Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto I. S. (I. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. sausio 7 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-481-2025 (ROIK: 24261422455).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. sausio 7 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-481-2025 I. S. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalį. Nutarime nurodoma, kad I. S., 2024 m. gruodžio 6 d., 23.13 val., (duomenys neskelbtini) g., Vilnius, vairuodamas transporto priemonę „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lenkdamas kitą automobilį, kirto siaurą ištisinę linija, kuri skiria priešingų krypčių juostas, tokiu būdu pažeisdamas Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1950 „Dėl kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir KET) 140.7 punktą. Už šį pažeidimą I. S. paskirta administracinė nuobauda – 170 Eur bauda, ir administracinio poveikio priemonė – specialios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimas 3 mėnesiams.

Nesutikdamas su institucijos priimtu nutarimu I. S. pateikė skundą, kuriuo prašoma panaikinti jam paskirtą administracinio poveikio priemonę. Skundas motyvuojamas tuo, kad pareiškėjas važiavo už miesto ribų, iš paskos lėtai važiavusio policijos automobilio, kurį negalėjo ilgai aplenkti. Kai nusprendė atlikti lenkimo manevrą, kirto brūkšninę liniją, bet grįžtant į savo eismo juostą, jau kirto ištisinę liniją. Todėl minėto automobilio jis aplenkti tiesiog nespėjo. Jeigu teismas nuspręs pripažinti jo kaltę, yra pasiruošęs sumokėti 170 Eur baudą. Dirba per „(duomenys neskelbtini)“ platformą, todėl teisės vairuoti transporto priemones jam yra būtinos. Be to, jis išlaiko šeimą (žmoną ir nepilnametį vaiką), moka už buto nuomą. Jo žmona šiuo metu laikinai nedirba. Kadangi yra iš Ukrainos, jam būtų sunku surasti kitą darbą, kur jam neprireiktų vairuotojo pažymėjimo.

Nesutikdama su I. S. skundu institucija pateikė atsiliepimą, kuriuo prašoma pareiškėjo skundą atmesti, o priimtą nutarimą palikti nepakeistu. Atsiliepimas motyvuojamas tuo, kad mažesnės nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietinas su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamosios pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Teismų praktikoje pripažįstama, jog asmeniniai pažeidėjo poveikiai ir patogumai negali būti iškeliami aukščiau padaryto pažeidimo pavojingumo. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti atitinkamas neigiamas pasekmes, atgrasyti nuo kitų pažeidimų darymo, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Atsilepime atkreipiamas dėmesys į tai, kad ANR duomenimis pareiškėjas anksčiau ne kartą baustas už KET pažeidimus. Iki 2024 m. gruodžio 6 d. jis turėjo 18 galiojančių nuobaudų už KET pažeidimus iš kurių šiuo metu yra apmokėta tik viena. Ši aplinkybė parodo, kad pareiškėjas nepadarė tinkamų išvadų iš ankstesnių nubaudimų, o jam skiriama piniginė nuobauda neatgrasė nuo naujų administracinių nusižengimų padarymo.

Teisiamajame posėdyje apklaustas I. S. skundą palaikė ir parodė, kad įvykio metu, t. y. 2024 m. gruodžio 6 d., ilgai ir lėtai važiavo už policijos automobilio, kelio apšvietimas buvo prastas. Ilgai laukė, kada prasidės brūkšninė juosta ir kai rado momentą, pradėjo lenkimo manevrą. Tuo metu, kai susilygino su tarnybiniu automobiliu, matė, kad keičiasi ženklinimas, tačiau galimybės nepažeisti ženklinimo ir grįžti į eismo juostą nebuvo. Kai pradėjo manevrą, nematė ištisinės juostos, kitaip nepažeidinėtų taisyklių prieš patrulius. Kelias buvo tuščias, o policijos tarnybinis automobilis važiavo mažesniu nei maksimaliai leistinu greičiu. Toks jausmas, kad policija jį pakišo. Kai sustojo ir priėjo policijos pareigūnai, jiems nurodė, kad jie tyčia taip ilgai ir lėtai važiavo. Iš paskos važiavo apie 10 min. Lenkti pradėjo už žiedinės sankryžos Liepkalnio g. Savo kaltę pripažįsta. Kai susilygino su tarnybiniu automobiliu, matė, kad kelio horizontalus ženklinimas keičiasi, mano, kad neturėjo galimybės saugiai grįžti į savo eismo juostą. Nėra piktybiškas pažeidėjas ar pavojingas „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas, niekada Vilniuje nevažinėjo daugiau kaip 100 km/val. Tai atrodo jam šiek tiek nesąžininga, todėl atėjo tai viską papasakoti.

Teisiamajame posėdyje apklausas liudytojas P. L. parodė, kad rudenį, spalio ar lapkričio mėnesį, vakare, tamsiu paros metu, važiavo iš Salininkų pusės ir privažiavo Salininkų žiedinę sankryžą, suko į Liepkalnio g. link Minsko plento. Pravažiavę nuo žiedo 20-25 m. pastebėjo, kaip jiems iš paskos važiavęs automobilis „Toyota Prius“ pradėjo juos lenkti ir baigdamas lenkimo manevrą, kirto siaurą ištisinę ženklinimo liniją, skiriančią priešingų krypčių eismo juostas. Pastebėję padarytą kelių eismo taisyklių pažeidimą, sustabdė vairuotoją. Paaiškėjo, kad vairuotojas yra užsienietis, kuris verčiasi pavėžėjo paslaugomis ir vežė keleivį. Jis paaiškino, kad skubėjo kuo greičiau pristatyti keleivį, todėl ir aplenkė jų tarnybinį automobilį. Vairuotojas paaiškino, kad pradėjo lenkti tada, kai buvo brūkšninė ženklinimo linija, t. y. leistinoje vietoje, bet pabaigti lenkimo manevro nespėjo, todėl teko kirsti siaurą ženklinimo liniją. Byloje yra jų ekipažo vaizdo medžiaga. Kadangi minėjo, kad nuo žiedo jie nutolo apie 20-25 m., tai tokiu atstumu jis ir važiavo iš paskos 40-45 km/val. greičiu. Minėtoje vietoje maksimaliai leistinas greitis yra 50 ar 60 km/val. Kiek pamena, ta kelio atkarpa buvo apšviesta, gerai matėsi skiriamąsias juostas. Matė tik tai, kas jiems vyko iš priekio, o iš paskos nežiūrėjo. Pareiškėjas iš karto sutiko ir gailėjosi, kad skubėdamas taip pasielgė. Jų vaizdo fiksavimo sistema nefiksuoja nei koordinačių, nei greičio. Negali pasakyti ar pareiškėjas ilgai važiavo už jų patrulinės mašinos, nes to nestebėjo, buvo susikoncentravęs į kelią, o ne į iš paskos važiuojančius automobilius. Mano, kad pareiškėjas, išvažiavęs į priešingos krypties eismo juostą, galėjo pamatyti, kad priekyje jau neužilgo prasidės ištisinė, nes atstumas kai pradėjo lenkti ir baigė manevrą nebuvo didelis.

Pareiškėjo I. S. skundas netenkintinas.

ANK XXXVI skyrius (639-643 straipsniai) reglamentuoja skundų dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose nagrinėjimo ypatumus. Šios skyriaus 641 straipsnyje numatyta, kad teismas nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, o pagal ANK 642 straipsnio nuostatas, išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje priima vieną iš šio straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose numatytų sprendimų. Atkreiptinas dėmesys, kad, pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką, nutarimas laikomas teisėtu tada, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Pagrįstu nutarimas laikomas tada, kai prieš priimant sprendimą išaiškintos visos reikšmingos nagrinėjamai situacijai faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-259-1072/2023).

Teismas, išnagrinėję byloje surinktus duomenis, kiekvieną atskirai ir jų visumą, o būtent: pareiškėjo I. S. skunde išdėstytus motyvus, institucijos pareigūnų priimto protokolo ir nutarimo turinį, institucijos atsiliepime į pareiškėjo I. S. skundą išdėstytus argumentus, policijos pareigūnų automobilio vaizdo kamerų įrašus, pareiškėjo paaiškinimus ir liudytojo parodymus duotus teismo posėdyje ir kitus duomenis, o taip pat atsižvelgdamas į aukštesnės instancijos teismų formuojamą praktiką, priėjo išvados, kad institucijos priimtas nutarimas atitinka visus aukščiau nurodytus teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus, todėl, teismo vertinimu, jokio pagrindo jį keisti ar naikinti, nėra.

ANK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad ANK 420 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta administracinė atsakomybė už lenkimą vietose, kuriose pagal KET lenkti draudžiama. Šio straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda nuo 170 Eur iki 230 Eur. ANK 420 straipsnio 6 dalis taip pat nustato, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių.

Įvertinus pareiškėjo I. S. skundo motyvus, taip pat jo paaiškinimus duotus teismo posėdyje, matyti, kad jis neginčija to, kad 2024 m. gruodžio 7 d., 23.13 val., vairuodamas automobilį „Toyota Prisus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lenkdamas kitą automobilį, kirto siaurą ištisinę liniją, kuri skiria priešingų krypčių eismo juostas, kaip tai nurodoma skundžiamame nutarime. Tačiau, reikia pažymėti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas pareiškėjas I. S. nurodė, kad siaurą ištisinę liniją jis kirto tik tada, kai jau aplenkė policijos pareigūnų tarnybinį automobilį ir grįžo į savo eismo juostą. Peržiūrėjus byloje esančius vaizdo įrašus, galima pastebėti, kad pareiškėjo parodymai iš tikrųjų atitinka tikrąsias įvykio aplinkybes, nes pareiškėjas I. S. pradėjo policijos pareigūnų tarnybinio automobilio lenkimo manevrą esant siaurai brūkšninei linijai, kurios brūkšniai tris kartus ilgesni už tarpus, o baigė – esant siaurai ištisinei linijai. Šias aplinkybes taip pat patvirtino teismo posėdyje apklaustas liudytojas ir byloje esantis tarnybinis pranešimas. Visgi, tai, kad pareiškėjas I. S. pradėjo lenkimo manevrą esant brūkšninei linijai, jį nuo administracinės atsakomybės pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį neatleidžia. Pastebėtina, kad pareiškėjas I. S. lenkimo manevrą pradėjo esant artėjimo linijai, kuri, be kita ko, įspėja, kad artėjama prie siauros ištisinės linijos (KET 3 priedo 1.6. punktas), pažymėtina, kad tai patvirtino pats Pareiškėjas teismo posėdžio metu. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėjas I. S. turėjo ir galėjo numatyti, kad pradėjęs lenkimo manevrą, jis gali nespėti saugiai sugrįžti iš priešpriešinės į savo eismo juostą. Jo kaltę taip pat nepaneigia tai, kad dėl, jo žodžiais, nepakankamo kelio apšvietimo, blogų oro sąlygų ir kitų aplinkybių, jis negalėjo saugiai nutraukti lenkimo manevro ir grįžti į savo eismo juostą, nepažeisdamas KET. Transporto priemonės vairuotojui kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojui yra keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, todėl prieš pradėdamas lenkimo manevrą I. S. privalėjo įvertinti realias galimybes jį atlikti saugiai ir nepažeidžiant KET reikalavimų.

Teismo posėdyje pareiškėjas I. S. paaiškino, kad policijos pareigūnų automobilis važiavo kur kas mažesniu už maksimaliai leistinas greitis, o jis ilgai negalėjo pasirinkti tinkamo momento tam, kad aplenkti tą automobilį. Tačiau, peržiūrėjus byloje esantį vaizdo įrašą, matyti, kad pareiškėjas I. S. galėjo saugiai aplenkti policijos pareigūnų automobilį, jeigu tai padarytu kur kas anksčiau. Daugiau nei 10 sekundžių jis važiavo pareigūnams iš paskos, kai jokių automobilių prieš priešinėje eismo juostoje nebuvo, bet pareiškėjas I. S., dėl neaiškių priežasčių, ryžosi aplenkti automobilį tik paskutiniu momentu, privažiuojant prie kelio ruožo, kur tai daryti pakankamai pavojinga, dėl posūkio į dešinę ir autobusų stotelės (Liepkalnio g. 174E, Vilnius). Teismo vertinimu, tai patvirtina, jog minėto pažeidimo taip pat negalima laikyti mažareikšmiu ir mažai pavojingu, nepaisant to, kad policijos pareigūnų automobilio lenkimas pradėtas leistinoje vietoje.

Iš esmės neginčydamas pažeidimo padarymo fakto, pagrindiniai pareiškėjo skundo motyvai dėl nutarimo yra susiję su paskirta administracinio poveikio priemone. I. S. prašo pakeisti jam paskirtą specialios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimą, nes jis dirba pavėžėju per „(duomenys neskelbtini)“ platformą, o tai yra jo vienintelis pajamų šaltinis. Be to, jis išlaiko žmoną, kuri šiuo metu neturi darbo, nepilnametį vaiką ir moka už buto nuomą. I. S. pažymi, kad kitą darbą, kuriame jam nereikėtų turėti teisių vairuoti transporto priemones jis vargu ar sugebėtų rasti.

Administracinius nusižengimus įvykdžiusiems asmenims skiriamos sankcijos turi atitikti proporcingumo ir teisingumo principų reikalavimus. Šių pamatinių principų nuostatų išraiška tiesiogiai atspindi ANK VI ir VII skyriaus normos (ANK 32-44 straipsniai). Taigi, tam, kad asmeniui paskirta administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė nepažeistu išvardintų reikalavimų, pareigūnas ar teismas, privalo vadovautis bendrais ir specialiais administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindais.

Išnagrinėjus institucijos priimtą nutarimą bei ANK 420 straipsnio 1 ir 6 dalies sankciją, matyti, kad pareiškėjui I. S. paskirta minimalaus dydžio administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, kuri teismo vertinimu atitinka ANK 34 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytą teisinį reguliavimą dėl sankcijų dydžio parinkimo taisyklių, todėl nustatyta sankcija jam gali būti sumažina tik pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Teismų praktikoje yra nurodoma, kad ANK 34 straipsnio 6 dalis gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018). Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-28-303/2020).

Teismo vertinimu, nagrinėjamoje situacijoje nėra jokių išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą taikyti minėtą ANK 34 straipsnio 6 dalį. Atkreiptinas dėmesys, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-5-303/2017, administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-39-1073/2019).

Be to, reikia pažymėti, kad pareiškėjas I. S. yra linkęs sistemingai pažeisti KET, nes ANR duomenimis jis yra trauktas administracinėn atsakomybėn net 18 kartų, o paskirtų administracinių nuobaudų iš esmės nevykdo. Pastebėtina, kad Pareiškėjas linkės sumenkinti savo pažeidimų pavojingumą, 2025 m. vasario 25 d. teismo posėdžio metu Pareiškėjas pareiškė, kad nėra Vilniaus mieste važiavęs 100 km/val. greičiu, o nustatyti pažeidimai yra juokingi (2025 m. vasario 25 d. posėdžio garso įrašo 23 min. 50 sek.). Reikia sutikti su institucijos atsiliepime pateiktu argumentu, kad šie duomenys liudija apie tai, kad pareiškėjas nepadarė tinkamų išvadų iš ankstesnių nubaudimų, o jam skiriama piniginė nuobauda neatgrasė nuo naujų administracinių nusižengimų padarymo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Institucija paskirdama baudą ir administracinio poveikio priemonę, įvertino visas bylos aplinkybes, tarp jų tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta ir nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Institucija Pareiškėjui paskyrė minimalią nuobaudą – 170 Eur baudą ir minimalų administracinio poveikio priemonės specialios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą – 3 mėnesiai.

Taigi, institucijos nutarimu pareiškėjas pagrįstai patrauktas atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjo kaltę dėl KET 140.7 punkto pažeidimo patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma, todėl, vadovaujantis bendrosiomis ANK nuostatomis, jis turi atsakyti pagal įstatymų leidėjo nustatytą sankciją. Teismo vertinimu, institucijos nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos ir poveikio priemonės dydis atitinka ANK 32 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus principus, o taip pat ANK 34 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyje nustatytas administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių parinkimo taisykles. Pagrindo sumažinti ar neskirti pareiškėjui I. S. administracinės nuobaudos ir (ar) poveikio priemonės, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, teismo vertinimu, nagrinėjamoje situacijoje nėra. Atsižvelgiant į tai teismas sprendžia pareiškėjo I. S. skundas netenkintinas, o institucijos nutarimas paliktinas galioti nepakeistu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

I. S. (I. S.) skundo netenkinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. sausio 7 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-481-2025 (ROIK: 24261422455) palikti galioti nepakeistą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.