Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-09-01 · Administracinė byla Nr. A-502-2631-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2011-09-01Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Ik-3794-764/2011Sprendimas · 2011-11-14Regionų apygardos administracinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2012-03-29Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  4. P-525-65-13Nutartis · 2013-03-06Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-09-01
Bylos Nr.
A-502-2631-11
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00220-2009-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Virginija Volskienė (pirm.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė, Artūras Drigotas (pran.)
Pareiškėjas
G. B.
Atsakovas
Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos valstybę, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
  • 15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A502-2631/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00220-2009-8Procesinio sprendimo kategorijos: 15.2.3.1; 15.2.3.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugsėjo 1 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,dalyvaujant pareiškėjui G. B.,

atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujančio atsakovą Lietuvos valstybę, atstovui Andriui Petkevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. B. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, ir Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas G. B. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau –Agentūra, NMA) 2009 m. vasario 27 d. raštą Nr. BR6-(10.65)-2660 „Dėl paramos pagal Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonę „Agrarinė aplinkosauga“ nesuteikimo už 2005 m.“; 2) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 64 445,65 Lt turtinės žalos, kurią sudaro negautos ekologinio ūkio tiesioginės išmokos už 2005 m. ? 13 775,20 Lt, už 2006 m. ? 14 938,84 Lt, už 2007 m. ? 11 489,20 Lt, ir už 2008 m. – 24 242,46 Lt, atlyginimą 3) 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Skunde (t. I, b. l. 3) ir patikslintuose skunduose (t. I, b. l. 12-13, 23-24; t. III, b. l. 12-13, 81-83) pareiškėjas paaiškino, kad 2004 m. NMA padavė paraišką ir kitus dokumentus dėl dalyvavimo Kaimo plėtros 2004–2006 metų priemonės „Agrarinė aplinkosauga“ programoje. Dokumentai buvo priimti ir išmoką jis gavo. 2004 m. paraiškoje pareiškėjas nurodė tik tuos laukus, už kuriuos mokamos išmokos (tokia buvo ankstesnė tvarka). Skilties, skirtos įrašyti pūdymus, paraiškos formoje nebuvo, Agentūros Klaipėdos kontrolės departamento teritorinio skyriaus atsakingas darbuotojas dėl to jokių pastabų nepadarė, dokumentus priėmė. 2005 m. Agentūra pareikalavo, kad pareiškėjas surašytų visus laukus, neatsižvelgiant į tai, ar už juos priklauso tiesioginės išmokos. Jam pildant kasmetinį prašymą, vėl nebuvo specialios vietos pūdymams įrašyti, todėl Agentūros darbuotojos patartas išbraukė vaistažolių skyrių ir įrašė pūdymus. Po kiek laiko Agentūra nurodė, jog pareiškėjas turėtų patikslinti ūkio duomenis, o 2007 m. lapkričio 15 d. raštu atsisakė skirti tiesiogines išmokas už 2005 m. Šį sprendimą G. B. apskundė Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai, kuri įpareigojo Agentūrą sprendimą panaikinti. Agentūra kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, kurie jos skundus atmetė. Tačiau 2009 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. BR6-(10.65)-2660 Agentūra vėl atsisakė išmokėti pareiškėjui priklausančias tiesiogines išmokas už 2005 m., kartu sulaikydama išmokas už 2006 ir 2007 m. Pareiškėjas pažymėjo turtinę žalą kildinantis iš pagal įstatymus priklausančių negautų tiesioginių išmokų. Dėl laiku negautų lėšų ūkiui tobulinti, moralinių kančių, raštų siuntinėjimų, teisminių procesų, pablogėjusios sveikatos ir streso jis taip pat patyrė neturtinę žalą, kurią įvertino 100 000 Lt. Manė, kad NMA veiksmais buvo įžeista jo garbė ir orumas. Vykdamas į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją, teismus, kurie nagrinėja jo skundus dėl Agentūros sprendimų, pareiškėjas turėjo didelių išlaidų, sugaišo daug laiko, buvo atitrauktas nuo savo tiesioginio darbo.

Šalies argumentai

Atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, ir Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepimuose į skundą (t. I, b. l. 31-36; t. III, b. l. 25-29) paaiškino, kad pareiškėjas, 2004 m. pateikdamas paraišką paramai gauti pagal Kaimo plėtros 2004-2006 metų plano priemonę „Agrarinė aplinkosauga“, įsipareigojo ne trumpiau kaip penkerius metus tame pačiame plote laikytis priemonės Taisyklėse nustatytų reikalavimų ir nemažinti paraiškoje numatyto bendro agrarinei aplinkosaugai skirto ploto. Kaimo plėtros 2004–2006 m. plano priemonės „Agrarinė aplinkosauga“ administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. 3D-482 (toliau – ir Taisyklės), 16.5 punkte nustatyta, kad Ekologinio ūkininkavimo programa turi būti vykdoma tame pačiame žemės ūkio naudmenų plote, t. y. tuose pačiuose paraiškoje nurodytuose blokų laukuose. Vadovaujantis Taisyklių 16.1 punktu, 2004 m. paramai pagal Ekologinio ūkininkavimo programą ir Retų veislių gyvulių ir paukščių programą paraiškos buvo renkamos nuo rugsėjo 1 d. iki rugsėjo 30 d., o vadovaujantis Taisyklių 18 punktu, pasikeitus duomenims po paraiškos pateikimo, pareiškėjas iki paraiškų surinkimo termino pabaigos galėjo pateikti Kontrolės departamento teritoriniam skyriui prašymą pakeisti paraiškos duomenis. Pasibaigus paraiškų surinkimo terminui, pareiškėjas galėjo keisti tik tuos duomenis, kurie nedaro įtakos paramos dydžiui (adresas, banko sąskaitos ir pan.). Prašymas dėl duomenų keitimo turėjo būti siunčiamas centriniam Agentūros padaliniui. Taigi pareiškėjas negalėjo 2005 m. gegužės 26 d. tikslinti paraiškos duomenų (keisti deklaruojamo ploto į 39,88 ha), nes jau buvo pasibaigęs paraiškų surinkimo terminas. NMA pažymėjo, kad 2005 m. birželio 8 d. pareiškėjas pateikė kasmetinį prašymą už 2005 m., kuriame nurodė 39,58 ha ekologinio ūkininkavimo plotą, t. y. 32,42 ha daugiau negu įsipareigojo paraiškoje. Tokiu atveju, remiantis Taisyklių 8.2 punktu, pareiškėjas turėjo pateikti naują paraišką ir prašymą dėl ploto didinimo (nes plotas didinamas daugiau kaip 2 ha), tačiau pateikė kasmetinio prašymo formą, kai plotas nedidinamas. Atsakovas mano, kad teisės aktų reikalavimų nepažeidė, nes vykdydamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį priėmė naują sprendimą, atsižvelgdamas į šios nutarties motyvus. Apie priimtą sprendimą pareiškėjas buvo informuotas skundžiamu raštu. Pareiškėjas šio Agentūros sprendimo neginčijo, todėl jis yra galiojantis, o Agentūros kaltė neįrodyta ir nepagrįsta faktais.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimu pareiškėjo G. B. skundą tenkino iš dalies – panaikino Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2009 m. vasario 27 d. raštą Nr. BR6-(10.65)-2660 „Dėl paramos pagal Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonę „Agrarinė aplinkosauga“ nesuteikimo už 2005 m.“, o kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė (t. III, b. l. 89-92), kad pareiškėjui nebuvo galimybės tinkamai deklaruoti turimų plotų, nes patvirtintoje prašymo formoje nebuvo atskiros grafos kitiems duomenims nurodyti, analizuojamu atveju – deklaruoti pūdymą. Be to, NMA visiškai nevertino pareiškėjo pateiktų dokumentų, patikslinančių jo 2004 m. sertifikuotų ekologinės gamybos ūkio pasėlių plotus, ir prašymo skirti paramą pagal patikslintus plotus. Agentūra siuntė pareiškėjui formalaus pobūdžio raštus, prašydama patikslinti duomenis (nors pareiškėjas tai jau buvo padaręs), neišaiškindama jam naujos paraiškos ir prašymo dėl ploto didinimo užpildymo ir pateikimo tvarkos. Pažymėjo, kad iš skundžiamo sprendimo nėra aišku, kodėl Agentūra visiškai neatsižvelgė į 2005 m. gegužės 27 d. paraišką paramai gauti, kurioje nurodomas 39,88 ha plotas, aiškiai neįvardijo, kokių konkrečių priemonės programos reikalavimų pareiškėjas nesilaikė. Nesant galimybės nustatyti, ar 2005 m. gegužės 27 d. paraiška buvo priimta ar atmesta Taisyklių 21.5 punkto prasme, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų sistemine analize ir teisingumo bei protingumo kriterijais, padarė išvadą, kad Agentūra nesilaikė gero administravimo principo. Skundžiamas sprendimas, teismo įsitikinimu, nepagrįstas objektyviais duomenimis, jį priimant nebuvo įvertinti visi pateikti dokumentai, yra šališkas ir neobjektyvus, todėl naikintinas kaip neteisėtas.

Įvertinęs byloje esančių rašytinių įrodymų visumą, Vilniaus apygardos administracinis teismas pripažino, kad aplinkybių, suponuojančių turtinės ir neturtinės žalos buvimą, nėra. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą žalą nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Ginčo atveju, tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atsiradimas nepagrįstas jokiais prejudicinę galią turinčiais įrodymais. Todėl nenustačius pareiškėjo patirtos žalos fakto, civilinė atsakomybė valstybei nekyla.

III.

Apeliaciniu skundu, kurį patikslino 2011 m. liepos 19 d., pareiškėjas G. B. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti: 64 445,65 Lt negautų tiesioginių išmokų, už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną nuo šios sumos skaičiuojant 0,1 procento dydžio netesybas; 200 000 Lt neturtinę žalą; 10 000 Lt bylinėjimo išlaidų.

Apeliacinis skundas (t. III, b. l. 94-96) grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nenuoseklus ir prieštaringas. Teismas nenurodė, kodėl šiuo atveju turėtų būti ignoruojamos Taisyklių 13.3.4, 13.3.5 ir 13.3.6 punkto nuostatos. Pareiškėjas nėra pripažintas kaltu jokio konkretaus Taisyklių reikalavimo pažeidimu.NMA 2004 m. parengė ydingą paraiškos formą, todėl pareiškėjas neturėjo galimybės deklaruoti daugiau kaip 7 ha pūdymo. Dėl Viešojo administravimo institucijos padarytų klaidų pareiškėjas buvo priverstas bylinėtis, išgyveno pažeminimą, ilgalaikes moralines kančias, todėl jo patirti dvasiniai išgyvenimai turėtų būti tinkamai įvertinti.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime (t. III, b. l. 105-107) pakartoja savo atsiliepimo pirmosios instancijos teismui argumentus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui jo patirtą turtinę ir neturtinę žalą, kuri kildinama iš neteisėtų Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos veiksmų, t. y. iš atsisakymo skirti ir išmokėti kompensacines išmokas pagal Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonės „Agrarinė aplinkosauga“ Ekologinio ūkininkavimo programą už 2005–2008 m. laikotarpį.

Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2009 m. vasario 27 d. sprendimą Nr. BR6-(10.65)-2660 „Dėl paramos pagal Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonę „Agrarinė aplinkosauga“ nesuteikimo už 2005 m.“ neteisėtu ir nepagrįstu, ir jį panaikindamas, pareiškėjo skundo antrojo bei trečiojo reikalavimo netenkino tuo pagrindu, kad neįrodytas žalos faktas.

Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje, pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Neteisėtu aktu CK 6.271 straipsnio 3 dalies prasme laikomas ir neteisėtais veiksmas, ir neveikimas, kurie tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ar interesams. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) privalo būti tenkinamas tik nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą (vilkinimą atlikti veiksmus), žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Teisėjų kolegija, nuosekliai remdamasi suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika bylose dėl žalos atlyginimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-34/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2011), pažymi, jog negautos pajamos – tai tokios pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei jo atžvilgiu būtų elgiamasi teisėtai. Pabrėžtina, kad aptarti netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos) turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis, hipotetinėmis pajamomis. Taigi priteistinomis negautomis pajamomis negali būti tokios pajamos, kurių gavimas būtų tik hipotetinis, grindžiamas prielaidomis net ir tuo atveju, jei atsakovas pareiškėjo atžvilgiu būtų elgęsis teisėtai, t. y. pagal atitinkamoje situacijoje privalomas taikyti teisės normas. Pareiškėjas privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais atsakovo veiksmais. Apie tai, ar pareiškėjo įvardijami nuostoliai gali būti traktuojami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų atsakovo veiksmų.

Vertinant nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią situaciją, pažymėtina, jog G. B. netiesioginiai nuostoliai aiškinami tuo, kad nesant neteisėtų atsakovo veiksmų už dalyvavimą Ekologinio ūkininkavimo programoje jis 2005 m. būtų gavęs 13 775,20 Lt, 2006 m. – 14 938,84 Lt, 2007 m. – 11 489,20 Lt, o 2008 m. – 24 242,46 Lt paramą. Taigi pareiškėjo argumentai dėl viešojo administravimo institucijos padarytos turtinės žalos yra pakankamai išsamūs, pagrįsti konkrečiais duomenimis apie ekologinei gamybai skirtus plotus ir Taisyklių 13.3.3, 13.3.5 bei 13.3.6 punktų nuostatomis, įtvirtinančiomis atitinkamų kompensacinių išmokų dydžius (t. III, b. l. 83), todėl Vilniaus apygardos administraciniam teismui nebuvo jokių kliūčių patikrinti šių nuostolių realumą ir priežastinį ryšį su neteisėtais NMA veiksmais.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Kriterijus, pagal kuriuos nustatomas neturtinės žalos dydis, įtvirtina CK 6.250 straipsnio 2 dalis. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų šiuo atveju matyti, kad G. B. paaiškinimai, susiję su negatyviais išgyvenimais dėl NMA 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimo Nr. BR6-(10.51)-32208 ir 2009 m. vasario 27 d. sprendimo Nr. BR6-(10.65)-2660 priėmimo, taip pat nebuvo nuosekliai analizuoti, apsiribojant abstrakčia išvada, kad juos patvirtinančių įrodymų (ir prejudicinės galios aktų) nėra.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas (CK 6.249, 6.250 ir 6.271 str.), neatskleidė bylos esmės dalyje, kurioje pareiškėjas reikalauja priteisti žalą, ir dėl jos savo sprendime nepasisakė. Teismas visapusiškai ir objektyviai neištyrė į bylą pateiktų įrodymų, jų neįvertino, tuo neatsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 8 d. nutarties, priimtos administracinėje byloje Nr. A822-900/2010, nurodymus (t. III, b. l. 74) bei pažeisdamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalį, 81 straipsnį, 86 straipsnio 1 ir 2 dalį.

Kadangi išsprendus ginčą iš esmės Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, šalys netektų teisės į apeliaciją, 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimas dalyje naikinamas ir byla perduodama Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 141 str. 1 d. 1 p., 142 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo G. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimo dalį, kuria atmesti pareiškėjo reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras DrigotasVaida Urmonaitė-MaculevičienėVirginija Volskienė