- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-03
- Bylos Nr.
- e2A-438-1012/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10618-2025-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Jakutytė-Sungailienė, Dalia Trumpulienė, Svetlana Panina
- Ieškovas
- D. G., V. G.
- Atsakovas
- G. B.
- Kategorijos
- 2.4.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.4.2.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Jakutytės-Sungailienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Svetlanos Paninos ir Dalios Trumpulienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (atsakovės) G. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių D. G. ir V. G. ieškinį atsakovei G. B. dėl nepagrįsto atsisakymo duoti sutikimą atlikti remonto darbus ir pripažinimo teisės atlikti statybos remonto darbus be atsakovės sutikimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovės D. G. ir V. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamos pripažinti ieškovėms teisę be atsakovės G. B. sutikimo atlikti statybos remonto darbus, pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Temas“ lokalinę sąmatą, kurią sudarė bendrovės direktorius A. B., gyvenamajame name, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), rekonstruojant (pakeičiant) bendrą virtuvės (plane pažymėtos tarp patalpų 3-1 ir 4-1) sieną, taip pat priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės nurodė, kad:
1.1. Ieškovės su atsakove yra patalpų, gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), bendrasavininkės. Atsakovė pagal (duomenys neskelbtini) Pirkimo – pardavimo sutartį įsigijo 1/3 namo, t. y. du kambarius iš esamų šešių su atskiru įėjimu. Atsakovė buvo informuota, kad bendra virtuvės siena yra visiškai sutrūnijusi ir bendrasavininkės negali užbaigti savo dalies remonto darbų, kuriuos planuoja atlikti 2025 m. kovo –balandžio mėnesiais. Atsakovė nedavė žodinio sutikimo dėl sienos rekonstrukcijos, todėl jai registruotu paštu 2025 m. kovo 3 d. buvo išsiųstas pasiūlymas šią problemą išspręsti gražiuoju, tačiau atsakovė per nurodytą terminą neatsakė į ieškovių pateiktą pasiūlymą, taip pat nenurodė nesutikimo priežasties. Siunta atsakovei buvo įteikta 2025 m. kovo 4 d.
1.2. Sienos rekonstrukcijos darbai nėra sudėtingi, todėl jiems atlikti buvo pasitelkta UAB „Temas“, kuri 2025 m. gegužės 2 d. parengė darbų atlikimo sąmatą.
1.3. Atsakovės argumentai, jog ieškovėms neįteiktas jos atsiliepimas į prašymą duoti sutikimą, yra visiškai niekuo nepagrįstas, nes atsakovė galėjo atsakymą pateikti ir elektroniniu paštu ir, žinoma, paskambinti nurodytu telefonu ir išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių atsakymas neįteiktas. Nei ieškovės, nei jų atstovas nėra atsakingas už pašto darbą ir tiek joms, tiek jų atstovui yra nesuprantama, kaip neįteikė paštas, jei laiškai paprastai ateina arba paštas į dėžutę įmeta pranešimą.
1.4. Visiškai nepagrįstas teiginys, kad atsakovei nežinoma, iš kokių medžiagų bus atliekama sienos rekonstrukcija, nes viskas yra nurodyta pridėtoje sąmatoje, tačiau atsakovė dėl jos nieko nepasisakė.
1.5. Darbai yra priskiriami prie nesudėtingo remonto darbų ir jie užtruks tik kelias dienas.
Atsiliepimas
2. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad:
2.1. Ieškinys grindžiamas teiginiu, jog atsakovė tariamai neatsakė į ieškovių pasiūlytą terminą išsakyti savo poziciją dėl ieškovių asmeniniam naudojimui priskirtas patalpas 4-1 ir atsakovės asmeniniam naudojimui priskirtas patalpas 3-1 skiriančios sienos remonto. Tačiau 2025 m. kovo 7 d. atsakovė registruotu laišku išsiuntė ieškovių atstovui raštą su prašymu pateikti šią papildomą informaciją dėl pageidaujamo remonto: 1) pateikti remonto aprašą, nes be remonto aprašo nėra aiški būsima pertvaros konstrukcija (pvz., ar bus įrengta pertvaros garso izoliacija, ir, jeigu bus, kokia numatyta garso izoliacijos medžiaga; ar bus naudojamos atsparios vandeniui medžiagos), ir nėra aiškus būsimos pertvaros storis (kuris gali priklausyti nuo, pvz., garso izoliacijos garso klasės); 2) pateikti numatytų statybos darbų tvarką, nes minėtos pertvaros statybos darbai turi būti atliekami atsižvelgiant į: būtinybę laikinai atitraukti atsakovės dujinę viryklę, kuri yra ties remontuotina pertvara; būtinybę atsižvelgti į elektros laidus, kurie yra ties remontuotina pertvara; būtinybę laikinai, remonto metu, apsaugoti atsakovės daiktus, esančius jos asmeniniam naudojimui priskirtose patalpose. Minėtas registruotas laiškas grįžo neįteiktas, nors buvo siųstas ieškovių atstovo advokato adresu.
2.2. Kartu su ieškiniu nėra pateikiami dokumentai (minėti remonto aprašas ir statybos darbų tvarka), kurie yra reikalingi, kad atsakovė priimtų sprendimą, ar siūlomas remontas yra tinkamas. Kartu su ieškiniu pateikta remonto sąmata tik parodo galimas būsimas išlaidas remontui, bet neapima informacijos, kuri buvo prašoma minėtu 2025 m. kovo 7 d. atsakovės laišku. Taigi, ieškovės nepateikė atsakovei ir teismui visos informacijos apie numatomą remontą, todėl, esant susidariusiai situacijai, leidimas remontuoti pertvarą be atsakovės sutikimo esmingai pažeis atsakovės interesus.
Šalies argumentai
2.3. Ieškovių teiginys, jog atsakovė nesiuntė ieškovių atstovui jo nurodytu el. paštu atsakovei iškilusių klausimų, neatitinka tikrovės.
2.4. Iš pateiktos sąmatos neįmanoma nustatyti būsimos po remonto sienos karkaso konstrukcijos (neaišku, medinis ar metalinis karkasas, neaiškus atstumas tarp karkaso elementų, neaiškus karkaso elementų storis, neaiškus OSB plokštės tipas, neaiški sienos apdaila) bei neaiški remonto organizavimo tvarka.
2.5. Ieškovės ir (ar) jų atstovas vengia bendradarbiauti su atsakove, neatskleidžia atsakovei svarbių atsakovei aplinkybių, susijusių su bendros sienos remontu, todėl atsakovė pagrįstai nepriėmė sprendimo (teigiamo ar neigiamo) dėl ieškovių siūlomo bendros sienos remonto.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. spalio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino: pripažino ieškovėms teisę be atsakovės sutikimo atlikti statybos remonto darbus, pagal UAB „Temas“ lokalinę sąmatą gyvenamajame name, adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rekonstruojant (pakeičiant) bendrą virtuvės (plane pažymėtos tarp patalpų 3-1 ir 4-1) sieną. priteisė ieškovėms iš atsakovės 1 224,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovės nevienareikšmiška pozicija – aiškios pozicijos sutinka, ar ne, su planuojamais atlikti rekonstrukcijos darbais nepateikimas, nėra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinį, kadangi ginčas tarp šalių dėl bendraturtės – atsakovės – (ne)sutikimo atlikti sienos rekonstrukcijos darbus liktų neišspręstas. Teismo vertinimu, ieškovių pateikta sąmata bei priedas prie jos, teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai leidžia įvertinti planuojamų rekonstrukcijos darbų apimtį bei pobūdį, kas laikytina pakankamu būsimų remonto darbų atskleidimu bendraturtei – atsakovei.
5. Atsakovė nepateikė konkrečių argumentų, dėl ko planuojami darbai būtų netinkami ar pažeistų jos, kaip bendraturtės, teises. Atsakovės teiginiai, esą ieškovės nesąžiningai elgiasi neatskleisdamos pertvaros remonto aplinkybių, laikytini deklaratyviais ir nepagrįstais. Vien faktas, kad atsakovė siekia detalesnės informacijos, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog ieškovės pažeidė pareigą tinkamai atskleisti būsimų remontų darbų planą atsakovei ar, kad planuojami darbai būtų neaiškūs ar nepagrįsti. Esant šioms aplinkybėms laikytina, kad atsakovė neįvykdė jai tenkančios pareigos įrodyti galimų rekonstrukcijos padarinių, galinčių iš esmės pažeisti jos teises ar teisėtus interesus. Teismas taip pat nenustatė aplinkybių, dėl kurių ieškovių planuojami remonto darbai pažeistų atsakovės, kaip bendraturtės, teises ar teisėtus interesus. Ieškovės pateikė į bylą antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame užfiksuota, kad medinės sienos rąstai sutrūniję. Nors atsakovė pabrėžė, kad byloje nebuvo pateikta specialisto išvada apie avarinę sienos būklę, tačiau įstatyme nenustatyta, jog ieškinį šalis turėtų įrodinėti tik tam tikros rūšies įrodymais, o atsakovė, atsikirsdama į ieškinį, priešingų įrodymų, t. y. kad bendros sienos remontas nėra objektyviai reikalingas, nepateikė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodoma:
6.1. Bendraturčiai iki bylos iškėlimo neatskleidė savo konkrečių siekių dėl remonto apimties kitam bendraturčiui. Skiriasi sąmatoje nurodyti remonto darbai ir rangovo paaiškinimai apie remontą.
6.2. Ieškinio atmetimas reikštų ne galimybės atlikti pertvaros remontą paneigimą, bet ieškinį pagrindžiančių įrodymų paneigimą. Patikslinus sąmata pagal rangovo paaiškinimus, jeigu atsakovė nepateiks pastabų, ieškovės vėl galės kreiptis į teismą.
6.3. Nėra sutarimo tarp prisidėjimo prie pertvaros remonto kaštų. Ieškovės siekia, jog atsakovė prisidėtų 1/2 prie remonto, nors ji turėtų prisidėti 1/3 dalimi.
6.4. Skundžiamo sprendimo rezoliucinė dalis yra netinkama, nes joje nurodoma neatitinkanti tikrovės sąmata, be to, nepasisakyta dėl rangovo patekimo į patalpas bei remonto apimties.
6.5. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė, kodėl ieškovių bylinėjimosi išlaidos sumažintos tik 20 proc., o ne daugiau.
Atsiliepimas
7. Ieškovės pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriuo prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodoma:
7.1. Vien tik nesutikimas dėl to, kad nežinomos naudojamos medžiagos, nėra pakankamas pagrindas stabdyti būtinojo remonto darbus.
7.2. Atsakovės aiškios pozicijos neišsakymas ir tik motyvavimas, kad jai nėra atskleistas visas darbų procesas ir kokiomis medžiagomis bus atliekamas remontas, vertina kaip piktnaudžiavimą teise, nes ieškovės negali įgyvendinti savo teisės užbaigti savo turto dalies remonto darbus.
7.3. Pirmosios instancijos teismas tinkamai išaiškino bylos faktines aplinkybes, teisingai jas įvertino, taip pat tinkamai taikė tiek materialinės teisės, tiek procesinės teisės normas bei vadovavosi kasacinio teismo suformuota teismų praktika, todėl priėmė pagrįstą teismo sprendimą, kurio dėl apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų nėra pagrindo naikinti.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
8. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo 2025 m. spalio 7 d. sprendimo, kuriuo ieškinys tenkintas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).
9. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK apeliacija nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas, bet pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2007). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad dispozityvios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka specifika, lyginant su jos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme, yra tik ta, kad apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja ne tik neperžengdamas apeliaciniame skunde ir atsiliepime į šį skundą nustatytų ribų (apeliacinio skundo faktinio ir teisinio pagrindo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą faktinio ir teisinio pagrindo), išskyrus įstatymo nustatytas išimtis, bet ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribų, kurias šalys suformavo ieškinyje ir atsikirtimuose į ieškinį (priešieškinyje), nes apeliacinis skundas ir atsiliepimas į jį negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3k-3-3-220-381/2023, 41 punktas).
10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
Dėl teisės atlikti statybos remonto darbus be bendraturtės sutikimo pripažinimo
11. Atsakovė pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo ieškovėms pripažinta teisė be atsakovės sutikimo atlikti statybos remonto darbus pagal UAB „Temas“ lokalinę sąmatą ginčo gyvenamajame name, rekonstruojant (pakeičiant) bendrą virtuvės sieną. Atsakovės teigimu, ieškovės neatsakė į konkrečius klausimus dėl minėtos lokalinės sąmatos, o iš būsimo statybos rangovo rašytinių paaiškinimų paaiškėjo, kad jie neatitinka sąmatos.
12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Bet kuris bendraturtis, siekdamas įgyvendinti savo nuosavybės teisę, yra priklausomas nuo kitų bendraturčių valios. Dėl to bendrosios nuosavybės teisė traktuojama kaip tam tikras savininko teisių įgyvendinimo suvaržymas, kuris atsiranda dėl kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų, ir kiekvieno iš bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2013).
13. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad kai bendraturtis siekia įgyvendinti savo, kaip galimo statytojo, teisę, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne pačią teisę, bet tik jos įgyvendinimo būdą ir sąlygas. Tačiau tam, kad kiti bendraturčiai apskritai galėtų pareikšti savo poziciją dėl statybos darbus inicijuojančio bendraturčio būsimų veiksmų poveikio jų teisėms, statytojas jiems turi savo siekius atskleisti. Pagal įstatymą reikalingas pateikti bendraturčių sutikimas reiškia ne abstraktų, o konkretų bendraturčių sutikimą, t. y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti. Tinkamu bendraturčio – galimo statytojo – būsimų statybos darbų ir (arba) patalpų paskirties keitimo planų atskleidimu kitiems bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas projektinių pasiūlymų arba statinio projekto (kaip jie apibūdinami Statybos įstatyme) pateikimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2013; 2015 m. birželio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-701/2015; 2023 m. gruodžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-320-701/2023 22 punktą).
14. Bendraturčio atsisakymas duoti sutikimą turi būti protingai motyvuotas, pagrįstas, atskleidžiantis pateikto projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį, grėsmę jo, kaip bendraturčio, teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-571/2009; 2018 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-107-248/2018). Protingais atsisakymo motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad rekonstrukcija lems (lemia) esminį kito bendraturčio naudojimosi savo nuosavybe pablogėjimą arba pakeis (pakeičia) bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip, nei nustatyta statybos techniniais dokumentais, teisės normomis, reglamentuojančiomis statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas, pvz., pablogėja esama pastato techninė būklė, neišlaikomi atitinkamų higienos standartų reikalavimai dėl triukšmo, vibracijos, oro taršos ir kitos sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-1064/2003; 2008 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008; kt.).
15. Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą pagrįstas, tenka atsisakančiam duoti sutikimą bendraturčiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-320-701/2023, 22 punktas).
16. Nurodytos kasacinio teismo praktikos taikymas nagrinėjamu atveju reiškia, jog bendraturtė (atsakovė), kuri neduoda sutikimo atlikti virtuvės bendros sienos rekonstrukcijos darbus, turi nurodyti aplinkybes ir pateikti įrodymus, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad nurodytų remonto darbų atlikimas iš esmės pažeistų atsakovės teises ar įstatymo saugomus interesus. Kaip nurodoma apeliaciniame skunde, nesutikimą su ieškiniu atsakovė argumentavo tuo, kad būsimo rangovo pateikti papildomi paaiškinimai prieštarauja UAB „Temas“ sąmatai. Taip pat, kad iš ieškovių pateiktos sąmatos neįmanoma nustatyti būsimos po remonto sienos karkaso konstrukcijos (ar pertvara bus demontuojama, ar remontuojami karkaso fragmentai, statant keramzito blokelius; pažeistos vietos uždengiamos OSB plokšte arba gipskartoniu ir kt.) bei neaiški remonto organizavimo tvarka (darbų atlikimas iš atsakovės pusės). Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsakovė nepateikė konkrečių argumentų, dėl ko planuojami darbai būtų netinkami ar pažeistų jos, kaip bendraturtės, teises. Atsakovės teiginiai, esą ieškovės nesąžiningai elgiasi neatskleisdamos pertvaros remonto aplinkybių, laikytini deklaratyviais ir nepagrįstais. Vien faktas, kad atsakovė siekia detalesnės informacijos, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog ieškovės pažeidė pareigą tinkamai atskleisti būsimų remontų darbų planą atsakovei ar kad planuojami darbai būtų neaiškūs ar nepagrįsti. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija sutinka.
17. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovės pateikė pakankamai duomenų, leidžiančių įvertinti numatomų rekonstrukcijos darbų apimtį ir pobūdį. Byloje pateikta 2025 m. gegužės 2 d. UAB „Temas“ lokalinė sąmata, kurioje nurodyti sienos demontavimo ir atstatymo darbai bei išlaidų detalizacija (el. b. l. 73). Taip pat pateiktas 2025 m. rugsėjo 16 d. priedas prie sąmatos, kuriame papildomai paaiškintos aplinkybės dėl sutrūnijusių rąstų keitimo, darbų pobūdžio, masto, tvarkos ir preliminarūs jų atlikimo terminai (el. b. l. 116). Teisėjų kolegija pažymi, kad šie dokumentai sudaro pakankamą pagrindą spręsti, jog planuojami remonto darbai yra apibrėžti, aiškūs ir pagrįsti tiek techniniu, tiek ekonominiu aspektu. Ieškovių pateikta sąmata ir jos priedas leidžia identifikuoti konkretų remonto objektą, reikalingų darbų apimtį bei planuojamus atlikimo veiksmus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tai, kad tam tikri remonto darbų atlikimo sprendimai gali būti tikslinami jų vykdymo metu, priklausomai nuo faktinių aplinkybių (pvz., siekis nepažeisti tinko, tačiau to nepavykus užtikrinti – naudotinos OSB plokštės ar gipskartonis), nereiškia, jog patys remonto darbai yra neaiškūs ar neapibrėžti. Taip pat kritiškai vertintina atsakovės pozicija, jog sąmatos priedas prieštarauja pačiai sąmatai. Pažymėtina, kad sąmatos priedas savo esme yra skirtas detalizuoti bei sukonkretinti sąmatoje nurodytus veiksmus, atsižvelgiant į atsakovės pastabas. Kitaip tariant, tai, jog priede pateikiami detalesni paaiškinimai, galimos alternatyvos ar papildomi darbų atlikimo aspektai, savaime nereiškia prieštaravimo sąmatai ir nesudaro pagrindo kitaip vertinti remonto darbų pobūdžio ar teisėtumo.
18. Atsakovė apeliaciniame skunde iš esmės kartoja argumentus, kad ieškovių pateikta sąmata neleidžia tiksliai nustatyti būsimos sienos konstrukcijos ir darbų organizavimo tvarkos, taip pat teigia, jog ieškovės elgiasi nesąžiningai. Teisėjų kolegija pirmiausiai atkreipia dėmesį, kad planuojami atlikti darbai nėra pirmi bendrai valdomame gyvenamajame name. Ieškovių atstovo teismo posėdyje pateikti paaiškinimai dėl ankstesnių bendro turto remonto darbų (bendros vonios sienos remonto, elektros įvadų sutvarkymo), kurie buvo atlikti šalių bendru sutarimu ir nesukėlė nesusipratimų ar ginčų, leidžia daryti išvadą, jog ieškovės praeityje informuodavo atsakovę apie planuojamų darbų pobūdį ir nesiekė nuslėpti reikšmingų aplinkybių. Nors remonto sąmata ieškovių buvo pateikta tik bylos nagrinėjimo metu, tačiau pažymėtina, kad į bylą pateiktas ir minėtas priedas prie sąmatos, kuris parengtas atsižvelgiant į atsakovės pastabas. Tai nesuteikia pagrindo spręsti, jog ieškovės elgiasi nesąžiningai ir neinformuoja atsakovės apie planuojamus remonto darbus.
19. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog vien formalus nepasitenkinimas pateikta informacija ar subjektyvus pageidavimas gauti detalesnį darbų aprašymą savaime negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas atsisakyti duoti sutikimą atlikti būtinus bendro turto remonto darbus. Šiuo atveju atsakovė nepateikė konkrečių įrodymų, kurie sudarytų pagrindą daryti išvadą, kad planuojami remonto darbai būtų netinkami, techniškai nepagrįsti ar galėtų sukelti esminius neigiamus padarinius atsakovės teisėms. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės pozicija iš esmės apsiriboja bendrais abstraktaus pobūdžio teiginiais apie tariamai neatskleistas aplinkybes, tačiau nėra konkretizuojama, kokios atsakovės teisės ir kokiu būdu būtų pažeistos dėl planuojamų atlikti remonto darbų. Vien atsakovės detalios informacijos siekimas ar nuomonė, kad darbų aprašymas galėtų būti išsamesnis, negali paneigti ieškovių teisės užtikrinti bendro turto tinkamą priežiūrą ir jo fizinės būklės išsaugojimą.
20. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad bendraturčio teisė nesutikti su remonto darbais nėra absoliuti – ji turi būti derinama su kitų bendraturčių teisėmis ir pareiga racionaliai tvarkyti bei išsaugoti bendrą turtą. Nepagrįstas ir formaliai išreiškiamas nesutikimas negali tapti priemone vilkinti būtinus rekonstrukcijos darbus ar sudaryti kliūtis kitam bendraturčiui tinkamai įgyvendinti jam priklausančias teises. Byloje nėra nustatyta aplinkybių, leidžiančių konstatuoti, jog planuojami remonto darbai sukeltų atsakovės teisių ar teisėtų interesų pažeidimą. Taip pat nenustatyta objektyvių kliūčių, dėl kurių ieškovių planuojami darbai būtų neteisėti, neproporcingi ar nepagrįsti. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė neįvykdė jai tenkančios pareigos įrodyti galimų rekonstrukcijos padarinių, galinčių iš esmės pažeisti jos teises ar teisėtus interesus (CPK 178 straipsnis), todėl atsakovės nesutikimas negali užkirsti kelio atlikti bendro turto remonto darbus. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį tenkino.
21. Nors atsakovė apeliaciniame skunde taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas ydingas tuo, jog jame nepasisakyta dėl rangovo patekimo į atsakovei priskirtas patalpas, su tuo nėra pagrindo sutikti. Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad rangovo patekimo į atsakovės patalpas klausimas yra susijęs su faktiniu darbų organizavimu ir vykdymo aplinkybėmis, kurios spręstinos šalių tarpusavio bendradarbiavimo pagrindu, vadovaujantis protingumo bei proporcingumo principais. Pats leidimas atlikti bendro turto remonto darbus savaime nereiškia neribotos teisės rangovui patekti į atsakovės gyvenamąsias patalpas ar atlikti veiksmus, nenurodytus sąmatoje. Atliekant darbus privaloma laikytis teisės aktų reikalavimų, gerbti atsakovės teisę į būsto neliečiamumą, o rangovo patekimas į patalpas galimas tik tiek, kiek tai objektyviai būtina konkretiems remonto darbams atlikti ir suderinus konkrečią tvarką. Todėl atsakovės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl rangovo patekimo į jos patalpas, nesudaro pagrindo pripažinti sprendimą nepagrįstu ar neteisėtu, juolab kad atsakovė nepateikė įrodymų, jog ieškovės ar rangovas ketintų nepagrįstai ar neproporcingai pažeisti atsakovės teises.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
22. Atsakovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu mažinti ieškovėms priteistinas bylinėjimosi išlaidas 20 proc. Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas turėjo jas mažinti dar labiau.
23. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Šios nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis).
24. Nagrinėjamu atveju ieškovės pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuriame nurodė, kad patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 111 Eur žyminio mokesčio, 181,50 Eur už dalyvavimą teismo posėdyje, 181,50 Eur už pranešimą turto bendrasavininkei parengimą, 847 Eur už ieškinio parengimą ir 363 Eur už dubliko parengimą (el. b. l. 105–108). Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovės nepateikė visų advokato pagalbai apmokėti patirtas išlaidas patvirtinančių įrodymų – pagal pateiktą pinigų priėmimo kvitą ir mokėjimų nurodymus, bendra apmokėta advokato pagalbai išlaidų suma yra 1 391,50 Eur (el. b. l. 109–112). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovės tik bylą nagrinėjant teisme, o ne ikiteisminėje stadijoje, pateikė remonto darbų lokalinę sąmatą bei jos priedą, dublike iš esmės neatsikirto į atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodytus esminius argumentus, šias išlaidas mažino 20 proc. ir iš atsakovės ieškovių naudai priteisė 1 224,20 Eur.
25. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylinėjimosi išlaidų instituto paskirtis yra sureguliuoti išlaidų, kurias asmuo patiria bylinėdamasis teisme, atlyginimo klausimą, todėl pernelyg didelis jų mažinimas negali paneigti bylą laimėjusios šalies teisės į realų patirtų išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju atsakovė nepateikė konkrečių argumentų ar įrodymų, kurie leistų spręsti, kad ieškovių patirtos išlaidos būtų nepagrįstos, aiškiai per didelės ar neatitiktų rekomenduojamų dydžių. Vien atsakovės subjektyvus nesutikimas su priteistų išlaidų suma savaime nesudaro pagrindo papildomam jų mažinimui. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovių patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija maksimalių dydžių, nustatytų 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos). Tačiau įvertinus tai, kad remonto sąmata ir jos priedas buvo pateikti tik bylos nagrinėjimo teisme metu, darytina išvada, jog toks procesinis ieškovių elgesys galėjo prisidėti prie tam tikro bylinėjimosi išlaidų padidėjimo. Atsižvelgdamas į šią aplinkybę, pirmosios instancijos teismas pasinaudojo jam suteikta diskrecija ir priteistinas išlaidas sumažino 20 proc., taip užtikrindamas šalių interesų pusiausvyrą. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo ieškovėms priteistinas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme mažinti dar labiau. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovėms bylinėjimosi išlaidas, jas atitinkamai sumažindamas, o atsakovės apeliacinio skundo argumentai dėl būtinybės jas mažinti labiau yra nepagrįsti ir atmestini.
26. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).
Dėl bylos procesinės baigties
27. Apibendrindama išdėstytus argumentus ir padarytas išvadas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė esminius argumentus, visapusiškai ištyrė ir teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė šioje nutartyje nurodytas materialiosios teisės normas, nenukrypo nuo šiam ginčui aktualios kasacinio teismo praktikos. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 7 d. sprendimas paliekamas iš esmės nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
28. Kaip minėta, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 3 dalis).
29. Atsakovės apeliacinis skundas yra atmetamas, todėl jai bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
30. Ieškovės pateikė prašymą ir įrodymus dėl 726 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą pasitelkiant advokatą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad prašomas priteisti išlaidų dydis apeliacinės instancijos teisme, atsižvelgiant į suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir nagrinėjamos bylos teisinę specifiką, neviršija Rekomendacijų, atitinka proporcingumo bei protingumo principus. Atsižvelgiant į tai, ieškovių prašymas dėl 726 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės yra tenkinamas ir ši suma priteisiama ieškovėms iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 3 dalis, 302 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Atsakovės apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovėms D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. G., gimusiai (duomenys neskelbtini), iš atsakovės G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 726 Eur (septynių šimtų dvidešimt šešių eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.