- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-28
- Bylos Nr.
- 2S-1445-390/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-00763-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Atsakovas
- R. P.
- Ieškovas
- Ž. L.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Ž. L. ieškinį atsakovei R. P. dėl iškeldinimo iš patalpų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo Ž. L. ieškinį atsakovei R. P., kuriuo prašoma iškeldinti atsakovę R. P. su jai priklausančiais daiktais iš ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, ūkinio pastato, garažo, kiemo statinių bei žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
2. Ieškovas 2023 m. rugpjūčio 21 d. pateikė prašymą nutraukti civilinę bylą ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė išsikėlė iš ieškovui priklausančių patalpų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi priėmė ieškovo ieškinio atsisakymą, civilinę bylą Nr. 2-9330-347/2023 nutraukė, priteisė iš atsakovės ieškovui 400 Eur išlaidas už suteiktą teisinę pagalbą, pavedė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos grąžinti ieškovui 107,25 Eur žyminio mokesčio dalį.
4. Teismas nurodė, kad ieškinio atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, todėl priimamas ir civilinė byla nutraukiama (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnio 1 dalis, 111 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas).
5. Nutraukus bylą, teismas ieškovui grąžino 75 procentai sumokėto 143 Eur žyminio mokesčio – 107,25 Eur (CPK 87 straipsnio 2 dalis).
6. Teismas, nagrinėdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, nurodė, kad ieškovas pareiškė ieškinio atisakymą, nes atsakovė patenkino jo reikalavimą. Nusprendė, kad ieškovas teisinės pagalbos išlaidas patyrė dėl atsakovės kaltės, todėl jo prašymas priteisti jam iš atsakovės turėtas teisinės pagalbos išlaidas yra pagrįstas.
7. Pažymėjo, kad ieškovo turėtos 400 Eur išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 rugpjūčio 24 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Teismas neatsižvelgė į byloje jau nurodytas aplinkybes, kad ieškovas nėra ginčo namo savininkas, kadangi atsakovės sutuoktinis J. P. vykstant skyrybų ir turto dalinimo procesui neteisėtai padovanojo ginčo namą ieškovui ir šis dovanojimo sutartis bus ginčijama.
8.2. Bylos nagrinėjimo metu buvo pasiūlyta iki rugpjūčio 1 d. išsikraustyti iš ginčo namo be teismo išlaidų, tačiau dėl J. P. smurto atsakovė buvo priversta bėgti iš namų su keliais daiktais anksčiau – liepos 6 d. Likusių daiktų iš namų J. P. neleidžia pasiimti.
9. Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
11. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria bylos neišnagrinėjus iš esmės priteistos iš atsakovės bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi priėmė ieškovo ieškinio atsisakymą ir bylą nutraukė, tenkino ieškovo prašymą priteisti iš atsakovės jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
13. Atskirajame skunde atsakovė nekvestionuoja priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio, realumo ir pagrįstumo, o ginčija ieškovo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kas sudaro atskirojo skundo apibrėžtas bylos nagrinėjimo ribas.
14. Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidų atlyginimą paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
15. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad bylos ar jos dalies nutraukimas vertinamas kaip bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Tokiu atveju, sprendžiant dėl priteistino bylinėjimosi išlaidų dydžio, taikytinos CPK 93 straipsnio 4 dalies, 94 straipsnio 1 dalies bei 98 straipsnio 2 dalies nuostatos, t. y. turi būti atsižvelgiama tiek į šalių procesinio elgesio tinkamumą bei priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, tiek ir į bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015; 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-212-469/2021, 53 punktas).
16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas paskirstomas remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017, 41 punktas).
17. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad, vertinant reikalavimo pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastis, svarbu tai, ar pareiškimo atsisakyta dėl svarbių priežasčių, ar jų nenurodant, ar dėl to, kad kita šalis reikalavimą patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018, 30 punktas).
18. Nagrinėjamu atveju ieškovui atsisakius ieškinio, nes atsakovė patenkino ieškinio reikalavimus, civilinė byla buvo nutraukta. Dėl šios priežasties, remiantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi ir nurodyta kasacinio teismo praktika, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, byloje turėjo būti įvertintas šalių procesinis elgesys viso bylos nagrinėjimo metu ir priežastys, nulėmusios tiek ieškinio pareiškimą, tiek jo atsisakymą, taip pat priežastys, dėl kurių susidarė šalių bylinėjimosi išlaidos.
19. Pagal bylos duomenis nustatyta, kad ieškovas, kaip ginčo turto savininkas (pagal VĮ Registrų centro duomenis ginčo nekilnojamasis turtas nuo 2022 m. gruodžio 13 d. priklauso ieškovui nuosavybės teise) 2023 m. balandžio 11 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų. Atsakovė atsiliepime į ieškinį pripažino ieškinį iš dalies, nurodydama, kad santuokos su J. P. nutraukimo byloje yra pateikusi turtinius reikalavimus dėl ginčo turto buvusiam jo savininkui J. P., todėl tik nustačius atsakovei tenkančią ginčo gyvenamojo namo dalį, bus pagrindas prašyti pripažinti dovanojimo sutartį, kurios pagrindu ieškovas tapo ginčo turto savininku, negaliojančia. Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą parengiamųjų teismo posėdžių metu siekė sudaryti šalims galimybes sudaryti taikos sutartį. Šalys teismo posėdžių metu pažymėjo, kad sudarius taikos sutartį, bylinėjimosi išlaidų nereikalautų iš kitos šalies. Tačiau byloje nėra duomenų apie šalių sudarytą taikos sutartį aptartu klausimu.
20. Įvertinus aplinkybes dėl ieškinio pateikimo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas siekė įgyvendinti savo pažeistą teisę. Naudojimasis įstatymo suteikta teise ginti savo pažeistas teises ar interesus nesudaro pagrindo ieškovo elgesį vertinti kaip nesąžiningą. Pažymėtina, kad ieškovas siekė taikiai spręsti susidariusią situaciją, tačiau atsakovė nevykdė ieškovo pateikto 2023 m. sausio 12 d. įspėjimo dėl išsikėlimo iš ginčo gyvenamųjų patalpų. Todėl atsakomybė dėl teisminio proceso tenka atsakovei. Byloje nėra duomenų, kad teisminio proceso metu šalys piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Aktualu ir tai, kad ieškovas atsisakė ieškinio dėl to, kad atsakovė išsikėlė iš ginčo patalpų, t. y. reikalavimą patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Įvertinęs priežastis, dėl kurių susidarė ieškovo bylinėjimosi išlaidos, apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas bylinėjimosi išlaidas patyrė dėl atsakovės kaltės. Šios nustatytos aplinkybės sudarė pirmosios instancijos teismui pagrindą ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovės (CPK 94 straipsnio 1 dalis).
21. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi reikšmės skundžiamos nutarties pagrįstumui ir teisėtumui.
22. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė į nagrinėjamu klausimu suformuotą teismų praktiką, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentų argumentais nėra pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.