Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. R., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) trinkelių klojėju, gyvenantis (duomenys neskelbtini) neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 135 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad kaltinamasis S. R. pažeidė viešąją tvarką ir smurtaudamas nukentėjusiajam padarė sunkų sveikatos sutrikdymą šiomis aplinkybėmis:

2012-11-21 23.20 val. viešojoje vietoje - bendrabučio tipo gyvenamojo namo, esančio Alytuje, A. Jonyno g. 12, 2-ojo aukšto bendrojo naudojimo virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, asmeninio konflikto su E. S. metu, įžūliais veiksmais, pasireiškiančiais tuo, kad tyčia, keramikiniu puodeliu sudavė E. S. ne mažiau 1 smūgį į kairę akį. Dėl kairės akies sužalojimo nukentėjusysis E. S. prarado regėjimą kaire akimi ir neteko 30 % bendro darbingumo. Tokiais savo veiksmais S. R. demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo E. S. sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs aukščiau aptartus įrodymus visumoje, daro išvadą, kad kaltinamojo S. R. kaltė padarius viešosios tvarkos pažeidimą yra visiškai įrodyta. Kaltinamojo veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymius, nes kaltinamasis viešoje vietoje – bendrabučio bendro naudojimo virtuvėje – matant ir girdint kitiems asmenims, prikibo prie nukentėjusiojo E. S., prieš kurį buvo panaudotas fizinis smurtas ir taip buvo sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata. Kaltinamasis veikė tyčia, suprasdamas savo veiksmų neteisėtumą. Kaltinamasis savo įžūliais veiksmais sutrikdė kitų asmenų rimtį ir ramybę. Liudytojai A. K., R. J., ir A. B. patvirtino, kad buvo didelis triukšmas, kurį išgirdę jie atbėgo į virtuvę. Laikytina, kad tokiais veiksmais kaltinamasis parodė nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir tuo buvo sutrikdyta visuomenės rimtis bei tvarka. Be to, esantys duomenys patvirtina, kad kaltinamasis nukentėjusiojo atžvilgiu buvo nusiteikęs agresyviai, pradėjo įžeidžiamai kibti, pirmas sudavė smūgį nukentėjusiajam. Kaltinamasis S. R. nurodo, kad sunkiai sužaloti nukentėjusiojo nenorėjo, tačiau nukentėjusiojo atžvilgiu jis atliko puolamus smurtinius veiksmus. Kaltinamasis veikė kryptingai, turėdamas tyčią sužaloti nukentėjusįjį, nors ir nesiekdamas sunkių (realiai atsiradusių) pasekmių. Smūgių sudavimas žmogui į akį, tai yra į galvos sritį, patvirtina kaltinamojo siekį sužaloti nukentėjusįjį, jo atliktų veiksmų pavojingumo suvokimą, abejingumą galimų padarinių atsiradimui. Iš surinktų ir teisme ištirtų duomenų visumos nustatyta, kad kaltinamasis S. R. asmeninio konflikto metu sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo E. S. sveikatą. Kaltinamasis S. R. nusikalstamus veiksmus padarė veikdamas neapibrėžta tyčia, todėl šie jo veiksmai teisingai kvalifikuojami pagal kilusias pasekmes, t.y. pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. Abu nusikaltimai padaryti tų pačių nusikalstamų veiksmų pasėkoje, tuo pačiu metu, siejami tos pačios tyčios, todėl vertinami kaip nusikaltimų ideali sutaptis.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį 3195,68 Lt sumai už nukentėjusiojo gydymo išlaidas (T. 1, b.l. 24-26), VSDFV Socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius pareiškė ieškinį 4669,07 Lt žalos atlyginimo ryšium su ligos pašalpos išmokėjimu nukentėjusiajam (T. 1, b.l. 31-38, T. 2, b.l. 17-21). Civiliniai ieškiniai tenkintini pilnumoje, kadangi minėtos išlaidos susidarė dėl kaltinamojo S. R. tyčinių nusikalstamų veiksmų, todėl žala turi būti pilnai atlyginta (CK 6.263 str., 6.283 str., 6.280 str., 6.290 str. 3 d.). Kaltinamasis ieškinius pripažino, jų dydžio neginčijo.

Nukentėjusysis E. S. pareiškė civilinį ieškinį (T. 2, b.l. 23-28), kuriuo prašo iš kaltinamojo priteisti 247,27 Lt turtinei žalai atlyginti, 200000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas. Kaip matyti iš pateikto pareiškimo (T. 2, b.l. 59) ir nukentėjusiojo paaiškinimų, kaltinamasis atlygino nukentėjusiajam padarytą 247,27 Lt turtinę žalą, todėl šioje dalyje ieškinys atmestinas.

Nukentėjusysis prašo priteisti iš kaltinamojo jam padarytą 200000 Lt neturtinę žalą. Sprendžiant nukentėjusiojo reikalavimą atlyginti jam padarytą žalą, teismas vadovaujasi BPK 44 str. 10 d., 109 str., CK 6.250 str. 2 d. nuostatomis, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos turi teisę gauti žalos atlyginimą. LR CK 6.250 str. 1 d. konstatuota, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kt. Nustatyta, jog nukentėjusysis, ryšium su jam padarytu sunkiu sveikatos sutrikdymu, patyrė fizinį skausmą, nepatogumus gydantis, dvasinius išgyvenimus, dėl patirto sužalojimo pablogėjo jo sveikata ir neteko dalies darbingumo, todėl jis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. LR CK 6.250 str. 2 d. numato, jog teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, į šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, o taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir jo dydį grindė tuo, kad dėl tyčinių nusikalstamų kaltinamojo veiksmų jis neteko 45 procentus darbingumo, dėl neįgalumo turėjo išeiti iš darbo, dėl ko sumažėjo jo pajamos, kurios dabar siekia 336,19 Lt mokama valstybinė socialinio draudimo netekto darbingumo pensija. Šiuo kriterijumi remiantis ir buvo paskaičiuotas 200000 Lt neturtinės žalos dydis. Tai, kad E. S. neteko dalies darbingumo ir prarado dalį pajamų turi būti vertinama kaip turtinė žala, tačiau ieškinys dėl negautų pajamų byloje nėra pareikštas. Teismas pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą. Teismas, nustatydamas žalos dydį, atsižvelgia į nusikaltimo padarymo aplinkybes, į nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo mastą, į tai, kad nukentėjusiajam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, dėl ko jis patyrė didelius nepatogumus, skausmą, neigiamus išgyvenimus, į kaltinamojo turtinę padėtį, kadangi kaltinamasis turtu nedisponuoja, gauna nedideles pajamas, išlaiko mažametį vaiką. Žala turi būti atlyginama teisingai, protingai nustatant jos dydį, siekiant nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens interesų pusiausvyros. Teismas sprendžia, kad ieškinyje nurodytos neturtinės žalos dydžio nukentėjusysis pilnai nepagrindė, todėl ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo negali būti tenkinamas visiškai, jis mažintinas. Teismas, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos mažina iki 45000 litų. Kadangi nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu nurodė aplinkybę, kad kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu jam sumokėjo 2000 Lt, kuriuos vertina kaip neturtinę žalą, todėl šia suma mažintinas priteistinos neturtinės žalos dydis ir iš kaltinamojo priteistina 43000 Lt neturtinės žalos.

Nukentėjusysis prašo priteisti 3000 LT advokato išlaidoms apmokėti. BPK 106 str. 2 d. numatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusįjį ir civilinį ieškovą E. S. teisminio bylos nagrinėjimo metu atstovavo advokatas, kuris taip pat ruošė ieškinį, rinko duomenis. Nukentėjusiojo patirtas 3000 Lt bylinėjimo išlaidas patvirtina pateikti dokumentai (T. 2, b.l.47-48), todėl jos priteistinos iš kaltinamojo (BPK 106 str. 2 d.).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę.

Kaltinamasis S. R. padarė du tyčinius nusikaltimus, iš kurių vienas priskiriamas prie sunkių, kitas - prie nesunkių nusikaltimų. Abu nusikaltimai sudaro idealią nusikaltimų sutaptį. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – tai, kad nusikaltimus padarė būdamas neblaivus. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, bei atlygino nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą. Kaltinamasis praeityje neteistas, administracine tvarka nebaustas. Dirba, darbovietės charakterizuojamas teigiamai (T. 1, b.l. 142), augina mažametį sūnų (T. 2, b.l. 60). Kaltinamasis padarė tyčinį sunkų nusikaltimą, už kurį numatyta reali laisvės atėmimo bausmė. Pagal baudžiamojo kodekso 54 str. 1 d. teismas skiria bausmę, vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir baudžiamojo kodekso bendrosios dalies nuostatomis. Baudžiamojo kodekso 54 str. 3 d. nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Pagal baudžiamojo kodekso 54 str. 3 d. kitokia bausmė nei numatyta straipsnio sankcijoje, pagal kurią kvalifikuota veika, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę pagal BK 62 str., o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas, neadekvatus konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Taigi šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (pvz., kasacinė nutartis Nr. 2K-420/2006). Įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas bylos aplinkybes, teismas mano, kad šiuo atveju yra pagrindas kaltinamajam S. R. taikyti BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytą teisingumo principą ir šiuo pagrindu paskirti jam švelnesnę, nei įstatymo numatyta, bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Kaltinamojo atžvilgiu taikyti BK 62 straipsnio nuostatas nėra įstatyminio pagrindo, todėl šiuo atveju būtina pasisakyti dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo pagrįstumo. Kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, yra jauno amžiaus, dirba, darbovietės charakterizuojamas teigiamai, augina mažametį vaiką, nėra jokių kitų neigiamai jį charakterizuojančių duomenų. Todėl manytina, kad kaltinamajam paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, nukentės kiti asmenys, kurie nesusiję su nusikalstama veika. Labai svarbi aplinkybė yra tai, kad kaltinamasis nukentėjusiajam atlygino turtinę žalą, tokiu būdu siekia sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Teismas nustatydamas bausmės rūšį atsižvelgia ir į nukentėjusiojo poziciją, į jo norą, kad būtų atlyginta padaryta žala. O paskyrus kaltinamajam realią laisvės atėmimo bausmę būtų pažeisti ir nukentėjusiojo teisėti lūkesčiai į žalos atlyginimą. Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekti bei teisingumas įgyvendintas taikant baudžiamojo kodekso 54 str. 3 d. nuostatas ir paskiriant S. R. kitą bausmės rūšį, nei numatyta baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d. dispozicijoje, tai yra laisvės apribojimo bausmę, kuri atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes yra tinkama bausmė kaltinamajam.

Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją nusikaltimų sutaptį, todėl už jas paskirtos bausmės tarpusavyje bendrinamos BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatyta tvarka, t. y. apėmimo būdu.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir skirti jam bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. skirti jam bausmę - 2 (dvejus) metus laisvės apribojimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmes subendrinti, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir skirti S. R. galutinę subendrintą bausmę – 2 (dvejus) metus laisvės apribojimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., 65 str. 1 d. 1 p. b) pap., į bausmės laiką įskaityti S. R. laikino sulaikymo laiką nuo 2012 m. lapkričio 22 d. iki 2012 m. lapkričio 23 d., vieną sulaikymo dieną prilyginant dviems laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės vykdymo metu įpareigoti S. R. būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, dirbti arba registruotis darbo biržoje.

Kardomąją priemonę – dokumento paėmimą – palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Priteisti iš S. R. civiliniam ieškovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai 3195,68 (tris tūkstančius vieną šimtą devyniasdešimt penkis litus 68 ct) už asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas.

Priteisti iš S. R. civiliniam ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui 4669,07 Lt (keturis tūkstančius šešis šimtus šešiasdešimt devynis litus 7 ct) žalos atlyginimo.

Priteisti iš S. R. nukentėjusiajam E. S. 43000 Lt (keturiasdešimt tris tūkstančius) litų nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti, likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti iš S. R. nukentėjusiajam E. S. 3000 Lt (tris tūkstančius litų) advokato išlaidoms apmokėti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus rajono apylinkės teismą.