Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2023-05-26 · Baudžiamoji byla Nr. T-739-1078/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2023-04-28Vilniaus apygardos teismas
  2. I-a instancijaNutartis · 2023-05-26Vilniaus miesto apylinkės teismas
  3. T-918-1078/2024Nutartis · 2024-07-09Vilniaus miesto apylinkės teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-05-26
Bylos Nr.
T-739-1078/2023
Teisminio proceso Nr.
1-02-6-00054-2019-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Patenkintas iš dalies.
Teisėjas
Ieva Narbutaitė (pirm.)
Nuteistasis
S. S.
Suinteresuotas asmuo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Teikimas Nr. T-739-1078/2023
Teisminio proceso Nr. 1-02-6-00054-2019-0Procesinio sprendimo kategorija 2.1.10.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. gegužės 26 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė, susipažinusi su nuteistojo S. S., a. k. (duomenys neskelbtini), prašymu dėl nuosprendžiu priteistos turtinės žalos mokėjimo civiliniam atsakovui išdėstymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu S. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė subendrinta 300 MGL, t. y. 15000 Eur bauda bei tenkintas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – VMI) ieškinys ir iš S. S. civilinės atsakovės naudai priteista 98 241 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2023 m. gegužės 2 d. gautas nuteistojo S. S. prašymas (toliau – pareiškėjas) dėl nuosprendžiu civilinės atsakovės naudai priteistos 98 241 Eur sumos mokėjimo išdėstymo. Prašyme nurodoma, kad minėtą sumą S. S. sumokėti iškart yra per didelė finansinė našta, kadangi turi tris būsto paskolas, nuomojasi patalpas, darbo užmokestis per mėnesį siekia 1581 Eur neatskaičius mokesčių, sutuoktinės gaunamos mėnesinės pajamos apie 700 Eur.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2023 m gegužės 15 d. gautas civilinės atsakovės – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos atsiliepimas, kuriame nurodoma, kad civilinė atsakovė sutinka, jog būtų išdėstytas sprendimo vykdymas, tačiau ne ilgesniam nei 5 metų laikotarpiui.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas iš dalies.

Baudžiamojoje byloje priimto nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio atlyginimo vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK), todėl prašymas dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo nagrinėjamas vadovaujantis šio kodekso normomis. CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatos suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgus į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti. Sprendimo vykdymo išdėstymas ir atidėjimas – sprendimo privalomumo ir vykdytinumo savybių, kurias įgyja įsiteisėjęs sprendimas, nukėlimas tam tikram laikui, kuomet sprendimo įvykdyti iš karto negalima dėl itin sunkios įpareigoto asmens turtinės padėties ar kitų ypatingai svarbių aplinkybių. Asmens turtinę būklę apibūdina jo reguliarių (dabartiniu metu žinomų) pajamų bei išlaidų balansas. Sprendimo vykdymo išdėstymas ar atidėjimas grindžiamas atsakovo interesų apsauga ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant diskrecijos teismui teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti tokio atidėjimo ar išdėstymo būtinumą. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl išdėstant sprendimo vykdymą turi būti siekiama abiejų šalių interesų pusiausvyros. Dėl šių priežasčių teikiamas prašymas dėl teismo sprendimo išdėstymo turi būti pagrįstas konkrečiomis aplinkybėmis, kurios būtų pakankamas pagrindas sprendimo vykdymo išdėstymui. Be to, suinteresuoto asmens siūlomi teismo sprendimo įvykdymo terminai turi atitikti protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus. Kadangi sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios galutinių teismo procesinių sprendimų, kuriais užbaigiama byla, vykdymo tvarkos, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

Žemesnės instancijos teismas

Iš teismų informacinės sistemos LITEKO išrašo apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nustatyta, jog S. S. šiuo metu nedirba, iš byloje esančio S. S. sutuoktinės Darbo sutarties nustatyta, kad R. S. mėnesinis darbo užmokestis – 740 Eur (b. l. 65), iš teismui pateiktų Swedbank būsto paskolų sutarčių nustatyta, kad S. S. ir jo sutuoktinė yra sudarę su banku tris būsto paskolų sutartis (b. l. 66-69), Nekilnojamojo turto registro duomenimis, S. S. ir jo sutuoktinė valdo ne vieną nekilnojamojo turto objektą. S. S. prašyme nurodoma, kad jis neturi galimybės sumokėti visos turtinės žalos atlyginimo sumos iš karto, tačiau yra pajėgus įvykdyti mokestinę prievolę ją išdėsčius dalimis. S. S. prašymą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą 12 metų laikotarpiui grindžia iš esmės finansine padėtimi, nurodydamas, jog turi turtinių įsipareigojimų ir sprendimo įvykdymas per trumpesnį laikotarpį būtų finansiškai per sunkus.

Teismas sutinka su nuteistuoju, kad įvertinus šeimoje gaunamas pajamas, turimus finansinius įsipareigojimus, S. S. sumokėti visą priteistą atlyginti turtinę žalą iš karto yra sudėtinga. Tačiau teismas taip pat sutinka ir su civilinės atsakovės argumentais, jog 12 metų terminas žalos atlyginimo išdėstymui yra per ilgas. Vien ta aplinkybė, jog išdėsčius trumpesniam laikotarpiui, nei S. S. prašomas 12 metų terminas, pasunkėtų S. S. finansinė padėtis, savaime nėra pakankamas pagrindas nukrypti nuo bendrosios teismo sprendimo įvykdymo tvarkos (kuo greičiau ir ekonomiškiau įvykdyti sprendimą). Kiekvienu atveju turi būti atsižvelgta ir į kitos šalies, šiuo atveju VMI, interesus, bei į pagrindinius civilinės teisės principus, kurie, jeigu būtų patenkintas atsakovo prašymas visa apimtimi, gali būti pažeisti.

Kaip jau minėta, atsižvelgiant į šalių lygiateisiškumo principą, S. S. prašymas turtinės žalos atlyginimo mokėjimą išdėstyti 12 metų laikotarpiui laikytinas per ilgu ir nepagrįstu. Pažymėtina, kad mokėjimą išdėsčius 12 metų laikotarpiui, jis labai išsitęstų ir taip būtų pažeidžiama VMI interesų pusiausvyra. Atkreiptinas dėmesys, kad pati institucija pateiktame atsiliepime nurodė, jog su tokiu S. S. prašymu nesutinka, kadangi, jos vertinimu, išdėsčius mokėjimą 12 metų laikotarpiui, būtų sukuriamos geresnės sąlygos nusikalstamomis veikomis valstybės biudžetui žalą padariusiems asmeniui nei sąžiningiems mokesčių mokėtojams. Be to, S. S. nepateikė jokių išimtinių aplinkybių, pagrindžiančių, kad jis neturi finansinės galimybės įvykdyti teismo sprendimo ir dėl ko jo prašymas išdėstyti turtinės žalos atlyginimą būtent 12 metų laikotarpiui turėtų būti tenkintas. Teismo vertinimu, tenkinus prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą 12 metų laikotarpiui, be kita ko, būtų pažeistas teismo sprendimo įvykdymo per kuo trumpesnį laiką, principas bei būtų pažeisti VMI teisėti lūkesčiai atgauti priteistą sumą per trumpiausią laiką.

Pažymėtina ir tai, kad, kaip nustatyta iš Nekilnojamojo turto registro, aplinkybė, jog tiek S. S., tiek jo sutuoktinė nuosavybės teise valdo net kelis nekilnojamojo turto objektus, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad S. S. turtinė padėtis nėra itin sunki. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad nekilnojamojo turto objektai gali būti realizuoti, taip gaunant papildomų piniginių lėšų ir tokiu būdu padengiant teismo priteistą turtinės žalos atlyginimą. Taigi, S. S. nenurodė jokių išimtinių aplinkybių, kurios pagrįstų objektyviai egzistuojantį poreikį išdėstyti sprendimo įvykdymą būtent 12 metų laikotarpiui. Teismo vertinimu, aplinkybė, jog S. S. šiuo metu turi finansinių įsipareigojimų ir teismo sprendimu paskirtos sumos atlyginimui nustačius ne jo prašomą, o trumpesnį terminą, būtų dar labiau apsunkinta jo materialinė padėtis, nesudaro pagrindo išdėstyti turtinės žalos mokėjimo 12 metų laikotarpiui, kadangi neigiamų pasekmių kilimas yra dėsninga asmens nusikalstamo elgesio pasekmė.

Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes bei aptartą teisinį reglamentavimą, taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais, teismas sprendžia, jog yra pagrindas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu priteistos turtinės žalos atlyginimą išdėstyti 5 metų laikotarpiui. Teismo vertinimu, toks įpareigojimas atitinka nuteistojo ir civilinės atsakovės teisėtų interesų ir lūkesčių pusiausvyrą, kadangi užtikrina nuolatinį neturtinės žalos išmokos gavimą civilinei atsakovei, o nuteistajam sudaro galimybę gaunamas pajamas paskirstyti tiek nusikalstama veika sukeltoms pasekmėms šalinti, tiek asmeniniams poreikiams tenkinti.

Nustatyti, kad pradedant nuo 2023 m. birželio 1 d., kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 15 d. dienos, nuteistasis S. S. perveda civilinei atsakovei – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, kuriai minėtu teismo nuosprendžiu priteista 98 241 Eur turtinės žalos atlyginimo – 1637,35 Eur sumą, paskutinę įmoką sumokant 2028 m. birželio mėnesį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 113 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjo S. S., a. k. (duomenys neskelbtini), prašymą tenkinti iš dalies.

Išdėstyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu iš S. S. civilinės atsakovės naudai priteistos 98 241 Eur turtinės žalos mokėjimą civilinei atsakovei 5 (penkių) metų laikotarpiui.

Nustatyti, jog nuteistasis S. S., pradedant nuo 2023 m. birželio 1 d., kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 15 dienos perveda civilinei atsakovei – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos – 1637,35 (vieno tūkstančio šešių šimtų trisdešimt septynių eurų ir 35 ct) Eur sumą, paskutinę įmoką sumokant 2028 m. birželio mėnesį.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ieva Narbutaitė