Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2012-03-29 · Administracinė byla Nr. A-556-1636-12

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2011-09-01Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Ik-3794-764/2011Sprendimas · 2011-11-14Regionų apygardos administracinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2012-03-29Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  4. P-525-65-13Nutartis · 2013-03-06Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-03-29
Bylos Nr.
A-556-1636-12
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00220-2009-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Audrius Bakaveckas, Arūnas Sutkevičius (pran.)
Pareiškėjas
G. B.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
  • 15.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 15.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A556 - 1636/2012Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00220-2009-8Procesinio sprendimo kategorija 15.1; 15.2; 15.2.3.1; 15.2.3.2; 59 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 29 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

sekretoriaujant Astai Briedienei,dalyvaujant atsakovo atstovams Gediminui Žmoginui, Renatui Makeliui,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas G. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundais (T 1, b. l. 3, b. l. 12-13, 23-24; T 3, b. l. 12-13, 81-83), kuriuos patikslino (T 4, b. l. 18-22), prašydamas iš atsakovo priteisti 64 455,65 Lt turtinę žalą, 0,1 procentų dydžio delspinigius skaičiuojant nuo 2006-03-14, 200 000 Lt neturtinę žalą ir 10 000 Lt teismo išlaidų.

Pareiškėjas paaiškino, kad žalos atsiradimą kildina iš neteisėtų Nacionalinės mokėjimo agentūros ir Žemės ūkio ministerijos veiksmų. Agentūros padarytą žalą kildina iš atsisakymo išmokėti jam priklausančias tiesiogines išmokas, taip pat iš Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos, Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimų ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) nutarčių nevykdymo. Pareiškėjo teigimu, turtinę žalą sudaro neišmokėtos tiesioginės išmokos ir negautos pajamos pagal „Kaimo plėtros 2004-2006 metų priemonės Agrarinė aplinkosauga“ programą, t. y. už 2005 m.- 13 775,20 Lt, už 2006 m. – 14 938,84 Lt, už 2007 m. – 11 489,20 Lt, už 2008 m. – 24 242,46 Lt, iš viso – 64 445,65 Lt suma. Pareiškėjas nurodė, kad ilgą laiką buvo bandoma palaužti jo valią, siekiama nusavinti didelę pinigų sumą bei sužlugdyti jo ūkį. Dėl laiku negautų lėšų ūkiui tobulinti, moralinių kančių, įvairių raštų siuntinėjimo, teismų, pablogėjusios sveikatos bei patirto streso pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 200 000 Lt suma. Pareiškėjas taip pat prašė atlyginti 10 000 Lt teismo išlaidas, kurias sudaro vykimas iš Šilutės į Vilniuje vykusius teismo posėdžius, pasiruošimas teismams ir raštų rengimas, jo atitraukimas nuo darbo bei negalėjimas imtis papildomo darbo.

Atsiliepimas

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovė Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė mokėjimo agentūra, Agentūra) atsiliepimu į pareiškėjo skundą (T 4, b. l. 38-41) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Agentūra nurodė, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti 64 445,65 Lt turtinę žalą negali būti tenkinamas, kadangi pareiškėjui už 2005 m., 2006 m., 2007 m. ir 2008 m. priklausanti parama 2011-10-14 ir 2011-10-26 buvo išmokėta, viso 64 494,20 Lt. Taip pat nurodė, kad negali būti tenkinamas ir pareiškėjo reikalavimas dėl 0,1 procentų delspinigių priteisimo nuo 2006-03-14, kai buvo gautas Agentūros raštas Nr. AGRO/UTD-5890. Minėtas raštas nelaikytinas individualiu administraciniu aktu, pareiškėjui teisinių pasekmių nesukėlė, Agentūra neišreiškė valios dėl išmokų nemokėjimo ir sankcijų taikymo, nepanaikino, nepakeitė, nesukūrė pareiškėjui teisių ar pareigų. Atsiliepime pažymėjo, kad pareiškėjo reikalavimas atlyginti 200 000 Lt neturtinę žalą vertintinas kaip nepagrįstas, kadangi nėra įrodytos visos būtinos viešosios civilinės atsakomybės sąlygos. Agentūra nepažeidė teisės aktų ir nustatytų procedūrų. Nors LVAT panaikino Agentūros 2007-11-15 sprendimą Nr. BR6-(10.51)-32208 bei 2009-02-27 sprendimą Nr. BR6-(10.65)-2660, tačiau neteisėti Nacionalinės mokėjimo agentūros veiksmai nenustatyti. Taip pat nėra įrodyta, kad žala pareiškėjui atsirado būtent dėl tam tikrų Agentūros veiksmų, t. y. nėra nustatytas priežastinis ryšys tarp jos veiksmų ir žalos. Pareiškėjas nepagrindė ir reikalavimo dėl teismo išlaidų atlyginimo. Pareiškėjo nurodomi su bylos nagrinėjimu susiję nuostoliai nėra grindžiami įrodymais, todėl negali būti nustatyta, ar pareiškėjas tikrai turėjo teismo išlaidų. Tiesioginės patirtų išlaidų sąsajos su žalos sąvoka pagal Civilinio kodekso 6.249 straipsnį byloje nėra ir negali būti.

Lietuvos valstybės atstovė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija (toliau – ir Žemės ūkio ministerija, ŽŪM) atsiliepime į pareiškėjo skundą (T 4, b. l. 46-49) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Žemės ūkio ministerija atsiliepimą grindė tokiais pačiais argumentais kaip ir Nacionalinė mokėjimo agentūra.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimu (T 4, b. l. 88-93) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui jo patirtą turtinę ir neturtinę žalą, kuri kildinama iš neteisėtų Agentūros ir Žemės ūkio ministerijos veiksmų. Teismas vadovavosi Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3, 5 straipsniais, 15 straipsnio 1 dalies 3 punktu. Teismas nurodė, kad reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo peržengia viešosios teisės ribas, todėl sprendžiant jų pagrįstumo klausimą būtina vadovautis privatinės teisės normomis. Valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nustatyta Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje. Teismas vadovavosi CK 6.271 straipsnio 1, 2 dalimis, CK 6.271 straipsnio 4 dalimi, CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniais. Teismas konstatavo, kad neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, žalos dydį, t. y. visas šiuo atveju būtinas civilinės atsakomybės sąlygas privalo įrodyti pareiškėjas, kreipdamasis į teismą dėl žalos atlyginimo. Nagrinėjamoje situacijoje pareiškėjas prašomos atlyginti žalos atsiradimą sieja su Nacionalinės mokėjimo agentūros ir Žemės ūkio ministerijos neteisėtais veiksmais, kuriais pareiškėjui nepagrįstai neskirtos ir neišmokėtos tiesioginės paramos išmokos pagal Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonės „Agrarinė aplinkosauga“ Ekologinio ūkininkavimo programą už 2005–2008 m. laikotarpį. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2004-09-30 pateikė paraišką (Nr. (duomenys neskelbtini)) paramai gauti pagal Kaimo plėtros 2004-2006 metų plano priemonę „Agrarinė aplinkosauga“. Agentūra 2007-11-15 sprendimu Nr. BR6-(10.51)-32208 nusprendė pareiškėjui neskirti paramos už 2005 metus. Vyriausioji administracinių ginčų komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2007-12-27 sprendimu Nr. 2007/03-4R-282 įpareigojo Agentūrą panaikinti 2007-11-15 sprendimą dėl paramos nesuteikimo ir iš naujo įvertinti pareiškėjo bylą bei priimti sprendimą dėl paramos suteikimo pagal Kaimo plėtros 2004-2006 metų plano priemonę „Agrarinė aplinkosauga“ už 2005 m. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008-03-05 sprendimu dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo Agentūros skundą atmetė kaip nepagrįstą. Apeliacine tvarka šią bylą išnagrinėjęs LVAT 2009-02-06 nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Agentūra, iš naujo išnagrinėjusi pareiškėjo paraišką, 2009-02-27 sprendimu Nr. BR6-(10.65)-2660 nesuteikė pareiškėjui paramos už 2005 m., nes jis 2005-06-08 pateiktame kasmetiniame prašyme nurodė 39,58 ha ekologinio ūkininkavimo plotą, t. y. daugiau negu įsipareigojo 2004 m. Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas Agentūros 2009-02-27 sprendimą panaikinti ir atlyginti patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Pakartotinai išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010-11-29 sprendimu jo skundą patenkino iš dalies. Panaikino Agentūros 2009-02-27 sprendimą Nr. BR6-(10.65)-2660, o pareiškėjo reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmetė kaip nepagrįstus. Teismas konstatavo, kad naikintinas sprendimas nepagrįstas objektyviais duomenimis ir priimtas nesilaikant gero administravimo principo, t. y. Agentūra neatsižvelgė, kad pareiškėjas neturėjo galimybės tinkamai deklaruoti jo turimų plotų; nevertino pareiškėjo pateiktų dokumentų, patikslinančių 2004 m. sertifikuotų ekologinės gamybos ūkio pasėlių plotus, ir prašymo skirti paramą pagal patikslintus plotus; detaliai neaiškino naujos paraiškos ir prašymo dėl ploto didinimo užpildymo ir pateikimo tvarkos, o tik formaliai nurodydavo patikslinti duomenis, kuriuos pareiškėjas jau buvo patikslinęs; neatsižvelgė į 2005-05-27 paraišką paramai gauti, kurioje nurodomas 39,88 ha plotas; aiškiai nenurodė, kurių Priemonės programos reikalavimų pareiškėjas nesilaikė. LVAT 2011-09-01 nutartimi sprendimo dalis, kuria pareiškėjo skundas patenkintas, palikta nepakeista, o pareiškėjo skundo dalis dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo Vilniaus apygardos administraciniam teismui perduota nagrinėti iš naujo. Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (ABTĮ 14 str. 1 d.). Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 96 straipsnio 4 dalimi ir 58 straipsnio 2 dalimi, konstatavo, jog įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010-11-29 sprendimu nustatyti faktai, kad Nacionalinės mokėjimo agentūros atsisakymas nesuteikti paramos už 2005 m. pagal Kaimo plėtros 2004-2006 metų plano priemonę ,,Agrarinė aplinkosauga“ yra nepagrįstas ir neteisėtas, iš naujo šioje administracinėje byloje nenustatinėjami. Teismo vertinimu, konstatavus, kad pareiškėjui nepagrįstai neišmokėta parama už 2005 m., taip pat pripažintina, jog nepagrįstai nebuvo mokama parama už 2006 m., 2007 m. ir 2008 m. Tai patvirtina ir byloje esantys įrodymai, o tiksliau Agentūros 2011-10-13 raštas Nr. BR6-(10.65)-8778, kuriuo pakartotinai įvertinusi 2004 m. paraišką (Nr. 043C1006019898), Agentūra informavo, kad pareiškėjui pagal Kaimo plėtros 2004-2006 m. plano priemonę ,,Agrarinė aplinkosauga“ patvirtinta ir apskaičiuota: už 2005 m. – 13 782,75 Lt paramos suma, už 2006 m. – 14 950,82 Lt, už 2007 m. – 11 498,51 Lt, už 2008 m. – 24 262,12 Lt, iš viso – 64 494,20 Lt. Pareiškėjas prašomos atlyginti žalos atsiradimą taip pat kildina ir iš Žemės ūkio ministerijos veiksmų. Pagal ABTĮ 23 straipsnio 1 dalies 6 punktą, teismui pateiktame skunde turi būti nurodytos aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai (ABTĮ 57 str. 1, 2 d.). Teismui pateiktame patikslintame skunde pareiškėjas reikalavimo atlyginti Žemės ūkio ministerijos neteisėtais veiksmais padarytą žalą nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis, nenurodė iš kokių konkrečių Ministerijos veiksmų ar neveikimo kildinama jam padaryta žala. Rėmėsi abstraktaus pobūdžio prielaidomis, kad dėl jam neišmokamų tiesioginės paramos lėšų yra kalta ne tik Agentūra, bet ir Žemės ūkio ministerija. Nurodė, kad šių institucijų bendrais veiksmais buvo siekiama sužlugdyti pareiškėjo ūkį. Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad Žemės ūkio ministerija neteisingai interpretavo savo raštus. Teismo vertinimu, nesant galimybės nustatyti, iš kokių konkrečių veiksmų ar neveikimo pareiškėjas kildina Žemės ūkio ministerijos jam padarytą žalą, negali būti sprendžiamas Žemės ūkio ministerijos civilinės atsakomybės klausimas. Pareiškėjas prašo priteisti 64 445,65 Lt turtinę žalą, kurią sudaro 2005 m., 2006 m., 2007 m. ir 2008 m. neišmokėtos jam pagal įstatymą priklausančios ekologinio ūkio tiesioginės išmokos, t. y. negautos pajamos. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala nėra preziumuojama, todėl jos dydį privalo įrodyti reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo. Teismų praktikoje konstatuojama, kad negautos pajamos – tai tokios pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei jo atžvilgiu būtų elgiamasi teisėtai. Netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos) turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis, hipotetinėmis pajamomis. Taigi priteistinomis negautomis pajamomis negali būti tokios pajamos, kurių gavimas būtų tik hipotetinis, grindžiamas prielaidomis. Pareiškėjas privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais atsakovo veiksmais (LVAT 2011-06-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-34/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2011). Bylos duomenys patvirtina, kad Agentūra pakartotinai įvertinusi pareiškėjo 2004 m. paraišką (Nr. (duomenys neskelbtini)), jam pagal Kaimo plėtros 2004-2006 m. plano priemonę ,,Agrarinė aplinkosauga“ patvirtino ir apskaičiavo paramos sumas: už 2005 m. – 13 782,75 Lt, už 2006 m. – 14 950,82 Lt, už 2007 m. – 11 498,51 Lt, už 2008 m. – 24 262,12 Lt, iš viso – 64 494,20 Lt. Iš Nacionalinės mokėjimo agentūros pateiktų 2011-10-19 ir 2011-10-28 sąskaitos išrašų matyti, kad 2011-10-14 pareiškėjui buvo pervesta 52 995,69 Lt suma, o 2011-10-26 – 11 498,51 Lt suma. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui pagal įstatymą priklausanti paramos suma, t. y. 64 494,20 Lt, buvo išmokėta, pareiškėjo reikalavimas atlyginti patirtą turtinę žalą – negautas pajamas – negali būti tenkinamas, kadangi nenustatytas žalos egzistavimo faktas. Pareiškėjas taip pat prašė nuo 64 445,65 Lt sumos priteisti 0,1 dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną. Šis pareiškėjo reikalavimas yra išvestinio pobūdžio, tiesiogiai siejamas su reikalavimu atlyginti 64 445,65 Lt turtinę žalą. Kadangi pareiškėjo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo netenkinamas, negali būti tenkinamas ir reikalavimas priteisti delspinigius nuo 64 445,65 Lt sumos. Teismui pateiktame skunde taip pat prašoma atlyginti 200 000 Lt neturtinę žalą, kuri, pareiškėjo teigimu, susijusi su neteisėtais veiksmais, kai ilgą laiką buvo bandoma palaužti jo valią, siekiama nusavinti didelę pinigų sumą bei sužlugdyti jo ūkį. Taip pat su tuo, kad laiku nebuvo gautos lėšos ūkiui tobulinti, pareiškėjas patyrė moralines kančias, stresą, pablogėjo jo sveikata. Teismas vadovavosi CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalimis. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (LVAT 2007-11-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Žalos dydis, taip pat ir neturtinės, išreikštas pinigais, yra bendrieji nuostoliai, kurių dydį nustato teismas. Bendrųjų nuostolių dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad pareiškėjas turi nurodyti ir pagrįsti kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžio nustatymui reikšmingų kriterijų. Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, turi nurodyti, kaip pasireiškė neturtinės žalos atsiradimas ir tai patvirtinančius įrodymus, kurie, jo nuomone, įgalintų teismą visiškai ar iš dalies patenkinti reikalavimą dėl patirtos žalos atlyginimo. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Pareiškėjo skunde iš esmės apsiribojama neturtinės žalos dydžio įvardijimu, abstrakčiu teiginiu dėl jos atsiradimo esant Agentūros kaltei, nepaisant pareiškėjui tenkančios pareigos ne tik suformuluoti konkretų skundo reikalavimą, bet ir nurodyti aplinkybes, kuriomis šis reikalavimas grindžiamas bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus (ABTĮ 23 str. 2 d. 5 ir 6 p., 57 str. 4 d.). Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju objektyvių aplinkybių suponuojančių neturtinės žalos buvimą nenustatyta. Nenustačius neturtinės žalos egzistavimo fakto, negali būti sprendžiamas jos atlyginimo klausimas, o valstybei nekyla civilinė atsakomybė. Teismas pareiškėjo skundą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą, kadangi nenustačius žalos, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės (ABTĮ 88 str. 1 p.). Pareiškėjo skundą atmetus kaip nepagrįstą, teismas prašymo dėl išlaidų atlyginimo taip pat nepatenkino (ABTĮ 44 str. 1, 2 d.).

III.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu (T 4, b. l. 97) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimą.

Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad Agentūra ir Žemės ūkio ministerija be priežasties laiku neišmokėjo tiesiogines išmokas už ekologinį ūkininkavimą, todėl patyrė didžiulius nuostolius, be to, vienuolika kartų vyko į teismo posėdžius, kurių visai nebūtų buvę, jei Agentūra ir ŽŪM būtų laikiusios pačių paskelbtų administravimo taisyklių. Taip pat Agentūra pažeidė Teismų įstatymo 9 straipsnį, kai antrą kartą atsisakė išmokėti jam pagal įstatymą priklausiusias išmokas už 2005 m., turint omenyje 2009-02-27 sprendimą Nr. BR6-(10.65)-2660 „Dėl paramos pagal kaimo plėtros 2004-2006 metų plano priemonę „Agrarinė aplinkosauga“ nesuteikimo už 2005 m.“ Todėl pareiškėjui turi būti priteista turtinė ir neturtinė žala, bei orumo ir garbės įžeidimas.

Atsiliepimas

Atsakovas Agentūra atsiliepimu į apeliacinį skundą (T 4, b. l. 102-104) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir objektyviai, įvertinęs visas bylos aplinkybes ir įrodymus, atmetė pareiškėjo skundą.

Atsakovas Žemės ūkio ministerija atsiliepimu į apeliacinį skundą (T 4, b. l. 106-109) prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas tiek skunde pirmosios instancijos teismui, tiek ir apeliaciniame skunde apsiribojo abstrakčiu teiginiu dėl žalos atsiradimo, todėl teismas pagrįstai konstatavo, jog žala nėra pagrįsta juridinę galią turinčiais duomenimis ir negali būti įvertinta bei atlyginta.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pareiškėjas prašė iš atsakovo priteisti 64 455,65 Lt turtinę žalą, 0,1 procentų dydžio delspinigius skaičiuojant nuo 2006-03-14, 200 000 Lt neturtinę žalą ir 10 000 Lt išlaidų, susijusių su dalyvavimu teismo posėdžiuose.

Pirmosios instancijos teismas skundą atmetė visiškai. Apeliaciniame skunde prašoma naikinti visą sprendimą, bet apelianto argumentai nukreipti tik į turtinės žalos bei neturtinės žalos atlyginimą, taip pat į siekį gauti išlaidų atlyginimą. Šiais aspektais Vyriausiasis administracinis teismas ir pasisakys.

Dėl turtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjas teigė, jog turtinę žalą sudaro negautos paramos sumos: už 2005 m. – 13 782,75 Lt, už 2006 m. – 14 950,82 Lt, už 2007 m. – 11 498,51 Lt, už 2008 m. – 24 262,12 Lt, iš viso – 64 494,20 Lt. Iš Nacionalinės mokėjimo agentūros 2011-10-19 ir 2011-10-28 sąskaitų išrašų, esančių administracinėje byloje (T 4, b.l. 30, 44), matyti, kad 2011-10-14 pareiškėjui buvo pervesta 52 995,69 Lt suma, o 2011-10-26 – 11 498,51 Lt suma. Tai visa pareiškėjui priklausiusi paramos suma (64 494,20 Lt), kuri netgi didesnė už jo prašomą (64 455, 65 Lt). Ši faktinė aplinkybė visiškai paneigia reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo, nes nėra vieno iš privalomų civilinei atsakomybei atsirasti elemento – žalos.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Siekiant jos (neturtinės žalos) atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. „Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

Tačiau tam, kad būtų priteista neturtinė žala, turi būti pagrįstos tos aplinkybės, kurios paminėtos aukščiau. Pagal byloje esančių faktinių duomenų visumą pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo padaryti išvadą dėl neturtinės žalos atsiradimo pareiškėjo atžvilgiu. Vyriausiasis administracinis teismas yra tos pačios nuomonės ir, be to, atkreipia dėmesį į tai, jog ne visais atvejais tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Teisės pažeidimo pripažinimas pažeistai teisei apginti, šiuo atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, pakankama satisfakcija neturtinės žalos atlyginimo plotmėje.

Dėl išlaidų atlyginimo.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.

Šio ginčo, kuris buvo išskirtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-09-01 nutartimi (T 3, b.l. 131), baigtis nėra palanki pareiškėjui, o tai reiškia paneigimą į išlaidų atlyginimą, bet tik toje dalyje, kurioje dabar buvo tikrinama administracinė byla. Dėl kitos dalies išlaidų atlyginimo pareiškėjas turi laikytis įstatymų leidėjo nustatytos tvarkos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, o G. B. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasRičardas PiličiauskasArūnas Sutkevičius