Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Silvijus Balčytis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus prašymą dėl procesinio termino atnaujinimo pareikšti kreditorinį reikalavimą, suinteresuotas asmuo byloje – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Fondo valdybos Panevėžio skyrius pagal asmens 2013-05-06 pateiktą prašymą skirti socialinio draudimo netekto darbingumo/negalios pensiją (toliau – netekto darbingumo pensija/negalios pensija) bei pateiktą Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbingumo lygio pažymą Nr. 0700301, kuria asmeniui nuo 2013-04-17 iki 2013-10-16 nustatytas 45 proc. netektas darbingumas, 2013-05-20 sprendimu Nr. P5-11663 paskyrė netekto darbingumo pensiją nuo 2013-04-17 iki 2013-10-31.

Šiaulių apylinkės teismo 2016-05-31 sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-5510-901/2016 iš S. R. priteista 629,64 Eur žalos už laikotarpį nuo 2013-04-17 iki 2013-10-31 už asmeniui netekto darbingumo/negalios pensijos išmokėjimą Fondo valdybos Panevėžio skyriaus naudai. Pagal Šiaulių apylinkės teismo 2016-05-31 sprendimą už akių išduotas vykdomasis raštas Nr. e2-5510-901/2016, kuris 2017-12-13 perduotas vykdyti antstoliui.

2024-11-07 ir 2024-11-13 Fondo valdybos Panevėžio skyriuje gauti 2024-11-07 antstolio A. L. patvarkymai dėl vykdomųjų bylų užbaigimo ir elektroninių vykdomųjų dokumentų/vykdomųjų dokumentų grąžinimo, kuriuose nurodoma, kad užbaigia vykdomąsias bylas ir grąžina išieškotojui vykdomąjį dokumentą Nr. e2-5510-901/2016 ir vykdomąjį dokumentą Nr. 1-299-791/2013. 2024-11-07 išieškojimo negalimumo aktuose nurodoma, kad skolininkas S. R. mirė (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad skolininkas neturi nekilnojamojo turto, transporto priemonių, kito turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi sąskaitų kredito įstaigose.

2024-12-15 duomenimis pagal vykdomąjį dokumentą Nr. 1-299-791/2013 liko neišieškota 175,55 Eur, pagal vykdomąjį dokumentą Nr. e2-5510-901/2016 liko neišieškota 450,06 Eur, viso liko neišieškota 625,61 Eur. VĮ Registro centro duomenimis, Testamentų registre nėra įregistruotas palikimo priėmimo faktas, nėra įregistruotų S. R. palikimą priėmusių įpėdinių, nėra įregistruotų testatoriaus sudarytų testamentų.

Fondo valdybos Panevėžio skyrius 2024-11-07 sužinojęs apie skolininko S. R. mirtį (2024-11-07 ir 2024-11-13 gauti antstolio 2024-11-07 išieškojimo negalimumo aktai) patikrino informaciją apie skolininko S. R. turimą turtą ir turtines teises ir paaiškėjo, jog S. R. buvo sudaręs pensijų kaupimo sutartį AB „Swedbank“, tačiau tikslus atidarytoje asmeninėje pensijų fondo dalyvio sąskaitoje esančių apskaitos vienetų skaičius nežinomas. Atsižvelgiant į tai, kad šis turtas yra paveldimas, Fondo valdybos Panevėžio skyrius pageidauja tęsti skolos išieškojimo procesą iš palikimą priėmusių įpėdinių.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog VSDFV Panevėžio skyrius kreipėsi į antstolį dėl skolų išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą Nr. e2-5510-901/2016 dėl 625,61 Eur skolos išieškojimo ir vykdomąjį dokumentą Nr. 1-299-791/2013 dėl 1352,26 Eur skolos išieškojimo. S. R. mirė (duomenys neskelbtini). 2024-11-07 priimtas išieškojimo negalimumo aktas ir patvarkymais vykdomosios bylos užbaigtos, vykdomieji dokumentai grąžinti išieškotojui. 2024-12-15 duomenimis pagal vykdomąjį dokumentą Nr. 1-299-791/2013 liko neišieškota 175,55 Eur, pagal vykdomąjį dokumentą Nr. e2-5510-901/2016 liko neišieškota 450,06 Eur, viso liko neišieškota 625,61 Eur. S. R. buvo sudaręs pensijų kaupimo sutartį AB „Swedbank“. VĮ Registro centro duomenimis, 2025-01-17 Testamentų registre įregistruotas palikimo priėmimo faktas, palikimą priėmęs asmuo Lietuvos Respublika.

Palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti reikalavimus palikimą priėmusiems įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui, arba pareikšti ieškinį dėl paveldimo turto teisme. Kreditorių reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į tai, ar yra suėjęs jų patenkinimo terminas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad šiuo reglamentavimu siekiama, jog kreditoriai išviešintų savo reikalavimus įpėdiniams. Palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009).

CK 5.63 straipsnyje nenustatyta kitokių taisyklių kreditorių reikalavimams pareikšti, kai palikimas pereina valstybei. CK 5.63 straipsnyje nustatyti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trijų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 straipsnio 1 ir 4 dalys) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui. Dėl to kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o pastarieji užsitikrina, kad jie atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012). Nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius privalo reikalavimus įpėdiniui pareikšti laikydamasis CK 5.63 straipsnyje numatytų terminų, o praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, kreditorius turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą.

CK 5.63 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta praleisto termino pratęsimo galimybė, kai terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, sudaro pagrindą daryti išvadą, kad tam, jog kreditorius galėtų reikalauti patenkinti turimą reikalavimo teisę iš palikėjo turto, teisme turi būti įvertintos termino praleidimo priežastys ir priimtas procesinis sprendimas dėl termino pratęsimo. CK nenustatyta, kokios termino palikimui priimti praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis. Tai kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Kiekvienu atveju turėtų būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo operatyviai ėmėsi veiksmų savo teisei realizuoti, ar terminas praleistas nežymiai ir panašiai.

Nagrinėjamu atveju, jei būtų žiūrima formaliai, galima būtų laikyti, kad pareiškėja praleido CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą pareikšti kreditorinius reikalavimus mirusiojo S. R. įpėdiniams, tačiau nėra praleistas CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatytas naikinamasis trejų metų terminas. Kita vertus, Valstybinė mokesčių inspekcija pateikė duomenis, kad dėl kitokio pobūdžio skolos Privalomojo sveikatos draudimo fondui pareiškėja 2024-05-02 jau informavo notarą ir prašė apie skolą informuoti S. R. įpėdinius. Taigi, iš esmės valstybė, ar kiti galimi įpėdiniai, apie tai, jog pareiškėja yra kreditorius, jau buvo tinkamai ir laiku informuoti, tik nebuvo nurodytos visos skolos, kadangi pareiškėjos veikla apima labai platų veiklos spektrą, o skolos gali atsirasti visiškai skirtingais pagrindais. Palikimą priimantis asmuo bet kuriuo atveju turėtų domėtis konkrečia skolos apimtimi ir tokioje situacijoje sužinotų ir apie kitas skolas tai pačiai pareiškėjai, kurios notarui įvardintos nebuvo (tikėtinai dėl to, kad skirtingos kilmės skolas kuruoja skirtingi pareiškėjos padaliniai).

Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad kai palikimas įstatymo pagrindu pereina valstybei, ji negali pasitraukti iš paveldėjimo teisinių santykių nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujančios institucijos atliks ar ne palikimui priimti reikšmingus veiksmus. Valstybė privalo imtis veiksmų įforminti įstatymo pagrindu įvykusį palikimo perėjimo jai juridinį faktą, kad galėtų įtraukti paveldėtą turtą į savo apskaitą ir iš paveldėto turto vykdyti palikėjo kreditorių reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Iš esmės tai reiškia, kad tais atvejais, kai nėra giminystės ryšiais susijusių ar pagal testamentą paskirtų įpėdinių, valstybės funkcija yra perimti mirusio asmens paliktą turtą, į kurį niekas nereiškia pretenzijų, ir jį administruoti, taip be kita ko užtikrinant galimų kreditorių interesus. Todėl žvelgti į situaciją formaliai ir užkirsti kelią kreditoriams atgauti skolas ar jų dalį iš mirusio asmens palikto turto, būtų galima tik išimtiniais atvejais, kai, pavyzdžiui, kreditorius buvo akivaizdžiai aplaidus ir nesistengė protingai bei laiku įgyvendinti savo interesų, o su turtu susiję klausimai jau yra išspręsti (pvz. turtas realizuotas, gautos lėšos padalintos kitiems kreditoriams). Kitokiais, kasdieniškais atvejais į tokį ginčo klausimą dėl kreditorinių reikalavimų pareiškimo, kai turtas pereina valstybei, nereikėtų žvelgti itin formaliai ir biurokratiškai.

Be to, skolų, dėl kurių kreiptasi į teismą terminui atnaujinti, išieškojimas buvo perduotas antstoliui gerokai iki skolininko mirties. Antstoliams vykdant išieškojimą, informacija apie visas vykdomąsias bylas atsiranda antstolių informacinėse sistemose. Valstybę atstovaujančios institucijos palikimo perėjimo valstybei atveju gali gauti tokius duomenis ir pačios išsiaiškinti, kad yra neužbaigtų vykdomųjų bylų, kas savaime reiškia, kad yra ir potencialių mirusio asmens kreditorių.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje tinkamais kreditorių reikalavimų palikėjo įpėdiniams pareiškimo būdais pripažįstami ne tik tiesiogiai CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įvardyti būdai, bet ir tokie teisiškai reikšmingi veiksmai bei faktai, atlikti arba įvykę įstatymo nustatytu laiku, kuriems esant įpėdiniui sudaroma galimybė žinoti apie palikėjo prievoles ir jų mastą bei kreditoriaus siekį gauti savo reikalavimų patenkinimą. <...> Valstybė, paveldėdama pagal įstatymą, yra atstovaujama atitinkamų valstybės institucijų, priklausomai nuo to, koks turtas yra paveldimas. Tai gali būti Valstybinė mokesčių inspekcija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonė Valstybės žemės fondas ir valstybės įmonė Turto bankas. Taigi, valstybė savo teises ir pareigas paveldėjimo teisiniuose santykiuose įgyvendina per valstybės institucijas, kurios vykdo joms priskirtas funkcijas. <...> Nagrinėjamoje byloje valstybė paveldėjimo teisiniuose santykiuose yra atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos, kurios viena iš funkcijų – inicijuoti paveldėtino turto paveldėjimą valstybės vardu. <...> Įgyvendindama šią funkciją Valstybinė mokesčių inspekcija turi teisę naudotis valstybės informaciniais ištekliais, kuriuos sudaro kelioms institucijoms svarbi informacija, apdorojama valstybės informacinėse sistemose ir žinybiniuose registruose, ir šią informaciją apdorojančios informacinės sistemos ir valstybės registrai (Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 3 straipsnis). Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad valstybės informacinė sistema – valstybės institucijai (institucijoms) ar valstybės įstaigai (įstaigoms) teisės aktų nustatytoms funkcijoms, išskyrus vidaus administravimą, atlikti reikalingą informaciją apdorojanti teisinių, organizacinių, techninių ir programinių priemonių visuma. To paties įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad institucijos valdoma informacija yra vieša ir įstatymuose bei kituose teisės aktuose nustatyta tvarka teikiama institucijoms ir kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, jeigu teisės aktuose nenustatyta kitaip. Tiek PLAIS, tiek AIS yra informacinės sistemos, patenkančios į minėto įstatymo reglamentavimo sritį. CPK 624¹ straipsnio 1 dalis nustato, jog informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimo antstolio veikloje, taip pat elektroninės vykdomosios bylos tvarkymo ypatumus, be šio kodekso, nustato Lietuvos Respublikos antstolių įstatymas. Antstolių informacinės sistemos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 400 (nauja redakcija nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d.), 23 punktas nustato, kad antstolių informacinės sistemos duomenų gavėjai yra kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigos ir finansų įmonės, kurios teikia finansines paslaugas, susijusias su rizikos prisiėmimu, kreditingumo vertinimo paslaugas teikiančios įmonės, Valstybinė mokesčių inspekcija, teismai, bankroto administratoriai, kiti asmenys, kurie turi teisę gauti duomenis teisės aktų nustatytoms funkcijoms vykdyti. Šiame punkte nurodytiems duomenų gavėjams, išskyrus bankroto administratorius (bankroto administratoriams teikiami duomenys apie jų skelbtų elektroninių varžytynių vykdymą), teikiami šių nuostatų 15.2–15.4, 16.3–16.9 papunkčiuose išvardyti duomenys. Valstybinei mokesčių inspekcijai ir teismams papildomai teikiami šių nuostatų 16.1, 16.2, 16.10 papunkčiuose ir 18 punkte nurodyti duomenys, teismams papildomai teikiami šių nuostatų 17 punkte nurodyti duomenys (t. y. informacija apie skolininką ir išieškotoją, išieškojimo dalyką ir kt.). Nuostatų 11.2 punkte įtvirtinta, kad Antstolių informacinės sistemos paslaugų gavėjai, be kita ko, yra ir asmenys, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka tiesioginėms funkcijoms atlikti yra reikalingi Antstolių informacinės sistemos duomenys. Šios nutarties 32 punkte nurodytas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad Valstybinė mokesčių inspekcija yra AIS duomenų gavėja, todėl, vykdydama savo funkcijas, turi teisę gauti duomenis apie skolininkus, išieškotojus bei išieškomų skolų dydį, o valstybės paveldėjimo atveju – informaciją apie tai, ar palikėjo atžvilgiu nėra pradėtų vykdomųjų bylų. <...> Tam tikrais atvejais, kai įpėdiniui tokia informacija gali būti žinoma ir prieinama, jos buvimas AIS sistemoje gali būti pakankamas pripažinti, kad yra įvykdyti CK 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimai. <...> Tais atvejais, kai informacija apie vykdomą priverstinį skolos išieškojimą iš palikėjo AIS sistemoje yra išviešinta tiek palikėjui gyvam esant, tiek po jo mirties, bet ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, ir palikimas pagal įstatymą pereina valstybei, atstovaujamai institucijos, esančios AIS duomenų gavėja, yra pagrindas pripažinti, kad yra įvykdyti CK 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimai, reglamentuojantys kreditorių reikalavimų palikėjo įpėdiniams pareiškimo tvarką, todėl papildomi kreditoriaus veiksmai tokiais atvejais nereikalingi. Toks aiškinimas nepaneigia kasacinio teismo praktikos dėl valstybės statuso paveldėjimo procese, o tik šią praktiką plėtoja ir atitinka įstatymų leidėjo tikslus įtvirtinant valstybės paveldėjimo pagal įstatymą galimybę bei civilinių teisinių santykių stabilumo principą tuo aspektu, kad valstybės interesas perimti paveldėtą turtą yra lygiavertis kreditoriaus teisėtam lūkesčiui gauti savo reikalavimų, kurių pagrįstumas patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir kurie vykdomi priverstine tvarka, patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-20 nutartis byloje Nr. 3K-3-206-378/2019).

Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad skolų išieškojimas iš S. R. buvo pradėtas jau gerokai anksčiau iki jo mirties, atsižvelgiant į nurodytą kasacinio teismo praktiką galima laikyti, kad Valstybinei mokesčių inspekcijai buvo išviešinti pareiškėjos kreditoriniai reikalavimai, kadangi antstoliui vykdant išieškojimą, duomenys apie juos yra įtraukiami į AIS. Tokiu būdu laikytina, kad yra įvykdyti CK 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimai ir pareiškėjai atlikti kitokius veiksmus nebereikalinga, išskyrus bendradarbiavimą su Valstybine mokesčių inspekcija, patikslinant visų kreditorinių reikalavimų dydį, jei tai reikalinga.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes prašymas dėl termino atnaujinimo netenkintinas, kadangi tai nėra reikalinga.

Kita vertus, jei būtų laikoma, kad termino atnaujinimo klausimas visgi yra aktualus, būtų pagrindas jį atnaujinti, kadangi pareiškėjos padalinys, administruojantis šioje byloje nurodytas skolas, apie skolininko S. R. mirtį sužinojo tik 2024-11-07, gavęs iš antstolio 2024-11-07 išieškojimo negalimumo aktus. Po pranešimo gavimo pareiškėja gana operatyviai, surinkusi reikalingus duomenis, 2024-12-27 kreipėsi į teismą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo kreditoriniam reikalavimui pareikšti, taigi, veikė aktyviai. Ta aplinkybė, kad dalis visai kitokio pobūdžio ir kilmės kreditorinių reikalavimų jau buvo pareikšta anksčiau, neduotų pagrindo vertinti, kad pareiškėja elgėsi aplaidžiai, kadangi pareiškėja valstybėje aptarnauja ir administruoja milžinišką skaičių klientų, todėl yra normalu, kad skirtingos kilmės skolas kuruoja skirtingi pareiškėjos padaliniai, kurie nėra atsakingi vieni už kitų veiklą. Be to, pareiškėja yra viešąsias administravimo funkcijas vykdantis valstybės subjektas, palikimas taip pat pereina valstybei, todėl konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju atnaujinus pareiškėjai terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti būtų pažeisti valstybės interesai, nebūtų pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576-578 str., teismas

nutaria:

pareiškėjos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus prašymo atnaujinti praleistą trijų mėnesių terminą pareikšti kreditorinį reikalavimą S. R., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimo įpėdiniams netenkinti, kadangi tai nėra reikalinga, pripažinus, kad jau yra įvykdyti CK 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimai.

Nutartis per septynias dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.