Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, vedęs, karo prievolininkas, dirb. (duomenys neskelbtini), kurios buveinė yra adresu (duomenys neskelbtini), vairuotojo pareigose, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2020m. liepos 16d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų pagal LR BK 281¹ str. 1d.(teismo baudžiamasis įsakymas), pritaikius LR BK 64¹ str.,-60 MGL 3.000,- Eur.(trijų tūkstančių eurų ir 00 eur/ct.) dydžio bauda, VMĮ duomenų paieškos bazės apie įmokas duomenimis bauda baigta mokėti 2021m. balandžio 01d., teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso(toliau-BK) 138 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2019m. spalio 26 d., tarpe 23⁰⁰-24⁰⁰ val., vėlai vakare, ikiteisminio tyrimo metu tikslus laikas nustatytas nebuvo, kaltinamasis V. R., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, stovėdamas savo gyvenamojo namo, esančio namų valdoje adresu: (duomenys neskelbtini), lauko durų tarpduryje, įvykusio tarpusavio žodinio konflikto su į sodybą atėjusiu pil. D. G. metu, pastarąjį užsipuolęs, tyčia ne mažiau kaip du kartus su kumščiu sudavė nukentėjusiajam D. G. į kairįjį veido skruostą, kuris nuo suduotų smūgių pargriuvo šalia gyvenamojo namo laiptų, ant žemės, dėl ko pavartoto fizinio smurto prieš nukentėjusiojo D. G. asmenį pasekoje pastarajam buvo padaryti poodinė kraujosruva kairės akies apatiniame voke, kairio skruostikaulio lūžis, kairės akiduobės apatinės sienelės lūžis, kairio viršutinio žandikaulio lūžis, 31-o ir 41-o dantų vainikų lūžis bei 23-io ir 33-io dantų emalio įskilimas, kas nukentėjusiajam D. G. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl kairio skruostikaulio, kairės akiduobės apatinės sienelės ir kairio viršutinio žandikaulio lūžių nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, t.y. kaltinamasis V. R., mušdamas, nesunkiai sužalojo kitą žmogų.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis V. R., patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaltu, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, neprisipažino ir teisme parodė, kad tikslios datos neatsimena, galimai 2019 m. spalio 26d. vakare, jis buvo savo namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini). Po pirties jis buvo išgėręs apie 200 g degtinės ir pusantros skardinės silpno alaus. Buvęs girtumas jam netrukdė atsiminti įvykių, todėl to vakaro aplinkybes jis gerai atsimena. Tą vakarą namuose be jo buvo ir sutuoktinė-pil. R. R., kuri buvo blaivi. Maždaug apie 20⁰⁰ val. į namus sugrįžo jo sūnus D. su dviem draugais, kurių vardų ir pavardžių nežino, nes šiuo asmenimis buvo matęs gal kokius tris-keturis kartus. Matėsi, jog visi trys buvo neblaivūs. Tuo metu, kai grįžo sūnus, jis su sutuoktine buvo salono kambaryje. Grįžęs sūnus D. pasakė, kad eis nusiprausti, persivilks, nes planavo kažkur eiti. Kartu su sūnumi atėję draugai pastarojo laukė virtuvėje, kurie su savimi turėjo atsinešę nugertą degtinės butelį. Sūnus jam pasiūlė išgerti atsineštos degtinės ir įpylė apie 40-50 g degtinės. Išgėręs degtinę, jis nuėjo į salono kambarį prie televizoriaus. Ar sūnus su draugais gėrė atsineštą degtinės butelį, jis negali pasakyti. Kai sūnus su draugais grįžo į namus, jis nepastebėjo, kad kas nors jo namuose būtų krovęs mobilaus ryšio telefoną. Taip pat jis negali pasakyti, ar sūnaus draugai su savimi turėjo kokius nors daiktus, nes to jis nepastebėjo. Duše sūnus užtruko apie 10 minučių, o išėjęs, apsirengė ir kartu su draugais išėjo iš namų. Po to jis nuėjo į miegamąjį, nes buvo susiruošęs jau miegoti. Maždaug apie 23⁰⁰ val. jį pažadino sutuoktinė, pasakiusi, kad jų lovoje guli jaunuolis, kaip jis suprato, vienas iš tų vaikinų, kuris su jo sūnumi prieš kurį tai laiką buvo atėjęs į jo(kaltinamojo V. R.) namus. Tas vaikinas gulėjo šalia jo, buvo su drabužiais. Prabudęs iš miego, jis buvo stipriai nustebęs, kad sutuoktinės vietoje, lovoje guli kažkoks tai svetimas vaikinas. Sutuoktinė jam pasakė; „ žiūrėk, kas čia per nesąmonės “. Jis pradėjo tą vaikiną žadinti, kuris, prabudęs, nelabai orientavosi erdvėje. Jis tam vaikinui pradėjo sakyti, kad čia ne tavo namai, ne tavo lova, eik tu į savo namus. Vaikinas kažką nerišliai burbuliavo, nebuvo galima suprasti, o keliamas iš lovos, nesikėlė. Tada jis paėmė tą vaikiną už rankos ar tai už peties, kurį pakėlė ir šiaip ne taip išvedė iš savo namų. Jis labai nekreipė dėmesio, bet išoriškai nesimatė, kad tas vaikinas būtų buvęs sužalotas. Atidaręs namo lauko duris, jis tam vaikinui pasakė, kad šis eitų į namus, kuris šiaip ne taip iš namų išėjo. Uždaręs lauko duris, jis savo sutuoktinės pradėjo klausinėti, iš kur tas vikinas atsirado jų namuose ir kaip atsitiko, kad šis atsidūrė jų lovoje. Sutuoktinė ėmė jam pasakoti, kad apie 21³⁰ val. ji buvo priėjusi prie lango, kad į namus įleisti katę, ir kieme, prie automobilio pamatė gulintį žmogų. Sutuoktinė suprato, kad tai buvo vienas iš vaikinų, kuris tą vakarą kartu su sūnumi buvo atėjęs į jų namus. Sutuoktinė dar minėjo, kad skambino sūnui, kurio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), pranešti apie, kad kieme guli sūnaus draugas. Kai prisiskambino sūnui, sutuoktinės žodžiais, šis pasakė, kad jie iš baro tą vaikinuką parvežė į pastarojo namus. Konkretaus adreso nesakė. Sutuoktinė sakė, kad ji pati į lauką išėjusi nebuvo. Toliau pasakodama, sutuoktinė nurodė, kad po kurio tai laiko ji vėl pasižiūrėjo pro langą, pasak kurios, tas vaikinas gulėjo toje pačioje vietoje. Pasak sutuoktinės, ji vėl skambino sūnui, ką jie kalbėjosi, jis nežino, bet sutuoktinė pasakiusi, jog sūnus neatvažiavo. Po to sutuoktinė nurodė, kad girdėjo, jog kažkas tai užėjo į namus, galvodama, kad sugrįžo sūnus, nes šis, prieš išeidamas, minėjo, kad grįš nakvoti į namus, todėl prašė lauko durų nerakinti. Ką sutuoktinė darė po to, kai tas vaikinukas atsigulė į jų lovą, pastaroji nepasakojo. Sutuoktinė tik minėjo, kad tas atėjęs vaikinas kažką tai nerišliai pasakė, bet ji nieko nesupratusi, po ko tas vaikinas iš karto nugriuvo į jų šeimos lovą, dėl ko sutuoktinė jį ir pažadino. Kai tą vaikiną vedė į lauką, nesimatė, kad šis vaikinas būtų buvęs sumuštas. Jis pats į lauką išėjęs nebuvo. Kol jis tą vaikiną žadino, o po to, kad išvesti iš namų, jį vedė iki namo lauko durų, jis pats to vaikino tikrai nemušė ir prieš jį jokio kitokio fizinio smurto nenaudojo, su kuriuo nebuvo ir jokios kalbos apie kokius nors daiktus. Išlydėjęs vaikiną iš namų, jis vėl nuėjo miegoti, o po kurio tai laiko į jų namus atvažiavo policijos pareigūnai. Apie vaikino sumušimą ar kokį nors jo auklėjimą jis policijos pareigūnams nieko nesakė. Šiuos savo parodymus kaltinamasis V. R. patvirtino ir su juo atlikto parodymų patikrinimo vietoje metu(b.l. 42-53, t. 2).

Nukentėjusysis D. G., duodamas pirminius parodymus ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019m. spalio 26d. jis ir jo draugas-pil. D. R. buvo prie (duomenys neskelbtini), kur virė kopūstienę, buvo vartojamas ir alkoholis. Jis apgirto, bet nebuvo visiškai girtas, viską supranta, žino kas įvyko. Apie 23⁰⁰ val. grįžus į Ukmergę, užvažiavo į draugo D. namus, esančius adresu: (dumenys neskelbtini), kur draugas persirengė. Namuose buvo draugo tėvas-pil. V. R., kurį pažįsta iš matymo. Draugo tėvas buvo akivaizdžiai neblaivus. Pasėdėjo, pašnekėjo. Kol draugo laukė virtuvėje, ten pasidėjo savo auksinės spalvos mobilaus ryšio telefoną „ Samsung “ su išorine baterija, kurį buvo palikęs krauti, ir juodos spalvos piniginę su joje esančiais asmens dokumentais. D. D. persirengus, šis nusprendė eiti toliau linksmintis į Ukmergėje esantį barą „ Gastro pub “, o jis pats nebenorėjo niekur eiti ir pėsčiomis išėjo link savo namų. Eidamas pakeliui, pasigedo savo daiktų, t.y. mobilaus ryšio telefono ir piniginės, prisiminė, kad juos paliko pas savo draugą D. Grįžo į pil. R. sodybos kiemą. Buvo apie 23⁵⁰ val. Pasibeldė į gyvenamojo namo duris, kurias atidarė draugo tėvas V. R.. Jis paklausė, ar galėtų pasiimti namuose paliktus savo daiktus, t.y. piniginę su telefonu. V. R. nuėjo į kambarį patikrinti ir, atėjęs atgal, pasakė, kad nieko nerado. Jis dar kartą pakartojo, kad savo daiktus tikrai paliko jų(pil. R.) namuose, į ką V. R. atsakė: „ varyk iš čia, nieko čia nėra “. Jis norėjo pasiimti savo daiktus, gražiai sakė: „ atnešk daiktus ir eisiu į namus “, tačiau pats nepaaiškino, kur tuos daiktus paliko, o V. R. ant jo rėkė: „ nusišneki, varyk iš čia “, po ko iš niekur nieko jam su kumščiu trenkė į kairį veido skruostą. Nuo suduoto smūgio jam nukritus ant žemės, ne mažiau kaip vieną kartą jam buvo įspirta ir iš kojos, tačiau kur spyrė, jis nesuprato. Po to jis atsikėlė ir parėjo į namus, kur jį sumuštą pamatė jo tėvai. Tėvams jis paaiškino, kas įvyko, po ko su taksi jis buvo palydėtas į VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ priėmimo skyrių. Po medikų apžiūros jam buvo nustatytas patinimas nosies ir kairio skruosto srityje, nosies nukrypimas į dešinę pusę, krepitacija kairiame skruostikaulyje, jaučiamas įdubimas kairėje akiduobėje, buvo nuskelti 31-as ir 4-as dantys(b.l. 23-24, t. 1).

Papildomos liudytojo apklausos metu nukentėjusysis D. G. parodė, kad savo anksčiau duotus parodymus atsimena ir juos tvirtina, papildomai nurodydamas, kad jis negali pasakyti tikslaus laiko, kada įvykio dieną kartu su draugu D. nuo upės grįžo pas draugą į namus. Jis iš viso nekreipia dėmesio į laiką. Pats įvykis įvyko tarp 23⁰⁰ ir 24⁰⁰ val., tačiau tikslaus laiko nurodyti negali. Be to, negali nurodyti ir kitų detalių, kurios įvyko tą dieną iki įvykio. Neatsimena dėl to, kad jam buvo suduoti smūgiai į galvą, kas galimai turėjo įtakos. Daiktų pasigedo prie savo namų. Jis taip pat negali pasakyti, ar jį kas nors su atuomobiliu pavežė iki namų, jam išėjus iš pil. R. sodybos. Jis gerai atsimena, kad, eidamas link savo namų, pasigedo daiktų, kuriuos buvo nurodęs ankstesnės apklausos metu. Tada jam iš karto toptelėjo mintis, kad tuos daiktus galėjo palikti pas draugą D. namuose. Pasigedęs su savimi turėtų daiktų(mobilaus ryšio telefono ir piniginės), jis į savo namus užėjęs nebuvo, o iš karto grįžinėjo link pil. R. sodybos. Kokiu maršrutu ėjo pas pil. R. į namus, jis nurodyti negali. Ėjo gatvėmis. Atėjęs iki pil. R. sodybos, sodybos kieme, prie gyvenamojo namo matė stovintį automobilį. Jis tikriausiai pasibeldė į gyvenamojo namo duris. Kaip tuo metu buvo apsirengęs, jis pasakyti negali. Jis stovėjo lauke prie durų, o duris atidaręs draugo D. tėvas V. R. stovėjo tarpduryje. Jis V. R. pasakęs, kad pas juos paliko savo daiktus, ką draugo tėvas jam atsakė, kad čia nėra jokių jo daiktų. Jis dar kartą pakartojo: „ kaip tai nėra, nes jis buvo pas juos pirma ir daiktus paliko “. V. R. vėl atsakė, kad daiktų nėra, ir, pradėdamas konfliktuoti, liepė jam varyti iš jo sodybos kiemo. Jis draugo D. tėvui du kartus pakartojo, kad jų namuose tikrai paliko savo daiktus. Po antro pasakymo jam buvo smogta su kumščiu į veidą. Jis pajuto smūgį, gali būti, kad jam buvo suduoti ir du smūgiai, tačiau to tiksliai pasakyti negali. Su kuria ranka jam buvo suduota, jis negali pasakyti. Po smūgio pajuto skausmą veide ir parkrito ant žemės. Kai parkrito ant žemės, jam buvo aptemusi sąmonė, akyse pasidarė juoda, tai galėjo trukti iki 10 sekundžių. Jis susigūžė, rankomis užsidengė galvą. Jo manymu, jam iš kojos buvo dar ir įspirta, tačiau kur įspyrė, jis negali pasakyti. Gulėdamas, jis tik jautė, kad V. R. ėjo link jo ir bandė kažką tai daryti. Atsimena, kad, atsitokėjęs, rado momentą, kada gali išeiti iš sodybos kiemo. Ar V. R. tuo metu buvo šalia, pasakyti negali. Tuo momentu jis buvo susijaudinęs ir išsigandęs, todėl nekreipė dėmesio į tai ar buvo kas šalia, ar ne. Jo manymu, arti jo tikrai nieko nebuvo, nes, priešingu atveju, jis būtų nesikėlęs nuo žemėss. Negali pasakyti, ar bėgo iš sodybos kiemo, bet, jo manymu, išėjo greitai ir tiesiu taikymu pasuko link savo namų. Pro kur ėjo į savo namus, pasakyti negali. Kai sumuštas parėjo į savo namus, namuose buvo jo patėvis-pil. A. S. ir motina-pil. I. S., kuriems papasakojo, kas atsitiko. Kaip ir anksčiau minėjo, jis labai gerai atsimena tą momentą, kai, eidamas gatve, netoli savo namų pasigedo su savimi turėtų daiktų(mobilaus ryšio telefono ir piniginės) ir, apsisukęs, ėjo jų pasiimti pas pil. R. į namus. Savo draugo D. merginą pažįsta iš matymo, jos vardas K. Ar matė K. tą vakarą, jis negali pasakyti, nes neatsimena. Pil. D. D. yra jo draugas. Kai antrą kartą atėjo į pil. R. sodybą, kad pasiimti pas juos paliktų savo daiktų, neatsimena, kad būtų buvęs užėjęs į gyvenamojo namo vidų. Jis sutinka parodyti, kaip jam buvo suduoti smūgis ar smūgiai, ir kaip jis nukrito ant žemės, tačiau vykti pas pil. R. į sodybą atsisako, nes nenori patirti išgyvenimų, aštrinti situacijos, nes jam tai nėra malonu. Po atliktos apklausos susipažinęs su liudytojo apklausos metu užrašytais parodymais, nukentėjusysis D. G. patikslino, kad tuo metu, kai jis buvo atėjęs į pil. R. namus paimti savo daiktų antrą kartą, jis pas į gyvenamojo namo vidų užėjęs nebuvo(b.l. 27-30, t. 1).

Liudytojas D. D., patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, teisme parodė, kad tiek pil. D. G., tiek ir pil. D. R. gerai pažįsta, nes jie yra jo draugai, su kuriais santykiai nekonfliktiški. Tikslios datos nurodyti negali, tačiau atsimena, kad buvo 2019 m. paskutinis spalio mėn. savaitgalis, t.y. šeštadienis, kada jis kartu su draugais D. G. ir D. R. prie Siesarties upės virė kopūstienę. Jį prie upės apie 17⁰⁰ val. atvežė sesuo, kur jau rado savo draugus. Prie upės buvo vartojamas alkoholis, visi jie išgėrė maždaug po 300 g degtinės kiekvienas. Tarpe 20³⁰-21⁰⁰ val. su draugais grįžus į Ukmergę, jie užsuko iki D. R. namų, esančių (duomenys neskelbtini), nes D. norėjo persirengti, todėl juos pakvietė į vidų. Jie su savimi turėjo vieną 0,5 l talpos butelį degtinės. Kiek matė, namuose buvo abu D. tėvai. Jie atsisėdo virtuvėje prie stalo, pasiūlė į virtuvę atėjusiam D. tėvui išgerti. Dabar negali pasakyti, ar jie dar gėrė pas D. R. nemuose, nes neatsimena. Taip pta jis negali pasakyti. Pas D. namuose jokių konfliktų nebuvo. D. nusiprausus ir persirengus, jie visi trise išėjo iš namų. D. R. skambino savo draugei, kad ši atvažiuotų iki jo namų ir juos pavežtų iki baro „ Gastro Pub “, nes ten norėjo pasilinksminti. D. liko laukti savo draugės, o jis kartu su D. G. pėsčiomis ėjo iki jo(liudytojo D. D.) namų, nes jis gyvena netoli Antakalnio gatvės esančios parduotuvės „ Maxima “. Jam į namus nuėjus persirenti, D. liko laukti lauke. Kai jis, persirengęs, išėjo į lauką, pamatė tik atvažiavusį D. R. draugės vairuojamą automobilį, kur jo laukė D., o D. G. prie namų nebuvo. Jis skambino D. G., klausdamas, kur jis yra, į ką šis atsakęs, kad yra prie parduotuvės „ Triratukas “. Atsimena, kad D. G. vežė iki pastarojo namų, esančių Krekšlių rajone, Ukmergės mieste, kur laukė, kol draugas persirengs. Jis nežino, kiek laiko D. G. užtruko namuose, po ko jie visi važiavo iki baro „ Gastro Pub “. Tik pradėjus važiuoti, D. automobilyje užmigo, todėl jie D. G. vėl parvežė į namus. D. G. išlipant iš automobilio, pastarasis sužalotas nebuvo, ant jo veido jokių sužalojimų nematė, nematė ir jokių draugo iškritusių daiktų. Tą vakarą D. G. jis daugiau nematė. Kitą dieną, apie 11⁰⁰ val., jam paskambino pats D. G. ir paklausė ,ar jis gali išeiti į lauką. Nerukus D. su automobiliu privažiavo prie jo namų. Jis pamatė, kad draugo veidas yra sutinęs, nuskelti du dantys. Paklausus, kas atsitiko, D. G. atsakė, kad išvakarėse D. R. tėvas jam trenkė į veidą, nuskėlė du dantis ir sužalojo veidą. Dėl ko prasidėjo konfliktas ir kaip buvo sumuštas, D. G. smulkiai aplinkybių nepasakojo.

Liudytoja K. B., patvirtindama savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, teisme parodė, kad ji yra pil. D. R. draugė. Tikslios datos neatsimena, galimai 2019m. spalio 26 d., tik atsimena, kad buvo šeštadienis, vakare, apie 20⁰⁰ val., jai į mobilaus ryšio telefoną paskambino D., nes jie buvo susitarę vakare susitikti. Draugas paprašė, kad ji atvažiuotų iki jo namų, esančių Antakalnio gatvėje, Ukmergės mieste. Jai su automobiliu atvažiavus iki draugo namų, D. jos laukė vienas. Jai buvo pasakyta važiuoti prie prekybos centro „ Maxima “, kur turėjo laukti D. R. draugai-pil. D. D. ir D., kurio pavardės nežino. Nuvažiavus prie parduotuvės, ten jų laukė D. ir D. Ji iš karto pastebėjo, kad D. yra girtas, nes šis svirduliavo. Matėsi, kad alkoholio buvo vartoję ir jos draugas D. su D, bet pastarieji nebuvo tokie girti, tik lengvai apsvaigę. D. išlipo iš automobilio ir atlenkė sėdynę, kad galėtų įsėsti D. su D. Pirmas į automobilį įlipo D., o paskui D., kuris, tik įlipęs į automobilį, iš karto užmigo. Kadangi ją labai nervina tokie dalykai, ji savo draugui D. pasakė, kad vežam jį(nukentėjusįjį D. G.) namus, ir kad šis automobilyje nemiegos. D. sutiko, D. parvežė į namus. Kelią iki D. namų rodė jos draugas D. Žino, kad vežė į Krekšlių mikrorajoną, tačiau tikslaus adreso pasakyti negali. Kai atvažiavo prie D. namų, iš automobilio išlipęs jos draugas D. atlenkė sėdynę ir liepė D. išlipti, kuris buvo toks kaip apsnūdęs. Prieš tai D. į namus persirengti nevežė. Ji tikrai įsidėmėjo, kad D. buvo su šviesiomis sportinėmis kelnėmis. Kai D. lipo iš automobilio, matė jam iš kišenės iškrentančius piniginę ir mobilaus ryšio telefoną. Atsimena, kad piniginė buvo tamsios spalvos, o telefono neįsidėmėjo. D. surinko iškritusius daiktus ir padavė D., po ko šis nuėjo link savo namų. Tuo metu D. sužalotas nebuvo, kurio tą vakarą daugiau nematė. Tada ji su draugu D. ir D. nuvažiavo į barą „ Gastro Pub “. Kaip buvo sužalotas D., ji nežino ir nematė.

Liudytojas D. R., patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, teisme parodė, kad tikslios datos neatsimena, buvo 2019m. spalio mėn. paskutinis penktadienis ar tai šeštadienis, dienos metu, jis kartu su draugais-pil. D. G. ir D. D. prie Siesarties upės virė kopūstienę, buvo vartojamas ir alkoholis. Tiek jis, tiek ir jo draugia kiekvienas išgėrė maždaug apie 200-300 g degtinės. Maždaug apie 20⁰⁰ val grįžus į Ukmergę, jis su draugais užsuko į savo namus, esančius adresu: (duomenys neskelbtini). Namuose buvo jo abu tėvai, kurie sėdėjo salono kambaryje ir žiūrėjo televizorių. Tėvas šiek tiek irgi jau buvo išgėręs. Jis tėvą pasikvietė į virtuvę, kuriam pasiūlė išgerti, nes nuo upės buvo atsivežę truputį nugertą 0,5 l talpos degtinės butelį „ Talka “. Gal visi išgėrė po stikliuką degtinės. Jis draugus ir tėvą paliko virtuvėje, o pats nuėjo nusiprausti ir persirengti, nes planavo toliau važiuoti pasilinksminti į barą „ Gastro pub “. Užtruko maždaug apie 15-20 minučių, po ko su draugais išėjo iš namų. Tai galėjo būti apie 20.30 val. Išėjus iš namų, laukė atvažiuojačios savo draugės-pil. K. B., kad ši juos nuvežtų iki baro „ Gastro pub “. Kol laukė atvažiuojančios draugės, D. ir D. pėsčiomis nuėjo link D., gyvenančio prie parduyotuvės „ Maxima “, namų, nes šis taip pat norėjo persirengti. Kai atvažiavo jo draugė, su ja važiavo prie parduotuvės „ Maxima “, kur jų jau laukė D. ir D. Kai D. ir D. įsėdo į automobilį, D. iš karto užmigo, nes buvo gerokai išgėręs, todėl buvo nutarta jį parvežti į namus. Tai galėjo būti tarpe 20³⁰-21⁰⁰ val. Parvežę D. iki jo namų, pastarąjį prikėlė, kuris pats išlipo iš automobilio. D. išlipant iš automobilio, jam buvo iškritę daiktai, t.y. piniginė ir mobilaus ryšio telefonas, kuriuos jis pakėlė ir atidavė draugui. Matė, kaip D., svirduoliuodamas, nuėjo link savo namų, kuris tuo metu sužalotas nebuvo. Kada D. išleido prie namų, šis buvo apsivilkęs treningais. Tada jis su D. D. draugės vairuojamu automobiliu nuvažiavo į barą. Bare prabuvo iki 24⁰⁰ ar tai iki 01⁰⁰ val. nakties. Buvimo bare metu jam į mobilaus ryšio telefoną du kartus skambino motina, kuri pasakė, kad jų sodybos kieme guli kažkoks vaikinas, galimai jo(liudytojo D. R.) draugas. Jis suprato, kad tai gali būti D. G.. Jis į tokį motinos pasakymą nesureagavo, kadangi buvo išgėręs. Motina prašė atvažiuoti, bet jis šio skambučio nesureikšmino ir niekur nevažiavo. Maždaug po valandos laiko iš motinos sulaukė antro skambučio, kuri pasakė, kad minėtas vaikinas vis dar guli kieme. Kodėl jo tėvai patys neišėjo į kiemą ir nepažiūrėjo, kas guli, jis nežino ir paaiškinti negali. Ar tuo metu, kai jis su draugais grįžinėjo nuo upės, D. į jo namus buvo atsinešęs kokius nors daiktus, jis pasakyti negali, nes į tai nekreipė dėmesio. Kuriuo metu jis iš baro grįžo į namus, pasakyti negali, nes neatsimerna. Pas jį su tėvais yra susitarimas, kad, jeigu jis kur nors išeina, tėvai palieka nerakintas lauko duris, kad jis galėtų patekti į namus. Atsimena, kad nakties metu pas juos į namus buvo atvažiavę policijos pareigūnai, kurie paaiškino, kad namuose buvo kažkoks konfliktas ir tėvą išsivežė. Su motina kalbėjosi tik ryte, kuri jam pasakojo, kad, jam su draugais išėjus iš namų, jo draugas D., kuris, motinos žodžiais, gulėjo jų sodybos kieme, buvo užėjęs į namus ir atsigulė į miegamajame kambaryje esančią lovą šalia jau gulėjusio jo tėvo. Pasak motinos, ji norėjo neblaivų draugą D. išprašyti iš namų, tačiau šis neklausė Tada motiną pažadino tėvą, kuris D. išvarė iš namų. Iš pasakojimo jis suprato, kad jokio konflikto tarp tėvo ir jo draugo D. nebuvo, prieš kurį tėvas jokio fizinio smurto nenaudojo.

Liudytojas A. S., patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, teisme parodė, kad pil. D. G. yra jo posūnis, su kuriuo šeimoje gyvena jau apie 13-14 metų. Tikslios datos neatsimena, galimai 2019m. spalio mėn. 26d. posūnis tą vakarą į namus buvo sugrįžęs kelis kartus. Ar posūnis pareidavo pėsčiomis, ar kas nors posūnį atveždavo, jis pasakyti negali, nes nematė. Kaip tuo metu buvo apsivilkęs posūnis, jis taip pat neatsimena. Ar grįžęs į namus, posūnis persirenginėjo, ar tuo metu su savimi turėjo kokius nors daiktus, jis negali pasakyti, nes į tai nekreipė dėmesio. Kai paskutinį kartą vakare matė savo posūnį D., šis iš namų išėjo sveikas, ant jo veido jokių sužalojimų nebuvo. Sumuštas posūnis į namus sugrįžo apie 24⁰⁰ val., kurio veidas buvo kruvinas, matėsi mėlynė. Sakė, kad skauda skruostikaulį. Posūnis buvo išgėręs, bet ne visiškai girtas, kalbėjo normaliai. Paklausus, kas nutiko, posūnis pasakė, kad jis buvo pas draugą D. namuose, o išėjus iš draugo namų, pasigedo savo piniginės ir mobilaus ryšio telefono. Posūnio žodžiais, jis grįžo į draugo D. namus pasiimti daiktų, kur tarp jo ir draugo tėvo įvyko konfliktas. Konflikto metu, pasak posūnio, draugo D. tėvas jam sudavė į veidą. Ar posūnis sakė, kiek jam buvo suduota smūgių, jis neatsimena, tiesiog konstatavo patį sumušimo faktą. Apiplovus kruviną veidą, jis kartu su posūniu taksi automobiliu nuvyko į Ukmergės ligoninės priėmimo skyrių, iš kur skambino bendruoju pagalbos telefonu 112, apie įvykį informuodamas policiją. Į ligoninę atvykę policijos pareigūnai posūnį išsivežė, o vėliau telefonu bendraujant su posūniu, šis pasakė, kad rado savo pasigestus daiktus. Kiek jam yra žinoma, jo posūnis ir D. tuo metu buvo geri draugai, todėl jis nemato jokios prasmės, kad posūnis galėtų šmeižti savo draugo tėvą, pastarąjį kaltindamas fizinio smurto panaudojimu.

Liudytoja R. R., patvirtindama savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, teisme parodė, kad tikslios datos neatsimena, galimai 2019m. spalio mėn. pabaigoje, žino, jog buvo šeštadienis, vakare ji kartu su sutuoktiniu Vygandu buvo savo namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini). Sutuoktinis buvo šiek tiek išgėręs, o ji buvo blaivi. Apie 20⁰⁰ val., jiems su sutuoktiniu būnant svetainės kambaryje, išgirdo, kad į namus grįžo jų sūnus D. Kiek iš balsų suprato, kad sūnus grįžo ne vienas, o su savo draugais. Visi vaikinai buvo normalios būsenos, nepastebėjo, kad jie būtų buvę išgėrę. Sūnus su draugais nuėjo į virtuvę. Ar į namus grįžęs sūnus su draugais atsivežė alkoholio, ji negali pasakyti, nespati į virtuvę nuėjusi nebuvo ir nematė. S. D. pasikvietė sutuoktinį, o savo tėvą į virtuvę. Ką jie ten darė, ji nematė. S. D. su atėjusiais draugais namuose prabuvo apie pusvalandį, o po to visi išėjo iš namų. Sūnus neminėjo, kur išeina ir kada planuoja grįžti. Kada sūnus būna namuose, jam išėjus, jie niekada nerakina lauko durų. Sutuoktinis nuėjo miegoti, o ji dar nemiegojo. Po kurio tai laiko letenomis į langą pradėjo belsti jų laikoma katė, kuri pas juos vaikšto į lauką ir atgal per langą. Priėjusi prie lango ir jį atidariusi, kad į namus įleisti katę, kieme pamatė gulinčio žmogaus siluetą, kuris gulėjo ant nugaros pakeltomis sulenktomis kojomis netoli kieme stovėjusio automobilio. Yra elektros stulpas, kuris gerai apšviečia jų sodybos kiemą. Pagal veido bruožus atpažino, kad tai sūnaus draugas, kurį iš matymo jau ne vieną kartą anksčiau buvo mačiusi. Vaikinas buvo apsivilkkęs su striuke ir džinsais. Tada ji paskambino savo sūnui D. pasakyti, kad kieme galimai guli jo draugas, prašydama, kad sūnus atvažiuotų ir kieme gulintį draugą parvežtų į namus. Sūnus atsakė, kad neatvažiuos. Ji pati į lauką nėjo, nes bijojo, o sutuoktinio taip pat nežadino. Maždaug praėjus valandai, ji vėl pažiūrėjo pro langą ir pamatė, kad tas pats vaikinas tebeguli kieme. Ji vėl paskambino sūnui D. ir pasakė, kad, jeigu jis neatvažiuos paimti draugo, ji skambins policijai. Sūnus į policiją prašė neskambinti. Iš karto po pokalbio, jai būnant svetainės kambaryje, išgirdo, kad kažkas tai įeina į namus, nusiauna batus. Ji paklausė, „ ar tai tu D? “, tačiau niekas neatsakė. Einant pažiūrėti kas ten atėjo, tarpduryje stovėjęs kažkoks asmuo ją nustūmė ir su drabužiais griuvo į miegamajame kambaryje esančią lovą, šalia jau gulėjusio jos sutuoktinio. Ji pamatė, kad tai yra tas pats asmuo, kurį prieš tai matė gulintį jų sodybos kieme. Tada ji pradėjo žadinti savo sutuoktinį, sakė, kad jų šeimos lovoje guli svetimas žmogus, o šis murmėjo, kad jis nori miegoti ir kad jam reikia antklodės. Prabudęs sutuoktinis, pradėjo žadinti gulintį D. draugą, ragino jį keltis. Matė, kaip sutuoktinis, už pakarpos paėmęs į jų šeimos lovoje gulėjusį vaikiną, pastarąjį nuvedė iki lauko durų, o šiam apsimovus batus, vaikiną išvedė pro duris. Buvo apie 23³⁰ val. Toliau ji nebežiūrėjo. Kai vaikiną išlydėjo pro duris, jokio triukšmo negirdėjo. Kada jos sutuoktinis vaikiną vedė iki lauko durų, kad išvesti iš namų, vaikino veide jokių sužalojimų nematė. Jokių svetimų daiktų jų namuose, t.y. virtuvėje, ji nematė. Praėjus maždaug pusvalandžiui, į jų namus atvažiavo policijos pareigūnai, kurie pasakė, kad jos sutuoktinis sumušė D. draugą. Šiuos savo parodymus liudytoja R. R. patvirtino ir su ja atlikto parodymų patikrinimo vietoje metu(b.l. 159-171, t. 1).

Iš byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK kompiuteriniu būdu vedamo įvykių registracijos žurnalo kortelės išrašo matyti, kad 2019m. spalio 27d., 00⁴¹ val., buvo užregistruotas pil. A. S. telefoninis pranešimas(pastaba: skambinta iš mobilaus ryšio telefono, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini), apie tai, kad pranešėjo sūnų(22 metai) sumušė neblaivus sūnaus draugo tėvas. Kur gyvena draugas, pranešėjas nežino, tačiau sūnus galės nurodyti. Šiuo metu abu yra ligoninės primėimo skyriuje(b.l. 1-5, t. 3).

Iš byloje esančio VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ išduoto pil. D. G. ligos istorijos Nr. 19PR-13936 su gydytojo darytu įrašu išrašo matyti, kad kad 2019m. spalio 27d., 00³⁹ val., į VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ priėmimo-skubios pagalbos skyrių buvo atvykęs nukentėjusysis-pil. D. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), nurodydama, kad buvo užpultas draugo tėvo, gavo smūgį iš kumščio į veidą, ko pasekoje buvo sužalotas kairysis skruostas, nosis ir nuskelti du dantys. Paciento apžiūros metu buvo stebimas patinimas nosies ir kairio skruosto srityje, palpuojant skausminga. Nosis kiek pakrypusi į dešinę pusę, palpuojant kairiojo skruostikaulio projekcijoje čiuopiama krepitacija, palpuojant skausminga. Palpuojant ties apatine akiduobės siena/kraštu, čiuopiamas įdubimas, tačiau akių judesiai laisvi. Stebimi nuskelti du dantys, t.y. 31-o danties nuskelta žemiau pusiaujo, matyti pulpa, o 41-o danties nuskeltas kampas. Atlikus rentgenologinį tyrimą, buvo konstatuotas veido kaulų lūžis kairėje(rentgenologiškai kairės akiduobės apatinės sienelės) ir po konsultacijų su budinčiu veido ir žandikaulių chirurgu Žalgirio klinikoje pacientas tolimesniam ištyrimui, t.y. veido kaulų kompiuterinei tomografijai atlikti, ir gydymui 2019m. spalio 28d. buvo rekomenduotas atvykti į Žalgfirio kliniką su skubiu šeimos gydytojo siuntimu(b.l. 40, t. 1).

Iš byloje esančios teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriuje teismo medicinos ekspertei 2019m. lapkričio 13-14d.d. laikotarpyje susipažinus su pateikto įvykio aplinkybių aprašymu ir atlikus išsireikalautuose medicininiuose dokumentuose esančių įrašų apie buvusio sužaloto nukentėjusiojo D. G. asmens apžiūrą tyrimą bei įvertinus papildomai į ekspertinę įstaigą atvykusio nukentėjusojo D. G. medicininės apžiūros duomenis, buvo nustatyta, kad nukentėjusiajam D. G. konstatuoti sužalojimai, t.y. poodinė kraujosruva kairės akies apatiniame voke, kairio skruostikaulio lūžis, kairės akiduobės apatinės sienelės lūžis, kairio viršutinio žandikaulio lūžis, 31-o ir 41-o dantų vainikų lūžis bei 23-io ir 33-io dantų emalio įskilimas, galėjo būti padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais į veido sritį, paveikus kietu, buku daiktu(daiktais), galimai užduotyje nurodytu būdu ir laiku prieš kreipiantis medicinos pagalbos į Ukmergės ligoninę, t.y. 2019m. spalio 27d., 00³⁹ val. Visumoje sužalojimai dėl kairio skruostikaulio, kairės akiduobės apatinės sienelės ir kairio viršutinio žandikaulio lūžių kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui(b.l. 46-51, t. 1).

Iš byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Veiklos skyriaus vyr. tyrėjo 2019m. gruodžio 03d. rašyto tarnybinio pranešimo dėl gautos informacijos ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-45892-19, susipažinus su telefonų išklotinėmis, matyti, kad, susipažinus su mobilaus ryšio telefono abonento, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) (liudytoja R. R.)(operatorius-UAB „ Bitė “) įeinančių/išeinančių skambučių išklotinėmis ir celėmis nuo 2019m. spalio 26d. iki 2019m. spalio 28d., buvo nustatyta, jog liudytoja R. R. skambino savo sūnui-liudytojui D. R. 2019m. spalio 26d., 21³⁷ val., 22³¹ val. ir 22³³ val.(b.l. 195-196, t. 1).

Iš byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus tyrėjo 2019m. spalio 27d. rašyto tarnybinio pranešimo dėl sulaikyto įtariamojo matyti, kad, dirbant ikiteisminio tyrimo byloje, kartu su Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK vyr. patruliais S. K. ir V. R. buvo nuvykta į įvykio vietą, kur 2019m. spalio 27d., 02¹⁵ val., buvo sulaikytas įtariamasis-pil. V. R., gim. (duomenys neskelbtini), kuris apie 02²⁵ val. buvo pristatytas į Ukmergės raj. PK. Komisariate patruliai įtariamajam nustatė 2,65 promilių girtumą(b.l. 17-18, t. 2).

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019m. spalio 26d., dienos metu, nukentėjusysis D. G. kartu su draugais D. R. ir D. D. buvo prie Siesarties upės, Ukmergės rajone, kur virė kopūstienę, buvo vartojamas ir alkoholis, t.y. vaikinai gėrė degtinę. Pasak visų vaikinų, kiekvienas iš jų buvo išgėręs po 300 g degtinės. Vakare kompanija, grįždama į Ukmergę, užsuko į D. R. namus, kadangi šis norėjo persirengti, nes vaikinai dar planavo važiuoti linksmintis į Ukmergės mieste esantį restoraną-barą „ Gastro pub “. Namuose buvo D. R. motina ir tėvas-kaltinamasis V. R., kuris tą vakarą taip pat buvo išgėręs. Kol D. R. namuose prausėsi ir persirenginėjo, jo virtuvėje laukę draugai, t.y. nukentėjusysis D. G. ir D. D., dar išgėrė po kelis stikliukus degtinės, nes vaikinai turėjo atsivežę vieną nepilnai išgertą degtinės butelį, su kuriais, pasiūlius kartu išgerti, 40-50 g degtinės išgėrė ir kaltinamasis V. R.. Pasak nukentėjusiojo D. G., kiek jis atsimena, ant stalo jis buvo pasidėjęs su savimi striukėje turėtus daiktus, t.y. piniginę ir mobilaus ryšio telefoną, kurį buvo padėjęs krauti. Kada D. R. jau susiruošė, kad važiuoti į restoraną-barą, nukentėjusiojo D. G. žodžiais, jis persigalvojo važiuoti kartu su draugais, todėl pasuko link namų. Nukentėjusysis D. G., duodamas parodymus byloje, negalėjo tiksliai nurodyti, kaip, kada ir kokiomis aplinkybėmis jis nusigavo iki namų, nes, pasak jo, dėl išgerto alkoholio kiekio jautėsi gerokai apsvaigęs nuo alkoholio, dėl to negalėdamas nei paneigti, nei patvirtinti tos aplinkybės, kad iki namų, užmigusį pakeliui, draugai jį vežė parodymus byloje davusios liudytojos K. B. vairuojamu automobiliu, ką ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, duodami parodymus byloje, nurodė tiek ši liudytoja, tiek ir kiti du apklausti liudytojai D. D. ir D. R.. Visgi čia pažymėtina, kad liudytojų D. D., D. R. ir K. B. duoti parodymai byloje, aiškinant vienokias ar kitokias nukentėjusiojo D. G. parvežimo į namus aplinkybes(iš kur nukentėjusysis D. G. buvo paimtas iki jo įsėdimo į automobilį, kodėl ir kiek kartų buvo važiuota iki nukentėjusiojo namų), tarpusavyje nesutampa ir yra prieštaringi. Nežiūrint į tai, bylos duomenimis nustatyta, kad įvykio dieną nukentėjusysis D. G., išėjęs iš pil. R. sodybos, iki jo sumušimo buvo grįžęs į namus persirengti, vilkėtus treningus persivilkdamas į džinsus ir striukę, todėl, atsižvelgiant į buvusią nukentėjusiojo fiziologinę būseną, t.y. neblaivumą, pilnai tikėtina, kad šis, tiksliai neprisimindamas tos dienos įvykių sekos, galėjo ir suklysti, teigdamas, kad su savimi turėtų daiktų, t.y. piniginės ir mobilaus ryšio telefono, pasigedo dar pakeliui, eidamas pėsčiomis į savo namus, ir, manydamas, kad šiuos daiktus paliko pas pil. R. namuose, grįžo atgal. Tą aplinkybę, kad nukentėjusysis D. G. buvo parvežtas į namus persirengti, patvirtino ir parodymus byloje davęs liudytojas D. D., o grįžimo į namus faktą patvirtino ir byloje apklaustas liudytojas A. S., pasak kurio, tą dieną posūnis vakare kelis kartus buvo grįžęs į namus, tačiau paskutinį kartą matytas posūnis D. G. nebuvo sužalotas, kuris netrukus vėl išėjo iš namų, o jau sumuštas grįžo apie 24⁰⁰ val. Kad atvežtas ir prie namų išleistas nukentėjusysis D. G. buvo nesužalotas, patvirtino ir byloje parodymus davę liudytojai D. D., D. R. ir K. B., kurie daugiau tą dieną nukentėjusiojo nebematė.

Visų pirma, akivaizdu, kad, jeigu ir vadovautis paties kaltinamojo V. R. ir jo sutuoktinės-liudytojos R. R. aiškinama situacija(neprašyto svetimo ir neblaivaus asmens užėjimas į namo vidų ir jo atsigulimas į šeimos lovą), įvertinus ir tą aplinkybę, kad lovoje gulėjo kaltinamasis V. R., kuris irgi buvo neblaivus, namuose neabejotinai buvo kilęs konfliktas, kurio metu nebuvo apseita ir be smurto. Nors pats nukentėjusysis D. G. ir kitaip įvardija kilusio konflikto tarp jo ir kaltinamojo V. R. aplinkybes, tačiau iš nukentėjusiojo duotų parodymų byloje matyti, kad konfliktas, pasibaigęs smurto prieš jo asmenį panaudojimu, kilo lauke, kada, jam(nukentėjusiajam D. G.) antro apsilankymo metu paprašius atnešti jo pas kaltinamąjį V. R. namuose paliktus daiktus(piniginę ir mobilaus ryšio telefoną), šis, pasakęs, kad jokių daiktų nėra, stovėdamas lauko durų tarpduryje, ne mažiau kaip du kartus su kumščiu smogė nukentėjusiajam D. G. į veidą, po ko šis pagriuvo ant žolės, šalia gyvenamojo namo laiptų. Nukentėjusiojo D. G. duoti parodymai byloje, aiškinant šias esmines fizinio smurto panaudojimo prieš jo asmenį aplinkybes, kuriuos jis patvirtino tiek akistatos su kaltinamuoju V. R. metu, tiek ir su juo atlikto parodymų patikrinimo vietoje Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK tarnybinėse patalpose adresu: Vytsuto gt. Nr. 109, Ukmergės m., metu(b.l. 31-39, 56-60, t. 1), yra tvirti ir nuoseklūs, todėl jais netikėti teismas neturi jokio pagrindo. Kadangi byloje įrodymų apie tai, kad nukentėjusysis D. G. įvykio dieną, t.y. 2019m. spalio 26d., kokiomis nors aplinkybėmis galėjo pats susižaloti ar būti sužalotas kitų asmenų, nėra, o bylos duomenimis kaltinamojo V. R. ir nukentėjusiojo D. G. santykiai iki įvykio buvo neutralūs, nes, pasak nukentėjusiojo, jis tik kelis kartus lankėsi savo draugo D. R. namuose, o pastarojo tėvą-kaltinamąjį V. R. pažinojo tik iš matymo, nukentėjusiojo D. G. duotų parodymų byloje negalima vertinti kaip pastarojo siekimą apkalbėti kaltinamąjį V. R. ar šį nepagrįstai apkaltinti nusikaltimo žmogaus sveikatai padarymu. Priešingai, kad buvo panaudotas fizinis smurtas prieš nukentėjusįjį D. G., nurodė ir teismo iniciatyva bylos proceso teisme metu papildomai apklaustas liudytojas S. K., kaip vienas iš policijos pareigūnų, pagal iškvietimą 2019m. spalio 27d., po vidurnakčio, vykęs į pil. R. sodybą adresu: (duomenys neskelbtini), kad išsiaiškinti įvykio aplinkybių. Pasak liudytojo S. K., atvykus į pil. R. namus, bendravimo su kaltinamuoju V. R. metu jis suprato, kad namuose įvyko konfliktas, kurio metu, pasak kaltinamojo žodžių, jis paauklėjo į namus atėjusį vaikiną, t.y. sūnaus draugą, kuriam trenkė, o jam(liudytojui S. K.) paklausus, kodėl šis(kaltinamasis V. R.) taip pasielgė, buvo atsakyta žodžiais: „ o ko jis lindo pas žmoną į lovą “. Be to, sumuštas nukentėjusysis D. G., grįžęs į namus, apie įvykį iš karto pasipasakojo savo patėviui-parodymus byloje davusiam liudytojui A. S., įvardindamas prieš jį smurtavusį asmenį, pasak kurio, apie 24⁰⁰ val. posūnis grįžo į namus su kruvinu veidu, matėsi mėlynė, po ko jie su taksi važiavo į Ukmergės ligoninės priėmimo skyrių, iš kur liudytojas A. S. apie įvykį telefonu 112 informavo Bendrajį pagalbos skyrių, ką patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai, t.y. Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje 2019m. spalio 27d. užfiksuotų trijų telefono skambučių(pastaba: buvo skambinta iš mobilaus ryšio telefono, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinė ir VšĮ „ Uk-mergės ligoninė “ išduotoje pil. D. G. ligos istorijoje Nr. 19PR-13936 2017m. spalio 27d., 00³⁹ val., daryto jį apžiūrėjusios gydytojos įrašo išrašas(b.l. 40, 106-111, t. 1). Sekančią dieną apie įvykio aplinkybes, įvardindamas jį sumušį asmenį, nukentėjusysis D. G. papasakojo ir į susitikimą pakviestam savo draugui-parodymus byloje davusiam liudytojui D. D., pasak kurio, nukentėjusiojo D. G. kairėje veido pusėje, prie akies buvo patinę, matėsi du nuskelti dantys. Kad prieš nukentėjusiojo D. G. asmenį buvo pavartotas fizinis smurtas patvirtino ir teismo medicinos ekspertė, kuri, susipažinusi su galimai padarytos nusikalstamos veikos aplinkybėmis, paties atvykusio nukentėjusiojo D. G. įvykio aplinkybių paaiškinimu ir atlikusi tiek pateiktuose medicininiuose dokumentuose esančių įrašų apie buvusio sužaloto nukentėjusiojo D. G. tyrimą, tiek ir pastarojo asmens papildomą medicininę apžiūrą, davė išvadą apie tai, kad pil. D. G. nustatyti sužalojimai, t.y. poodinė kraujosruva kairės akies apatiniame voke, kairio skruostikaulio lūžis, kairės akiduobės apatinės sienelės lūžis, kairio viršutinio žandikaulio lūžis, 31-o ir 41-o dantų vainikų lūžis bei 23-io ir 33-io dantų emalio įskilimas, buvo padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais į veido sritį, paveikus kietais bukais daiktais, prieš kreipiantis medicinos pagalbos į VšĮ „ Ukmergės ligoninė “, t.y. 2019m. spalio 27d., 00³⁹ val., galimai aptariamojo įvykio aplinkybėmis(užduotyje nurodytu būdu ir laiku), kas nukentėjusiajam sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl kairio skruostikaulio, kairės akiduobės apatinės sienelės ir kairio viršutinio žandikaulio lūžių nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui(b.l. 35-37, 54-56, 59-60, t. 1). Į teisminį bylos procesą atvykęs teismo medicinos ekspertas J.-M. P., patvirtindamas savo kolegės duotą išvadą, kaip specialisto, apklausos teisme metu papildomai nurodė, jog nagrinėjamu atveju nukentėjusiajam D. G. padaryti sužalojimai yra būdingi smūgiui į veidą kietu būku daiktu, kuo galėjo būti kumštis. Pasak eksperto, jeigu nebūtų sužaloti dantys, tai galima būtų konstatuoti, jog būta vieno smūgio, tačiau nagrinėjamu atveju negalima paneigti antro kontakto buvimo. Be to, eksperto teigimu, žmogus, krisdamas ant lygios plokštumos(lygaus paviršiaus), taip susižaloti, kaip buvo sužalotas nukentėjusysis D. G., negali, juolab, kad buvo sužalota ir akis, o jeigu kristų ant laiptų ar ant akmens, būtų paviršiniai sužalojimai(nubrozdinimai), tačiau šiuo nagrinėjamu atveju tokių sužalojimų medicininiuose dokumentuose aprašyta nebuvo. Eksperto žodžiais, jis nežinantis tokių atvejų, kad, krentant, būtų sužalota skruosto sritis. Savo ruožtu paties kaltinamojo V. R. duoti parodymai byloje, aiškinant įvykio aplinkybes, yra vertintini tik kaip kaltinamojo pasirinkta gynybos pozicija, kuria yra siekiama suklaidinti teismą ir tokiu būdu išvengti atsakomybės už savo padarytus nusikalstamus veiksmus, todėl kaltinamojo V. R. duoti parodymai byloje yra vertintini kritiškai.

Tokiu būdu, įvertinus visų ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų ir teisminio bylos proceso metu patikrintų ir papildomai surinktų įrodymų visumą, laikytina, kad kaltinamasis V. R., dėl asmeninių paskatų kilusio konflikto metu pavartoto fizinio smurto pasekoje sužalodamas kitą žmogų, t.y. į kaltinamojo namus pasigestų daiktų(piniginės ir mobilaus ryšio telefoną) atsiimti atėjusį nukentėjusįjį D. G., kuriam dėl padarytų sužalojimų buvo nesunkai sutrikdyta sveikata(b.l 46-54, t. 1), savo nusikalstamais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 1d., t.y. nesunkus kito žmogaus sužalojimas, padarytas prieš jį pavartojus fizinį smurtą(nesunkus sveikatos sutrikdymas), kaltinime patikslinant tiek nusikaltimo padarymo laiką, tiek ir pačios veikos aplinkybes.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam V. R. inkriminuojant nusikalstamus veiksmus pagal žymes nusikaltimo, numatyto LR BK 138 str. 1d., pastaram yra inkriminuojama ir vieno su koja suduoto smūgio nukentėjusiajam D. G. į veidą aplinkybė.

Baudžiamojoje byloje buvo pareikštas Vilniaus teritorinės ligonių kasos, kaip civilinio ieškovo, atstovaujančio valstybės interesus, civilinis ieškinys 1.795,86 Eur.(vieno tūkstančio septynių šimtų devyniasdešimt penkių eurų ir 86 eur/ct.) sumai valstybės turėtoms nukentėjusiojo D. G. gydymo išlaidoms, apmokėtoms iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, atlyginti(b.l. 76-78, t. 1).

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje yra pareiškiamas kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims(LR BPK 109 str.).

Kadangi žala nukentėjusiojo sveikatai buvo padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo V. R. veiksmais, pastarasis privalo atlyginti valstybei dokumentais pagrįstas lėšas, išleistas nukentėjusiojo D. G. gydymui, bendrais pagrindais(b.l. 80, t. 1)(LR CK 6.263 str. 2d.).

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje yra pareiškiamas kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims(LR BPK 109 str.).

Kadangi žala nukentėjusiojo D. G. sveikatai buvo padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo V. R. veiksmais, o prašomos priteisti išlaidos yra priskirtinos patirtai turtinei žalai, kuri atsirado vėliau kaip prieš nukentėjusiojo asmenį pavartoto fizinio smurto padarinys, nukentėjusiojo baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys dalyje dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos, sudarančios patirtas kelionės, vaistų pirkimo ir suteiktų medicininių(odontologinių) paslaugų išlaidas, yra tenkintinas pilnai, šias išlaidas visa apimtimi priteisiant iš kaltinamojo V. R. LR CK 6.263 str. 2d. ir 6.283 str. 1-2d.d. pagrindu.

Be to, nukentėjusiojo D. G. keliamų turtinių reikalavimų dalį sudaro ir būsimos odontologo gydymo paslaugų išlaidos už vieno iš sužalotų(lūžusių) dantų atstatymą.

3. laikinas vainikėlis, kaina 50,- Eur.;

Teismo vertinimu, šios nagrinėjamos bylos atveju egzistuoja LR CK 6.249 str. 3d. taikymo sąlygos dėl nukentėjusiojo D. G. būsimų nuostolių už odontologines paslaugas atlyginimo. Kadangi bylos duomenimis nukentėjusiajam D. G. 31-o danties vainikas išlūžo dėl kaltinamojo V. R. pastarajam suduotų smūgių į kairio veido skruosto pusę kilusio tarpusavio konflikto metu, t.y. žala nukentėjusiojo sveikatai buvo padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo veiksmais, kuris(nukentėjusysis D. G.), neturėdamas reikiamų lėšų ir tokiu būdu dėl sveikatos sužalojimo negalėdamas apsimokėti už mokamas odontologo paslaugas(procedūras)(pastaba: nukentėjusysis, jau baigęs studijas, šiuo metu niekur nedirba ir registruojasi Užimtumo tarnyboje kaip asmuo, ieškantis darbo, pasak kurio, savo asmeninių santaupų neturiu, o jam padeda pragyventi kartu gyvenantys tėvai bei seneliai), juolab, kad lėšų reikia nedelsiant, nes iš plombos atstatytą išlūžusį dantį būtina protezuoti, o traumuoto danties būsima gydymo paslaugų kaina yra įrodyta byloje esančiais įrodymais(rašytiniais dokumentais ir teisminio bylos proceso metu apklaustos odontologės, kaip liudytojos, parodymais), bylos duomenys teikia pagrindą daryti išvadą, kad nukentėjusiojo D. G. prašomas būsimų išlaidų už odontologines paslaugas atlyginimas yra būtinas ir realiai tikėtinas, nes yra paremtas byloje pateiktais įrodymais(LR CK 176-177, 185 str.str.). Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiojo D. G. pareikštame civiliniame ieškinyje prašoma priteisti būsimų odontologo gydymo paslaugų išlaidų suma yra nurodyta pagal pirmą išlūžusio 31-oi danties gydymo plano variantą, t.y. danties šalinimas ir naujo danties implantavimas, nukentėjusiojo baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys dalyje dėl būsimų odontologo gydymo paslaugų išlaidų už lūžusio danties atstatymą atlyginimo yra tenkintinas dalinai LR BK 6.263 str. 2d., 6.283 str. 1-2d.d. pagrindu.

Nukentėjusysis D. G., byloje reikšdamas civilinį ieškinį, kartu reikalauja ir neturtinės(moralinės) žalos, kurią jis patyrė, atlyginimo, pastarajam prašant priteisti 2.800,- Eur.(dviejų tūkstančių aštuonių šimtų eurų ir 00 eur/ct.) sumą.

Įstatymas numato, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais(LR CK 6.250 str. 2d.). Kartu ši komentuojama norma numato, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. LR CK 6.283 str. 1d., numatančioje turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo privalomumą, yra įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas(restitutio ir integrum), tačiau neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikytinas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais yra neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingai kompensuoti nukentėjusio asmens patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais(LR CK 6.250 str. 1d.).

Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai-asmeniui nenaudingas poveikis. Asmeniui jis dėl to yra nepalankus, nepriimtinas ir bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas. Tai gali būti fizinis skausmas, kūno žalojimas, organizmo vientisumo pažeidimas, taip pat juos lydintys dvasiniai išgyvenimai, nes asmuo apmąsto įvykusias pasekmes. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ir maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į LR CK 6.250 str. 2d. apibrėžtus neturtinės žalos dydžio nustatymo orientacinius kriterijus: tokius kaip žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, teisingumo, protingumno ir sąžiningumo principai, bet ir į specifines, sveikatos sutrikdymo situacijoje reikšmingas aplinkybes, tokias kaip sveikatos sužalojimo laipsnis, patirtos traumos pobūdis, tiek atsiradusios dėl sutrikdymo turtinės ir neturtinės pasekmės, tiek atsiradę ar galintys ateityje atsirasti pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse-profesinėje, visuomeninėje veikloje, šeimyniniame gyvenime ir kitos aplinkybės, kurios neabejotinai turi tiesioginę įtaką fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui ir stiprumui, tad ir jų piniginio ekvivalento nustatymui. Tiek fizinio, tiek ir dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne vien dėl jau įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t.y. kokią įtaką jos turės nukentėjusio asmens asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeimyniniams santykiams, nes fizinis asmuo nuolat susirūpinęs savo ateitimi ir išlikimu, t.y. savo fiziniu ir dvasiniu saugumu.

Teismų praktikos sveikatos sužalojimo bylose tendencijos rodo, kad esminiais kriterijais vertinant nukentėjusio asmens patirtą neturtinę žalą vis dėlto laikytinos dėl sveikatos sužalojimo atsiradusios sveikatos sutrikdymo pasekmės, t.y. sveikatos sužalojimo padariniai bei jų įtaka tolimesniam nukentėjusiojo gyvenimui. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pasisakęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jos pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t.y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susijusios su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo(operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus(kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2008, Nr. 2K-429/2013 ir kt.). Svarbu pažymėti ir tai, kad kasacinis teismas, be kita ko, yra pasisakęs, kad kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t.y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas(ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose(kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-288/2014, Nr. 3K-3-217-690/2018 ir kt.). Kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo ne tik vertinti įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių(kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-244/2011).

Išaiškinus visas bylos aplinkybes matyti, kad nukentėjusysis D. G. po patirto fizinio smurto prieš jo asmenį 2019m. spalio 26d., vėlai vakare, įvykusio konflikto pil. R. sodybos kieme metu, sekančią dieną, po vidurnakčio, t.y. 2019m. spalio 27d. 00³⁹ val., buvo atvykęs į VšĮ „ Ukmergės ligoninė “, kur buvo apžiūrėtas budėjusių medikų ir atlikti reikalingi rentgenologiniai tyrimai, po kuri nukentėjusiajm buvo diagnozuotas veido kaulų lūžis kairėje(rentgenologiškai-kairės akiduobės apatinės sienelės lūžis). Po konsultacijų su budinčiu veido ir žandikaulių chirurgu Žalgirio klinikoje pagal skubų šeimos gydytojo siuntimą nukentėjusysis D. G. tolimesniam ištyrimui ir gydymui 2019m. spalio 28d. buvo įpareigotas nuvykti į VšĮ „ Vilniaus universiteto ligoninė-Žalgirio klinika “. Šioje gydymo įstaigoje po papildomos gydytojų apžiūros ir atliktų išsamesnių tyrimų nukentėjusysis D. G. buvo hospitalizuotas ir stacionariai buvo gydomas 1-ame veido ir žandikaulių chirurgijos skyriuje laikotarpyje nuo 2019m. spalio 29d. iki 2019m. lapkričio 06d., 2019m. spalio 31d. bendroje nejautroje jam atlikus operaciją, t.y. skruostikaulio lūžio atvirą repoziciją su vidine fiksacija vienoje vietoje ir akiduobės rekonstrukciją su implantu. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai(b.l. 30, 49-51, 55, 86-103, t. 1). Pasak nukentėjusiojo D. G., dėl sumušimo patirtų sužalojimų jam ne tik buvo sukeltas didelis fizinis skausmas, nes buvo lūžę skruostikaulis ir viršutinis žandikaulis bei keli dantys, bet jis patyrė ir didelį didelį šoką, dvasinius išgyvenimus ir dvasinį sukrėtimą bei nepatogumus, nes po atliktos operacijos kurį tai laiką negalėjo valgyti, buvo aptirpusi viena veido pusė, du mėnesius negalėjo sportuoti, o pusę metų negalėjo užsiimti ir dziudo imtynėmis, kurias lanko. Be to, nukentėjusiojo D. G. žodžiais, tuo metu studijuodamas Vilniaus Gedimino technikos universitete, dėl sužaloto veido, kol buvo išimti siūlai, jis turėjo mokytis nuotoliniu būdu, o diskomfortą dėl patirtų sužalojimų jis tebejaučia ir šiuo metu, nes jam kartas nuo karto jis pamaudžia buvusį sužalotą kairį skruostą.

Tokiu būdu, įvertinus visų aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, teismas, nustatydamas neturtinės žalos šioje baudžiamojoje byloje dydį, atsižvelgia ne tik į nusikaltimo padarymo aplinkybes, į paties žalą padariusios kaltinamojo V. R. kaltės formą-tyčią ir pastarojo pavartoto fizinio smurto prieš nukentėjusiojo asmenį sukeltas pasekmes(dėl pavartoto fizinio smurto nukentėjusiajam D. G. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau jokių objektyvių duomenų apie liekamuosius reiškinius byloje nėra, išskyrus tai, kad smurtavimo pasekoje vieną iš išlūžusių dantų teks protezuoti, kurio būsimas gydymo paslaugas prašoma atlyginti), į nukentėjusiojo individualias savybes(amžių, t.y. nukentėjusysis D. G., gim. (duomenys nesklbtini), yra pilnametis asmuo, ir jo užimtumą, t.y. nukentėjusysis šiuo metu yra bedarbis), bet ir į kaltinamojo V. R. turtinę padėtį(kaltinamasis yra dirbantis asmuo(b.l. 67-68, t. 2)) ir į kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes(nusikaltimu padarytos turtinės žalos dydį ir būsimas odontologo gydymo paslaugų išlaidas už vieno iš lūžusių dantų atstatymą) bei formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką baudžiamosiose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo pagal LR BK 138 straipsnį, o taip pat vadovaujasi ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais(LR CK 1.5 str.), todėl baudžiamojoje byloje nukentėjusiojo D. G. pareikštas civilinis ieškinys dalyje dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo yra pilnai pagrįstas, kuris atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, nes prašoma priteisti suma nėra aiškiai per didelė ir nepažeidžia paties kaltinamojo interesų. Esant tokioms aplinkybėms, iš kaltinamojo D. G. yra priteistina visa nukentėjusiojo prašoma priteisti nusikaltimu padarytos neturtinės žalos suma, nes ši žala buvo padaryta neteisėtais, nusikalstamais kaltinamojo V. R. veiksmais, kurią šis privalo atlyginti bendrais pagrindais(LR CK 6.263 str. 2d., 6.283 str. 1d.).

Spręsdamas kaltinamojo V. R. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, ir į kitus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str.

Kaltinamojo V. R. padarytas nusikaltimas baudžiamojo įstatymo yra priskirtas prie nesunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 3d.). Svarstant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų kaltinamojo V. R. atžvilgiu taikymo, atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis nusikalsta jau nebe pirmą kartą, kuris 2020m. liepos 16d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų baudžiamuoju įsakymu jau buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už vėliau padarytą nusikaltimą transporto eismo saugumui(b.l. 158-163, t. 2). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe kaltinamojo V. R. atžvilgiu yra laikytina tai, kad kaltinamasis jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Lengvinančių aplinkybių kaltinamojo V. R. atžvilgiu byloje nėra.

Įstatymas numato, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui, kurios paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą(LR BK 41 str. 1-2d.d.).

Be to, įstatymas numato, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes(LR BK 55 str.). Įstatyme vartojama sąvoka „ paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes “ reiškia, kad įstatymų leidėjas tipine bausme už nesunkaus ar apysunkio tyčinio nusikaltimo padarymą laiko su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Būtent tokios bausmės paskyrimas paprastai leidžia įgyvendinti bausmės paskirtį(tikslus). Atsižvelgiant į tai, LR BK 55 str. nuostatos yra laikytinos specialiąja norma LR BK 61 str. atžvilgiu(bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir(ar) sunkinančių aplinkybių) pagal tai, kaip LR BK 61 str. numatytas bausmės rūšies parinkimas. Tik išskirtiniais, netipiškais atvejais, nustačius atsakomybę sunkinančias aplinkybes, tikslinga skirti laisvės atėmimo bausmę.

LR BK 27 str. prasme kaltinamasis V. R. nėra laikytinas recidyvistu ir šioje byloje yra laikytinas pirmą kartą teisiamu asmeniu, nes apkaltinamasis baudžiamasis sprendimas, t.y. teismo baudžiamasis įsakymas, už vėliau padarytą veiką transporto eismo saugumui Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų išnagrinėtoje baudžiamojoje buvo priimtas 2020m. liepos 16d., t.y. jau po nusikaltimo šioje baudžiamojoje byloje padarymo(b.l. 158-163, t. 2).

Tokiu būdu, teismas, atsižvelgdamas tiek į padarytos veikos pobūdį ir jos sukeltas pasekmes, ir šiuo metu dirbančio ir teigiamai charakterizuojamo kaltinamojo V. R., kaip vedusio asmens, asmenybę(b.l. 164, 170-171, t. 2), tiek ir į paties bylos nagrinėjimo teisme procese dalyvavusio nukentėjusiojo, kuris griežtai bausti kaltinamojo V. R. neprašo, išreikštą poziciją dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų kaltinamojo atžvilgiu taikymo, bei vadovaudamasis bausmės paskirtimi(LR BK 41 str.), laiko, kad kaltinamajam, kaip pirmą kartą teisiamu laikytinam asmeniui, už padarytą veiką yra paskirtina sankcijoje numatyta alternatyvi, su laisvės atėmimu nesusijusi bausmės rūšis,-laisvės apribojimas, paskyrus baudžiamajame įstatyme numatytus įpareigojimus ir draudimus, kurie, teismo nuomone, turėtų teigiamos įtakos kaltinamojo elgesiui(LR BK 48 str. 3-6d.d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 304-305, 307 str.str.

nusprendė:

V. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 1d., ir nuteisti laisvės apribojimu vieneriems metams, paskirtos bausmės metu nustatant draudimus ir įpareigojimus: a) įpareigoti toliau tęsti darbą (duomenys neskelbtini), o darbo praradimo atveju, per vieną mėnesį nuo atlieidimo iš darbo dienos užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; b) įpareigoti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam D. G. priteistą turtinę žalą bendroje 796,98 Eur.(septynių šimtų devyniasdešimt šešių eurų ir 98 eur/ct.) sumoje(kelionės išlaidos, patirtos išlaidos už įsigytus vaistus ir jau buvusias suteiktas medicinines(odontologines) paslaugas bei būsimos odontologo gydymo paslaugų išlaidos už vieno iš sužalotų(lūžusių) dantų atstatymą)), ir c) įpareigoti neišvykti už gyvenamosios vietos miesto(rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos žinios.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo pradedamo vykdyti įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Į paskirtos laisvės apribojimo bausmės laiką įskaičiuoti laikotarpį nuo nuo 2019m. spalio 27d., 02¹⁵ val., iki 2019m. spalio 27d., 13¹⁷ val., t.y. vieną kardomojo kalinimo(suėmimo) dieną, kada kaltinamasis V. R. buvo laikinai sulaikytas kaip asmuo, įtariamas padaręs nusikaltimą, šią kardomojo kalinimo dieną prilyginant dviems laisvės apribojimo dienoms.

Baudžiamojoje byloje paskirtą kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, baigti taikyti.

Baudžiamojoje byloje pareikštą nukentėjusiojo D. G. civilinį ieškinį tenkinti dalinai, priteisiant iš kaltinamojo V. R. 796,98 Eur.(septynis šimtus devyniasdešimt šešis eurus ir 98 eur/ct.)(kelionės išlaidos, patirtos išlaidos už įsigytus vaistus ir jau buvusias suteiktas medicinines(odontologines) paslaugas bei būsimos odontologo gydymo paslaugų išlaidos už vieno iš sužalotų(lūžusių) dantų atstatymą)) turtinės žalos ir 2.800,- Eur.(du tūkstančius aštuonis šimtus eurų ir 00 eur/ct.) neturtinės žalos jam nusikaltimu padarytai žalai atlyginti.

Baudžiamojoje byloje pareikštą Vilniaus teritorinės ligonių kasos, atstovaujančios valstybės interesus, kaip civilinio ieškovo, civilinį ieškinį tenkinti pilnai, priteisiant iš kaltinamojo V. R. 1.795,86 Eur.(vieno tūkstančio septynių šimtų devyniasdešimt penkių eurų ir 86 eur/ct.) sumą valstybinės ligonių kasos naudai valstybės turėtoms išlaidoms, išleistoms nukentėjusiojo gydymui, atlyginti.

Daiktinius įrodymus-2019m. spalio 27d. įvykio vietos apžiūros metu rastus ir paimtus auksinės spalvos mobilaus ryšio telefoną „ Samsung “, juodos spalvos piniginę ir ir išorinę mobilaus ryšio telefono bateriją, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti jų teisėtai savininkui-nukentėjusiajam D. G., o daiktinius įrodymus-CD-R kompaktinį diską(laikmeną) su telefoninių skambučių garso įrašais ir CD-R kompaktinį diską(laikmeną) su gydymo įstaigoje nukentėjusiajam D. G. darytomis rentgenogramomis, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie baudžiamosios bylos medžiagos per visą bylos saugojimo teisme laiką.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.