- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-06-13
- Bylos Nr.
- 2-40-744/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-31-3-00933-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laisvydas Zederštremas
- Ieškovas
- V. Ž.
- Atsakovas
- V. Ž.
- Trečiasis asmuo
- AB DNB bankui
savivaldybės institucijos, dalyvaujančios procese išvadai duoti, - Pakruojo rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus – atstovui M. R.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės V. Ž. ieškinį atsakovui V. Ž. ir trečiajam asmeniui AB DNB bankui dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, nepilnamečių šalių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, santuokoje įgyto turto padalinimo, neturtinės žalos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė V. Ž. kreipėsi į teismą su ieškiniu, reikalaudama nutraukti jos ir atsakovo V. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, esant atsakovo kaltei; po santuokos nutraukimo palikti jai ikisantuokinę pavardę „K.“; nustatyti nepilnamečių šalių vaikų M. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) N. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir N. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams M. Ž., N. Ž. ir N. Ž. periodinėmis išmokomis po 500 litų kiekvienam vaikui kas mėnesį, ieškovę paskiriant šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; nustatyti atsakovo V. Ž. bendravimo su vaikais tvarką; padalinti santuokoje įgytą turtą sekančiai: a) ieškovei V. Ž. priteisti sodybą su visais priklausiniais, esančią Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), 7963 Lt vertės; žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), 198 Lt vertės, žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), 2554 Lt vertės; b) atsakovui V. Ž. priteisti automobilį „H. C.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 775 Lt vertės, ir automobilį „V. J.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 784 Lt vertės; c) priteisti ieškovei V. Ž. ir atsakovui V. Ž. solidariai AB DNB banko 13879 Lt įsiskolinimą; priteisti ieškovės naudai iš atsakovo V. Ž. 10000 moralinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad su atsakovu V. Ž. susituokė (duomenys neskelbtini). Po santuokos sudarymo kurį laiką ieškovė ir atsakovas gyveno santarvėje. Santuokoje susilaukė šešių vaikų – J. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini), G. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), N. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), M. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), N. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini), ir N. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini) Tačiau atsakovas nuolat girtavo, uždirbtus pinigus dažnai pragerdavo, niokojo ir mažino šeimos turtą, 1997 bei 2006 metais atsakovas dėl girtumo sukėlė autoįvykius. Be to, ieškovė kentė ir atsakovo fizinį bei psichologinį smurtą – mušimą, grasinimus susidoroti, užgauliojimą, žeminimą. Ieškovė ilgai kentė tokį sutuoktinio elgesį, dėl smurto pagalbos nesikreipė, bijojo išprovokuoti didesnių konfliktų, stengėsi jam atleisti dėl mažamečių vaikų, kuriems, ieškovės įsitikinimu, reikėjo tėvo. 2006 m. gegužės 1 d. atsakovas paliko šeimą ir nustojo ja rūpintis. 2012 m. rugpjūčio 8 d. atsakovas išvyko gyventi į J. K.. Ieškovės teigimu, šalių santuoka yra faktiškai iširusi ir galimybių susitaikyti nėra, todėl prašė neskirti termino susitaikymui. Ieškovė prašė šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja, nes, atsakovui palikus šeimą, jais rūpinosi tik ieškovė. Atsakovas visą tą laiką nesirūpina vaikų auklėjimu, ugdymu, švietimu, neremia jų materialiai, nesirūpina jų buitimi ir pramogomis. Nors ieškovė niekada neprieštaravo ir neprieštarauja, kad atsakovas matytųsi su vaikais, tačiau šis to nedaro. Ieškovė prašo padidinti iš atsakovo priteistą išlaikymą vaikams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tai yra 1000 litų, todėl iš atsakovo turėtų būti priteista pusė tos sumos, tai yra 500 litų kiekvienam vaikui kas mėnesį. Šalys santuokos metu nuosavybės teise įgijo sodybą (žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatais), esančią Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, esantį Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), automobilius „H. C.“ ir „V. J.“. Ieškovė, atsižvelgdama į tai, kad po santuokos nutraukimo su ja lieka gyventi trys nepilnamečiai vaikai, atsakovas jau septynerius metus nesirūpina bendro turto išlaikymu ir priežiūra, o iki tol sistemingai mažino santuokinį turtą, neprisidėdavo prie jo gausinimo, prašė nukrypti nuo lygių dalių principo ir priteisti jai sodybą bei žemės sklypą, o atsakovui priteisti automobilius. Ieškovė nurodė, kad šalys turi 13879 Lt įsiskolinimą AB DNB bankui, kurį prašė priteisti bankui solidariai iš abiejų šalių. Tiek ieškovė, tiek atsakovas yra darbingi bei gali save išlaikyti, todėl išlaikymas vienam iš sutuoktinių nepriteistinas. Po santuokos nutraukimo ieškovė prašė jos pavardę pakeisti į mergautinę „K.“. Kadangi patyrė kančias dėl atsakovo girtavimo, fizinio ir psichologinio smurto, palikta atsakovo viena turėjo pasirūpinti šešiais vaikais, ieškovė patyrė moralinę žalą, kurią įvertina 10000 litų (1-5 b.l.).
Teismo posėdžio metu ieškovė V. Ž. iš esmės palaikė visus ieškinio reikalavimus, tik atsisakė reikalavimo dėl neturtinės (moralinės) žalos priteisimo. Ji nurodė tas pačias faktines aplinkybes, kaip ir ieškinyje, papildydama, kad santuokoje su atsakovu normaliai išgyveno vos dvejus metus, po to viskas pasikeitė, nors su atsakovu ir susilaukė 6 vaikų. Santuoką su atsakovu bandė nutraukti net trejetą kartų, tačiau dėl įvairių priežasčių nepavykdavo. Buvo bandoma santuoką nutraukti ir bendru šalių sutikimu, tačiau atsakovas išvyko į J. K.. Atsakovas su šeima faktiškai negyvena nuo 2006 metų, iš namų ji atsakovą išvarė, kadangi šis faktiškai nenebūdavo namuose. Atsakovas gyveno palaidą gyvenimą – gerdavo, negrįždavo naktimis į namus, būdavo su kitomis moterimis, be to, buvo labai pavydus. Į namus grįždavo tik maisto ir rūbų pasiimti. Jis turėjo net ne vieną, o kelias moteris. Pinigus iš šeimos „išimdavo“, daužydavo mašinas, parduodavo ir užstatydavo lombarduose įvairius daiktus. Atsakovas nemoka išlaikymo vaikams, nors jį yra prisiteisusi. Sužinojusi, kad atsakovas išvyko į užsienį, ji, bandydama susitvarkyti teisinius klausimus, 2013 metų pavasarį su nepilnamečiais vaikais taip pat išvyko į J. K., kur jau buvo įsikūrę vyresnieji vaikai. Į užsienį ji išvyko laikinai. Beje, vyresnieji vaikai jai ir pranešė apie tai, kad jų tėvas atvyko į J. K. Ieškovės teigimu, atsakovas J. K. yra vedęs kitą moterį, kurios vardas S., gyvena nuomojamame name su terasomis, dirba neoficialiai šiltnamiuose. Atsakovas oficialiai nedirba, kad tik nereikėtų mokėti išlaikymo vaikams. Atsakovą paskutinį kartą matė, kai jam buvo įteikti šios bylos procesiniai dokumentai. Dokumentų, patvirtinančių aplinkybę, kad atsakovas yra sudaręs kitą santuoką, ji neturi. Šiuo metu ji su nepilnamečiais vaikais ir draugu gyvena J. K. Abi mergaitės mokosi vienoje mokykloje S., o M. koledže. Visi mokosi gerai, turi pagyrimų. Vaikai gauna iš valstybės paramą (dienpinigius) – sūnus kas savaite gauna 20,5 svarų, o dukros po 13,45 svarų kas savaite. Be to, ji gauna socialinę pašalpą – 255 svarus per savaitę. Be socialinių pašalpų kitų pajamų neturi. Trims vaikams išlaikyti reikia apie 1000 svarų per mėnesį. Ieškovės tvirtinimu, jos santuoka su atsakovu yra galutinai iširusi ir nėra galimybių jos išsaugoti bei atkurti santykius. 20000 litų paskolą iš banko ėmė sodybai R. kaime įsigyti. Per visą tą laiką atsakovas sumokėjo vos 200 litų šios paskolos padengimui, likusią sumą sumokėjo ji.
Atsakovas V. Ž. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teisme buvo gauti du šio atsakovo 2014 m. sausio 24 d. prašymai, kuriais jis prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant dėl sveikatos ir materialinių problemų, taip pat nesutinka dėl prašomos priteisti išlaikymo vaikams sumos, kadangi, jo teigimu, ieškovė su jų nepilnamečiais vaikais jau antri metai gyvena A. B. mieste, kur vaikai lanko mokyklą, o ieškovė šiame mieste yra prisiteisusi išlaikymą vaikams po 313 svarų į mėnesį (46-47, 50-51 b.l.).
Atsakovas V. Ž. į teismo posėdį neatvyko, nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, todėl, atsižvelgus į tai, kad atsakovui apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą buvo pranešta tinkamai, byla buvo išnagrinėta iš esmės jam nedalyvaujant (CPK 384 str. 2 d.).
Atsiliepimas
Tretysis asmuo AB DNB bankas per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad neprieštarauja dėl įsipareigojimų bankui vykdymo po šalių santuokos nutraukimo, kadangi šalių atsakomybė trečiajam asmeniui po santuokos nutraukimo išlieka solidari (41-42 b.l.). Byla buvo išnagrinėta šio trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant, kadangi trečiajam asmeniui buvo pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, teisme buvo gautas trečiojo asmens atstovų prašymas bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant (56 b.l.).
Atsiliepimas
Iš ieškinyje išdėstytų aplinkybių (1-5 b.l), atsakovo rašytiniuose pranešimuose nurodytų aplinkybių (46-47, 50-51 b.l.), trečiojo asmens AB DNB banko atsiliepime į ieškinį nurodytų aplinkybių (41-42 b.l.), ieškovės paaiškinimų teismo posėdžio metu, byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad (duomenys neskelbtini). Pakruojo rajono civilinės metrikacijos biure buvo įregistruota V. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. Ž. (K.), gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) santuoka, įrašo Nr. 50 (6 b.l.). Santuokos metu šalys susilaukė šešių vaikų - J. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini), G. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), N. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), M. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), N. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini), ir N. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini) (7, 13-15 b.l.). 2002 m. lapkričio 18 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu V. Ž. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 285 str. 1 d., 289 str. 1 d., 16 str. 2 d. ir 310 str. 6 d., 42 str., 45 str. ir nuteistas pataisos darbais 2 metams, atskaitant 15 procento uždarbio valstybės naudai, ir 1250 LT (10 MGL) dydžio bauda, su 500 Lt vertės turto konfiskavimu ir atėmimu teisės dirbti darbą teisėsaugos ir teisėtvarkos sistemoje 4 metams (101-107 b.l.). Nuo 2006 m. gegužės 1 d. atsakovas V. Ž. su šeima nebegyvena. 2006 m. rugsėjo 20 d. Pakruojo rajono apylinkės teisme buvo gautas V. Ž. ir V. Ž. pareiškimas dėl santuokos nutraukimo jų bendru sutikimu, tačiau 2006 m. rugsėjo 26 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartimi šis prašymas buvo paliktas nenagrinėtu, kadangi pareiškėjai neatvyko į teismo posėdį. Kreipdamiesi į teismą pareiškėjai buvo sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (134-136 b.l.). 2006 m. gruodžio 12 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo įsakymu buvo nutarta išieškoti iš V. Ž. išlaikymą nepilnamečiams vaikams J. Ž., G. Ž., N. Ž., M. Ž., N. Ž. ir N. Ž. periodinėmis išmokomis po 125 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo 2006 m. liepos 1 d. iki vaikų pilnametystės (10 b.l.). 2006 m. gruodžio 28 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartimi 2006 m. gruodžio 12 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo įsakymas buvo panaikintas ir kreditorės V. Ž. pareiškimas buvo paliktas nenagrinėtu, kadangi skolininkui V. Ž. nepavyko įteikti teismo įsakymo kopijos (teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenys). 2007 m. balandžio 25 d. Pakruojo rajono apylinkės teisme buvo gautas ieškovės V. Ž. ieškinys atsakovui V. Ž. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, tačiau 2007 m. rugsėjo 17 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartimi ieškinys buvo grąžintas ieškovei ir paliktas nenagrinėtu, kadangi ieškovė pateikė prašymą dėl ieškinio atsiėmimo (137-141, 151 b.l.). 2008 m. rugsėjo 19 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo sprendimu buvo nutarta priteisti iš atsakovo V. Ž. išlaikymą nepilnamečiams vaikams J. Ž., G. Ž., N. Ž., M. Ž., N. Ž. ir N. Ž. periodinėmis išmokomis po 130 Lt kas mėnesį, bet ne mažiau 1 MGL, nuo 2007 m. gruodžio 1 d. iki kiekvieno vaiko pilnametystės, taip pat skolą vaikų išlaikymui už laikotarpį nuo 2006 m. birželio 1 d. iki 2007 m. lapkričio 30 d. - 14040 Lt. Šiuo sprendimu buvo nustatyta, kad V. Ž. išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams neteikia nuo 2006 m. birželio 1 d. Taip pat buvo nustatyta, kad V. Ž. tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini) (152-153 b.l.). Šiuo metu 2008 m. rugsėjo 19 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo sprendimu priteistą išlaikymą M. Ž., N. Ž. ir N. Ž. už atsakovą moka Vaikų išlaikymo fondas (84-86 b.l.). 2012 m. rugpjūčio 8 d. atsakovas išvyko nuolat gyventi į J. K. (12 b.l.) ir paskutiniu metu gyveno šioje šalyje adresu 12 C. R., B., S., J. K. TA6 5QB. 2013 m. pavasarį ieškovė V. Ž. su šalių nepilnamečiais vaikais taip pat laikinai išvyko į J. K. ir šiuo metu gyvena adresu 4 S. WK N. P., B., S., J. K., TA6 6GG. Santuokos metu sutuoktiniai V. Ž. ir V. Ž. įgijo nekilnojamąjį turtą: 0,4936 ha ploto žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), 2554 Lt vertės (22 b.l.); gyvenamąjį namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 5500 Lt vertės, su priklausiniais - ūkiniu pastatu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 19 Lt vertės, kiemo rūsiu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 280 Lt vertės, malkine, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 53 Lt vertės, ūkiniu pastatu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 898 Lt vertės, ūkiniu pastatu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 244 Lt vertės, ūkiniu pastatu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 274 Lt vertės, malkine, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 57 Lt vertės, sandėliu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 19 Lt vertės, sandėliu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 60 Lt vertės, viraline, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 332 Lt vertės, kitais statiniais – kiemo statiniais (tualetu, šuliniu tvora), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 177 Lt vertės, esančius Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) (16-20 b.l.); 0,0600 ha ploto žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), 198 Lt vertės (21 b.l.), o taip pat automobilius „H. C.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 775 Lt vertės, ir „V. J.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 784 Lt vertės (24-26 b.l.). 2003 m. rugpjūčio 6 d. sutuoktiniai V. Ž. ir V. Ž. iš AB DNB banko paėmė 20000 litų kreditą gyvenamajam namui pirkti, kurio vykdymas buvo užtikrintas žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, esančių Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), hipoteka (16-20, 22-23, 41-42 b.l.). V. Ž. ir V. Ž. įsiskolinimas AB DNB bankui pagal 2003 m. rugpjūčio 6 d. kreditavimo sutartį Nr. 121 2014 m. birželio 4 d. sudaro 10488,81 Lt, tame tarpe pradelsta mokėti dalis 841,81 Lt.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinęs byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, teismas konstatuoja, kad visos ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės yra įrodytos ieškovės paaiškinimais, kuriais netikėti teismas neturi pagrindo, kadangi juos patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai (CPK 185 str. 1 d.). Atsakovas, turėdamas pareigą pateikti atsiliepimą į ieškinį (CPK 142 str. 1 d.) ir galimybę pateikti savo poziciją dėl ieškinio bei prieštaravimus ieškinio reikalavimams ar net priešieškinį (CPK 143 str.), to nepadarė, kas leidžia teismui daryti išvadą, kad atsakovas neginčija ieškinio reikalavimų (išskyrus išlaikymo vaikams dydį).
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Dėl santuokos nutraukimo ir kaltės
Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką Lietuvos Respublikos CK trečiosios knygos antros dalies antro skyriaus ketvirtajame skirsnyje nustatytais pagrindais (dėl sutuoktinio kaltės), jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.60 str. 1 d.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas gali pripažinti sutuoktinį kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos CK trečiosios knygos straipsniuose, nustatančiuose sutuoktinių teises ir pareigas, ir dėl to sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 str.). Lietuvos Respublikos CK 3.27 str. 1 d. numatyta, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Lietuvos Respublikos CK 3.26 str. įtvirtintas sutuoktinių lygiateisiškumas reiškia ne tik vienodas teises, bet ir vienodas pareigas bei atsakomybę už visą šeimą. Lietuvos Respublikos CK 3.30 str. įtvirtina sutuoktinių pareigą išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų švietimu, sveikata, užtikrinti vaiko teisę į asmeninį gyvenimą, jo neliečiamybę, kitas jo teises, numatytas šiame straipsnyje.
Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 str. 3 d.).
Iš byloje surinktų įrodymų (ieškinyje nurodytų aplinkybių, ieškovės V. Ž. paaiškinimų teismo posėdžio metu, byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovas V. Ž. iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio aukščiau paminėtas sutuoktinio pareigas – gerbti sutuoktinį, prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo, išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus, t.y. nuolat girtavo, neprisidėjo prie šeimos poreikių tenkinimo ir nepilnamečių vaikų išlaikymo, namuose kėlė konfliktus, po kelias dienas negrįždavo namo, gadindavo ir kitaip mažindavo šeimos turtą, neprisidėjo prie turto gausinimo (9-11, 72-73, 138-149, 152-153), dėl ko bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Be to, nustatyta, kad atsakovas V. Ž. nuo 2006 metų gegužės 1 d., tai yra daugiau nei 8 metai laiko, yra palikęs šeimą ir visiškai ja nesirūpina, kas preziumuoja jo kaltę dėl santuokos nutraukimo (CK 3.60 str. 3 d.). Nors atsakovas V. Ž. žinojo apie procesą dėl santuokos nutraukimo (ieškovės pateikti procesiniai dokumentai, teismo šaukimas į teismo posėdį, kuriame byla buvo nagrinėjama iš esmės, jam buvo įteikti asmeniškai), tačiau nepateikė jokių prieštaravimų, paneigiančių jo kaltę dėl santuokos nutraukimo, todėl teismas konstatuoja, kad santuoka iširo dėl atsakovo V. Ž. kaltės.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad sutuoktiniai V. Ž. ir V. Ž. net aštuonerius metus gyvena atskirai, nepalaiko jokių šeimyninių santykių, neveda bendro ūkio, net nebendrauja, konstatuoja, kad šiems sutuoktiniams toliau bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą neįmanoma (CPK 384 str. 6 d.), todėl šalių santuoka nutrauktina, nepaskyrus termino susitaikymui (CK 3.64 str., CPK 384 str. 3 d.).
Po santuokos nutraukimo ieškovės pavardė pakeistina į ikisantuokinę pavardę „K.“, nes ji to pageidauja, o tai yra jos teisė (CK 3.69 str. 1 d.).
Priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti ir pareikštų reikalavimų dėl vaikų išlaikymo ir jų gyvenamosios vietos nustatymo, vieno sutuoktinio išlaikymo ir turto padalinimo, žalos atlyginimo klausimus (CPK 385 str. 1 d.).
Buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymas
Išlaikymas ieškovei V. Ž. iš atsakovo V. Ž. nepriteistinas, kadangi ieškovė jo nereikalauja (CK 3.72 str.).
Nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas,
bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas
Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (CK 3.169 str. 1 d.). Kai kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo arba nutraukiama santuoka, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 str. 1 d., 385 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos CK 3.174 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgta tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams.
Nors šalių nepilnamečių vaikų M. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) N. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir N. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) norų dėl gyvenamosios vietos nustatymo teismui nepavyko išsiaiškinti dėl to, kad vaikai šiuo metu gyvena užsienyje, tačiau neabejotinai nustatyta, kad visi šie vaikai nuo 2006 m. gegužės 1 d., tai yra daugiau nei aštuonerius metus, gyvena tik su motina V. Ž., jų tėvas V. Ž. visą šį laiką su vaikais nebendrauja, todėl teismas konstatuoja, kad šalių nepilnamečių vaikų M. Ž., N. Ž. ir N. Ž. gyvenamosios vietos nustatymas su jų motina V. Ž. visiškai atitiks jų interesus, todėl, atsižvelgus į savivaldybės institucijos – Pakruojo rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovo teismo posėdžio metu pateiktą išvadą, ieškovės ieškinio reikalavimas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo tenkintinas visiškai (CK 3.169 str., 3.177 str.).
Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 str. 1-4 d. d.). Kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos gali vaiko tėvas ar motina, neveiksnių nepilnamečių tėvų tėvai (globėjai, rūpintojai). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Kadangi šiuo metu nėra jokio ginčo tarp šalių dėl bendravimo su jų nepilnamečiais vaikais M. Ž., N. Ž. ir N. Ž., ieškovė V. Ž. neprieštarauja, kad vaikų tėvas – atsakovas V. Ž. – bendrautų su vaikais ir dalyvautų jų auklėjime, atsakovas nenurodė jokios pozicijos šiuo klausimų, byloje esančiais duomenimis šiuo metu nerodo jokios iniciatyvos bendrauti su vaikais, todėl šiuo teismo sprendimu atsakovo bendravimo su jo nepilnamečiais vaikais M. Ž., N. Ž. ir N. Ž. nenustatytina, šį klausimą paliekant spręsti šalims (CK 3.170 str.).
Nepilnamečių vaikų išlaikymas
Vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos yra grindžiamos vaiko iš tėvų kilme, kuri patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias, įstatymų nustatytas teises ir pareigas (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnis, CK 3.137 straipsnis). Be kitų pareigų, tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaiku, išlaikymo formą ir tvarką nustatydami bendru susitarimu (CK 3.192 str. 1 d.). Jei tėvai savo noru neteikia vaikui protingo išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka tokios formos ir dydžio, kokį parenka kiekvienoje konkrečioje byloje teismas, prioritetiškai atsižvelgdamas į vaiko interesus, jo poreikius.
Lietuvos Respublikoje ratifikuota J. T. Vaiko teisių konvencija (konvencijos 27 str. 1, 2 d.) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystimuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes.
Ieškovė rezoliucinėje ieškinio dalyje reikalauja priteisti iš atsakovo išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams M. Ž., N. Ž. ir N. Ž. periodinėmis išmokomis po 500 litų kiekvienam vaikui kas mėnesį, tačiau motyvuojamoje ieškinio dalyje prašo padidinti iš atsakovo priteistą išlaikymą vaikams.
Žemesnės instancijos teismas
Nustatyta, kad 2008 m. rugsėjo 19 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo sprendimu buvo nutarta priteisti iš atsakovo V. Ž. išlaikymą nepilnamečiams vaikams J. Ž., G. Ž., N. Ž., M. Ž., N. Ž. ir N. Ž. periodinėmis išmokomis po 130 Lt kas mėnesį, bet ne mažiau 1 MGL, nuo 2007 m. gruodžio 1 d. iki kiekvieno vaiko pilnametystės, taip pat skolą vaikų išlaikymui už laikotarpį nuo 2006 m. birželio 1 d. iki 2007 m. lapkričio 30 d. - 14040 Lt. Šiuo sprendimu buvo nustatyta, kad V. Ž. išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams neteikia nuo 2006 m. birželio 1 d. (152-153 b.l.).
Kadangi išlaikymas iš atsakovo V. Ž. jo nepilnamečiams vaikams M. Ž., N. Ž. ir N. Ž. jau priteistas 2008 m. rugsėjo 19 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo sprendimu, klausimas dėl išlaikymo priteisimo nebegali būti sprendžiamas, todėl spręstinas tik klausimas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo. Teismas šeimos bylose turi teisę patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 376 str. 3 d.), todėl teismas sprendžia klausimą dėl išlaikymo vaikams, kuris buvo priteistas iš atsakovo 2008 m. rugsėjo 19 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo sprendimu, dydžio pakeitimo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teisminę praktiką bylose dėl išlaikymo vaikams dydžio pakeitimo, ne kartą yra nurodęs, kad pagrindas reikalauti keisti teismo nustatytą išlaikymo vaikui dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (CK 3.201 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009; 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje R. Š. v. V. Š., bylos Nr. 3K-3-331/2009; 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje M. S. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-495/2009; kt.). Įstatyme nekonkretizuota, kokio pobūdžio ir masto tėvų turtinės padėties ar vaiko poreikių pasikeitimas laikytinas esminiu, todėl šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3, 1.5 straipsniai). Kiekvienu atveju visų pirma turi būti užtikrinti vaiko interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje D. I. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-32/2010; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009; kt.). Pažymėtina, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti bei tobulinti savo gebėjimus. Dėl to, nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.
Sprendžiant dėl vaikui teikiamo išlaikymo dydžio pakeitimo turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, taip pat to paties straipsnio 3 dalyje nustatytu imperatyvu, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Taigi, teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikui teikiamo išlaikymo dydžio pakeitimo, turi derinti Lietuvos Respublikos CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus, su bendruoju civilinių santykių teisinio reglamentavimo proporcingumo principu (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), kuris reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).
Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-495/2008). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009 ir kt.). Teismas atkreipia dėmesį, kad 1 minimalios mėnesinės algos kriterijus, sprendžiant dėl išlaikymo dydžio, nėra imperatyvus, jis taikytinas priklausomai nuo konkrečios situacijos. Pažymėtina ir tai, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. Lietuvos Respublikos CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, tėvų turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).
Iš ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių, kurias patvirtina ieškovės V. Ž. paaiškinimai teismo posėdžio metu bei byloje esantys rašytiniai įrodymai, matyti, kad po 2008 m. rugsėjo 19 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo sprendimo, kuriuo iš atsakovo V. Ž. buvo priteistas išlaikymas jo nepilnamečiams vaikams, tame tarpe ir M. Ž., N. Ž. ir N. Ž., iš esmės pasikeitė šių šalių nepilnamečių vaikų poreikiai. Tuo metu, kai buvo priteistas išlaikymas M. Ž., N. Ž. ir N. Ž., jie tebuvo atitinkamai 9, 4 ir 3 metų amžiaus, todėl jų poreikiai tuo metu buvo minimalūs. Šiuo metu M. Ž. jau beveik 15 metų, o N. Ž. ir N. Ž. atitinkamai 9 ir 8 metai, todėl akivaizdu, kad žymiai išaugo šių vaikų poreikiai maistui, rūbams, avalynei, vaistams, vitaminams ir maisto papildams, atsirado papildomos išlaidos vaiko ugdymui, laisvalaikiui ir kelionėms, kadangi vaikai su motina šiuo metu laikinai gyvena J. K., kur, kaip visuotinai žinoma, pragyvenimas yra brangesnis, M. šiuo metu lanko koledžą, o N. ir N. – mokyklą, visi vaikai lanko būrelius (muzikos pamokas, baseiną, imtynes). Ieškovė nurodė, kad kiekvieną mėnesį vaikų poreikiams tenkinti išleidžia apie 1000 D. B. svarų sterlingų (GBP), kas dabartiniu kursu atitinka apie 4250 litų ekvivalentą. Kadangi ieškovė nepateikė detalaus išlaidų, tenkančių vaikų poreikiams tenkinti, apskaičiavimo, nepateikė šias išlaidas patvirtinančių dokumentų, atsižvelgus į tai, kad visi šalių nepilnamečiai vaikai gauna iš J. K. dienpinigius, darytina išvada, kad šiuo metu kiekvieno iš šalių nepilnamečių vaikų būtiniems poreikiams tenkinti reikia apie 1000 litų per mėnesį.
Kadangi materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.), o ieškovė V. Ž. šiuo metu nedirba, jos galimybės įsidarbinti dėl vaikų priežiūros yra labai ribotos, vienintelės jos pajamos šiuo metu – socialinės pašalpos už vaikus ir iš vaikų išlaikymo fondo gaunamas išlaikymas vaikams, kurio nemoka atsakovas, atsakovas V. Ž. jokių duomenų apie savo turtinę padėtį nepateikė, nors turėjo objektyvią galimybę ir pareigą tai padaryti, yra darbingas, duomenų apie kitus išlaikytinius byloje nėra, tačiau yra duomenų (ieškovės paaiškinimai), kad atsakovas gali dirbti neoficialiai, kas sudaro sąlygas slėpti tikras jo pajamas ir apsunkina išlaikymo vaikams išieškojimą, ieškinyje nurodytas turtas priklauso šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise, duomenų apie tai, kad šalys nuosavybės teise valdytų kokį nors kitą nekilnojamąjį ar kitą privalomą registruoti turtą, teismas neturi, todėl teismas, vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, konstatuoja, kad šalių galimybės teikti išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams yra lygios, todėl yra pagrindas padidinti atsakovo V. Ž. teikiamo išlaikymo jo nepilnamečiams vaikams M. Ž., N. Ž. ir N. Ž. dydį iki 500 litų kas mėnesį kiekvienam vaikui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2004; 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004; 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010). Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir panašiai, teismas jas turi vertinti vaiko interesų naudai, tai yra laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010).
Sprendimas dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo (padidinto išlaikymo priteisimo) vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 1 d., 2 d. 1 p.).
Teismas 2013 m. gruodžio 13 d. nutartimi šioje byloje taikė laikinąsias apsaugos priemones - iš atsakovo V. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisė laikiną išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams M. Ž., gimusiam (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) N. Ž., gimusiai (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir N. Ž., gimusiam (duomenys neskelbtini), a. k. 6057092940, periodinėmis išmokomis po 300 litų kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo šios nutarties priėmimo dienos iki sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo dienos (33-34 b.l.). Kadangi šios laikinosios apsaugos priemonės galiojimas baigiasi sprendimo priėmimo dieną, sprendimas dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo (padidinto išlaikymo priteisimo) vykdytinas skubiai, šios laikinosios apsaugos priemonės galiojimo terminas nepratęstinas (CPK 150 str.).
Dėl santuokoje įgyto turto padalinimo ir sutuoktinių prievolių
Bendro turto padalijimo klausimą, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, teismas turi išspręsti nepriklausomai nuo to, kokiu iš Lietuvos Respublikos CK 3.49 straipsnio 2 dalyje nustatytų būdų nutraukiama santuoka (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Bendro turto padalijimas turi būti išspręstas teismo priimtame procesiniame sprendime dėl santuokos nutraukimo (CPK 385 straipsnio 1 dalis). Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas).
Ieškovė pareiškė reikalavimą padalinti šalių santuokoje įgytą turtą: 0,4936 ha ploto žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), 2554 Lt vertės (22 b.l.); gyvenamąjį namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 5500 Lt vertės, su priklausiniais - ūkiniu pastatu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 19 Lt vertės, kiemo rūsiu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 280 Lt vertės, malkine, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 53 Lt vertės, ūkiniu pastatu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 898 Lt vertės, ūkiniu pastatu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 244 Lt vertės, ūkiniu pastatu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 274 Lt vertės, malkine, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 57 Lt vertės, sandėliu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 19 Lt vertės, sandėliu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 60 Lt vertės, viraline, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 332 Lt vertės, kitais statiniais (tualetu, šuliniu tvora), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 177 Lt vertės, esančius Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) (16-20 b.l.); 0,0600 ha ploto žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), 198 Lt vertės (21 b.l.), o taip pat automobilius „H. C.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 775 Lt vertės, ir „V. J.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 784 Lt vertės (24-26 b.l.). Atsakovas jokių duomenų apie santuokoje įgytą turtą teismui nepateikė.
Visas aukščiau nurodytas nekilnojamasis turtas ir automobiliai yra bendroji jungtinė sutuoktinių V. Ž. ir V. Ž. nuosavybė, nes jie įgyti (nupirkti) santuokos metu, o turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno iš jų vardu, pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.87 str.). Duomenų, kad šalys valdytų kokį tai turtą asmeninės nuosavybės teise, byloje nėra.
Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalinimo tvarka reglamentuota Lietuvos Respublikos CK trečios knygos VIII skyriuje. Preziumuojama, kad sutuoktinio bendro turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais (CK 3.117 str. 1, 2 d. d.). Atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo (CK 3.123 str. 1 d.).
Atsižvelgdamas į tai, kad su ieškove V. Ž. lieka gyventi net trys šalių nepilnamečiai vaikai M. Ž., N. Ž. ir N. Ž., į tai, kad ieškovė su nepilnamečiais vaikais Lietuvos Respublikoje teturi vienintelę gyvenamąją patalpą – sodybą, esančią Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), į tai, kad santuoka nutraukiama dėl atsakovo kaltės, kuris net aštuonerius metus visiškai nesirūpino šeima, neteikė nepilnamečiams vaikams išlaikymo, neprisidėjo prie šeimos turto gausinimo, į tai, kad įmokas AB DNB bankui pagal 2003 m. rugpjūčio 6 d. kreditavimo sutartį moka vien ieškovė, taip pat į tai, kad atsakovas neišreiškė savo nuomonės dėl santuokoje įgyto turto padalinimo būdo ir dalių, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir turtą padalinti taip, kaip ieškinyje reikalavo ieškovė, atsakovui nepriteisiant kompensacijos už jam atitekusią mažesnę bendro turto dalį. Nukrypdamas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir turtą padalindamas taip, kaip ieškinyje reikalavo ieškovė, teismas atsižvelgė ir į 2006 m. rugsėjo 11 d. tarp šalių pasirašytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria šalys buvo sutarę dėl santuokoje įgyto nekilnojamojo turto padalinimo būtent tokiu būdu, kaip nurodyta ieškinyje, tai yra šalys buvo sutarę, kad V. Ž. po santuokos nutraukimo atitenka žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir gyvenamasis namas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, esantys Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), V. Ž. kompensacijos už V. Ž. atitenkantį turtą nereikalavo (136 b.l.). Nors ši sutuoktinių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių teismo nebuvo patvirtina ir V. Ž. bei V. Ž. pareiškimas dėl santuokos nutraukimo jų bendru sutikimu buvo apliktas nenagrinėtu (134 b.l.), tačiau ši sutartis įrodo, kad atsakovas V. Ž. jau tada neprieštaravo dėl tokio santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto padalinimo. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovei V. Ž. po santuokos nutraukimo atitenkantis žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir gyvenamasis namas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, esantys Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), yra apsunkinti hipoteka (41-42 b.l.).
Ieškovė V. Ž. ieškiniu reikalavo priteisti solidariai iš jos ir atsakovo V. Ž. AB DNB bankui 13879 Lt įsiskolinimą. Kaip matyti iš trečiojo asmens AB DNB banko atsiliepimo į ieškinį (41-42 b.l.) bei kitų byloje esančių rašytinių įrodymų, 2003 m. rugpjūčio 5 d. tarp AB DNB banko (tuo metu banko pavadinimas buvo AB bankas „NORD/LB Lietuva“) ir V. Ž. bei V. Ž. buvo sudaryta Kreditavimo sutartis Nr. 121, pagal kurią kredito gavėjams, kaip solidariems bendraskoliams, buvo suteitas 20000 litų kreditas gyvenamajam namui pirkti iki 2023 m. liepos 25 d. Kredito sutarties įvykdymas buvo užtikrintas žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, esančių Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), hipoteka. 2007 m. lapkričio 22 d. Kreditavimo sutartis buvo nutraukta ir 2008 m. balandžio 2 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartimi išduotas vykdomasis raštas dėl skolos iš skolininkų išieškojimo, priverstinai paduodant iš varžytinių Bankui įkeistą turtą. Tačiau Bankas 2008 m. kovo 21 d. išdavė raštą dėl skolos grąžinimo, kuriuo šalys gera valia susitarė atstatyti skolos mokėjimo grafiką pagal išduotą vykdomąjį dokumentą su sąlyga, kad gavus vykdomąjį raštą jis nebus pateiktas vykdyti, tačiau laiku negrąžinus nors vieno mokėjimo pagal grafiką, vykdomasis dokumentas bus pateiktas antstoliams vykdyti. V. Ž. ir V. Ž. įsiskolinimas AB DNB bankui pagal 2003 m. rugpjūčio 6 d. Kreditavimo sutartį Nr. 121 2014 m. birželio 4 d. sudaro 10488,81 Lt, tame tarpe pradelsta mokėti dalis yra 841,81 Lt. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad šalių V. Ž. ir V. Ž. prievolė AB DNB bankui pagal 2003 m. rugpjūčio 5 d. Kreditavimo sutartį Nr. 121 yra solidari.
Padalijant bendrą turtą solidariosios sutuoktinių prievolės pobūdis nesikeičia, jeigu nesutinka kreditorius. Pasisakydamas šiuo klausimu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, kai santuoka nutraukiama, solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. K.–S. v. A. S., byla Nr. 3K-3-275/2007; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. J. v. G. J., bylos Nr. 3K-3-410/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. P. B., D. B., bylos Nr. 3K-7-229/2009; kt.). Pažymėtina, kad turto padalijimo bylose esant visų prievolės šalių (sutuoktinių ir kreditorių) sutikimui solidariosios prievolės gali būti modifikuojamos ir kitaip, pavyzdžiui, vieną iš sutuoktinių atleidžiant nuo prievolės vykdymo iš dalies, pakeičiant jas į asmenines šalių sutartomis dalimis ir pan.
Kadangi šalių prievolės pagal 2003 m. rugpjūčio 6 d. Kreditavimo sutartį Nr. 121 įvykdymo terminas šiuo metu nėra suėjęs, tretysis asmuo AB DNB bankui nepareiškė savarankiško reikalavimo dėl skolos priteisimo iš bylos šalių, skola pagal aukščiau nurodyta sutartį AB DNB bankui iš šalių nepriteistina, kaip ieškiniu to reikalavo ieškovė. Kadangi nei šalys nei tretysis asmuo neprašė modifikuoti aukščiau nurodytos prievolės, nustatytina, kad ir po santuokos nutraukimo V. Ž. ir V. Ž. prievolė AB DNB bankui pagal 2003 m. rugpjūčio 5 d. Kreditavimo sutartį Nr. 121 išlieka solidari (CK 3.109 str. 1 d. 6 p., 6.6 str.).
Dėl neturtinės žalos priteisimo
Ieškiniu ieškovė V. Ž. reikalavo priteisti iš atsakovo V. Ž. 10000 (dešimt tūkstančių) litų dydžio neturtinės (moralinės) žalos atlyginimo, tačiau teismo posėdžio metu šio savo reikalavimo atsisakė. Ieškovė rašytiniame ieškinio dalies atsisakymo pareiškime patvirtino, kad jai žinomos procesines ieškinio atsisakymo pasekmės (142 b.l.). Ieškovas turi teisę bet kurioje proceso stadijoje raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad atsisako pareikšto ieškinio ar jo dalies (CPK 42 str. 1 d., 140 str. 1 d.). Kadangi ieškovas turi teisę atsisakyti ieškinio, V. Ž. rašytiniame pareiškime patvirtino, kad jai žinomos priešieškinio atsisakymo pasekmės, šie ieškovės veiksmai neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, todėl ieškovės V. Ž. ieškinio dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo iš atsakovo atsisakymas priimtinas ir civilinė byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 140 str. 1 d.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Kadangi sprendimas priimtinas ieškovei naudai, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteisiamos iš atsakovo.
Ieškovė žyminio mokesčio nemokėjo (2013 m. gruodžio 13 d. teismo nutartimi buvo nutarta žyminio mokesčio sumokėjimą atidėti iki teismo sprendimo priėmimo (31 b.l.)). Ieškovė ieškiniu reikalavo priteisti iš atsakovo jos turėtas bylinėjimosi išlaidas (1-5 b.l.).
Ieškovei pagal 2013 m. spalio 9 d. teisinių paslaugų sutartį Nr. 13/44 atstovavo advokatas A. D. (29 b.l.). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 str. 1 d.). Kadangi ieškovė prašymo dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui nepateikė, šios ieškovės turėtos išlaidos nepriteistinos.
Įrodymų, kad patyrė kitų bylinėjimosi išlaidų, ieškovė nepateikė.
Kaip jau buvo minėta, patenkinus ieškovės prašymą, 2013 m. gruodžio 13 d. teismo nutartimi buvo nutarta žyminio mokesčio sumokėjimą atidėti iki teismo sprendimo priėmimo. Žyminis mokestis, kurio sumokėjimas buvo atidėtas Lietuvos Respublikos CPK 84 straipsnio pagrindu, yra išieškomas priėmus sprendimą bendraisiais pagrindais.
Ieškovė, pateikdama ieškinį, privalėjo sumokėti 812,22 Lt dydžio žyminį mokestį (144 Lt dydžio žyminį mokestį už neturtinį reikalavimą dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų (vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, pavardės ir pan.), bei 3 procentų dydžio žyminį mokestį už turtinius reikalavimus, skaičiuojamą nuo ieškinio sumos, tai yra 368,22 Lt dydžio žyminį mokestį už reikalavimą padalinti santuokoje įgytą turtą 12274 Lt vertės ir 300 Lt dydžio žyminį mokestį už reikalavimą priteisti 10000 Lt dydžio neturtinę (moralinę) žalą).
Kadangi ieškovė atsisakė ieškinio dalyje dėl neturtinės (moralinės) žalos priteisimo, jai turėtų būti grąžinama 75 procentai už šį reikalavimą sumokėto žyminio mokesčio, tai yra 225 Lt, o likusi 25 procentų (75 Lt) dalis turėtų atitekti valstybei. Kadangi ieškovei buvo atidėtas žyminio mokesčio mokėjimas, jai atsisakius ieškinio dalyje dėl neturtinės (moralinės) žalos priteisimo, iš jos priteistinas 75 Lt dydžio žyminis mokestis į valstybės biudžetą (CPK 84 str., 87 str. 2 d., 96 str.).
Likusi 512,22 Lt dydžio žyminio mokesčio, kurio mokėjimas buvo atidėtas, dalis į valstybės biudžetą priteistina iš bylą pralaimėjusios šalies - atsakovo V. Ž..
Be to, ieškovė įstatymo (CPK 83 str. 1 d. 2.) atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo. Šio žyminio mokesčio dydis yra 540 Lt (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 3 p.). Kadangi bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.), iš bylą pralaimėjusio atsakovo V. Ž. į valstybės biudžetą priteistinas ir 540 Lt žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, nuo kurio mokėjimo ieškovė įstatymo atleista.
Be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str., iš atsakovo V. Ž. į valstybės biudžetą yra priteistinos 70,25 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Viso iš atsakovo V. Ž. į valstybės biudžetą priteistina 1122,47 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 263-268, 270, 271, 279 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
1. Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini). Pakruojo rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 50, tarp V. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio J. K., 12 C. R., B., S., TA6 5QB, ir V. Ž. (K.), gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančios Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovo V. Ž. kaltės.
2. Ieškovei po santuokos nutraukimo suteikti ikisantuokinę pavardę – „K.“.
3. Nepilnamečių šalių vaikų M. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) N. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir N. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su motina V. K., a. k. (duomenys neskelbtini)
4. Pakeisti 2008 m. rugsėjo 19 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo sprendimu iš atsakovo V. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisto jo nepilnamečiams vaikams M. Ž., gimusiam (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) N. Ž., gimusiai (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir N. Ž., gimusiai (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo dydį, priteisiant iš atsakovo V. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą jo nepilnamečiams vaikams M. Ž., gimusiam (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) N. Ž., gimusiai (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir N. Ž., gimusiai (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 500 Lt (penkis šimtus litų) kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo šio teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaikų pilnametystės.
Ieškovę V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) paskirti iš atsakovo V. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gautų lėšų, skirtų nepilnamečių vaikų M. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) N. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir N. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui, tvarkytoja uzufrukto teisėmis.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo vykdyti skubiai.
5.1. ieškovei V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti:
5.1.1. 0,4936 ha ploto žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini);
5.1.2. gyvenamąjį namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), su priklausiniais - ūkiniu pastatu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kiemo rūsiu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), malkine, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), malkine, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), sandėliu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), sandėliu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), viraline, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kitais statiniais – kiemo statiniais (tualetu, šuliniu tvora), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini);
5.1.3. 0,0600 ha ploto žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini);
5.2. atsakovui V. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti:
5.2.2. automobilį „H. C.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)
5.2.3. automobilį „V. J.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)
5.3. atsakovui V. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) nepriteisti kompensacijos už ieškovei V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) atitekusią didesnę bendro turto dalį.
6. Nustatyti, kad V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) prievolė AB DNB bankui, juridinio asmens kodas 112029270, pagal 2003 m. rugpjūčio 5 d. Kreditavimo sutartį Nr. 121 yra solidari.
7. Priteisti iš ieškovės V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančios Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), 75 Lt (septyniasdešimt penkis litus) bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą, sumokant jas į biudžeto pajamų surenkamą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos), įmokos kodas 5660.
8. Priteisti iš atsakovo V. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio J. K., 12 C. R., B., S., TA6 5QB, 1122,47 Lt (vieną tūkstantį vieną šimtą dvidešimt du litus ir 47 centus) bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą, sumokant jas į biudžeto pajamų surenkamą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos), įmokos kodas 5660.
9. Priimti ieškovės V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškinio dalyje dėl neturtinės (moralinės) žalos priteisimo atsisakymą ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukti.
Dėl sprendimo įteikimo atsakovui V. Ž. kreiptis su teisinės pagalbos prašymu į Lietuvos Respublikos ambasadą Jungtinėje D. B. ir Š. A. K. (L. H., 2 B. G., W. L. SW 1V 2JE, U. K.).
Įteikti atsakovui V. Ž., paskutinė žinoma gyvenamoji vieta - 12 C. R., B., S., U. K. TA6 5QB (J. K.), teismo sprendimą viešo paskelbimo būdu, iki 2014 m. birželio 16 d. paskelbiant specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt tokio turinio pranešimą:
„2014 m. birželio 13 d. Pakruojo rajono apylinkės teisme (Vienybės a. 1, Pakruojis) buvo priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-40-744/2014 m. pagal ieškovės V. Ž. ieškinį atsakovui V. Ž. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, nepilnamečių šalių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, santuokoje įgyto turto padalinimo, neturtinės žalos priteisimo. Sprendimu ieškinys buvo patenkintas visiškai. Byla dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo buvo nutraukta, ieškovei atsisakius šio ieškinio reikalavimo. Teismas įteikia V. Ž., paskutinė žinoma gyvenamoji vieta - 12 C. R., B., S., U. K. TA6 5QB (J. K.), šio teismo sprendimo kopiją. Sprendimas laikomas įteiktu atsakovui jo paskelbimo specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt dieną. Sprendimo kopiją atsakovas gali gauti Pakruojo rajono apylinkės teisme (Pakruojis, Vienybės a. 1, telefonas pasiteiravimui 8 421 47501).“
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.
Per tris darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo išsiųsti sprendimo nuorašus Valstybės įmonei Registrų centras bei civilinės metrikacijos įstaigai santuokos nutraukimo ir nekilnojamojo turto padalinimo fakto įregistravimui.