Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Zoloto“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. nutarties, kuria nutarta netvirtinti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Zoloto“ ir bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos pirkliai“ sudarytos taikos sutarties, bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos pirkliai“ bankroto byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutartimi uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Baltijos pirkliai“ restruktūrizavimo byla nutraukta ir iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Restrus“. Teismo 2015 m. gegužės 26 d., 2015 m. birželio 11 d., 2015 m. rugsėjo 25 d., 2015 m. spalio 23 d., 2015 m. gruodžio 1 d., 2015 m. gruodžio 7 d., 2016 m. sausio 18 d., 2016 m. vasario 4 d., 2016 m. kovo 8 d., 2016 m. gegužės 10 d., 2016 m. rugpjūčio 24 d., 2017 m. vasario 14 d., 2018 m. gegužės 8 d. nutartimis patvirtintas BUAB „Baltijos pirkliai“ kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai. Teismo 2015 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Tenkinus bankroto administratorės prašymą BUAB „Baltijos pirkliai“ likvidavimo terminas pratęstas iki 2018 m. rugpjūčio 31 d., vėlesnėmis teismo nutartimis likvidavimo terminas vis buvo pratęsiamas, paskutinį kartą likvidavimo terminas pratęstas 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi iki 2020 m. rugpjūčio 31 d.

2. 2019 m. rugsėjo 20 d. pareiškėja UAB „Zoloto“ pateikė teismui prašymą patvirtinti UAB „Zoloto“ ir BUAB „Baltijos pirkliai“, atstovaujamos bankroto administratorės, pasirašytą taikos sutartį bankroto byloje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartimi netvirtino pareiškėjos UAB „Zoloto“ ir BUAB „Baltijos pirkliai“ sudarytos taikos sutarties.

4. Teismas nustatė, kad 2015 m. liepos 21 d. pirmame kreditorių susirinkime patvirtinta BUAB „Baltijos pirkliai“ sudarytų galiojančių preliminarių pirkimo–pardavimo sutarčių vykdymo tvarka, kurioje nurodyta sutartį su UAB „Kim Servise“ dėl apartamentų tęsti pagal pasirašytos sutarties sąlygas (vertė pagal turto vertinimą 60 000 Eur, pardavimo kaina pagal preliminarią sutartį 104 763 Eur, įskaitomas sumokėtas avansas 53 742,36 Eur; pirkėjo sumokama suma pagal tęsiamą sutartį 51 020,64 Eur). Pirkėjui atsisakius ar nesudarius pagrindinės sutarties iki 2015 m. rugpjūčio 15 d., preliminarią sutartį nutraukti. Nurodyta, kad UAB „Zoloto“ perėmė reikalavimą iš UAB „Kim Servise“. 2015 m. rugpjūčio 21 d. kreditorių susirinkime nutarta pakeisti 2015 m. liepos 21 d. kreditorių susirinkimo nutarimą 8 klausimu dalyje, t. y. nutarta pirkėjui atsisakius ar nesudarius pagrindinės sutarties iki 2015 m. rugsėjo 2 d., preliminarią sutartį nutraukti. 2015 m. gruodžio 4 d. gautas bankroto administratorės UAB „Restrus“ pranešimas, kad su pirkėja UAB „Zoloto“ yra sudaryta pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis ir pridėta 2015 m. rugsėjo 2 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 15/09/02-01.

5. Teismas sprendė, kad įvykdžius preliminariąją sutartį ir su UAB „Zoloto“ sudarius pagrindinę apartamentų pirkimo–pardavimo sutartį, teismui nebuvo teisinio pagrindo tvirtinti UAB „Zoloto“ pareikštą finansinį reikalavimą BUAB „Baltijos pirkliai“ bankroto byloje.

6. Įvertinęs, kad UAB „Zoloto“ nėra BUAB „Baltijos pirkliai“ kreditorė, teismas padarė išvadą, jog UAB „Zoloto“ neturi teisės teikti pasiūlymo tvirtinti sudarytos taikos sutarties bankroto byloje. Viena vertus, pateikta tvirtinti taikos sutartis sudaryta tik su UAB „Zoloto“, ji nėra pasirašyta kreditorių, turinčių daugiau kaip 2/3 finansinių reikalavimų (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 28 straipsnio 2 dalis). Kita vertus, prašoma patvirtinti taikos sutartis ir jos objektas, nėra susiję su bankroto byla ir neatitinka ĮBĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų taikos sutarties turiniui keliamų reikalavimų.

7. Teismas pažymėjo, kad civilinėje byloje Nr. e2-498-513/2019, įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. liepos 25 d. nutartimi, tą pačią taikos sutartį atsisakyta tvirtinti. Be to, Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-3445-262/2019 pagal ieškovės UAB „Medicinos bankas“ ieškinį atsakovėms UAB „Kim Servise“ ir UAB „Zoloto“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Šioje byloje ginčijama UAB „Kim Servise“ ir UAB „Zoloto“ sudaryta sutartis dėl UAB „Kim Servise“ reikalavimo teisių pagal 2010 m. liepos 1 d. preliminariąją apartamentų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2010/07/01/02 perleidimo UAB „Zoloto“. Teismas vertino, kad pareiškėja inicijavo Klaipėdos apygardos teismo nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-498-513/2019, gindamasi nuo UAB „Medicinos bankas“ pareikšto reikalavimo.

8. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo tvirtinti pareiškėjos pateiktą 2018 m. liepos 11 d. taikos sutartį dėl nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties pakeitimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Apeliantė UAB „Zoloto“ atskirajame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti UAB „Zoloto“ ir BUAB „Baltijos pirkliai“ sudarytą taikos sutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1. Nurodo, kad UAB „Zoloto“ sąžiningai suklydo, pasirašydama 2015 m. rugsėjo 2 d. pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje numatyta dvigubai didesnė apartamentų kaina (104 763 Eur) nei rinkos kaina. UAB „Zoloto“ suklydo pasirašydama apartamentų pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje neteisingai nurodyta 361 725 Lt (104 763 Eur) kaina. Tikroji apartamentų kaina sutarties sudarymo metu buvo 51 020,64 Eur (įskaitant PVM). Ši kaina nustatyta 2015 m. rugsėjo 2 d. negyvenamosios patalpos–poilsio apartamentų (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje.

9.2. UAB „Zoloto“, pasirašydama sutartį manė, kad jos nuostatos dėl turto kainos, yra teisinga, nes dėl tokios sutarties kainos, nusprendė atsakovo BUAB „Baltijos pirkliai“ kreditoriai. UAB „Zoloto“ nebūtų mokėjusi tokio dydžio kainos už apartamentus, nors ši kaina ir buvo numatyta preliminarioje pirkimo–pardavimo sutartyje, kadangi pastačius apartamentus, paaiškėjo, kad apartamentų patalpos nėra vertos nurodytos kainos. Todėl šalys ir kreipėsi į teismą dėl taikos sutarties patvirtinimo, kuria iš esmės siekė pakeisti nekilnojamojo turto kainą. Patvirtinus Taikos sutartį, šalys bus sugrąžintos į teisingą padėtį, ir niekam nebus padaryta žalos.

9.3. Teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai rėmėsi išimtinai ĮBĮ 28 ir 29 straipsniais, reglamentuojančiais taikos sutarties sudarymą bankroto procese, kai siekiama nutraukti įmonei bankroto bylą. Tuo tarpu, BUAB „Baltijos pirkliai“ bankroto administratorius su UAB „Zoloto“ pasirašė pateiktą tvirtinti taikos sutartį, siekdami atkurti teisinę pusiausvyrą ir tokios sutarties pasirašymas jokių teisių nepažeidžia. Pažymi, kad BUAB „Baltijos pirkliai“ bankroto administratorius pasirašė taikos sutartį, nes jos pasirašymui neprieštaravo kreditoriai – apartamentų įkaito turėtojas AB SEB bankas.

9.4. Teismas, prieš tvirtinant taikos sutartį, turi įsitikinti, ar šalių taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, nepažeidžia viešojo intereso. Ar taikos sutartis išreiškia šalių valią, ar šalys nesuklydo dėl taikos sutarties sąlygų, ar šalis nebuvo apgauta. Taigi, priešingai negu nustatė pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, nėra jokio pagrindo teigti, jog yra draudžiama sudaryti taikos sutartį vadovaujantis bendrosiomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatomis, todėl, mano, kad tokia sutartis turėjo būti teismo patvirtinta (CK 6.983 straipsnio 1 dalis, CPK 42 straipsnio 2 dalis).

9.5. Šiuo atveju, Taikos sutartis apima bankroto bylos ribas, kadangi pareiškėja UAB „Zoloto“ nekilnojamąjį turtą įsigijo iš restruktūrizuojamos UAB „Baltijos pirkliai“ bei sąžiningai suklydo dėl kainos. Dėl šios priežasties BUAB „Baltijos pirkliai“ bankroto administratorius, neprieštaraujant kreditoriui AB SEB bankui, pasirašė taikos sutartį, kurią prašė patvirtinti teismo bankroto byloje.

10. BUAB „Baltijos pirkliai“ atsiliepimo į pareiškėjos atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartis, kuria teismas nutarė netvirtinti pareiškėjos UAB „Zoloto“ ir BUAB „Baltijos pirkliai“ sudarytos taikos sutarties, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

12. Siekiant užtikrinti civilinio proceso principus ir apeliacinio proceso tikslus, įstatyme nustatytas draudimas apeliacinės instancijos teismui priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme (CPK 314 straipsnis). Tačiau šis draudimas nėra absoliutus: naujus įrodymus pateikti galima, jei pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar jei šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

13. Kasacinis teismas, aiškindamas šias normas, yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).

14. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė: 2010 m. liepos 1 d. preliminarią apartamentų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2010/07/01/02; 2015 m. balandžio 20 d. susitarimą; 2015 m. rugsėjo 2 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 15/09/02-1; 2016 m. liepos 19 d. UAB „Medicinos bankas“ ieškinio kopiją; 2018 m. balandžio 6 d. susitarimą dėl 2015 m. balandžio 20 d. susitarimo panaikinimo; 2011 m. liepos 20 d. laidavimo sutartį Nr. LOAN_45297; bankroto administratoriaus elektroninių laiškų nuorašus; turto vertinimo duomenis dėl apartamentų vertės rinkoje; kredito sutartį; 2007 m. rugpjūčio 17 d. UAB „VSB“ ir atsakovės pasirašytą preliminarią apartamentų sutartį Nr. 2007/08/17/01; 2007 m. rugpjūčio 17 d. statybos rangos sutartį Nr. 2007/08/17/01; www.avnt.lt informaciją dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „VSB“ ir UAB „Baumesta“; 2010 m. kovo 25 d. susitarimą dėl preliminariosios apartamentų pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2007/08/17/01, kuriais grindžia atskirajame skunde dėstomas faktines aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas šių dokumentų priėmimo klausimo nesprendžia, nes, vadovaujantis CPK 179 straipsnio 3 dalimi, teismas gali naudoti duomenis iš Liteko teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų, todėl esant reikalui naudosis kitų bylų duomenimis, taip pat ir Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-498-513/2019 pagal UAB „Zoloto“ ieškinį atsakovei BUAB „Baltijos pirkliai“, tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų akcinė bendrovė (toliau – AB) „Citadele“ bankas, UAB Medicinos bankas, UAB „Kim Service“, N. M. dėl nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties pakeitimo bei Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-3445-262/2019 dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, duomenimis.

Dėl taikos sutarties tvirtinimo

15. CK 6.983 straipsnio 1 dalis nustato, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. CK 6.985 straipsnis nurodo, kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią. Tokia sutartis turi atitikti teisinių santykių, kuriuos siekia išspręsti šalys, reglamentavimą, pati sutartis turi būti aiški, išsami ir galima įvykdyti.

16. Pagal CPK 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bendrąją nuostatą, teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jei ji prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Nurodytose normose nustatyta teismo pareiga reiškia, kad teismas, gavęs procesiniu požiūriu tinkamų asmenų sudarytą ir pasirašytą taikos sutartį, kiekvienu atveju privalo patikrinti, ar pateikta tvirtinti taikos sutartis atitinka įstatymo reikalavimus ir nepažeidžia viešojo intereso.

17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. spalio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013 pažymėjo, kad kreiptis į teismą dėl taikos sutarties patvirtinimo, kai civilinė byla dėl taikos sutartimi išspręstų klausimų teisme nėra iškelta, šalys neprivalo. Sudarydamos tokią sutartį šalys gali apsiriboti vien paprasta rašytine sandorio forma (CK 1.73 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 6.983 straipsnio 3 dalis).

18. Iš CK 6.985 straipsnio normos turinio išplaukia, kad teismas supaprastinto proceso tvarka taikos sutartis tvirtina tik tokiais atvejais, kai materialinių teisinių santykių subjektai tarpusavio nuolaidų būdu ir esant jų suderintai valiai išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus, t. y. iš esmės tokios sutarties tvirtinimas teismine tvarka galimas tik esant ginčui ar galimybei jam kilti tarp materialinių teisinių santykių subjektų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-161-248/2017 14 punktas).

Dėl faktinių duomenų

19. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad dar restruktūrizuojama UAB (toliau – RUAB) „Baltijos pirkliai“, uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Baumesta“ ir uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Kim Servise“ 2010 m. kovo 25 d. sudarė susitarimą dėl preliminarios apartamentų pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 2007/08/17/01, kuria UAB „Baumesta“ visas jai priklausančias teises ir pareigas pagal preliminariąją apartamentų pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2007/07/17/01 perleido UAB „Kim Servise“. Šio susitarimo 5 punkte nurodoma, kad pagal preliminariąją apartamentų pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2007/07/17/01 avansiniai mokėjimai lygūs 185 561,63 Lt (53 742,36 Eur).

20. UAB „Kim Servise“ 2010 m. gegužės 3 d. pateikė RUAB „Baltijos pirkliai“ prašymą leisti pakeisti rezervuotus apartamentus, už kuriuos yra sumokėta 185 561,63 Lt. RUAB „Baltijos pirkliai“ ir UAB „Kim Servise“ 2010 m. liepos 1 d. sudarė preliminariąją apartamentų pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2010/07/01/02, kuria pardavėja RUAB „Baltijos pirkliai“, pasitelkdama kitus asmenis, įsipareigojo per sutartyje nustatytą terminą pastatyti ir priduoti šios sutarties 1.1. punkte nurodytus apartamentus, esančius (duomenys neskelbtini), o pirkėja UAB „Kim Servise“ įsipareigojo finansuoti statybą: 185 561,63 Lt (53 742,36 Eur) suma yra sumokėta iki šios sutarties pasirašymo (sutarties 6.1.1 p.), likusią 176 163,37 Lt (51 020,43 Eur) sumą pirkėja sumoka pardavėjai iki apartamentų pirkėjai perdavimo dienos, bet ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų po apartamentų pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo arba ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo apartamentų perdavimo pirkėjai ir pagrindinės jų pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo dienos, jei jų įsigijimą finansuoja bankas ir apartamentai įkeisti finansuojančiam bankui (sutarties 6.1.2 p.).

21. UAB „Kim Servise“ ir UAB „Zoloto“ 2015 m. balandžio 20 d. susitarimu susitarė, kad UAB „Kim Servise“, turinti kreditorinį reikalavimą į 53 742,36 Eur sumą, laisva valia perleidžia savo kreditoriaus reikalavimo teises pagal UAB „Kim Servise” ir RUAB „Baltijos pirkliai“ 2010 m. liepos 1 d. sudarytą preliminariąją apartamentų pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2010/07/01/02 dėl poilsio apartamentų, esančių (duomenys neskelbtini), taip pat pažymėjo, kad yra susipažinusi su reikalavimo teisių atsisakymo pasekmėmis, neturi naujai kreditorei UAB „Zoloto“ jokių pretenzijų ir jų nereikš ateityje.

22. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2015 m. liepos 21 d. pirmame kreditorių susirinkime, protokolas Nr. 1, 8 darbotvarkės klausimu patvirtinta BUAB „Baltijos pirkliai“ sudarytų galiojančių preliminarių pirkimo–pardavimo sutarčių vykdymo tvarka, kurioje nurodyta sutartį su UAB „Kim Servise“ dėl apartamentų, kurių Nr. (duomenys neskelbtini) (buvęs (duomenys neskelbtini)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tęsti pagal pasirašytos sutarties sąlygas (vertė pagal turto vertinimą 60 000 Eur, pardavimo kaina pagal preliminarią sutartį 104 763 Eur, įskaitomas sumokėtas avansas 53 742,36 Eur; pirkėjo sumokama suma pagal tęsiamą sutartį 51 020,64 Eur); pirkėjui atsisakius ar nesudarius pagrindinės sutarties iki 2015 m. rugpjūčio 15 d. preliminarią sutartį nutraukti; taip pat nurodyta, kad UAB „Zoloto“ perėmė reikalavimą pagal preliminarią pirkimo–pardavimo sutartį iš UAB „Kim Servise“. 2015 m. rugpjūčio 21 d. kreditorių susirinkime nutarta pakeisti 2015 m. liepos 21 d. kreditorių susirinkimo nutarimą 8 klausimu dalyje, t. y. nutarta pirkėjui atsisakius ar nesudarius pagrindinės sutarties iki 2015 m. rugsėjo 2 d., preliminarią sutartį nutraukti. 2015 m. gruodžio 4 d. gautas bankroto administratorės UAB „Restrus“ pranešimas, kad su pirkėja UAB „Zoloto“ yra sudaryta 2015 m. rugsėjo 2 d. pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 15/09/02-01.

23. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-3445-262/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Medicinos bankas“ ieškinį atsakovėms UAB „Kim Servise“ ir UAB „Zoloto“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir 54 742,36 Eur priteisimo, trečiasis asmuo N. M.. Šioje byloje ginčijama UAB „Kim Servise“ ir UAB „Zoloto“ sudaryta sutartis dėl UAB „Kim Servise“ reikalavimo teisių pagal 2010 m. liepos 1 d. preliminariąją apartamentų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2010/07/01/02 perleidimo UAB „Zoloto“.

24. Ieškovė UAB „Zoloto“ Klaipėdos apygardos teisme inicijavo civilinę bylą Nr. e2-498-513/2019, kurioje ji pareiškė ieškinį atsakovei BUAB „Baltijos pirkliai“ dėl nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties pakeitimo (tretieji asmenys AB „Citadele“ bankas, UAB „Medicinos bankas“, UAB „Kim Servise“, N. M.). Ieškovė UAB „Zoloto“ patikslintame ieškinyje teismo prašo pakeisti jos ir BUAB „Baltijos pirkliai“ 2015 m. rugsėjo 2 d. sudarytos nekilnojamojo turto – 58,88 kv. m ploto poilsio apartamentų, identifikacinis projektinis numeris (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastato, kuriame yra apartamentai, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 15/09/02-1 (toliau – pirkimo–pardavimo sutartis), t. y. sumažinti sutarties antrame punkte nurodytą kainą nuo 104 763 Eur iki 51 020,64 Eur, išdėstyti sutarties trečią punktą nauja redakcija: ieškovė 10 020,64 Eur sumoka į atsakovės sąskaitą AB Šiaulių banke sutarties pasirašymo momentu (3.2.1 punktas), o 41 000 Eur – į tą pačią sąskaitą per 30 kalendorinių dienų nuo sutarties pasirašymo dienos (3.2.2 punktas).

25. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. liepos 25 d. nutartimi civilinėje byloje e2-498-513/2019, tą pačią taikos sutartį atsisakyta tvirtinti. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė tvirtinti šalių (ieškovės ir atsakovės) sudarytą taikos sutartį nustatęs, kad joje pasisakyta dėl trečiojo asmens UAB „Kim Servise“ teisių ir pareigų, o tai gali turėti įtakos tretiesiems asmenims (UAB Medicinos bankui, kurio naudai priimtas neįsiteisėjęs sprendimas, kuriuo solidariai iš UAB „Zoloto“ ir UAB „Kim Servise“ priteista 54 742,36 Eur suma, ir BUAB „Baltijos pirkliai“ kreditoriams, nes patvirtinus taikos sutartį UAB „Kim Servie“ taps BUAB „Baltijos pirkliai“ kreditore, turinčia 53 742,36 Eur finansinį reikalavimą, o apartamentai bus įsigyti už mažesnę, nei pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytą kainą), kurie sudarant taikos sutartį nedalyvavo.

26. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. lapkričio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1595-370/2018 Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. liepos 25 d. nutartį paliko nepakeistą.

Dėl ginčo esmės

27. Iš BUAB „Baltijos pirkliai“ bankroto byloje esančios medžiagos nustatyta, kad pareiškėja UAB „Zoloto“ nėra BUAB „Baltijos pirkliai“ kreditorė, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės atskirojo skundo argumentu, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino tokios sutarties sudarymo galimybę bankroto procese, kai siekiama nutraukti įmonei bankroto bylą, remdamasis išimtinai ĮBĮ 28–29 straipsniais. Taigi, priešingai negu nustatė pirmosios instancijos teismas, nėra draudžiama sudaryti taikos sutartį vadovaujantis bendrosiomis CK ir CPK nuostatomis (CK 6.983 straipsnio 1 dalis, CPK 42 straipsnio 2 dalis).

28. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apelianto UAB „Zoloto“ atskirąjį skundą, nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga, patikrinti, ar teisingai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo šią taikos sutartį tvirtinti BUAB „Baltijos pirkliai“ bankroto byloje.

29. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad 2015 m. rugsėjo 2 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 15/09/02-01 buvo parduotas dabar jau bankrutavusios bendrovės UAB „Baltijos pirkliai“ turtas – apartamentai, esantys (duomenys neskelbtini), dėl kurių kainos sumažinimo ir yra pasirašyta šalių taikos sutartis, teikiama tvirtinti BUAB „Baltijos pirkliai“ bankroto byloje. Tačiau Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-498-513/2019 pagal ieškovės UAB „Zoloto“ ieškinį atsakovei BUAB „Baltijos pirkliai“ dėl šio nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties kainos pakeitimo (sumažinimo) nuo 104 763 Eur iki ieškovės sumokėtos 51 020,64 Eur (skirtumas – 53 742,36 Eur), ieškovės teigimu, kaip sudarytos suklydimo pagrindu, nurodant ir kitus pagrindus; ieškovei įrodinėjant, kad pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta nesivadovaujant minėta preliminariąja sutartimi, o joje nurodyta kaina neatitinka rinkos kainos, t. y. iš esmės ginčijant sandorio kainą, todėl nėra teisinio pagrindo tvirtinti taikos sutartį BUAB „Baltijos pirkliai“ bankroto byloje, nes viena vertus, kaip nurodyta, dėl parduoto turto kainos sumažinimo vyksta ginčas atskiroje civilinėje byloje, kurioje dalyvaujančiais byloje asmenimis patraukti ir kiti asmenys (tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų), kurie šios taikos sutarties nėra pasirašę, bei nėra kreditoriai bankroto byloje, todėl taikos sutarties patvirtinimas bankroto byloje iš esmės lemtų Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-498-513/2019 dalyvaujančių asmenų teisių ir teisėtų interesų pažeidimą. Pažymėtina ir tai, kad Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-498-513/2019 trečias asmuo be savarankiškų reikalavimų UAB „Medicinos bankas“ procesiniuose dokumentuose yra išdėstęs savo nesutikimą su ieškiniu.

30. Aptariamų aplinkybių kontekste, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja ir tai, kad Lietuvos apeliaciniam teismui 2019 m. gegužės 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-292-464/2019 panaikinus Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 6 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-3445-262/2019 pagal ieškovės UAB „Medicinos bankas“ ieškinį atsakovėms UAB „Kim Servise“ ir UAB „Zoloto“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo N. M. ir perdavus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kurioje ieškovė UAB „Medicinos bankui“ ginčija reikalavimo teisių perleidimą UAB „Zoloto“ pagal 2010 m. liepos 1 d. preliminarią pirkimo–pardavimo sutartį, taikos sutarties patvirtinimas, ginčijant reikalavimo perleidimą pagal preliminarią apartamentų pirkimo–pardavimo sutartį, būtų nesavalaikis, nes neaišku, ar teisėtai UAB „Zoloto“ yra parėmusi reikalavimą, kurio pagrindu ir buvo sudaryta nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis, kuria apeliantė nuosavybės teise įsigijo apartamentus.

Dėl procesinės bylos baigties

31. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas netvirtino pareiškėjos UAB „Zoloto“ ir BUAB „Baltijos pirkliai“ sudarytos taikos sutarties, nustačius, kad ginčas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu yra nagrinėjamas atskiroje byloje, kuri dar nėra išnagrinėta, yra iš esmės teisėta ir pagrįsta, o apeliantės atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.