozdinta. Brolis sakė, kad buvusi žmona norėjo raktus atimti, apie smurtą nieko nežino – nieko brolis nepasakojo, kad buvo sužalotas, ar kad žmona buvo sužalota.
Galimas laiduotojas A. Š. posėdžio metu parodė, jog kaltinamasis pasakojo jam apie tą įvykį, kad konfliktas buvo namuose, kad šio įvykio metu su raktais brūkštelėjo Z. J. per veidą. Jis kaltinamajam sakė, kad negerai padarė, o tema, ar pripažino kaltę, nekalbėjo. Nukentėjusiąją pažįsta, nelabai su ja bendrauja. Sutinka būti E. J. laiduotoju, supranta laiduotojo atsakomybę, supranta, kas yra laiduotojas, bet negali paaiškinti, kas yra laiduotojas – žmogui reikia padėti, jam patarti, kad daugiau tokių dalykų nedarytų. Mano, jog gali daryti įtaką kaltinamojo elgesiui, pats alkoholio nevartoja, bendrauja žiemą kiekvieną dieną. Jo patarimų kaltinamasis klauso – yra neleidęs, kad E. J. važiuotų girtas, dėl kokių muštynių, tai nebuvo tokių dalykų, pirmas kartas turbūt jo gyvenime. Dėl laidavimo su užstatu – galimam laiduotojui su pinigais yra sudėtinga, pajamos žiemą būna minimumas, o vasarą, jeigu gauna darbo, papildomai įsidarbina, šiuo metu niekur nedirba.
Liudytoja A. M. posėdžio metu parodė, jog apie įvykį žino minimaliai, ar buvo tame įvykyje, negali atsakyti, nes tas įvykis buvo senokai, sulaikymo kameroje buvo toks asmuo, kaip E. J., tik tiek jį matė, kai vežė į policijos komisariatą. Neprisimena aplinkybių apie kaltinamojo neblaivumą ar asmenų sužalojimus. Kad neklaidintų prašė vadovautis surašytu tarnybiniu pranešimu.
Liudytojas K. R. posėdžio metu parodė, jog nežino, dėl kokio įvykio yra pakviestas liudyti, nei paties įvykio, nei vieno salėje esančių asmenų nepamena, nieko negali papasakoti. Tą dieną dirbo, specialiai pasižiūrėjo grafiką, gali būti, jog dirbo šio įvykio metu, bet įvykis nebuvo išskirtinis. Dėl tarnybinio pranešimo surašymo aplinkybių – patys sužalojimų nenustatinėja, fiksuoja, ką žmogus pats pasakoja ir tą dar įvertina vizualiai. Dažnai yra kviečiami medikai, kad įvertintų, kokie yra tikrieji sužalojimai, pasisako dėl medicininės įstaigos. Girtumą nustato pareigūnai alkotesterio pagalba. Daugiau nebuvo jokių įvykių su šiais žmonėmis.
Liudytoja A. G. J. posėdžio metu parodė, jog E. J. yra jos sūnus, tai buvo rugpjūčio ar rugsėjo mėnesį. Matė, kad sūnaus galva buvo pradrėksta ir kruvina, marškiniai ir megztinis sudraskyti, nes buvę sutuoktiniai nesutaria – buvusi žmona reikalauja, kad jis paklustų jai, o jis kartais nesutinka. Susipyko už kambarius – ji užrakino, jis parėjo iš darbo ir neįleido jo, ji reikalavo, kad įleistų, o jis parėjęs užsirakino, ji neįėjo per virtuvę. Dabar jie jau pasidalinę namą, iš kitos pusės galėjo įeiti, nes ji yra kitą pusę pasirinkusi, o ji vis tiek veržiasi per tą pusę, ir vaikščioja, jis nieko negali jai pasakyti, ji kviečia policiją. Policija išveža jį, jau vežė kelis kartus net nepavalgiusį, nežino, už ką išveža, vieną kartą pasiėmė net iš darbo, net pusryčių nevalgiusį. Jam kartais gal nervai sukyla, gal pastumti norėjo to įvykio metu, kai ji jį puolė.
2020 m. birželio 4 d. teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsina specialisto išvada, kurioje Z. J. konstatuotas dešinio žando – kaklo dešinės pusės sumušimas. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, kurio pobūdžio nurodyti kategoriškai dėl nepakankamo sužalojimų aprašymo medicinos dokumentuose, nėra galimybės, galimai užduotyje nurodytu laiku. Labiau tikėtina, kad sužalojimas galėjo būti padarytas, pvz. ranka, koja ir pan.; sužalojimas padarytas vieno smūgio pasėkoje; sužalojimas būdingesnis smūgio sudavimui; nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 39).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo E. J. padaryta nusikalstama veika be jo visiško prisipažinimo, taip pat įrodo ir kiti byloje esantys rašytiniais įrodymais:
pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, iš kurių matyti, kad Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK buvo gautas nukentėjusiosios Z. J. pareiškimas apie tai, kad 2019 m. rugsėjo 13 d. apie 18 val. kieme, prie namo, adresu (duomenys neskelbtini), E. J. naudojo fizinį smurtą savo buvusios žmonos Z. J. atžvilgiu, tokiu būdu sukeldamas jai fizinį skausmą (1 t., b. l. 1–3, 4–7);
tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame užfiksuoti pirminiai įvykio apie galimą smurtą artimoje aplinkoje duomenys: apie įvykį pranešė nukentėjęs asmuo; smurtą patyrė Z. J., matomi sužalojimai – žaizda; smurtą patyrusio asmens būsena – didelis susijaudinimas; smurtu įtariamas asmuo – E. J., jo būklė – akivaizdžiai neblaivus (1,75 promilės); pranešėja Z. J. nurodė įvykio aplinkybes (1 t., b. l. 8–11);
tarnybinis pranešimas dėl girtumo nustatymo, alkotesterio „Alcotest 7510, Nr. ARKB-0269“, patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), ir alkotesterio panaudojimo registracijos žurnalo kopijos, kuriuose užfiksuota, kad 2019 m. rugsėjo 13 d. įtariamajam E. J. 19.23 val. nustatytas 1,75 promilės girtumas, nukentėjusiajai Z. J. 13.43 val. nustatytas 0,00 promilės girtumas (1 t., 12–13, 14, 15, 16);
asmens apžiūros protokolas, foto lentelės prie protokolo, kuriuose matyti apžiūrėta nukentėjusioji Z. J., apžiūros metu užfiksuotas Z. J. veido dešinėje pusėje po lūpa matomas įbrėžimas (1 t., b. l. 29–30, 31–33);
nutarimas pripažinti Z. J. nukentėjusiąja (1 t., b. l. 34–35);
gydytojo išrašas, kuriame užfiksuota, jog apžiūrint pacientę Z. J. pacientės apatinis žandikaulis, dešinėje pusėje ir kaklo sritis dešinėje pusėje nedaug patinę; judesiai per apatinį žandikaulį kiek riboti dėl dešinės pusės skausmo; palpuojant apatinio žandikaulio labiau dešinėje pusėje ir kaklo dešinės pusės minkštieji audiniai kiek patinę; deformuotas kelių dantų protezas (1 t., b. l. 38);
2019 m. rugsėjo 24 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo pagarsinta teismo posėdžio metu (1 t., b. l. 39);
nutarimu pripažinti Z. J. civiline ieškove dėl 1 004 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 40, 41, 42);
parodymų patikrinimo vietoje protokolas, foto lentelės prie protokolo, kuriuose užfiksuoti liudytojos Z. J. tikrinamos aplinkybės dėl sužalojimo mechanizmo – parodė, kad jai į veidą buvo spirta iš kojos (1 t., b. l. 44–45, 46–47);
specialisto paaiškinimo protokolas, kuriame nurodoma, jog tokio pobūdžio sužalojimas kaip nurodyta specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) galėjo būti padarytas ir Z. J. parodytu būdu (1 t., b. l. 48, 49–50);
2019 m. spalio 28 d. akistatos protokolas, kuriame užfiksuota akistata tarp įtariamojo E. J. ir Z. J., kurios metu abu liko prie savo duotų parodymų, esminių prieštaravimų tarp jų parodymų pašalinti nepavyko. Z. J. parodė, kad konflikto metu E. smūgiavo jai ranka į veidą ir po to jai spyrė į veidą, o E. J. parodė, kad nemušė jos, o tik galėjo netyčia ją sužaloti besistumdydamas tarpusavyje su rankoje turėtu raktų ryšuliu (1 t., b. l. 60–63);
savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriame nurodyta, kad įtariamasis E. J. pateikė policijos pareigūnams leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) laikyti (nešioti) ginklą ir ginklo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 64–65);
ginklų (šaudmenų) paėmimo aktas, kuriame nurodyta, kad iš įtariamojo E. J. paimtas ginklas – lygiavamzdis šautuvas (duomenys neskelbtini) ir šaudmenys - 62 vnt. medžioklinių šovinių 16 kalibro, 5 vnt. šovinių 12 kalibro (1 t., b. l. 66, 67–68, 69);
patikslintas ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (1 t., b. l. 133–136).
Bylos nagrinėjimo metu 2020 m. birželio 4 d. prokuroras pateikė prašymą patikslinti kaltinimą, paaiškėjus aplinkybei, kad kaltinamasis su nukentėjusiąja yra išsituokę, bendro ūkio neveda, tik gyvena viename name, t. y. iš kaltinimo aplinkybę „šeimos nariui“ išimti ir veiką kvalifikuoti ne pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, o pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Baudžiamojo kodekso 248 straipsnio 2 dalis nustato, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Pagal įstatymą E. J. nėra Z. J. šeimos narys, kadangi smurtą patyrusį asmenį ir smurtautoją sieja kiti ryšiai.
Kadangi gyvenimas viename name nusikalstamos veikos padarymo metu nėra laikoma gyvenimu kartu ir bendro ūkio vedimu, teismas konstatuoja, jog kaltinamojo E. J. nusikalstamoje veikoje nėra smurto artimoje aplinkoje požymių. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Teismas vertina, kad kaltinamasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, t. y. jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl tokių veiksmų gali atsirasti BK numatyti padariniai, jų norėjo, tačiau jų nedetalizavo – kaltinamajam buvo nesvarbus galimai kylančių padarinių sunkumas. Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas atsako pagal kilusius padarinius. Šiuo atveju veikos kvalifikacijai svarbu yra tai, jog smurtiniais veiksmais yra nustatytos pasekmės – nukentėjusiajai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia jog kaltinamojo E. J. nusikalstama veika, nenustačius smurto artimoje aplinkoje požymių, turi būti perkvalifikuota į nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, kadangi E. J. veiksmai atitinka šio straipsnio ir jo dalies sudėtį: E. J., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ikiteisminio tyrimo metu nustatytu laiku ir vietoje, tyčia koja spyrė Z. J. į veidą, tuo padarydamas nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamojo E. J. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir atlygino padarytą žalą. Kaltinamojo E. J. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalsti.
Teisiamojo posėdžio metu ir byloje pateiktais prašymais su priedais kaltinamasis ir galimas laiduotojas A. Š. prašė kaltinamąjį E. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (2 t., b. l. 2, 3–4, 5, 6,7 8).
Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltinamąjį jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pagal to paties straipsnio pirmąją dalį, būtinas asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.
Prokuroras neprieštaravo E. J. atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Nukentėjusiosios atstovas prieštaravo E. J. atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamasis E. J. pripažino savo kaltę dėl nusikalstamos veikos visiškai, dėl įvykio nuoširdžiai gailėjosi, padarytas vienas nesunkus tyčinis nusikaltimas, E. J. teisiamas pirmą kartą (1 t., b. l. 75), administracine tvarka nebaustas (1 t., b. l. 76); gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabineto įskaitoje neįrašytas (1 t., b. l. 78). Pats kaltinamasis turi darbą ir iš to gauna pajamas, yra pagyvenusio amžiaus, turi pastovią gyvenamąją vietą. Byloje yra ir kitos teigiamos kaltinamojo charakteristikos. Kaltinamasis visiškai atlygino nukentėjusiajai turtinę ir neturtinę žalą (2 t., b. l. 1), bei pažadėjo daugiau niekada nebenusikalsti. Šios aplinkybės iš esmės rodo, kad E. J. nėra asocialus asmuo, nėra linkęs nusikalsti, todėl, teismo nuomone, nėra pagrindo manyti, kad E. J. ateityje nesilaikys įstatymų ar darys naujus nusikaltimus. Teismo nuomone pats baudžiamasis procesas dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamajam jau yra efektyvi poveikio priemonė, kuri kaltinamąjį paveiks taip, kad ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas svarstyti klausimą dėl E. J. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Teisme buvo gautas A. Š. rašytinis prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (2 t., b. l. 3–4). Teisiamojo posėdžio metu A. Š. paaiškino, kad yra E. J. yra kaimynai, pažįstami nuo vaikystės, daug metų dirbę kartu, daug bendrauja. Šis įvykis yra atsitiktinis ir visai nebūdingas kaltininkui. Mano, jog gali daryti įtaką kaltinamojo elgesiui, pats alkoholio nevartoja, bendrauja su kaltinamuoju labai dažnai, kaltinamasis klauso jo patarimų.
A. Š. yra teigiamai charakterizuojamas asmuo (b. l. 5), kuris iš esmės atitinka laiduotojui būtinus kriterijus (2 t., b. l. 7, 8). Teismas nenustatė duomenų, kurie leistų abejoti A. Š. tinkamumu būti laiduotoju. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas mano, kad galima pasitikėti A. Š. kaip laiduotoju, jis objektyviai gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. Taigi, kaltinamojo ir jo gynėjo bei A. Š. prašymas atleisti E. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laikytinas pakankamai pagrįstu, todėl tenkintinas. Kaltinamasis E. J. perduotinas pagal laidavimą be užstato dvejiems metams A. Š. atsakomybei, o baudžiamoji byla nutrauktina (BK 40 straipsnis).
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) laikyti (nešioti) ginklą, ginklo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), ginklas -lygiavamzdis šautuvas (duomenys neskelbtini), šaudmenys - 62 vnt. medžioklinių šovinių 16 kalibro, 5 vnt. šovinių 12 kalibro (1 t., b. l. 64–65, 67–68, 69), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini jų savininkui E. J.
Kaltinamasis E. J. buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. rugsėjo 13 d. 19.00 val. iki 2019 m. rugsėjo 14 d. 11.58 val. (1 parą) (b. l. 83–85, 86–88, 105–106). 2019 m. rugsėjo 14 d. E. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 107–109) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297–298, 303–308 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, BK 40 straipsnio pagrindu nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti, perduoti jį A. Š. pagal laidavimą be užstato 2 (dvejiems) metams ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.
Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – leidimą Nr. (duomenys neskelbtini)laikyti (nešioti) ginklą, ginklo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), ginklą - lygiavamzdį šautuvą (duomenys neskelbtini), šaudmenis - 62 vnt. medžioklinių šovinių 16 kalibro, 5 vnt. šovinių 12 kalibro, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti E. J.
Išaiškinti E. J., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jeigu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti E. J. ir laiduotojui A. Š., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.