- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-22
- Bylos Nr.
- e2A-1613-614/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14400-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Eglė Surgailienė, Loreta Bujokaitė, Jūra Marija Strumskienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „B2Kapital“
- Atsakovas
- E. G.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Jūros Marijos Strumskienės ir Eglės Surgailienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „B2Kapital“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 2 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-19744-1098/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „B2Kapital“ ieškinį atsakovui E. G. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „B2Kapital“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui E. G. (toliau – atsakovas), prašydama priteisti iš atsakovo 1 500 Eur pagal sutartį likusių kredito mokėjimų, 186,60 Eur palūkanas paskaičiuotas iki 2019 m. sausio 3 d. ir 989,52 Eur palūkanas už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 3 d. iki 2020 m. gegužės 13 d., 47,88 proc. dydžio metines palūkanas už laikotarpį nuo 2020 m. gegužės 13 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, 151,79 Eur delspinigius už laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 15 d. iki 2020 m. gegužės 13 d., 5,00 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir 64,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (sumokėto žyminio mokesčio) atlyginimą. Nurodė, kad:
1.1. 2018 m. rugpjūčio 29 d. atsakovas elektroninių ryšio priemonėmis su pradine kreditore uždarąja akcine bendrove ,,IPF Digital Lietuva“ sudarė paskolos sutartį Nr. 3141546, pagal kurią atsakovui buvo suteikta 1 500 Eur paskola. Pagal sutartį atsakovas įsipareigojo mokėti sutarties mokėjimo plane nurodytas eilines įmokas, visą suteiktą paskolą grąžinti per 36 mėnesių laikotarpį. Laiku nesumokėjęs eilinės įmokos, atsakovas įsipareigojo pagal sutartį mokėti 0,05 procento dydžio netesybas už piniginių prievolių termino praleidimą nuo laiku negrąžintos paskolos ar jos atitinkamos dalies ir laiku nesumokėtų paskolos palūkanų sumos už kiekvieną pradelstą dieną (Sutarties 9.1. punktas);
1.2. 2017 m. spalio 31 d. pagal susitarimą dėl tęstinių reikalavimų teisių pirkimo Nr. PR-17-210, pirminė kreditorė perleido savo reikalavimo teisę ieškovei UAB „B2Kapital“. Reikalavimas į atsakovo skolą ieškovei perleistas 2019 m. sausio 3 d., po to kai 2019 m. sausio 2 d. pirminė kreditorė su atsakovu nutraukė sutartį. Atsakovas apie reikalavimo teisės perleidimą buvo informuotas raštišku pranešimu.
2. Atsakovas be pateisinamos priežasties atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 14 dienų terminą nepateikė, nepateikimo priežasčių nenurodė, todėl esant ieškovės prašymui, teismas sprendė, kad yra visos procesinės sąlygos, būtinos užbaigti bylos nagrinėjimą priimant sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės apylinkės teismas 2020 m. liepos 2 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „B2Kapital“ iš atsakovo E. G. 1 500 Eur negrąžintą kreditą, 186,60 Eur sutartines palūkanas, 151,79 Eur delspinigius, 5,00 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gegužės 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 42 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismas nurodė, kad:
3.1. atsakovas nevykdė savo prievolių sąžiningai, tinkamai ir laiku pagal 2018 m. rugpjūčio 29 d. paskolos sutartį Nr. 3141546, todėl ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 1 500 Eur negrąžintą kredito dalį laikė pagrįstu ir jį tenkino (CK 6.4, 6.38, 6.200, 6.205, 6.881 straipsnio 2 dalis, 6.886 straipsnio 1 dalis, 6.874 straipsnis);
3.2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, pakeitė praktiką dėl palūkanų skaičiavimo ir nutraukimo. Šioje nutartyje kasacinis teismas suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 54 punktas);
3.3. bylos duomenimis nustatęs, kad pradinė kreditorė su atsakovu nutraukė sutartį 2019 m. sausio 2 d., ieškovės prašymą priteisti iš atsakovės iš viso 1 176,12 Eur (186,60 Eur + 989,52 Eur) dydžio mokėjimo funkciją atliekančias sutartines palūkanas, paskaičiuotas nuo 2018 m. spalio 29 d. iki 2020 m. gegužės 13 d., tenkintino iš dalies – priteisdamas 186,60 Eur dydžio mokėjimo funkciją atliekančias sutartines palūkanas, paskaičiuotas nuo 2018 m. spalio 29 d. iki 2019 m. sausio 2 d.;
3.4. ieškinio reikalavimą dėl 47,88 proc. dydžio metinių (mokėjimo) palūkanų, skaičiuojamų nuo 1 500 Eur sumos už laikotarpį nuo 2020 m. gegužės 13 d. iki visiško kredito grąžinimo atmetė, nurodydamas, kad vadovaujantis kasacinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos suformuota taisykle, nutraukus sutartį anksčiau termino (Sutartis buvo nutraukta vienašališkai anksčiau termino 2019 m. sausio 2 d.) mokėjimo (pelno) palūkanos tiek konkrečia pinigine išraiška, tiek procentine išraiška (metinė palūkanų norma) nepriteistinos;
3.5. atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas įsipareigojo pagal sutartį mokėti 0,05 procento dydžio netesybas už piniginių prievolių termino praleidimą nuo laiku negrąžintos paskolos ar jos atitinkamos dalies ir laiku nesumokėtų paskolos palūkanų sumos už kiekvieną pradelstą dieną (Sutarties 9.1. punktas) bei į tai, kad atsakovas praleido piniginės prievolės įvykdymo terminą, ieškovės reikalavimą iš atsakovo priteisti 151,79 Eur delspinigius (už laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 18 d. iki 2020 m. gegužės 13 d., už 180 dienų) laikė pagrįstu ir jį tenkintino;
3.6. ieškovės reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo tenkino, iš atsakovo priteisdamas 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gegužės 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis);
3.7. patenkinus ieškinį iš dalies (patenkinta 65 procentai reikalavimų), iš atsakovo ieškovei priteisė 42 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 2 dalis).
III. Apeliacinio skundo argumentai
4. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „B2Kapital“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 2 d. sprendimą už akių ir perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo įpareigojant ieškovę pašalinti trūkumus ar patikslinti ieškinį atsižvelgiant į LAT suformuluotą teisės aiškinimo taisyklę. Nurodė, kad:
4.1. skundžiamu sprendimu pirmos instancijos teismas atsisakė tenkinti ieškinį toje dalyje, kur prašoma priteisti: 989,52 Eur dydžio palūkanas už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 3 d. (reikalavimų perleidimo diena) iki 2020 m. gegužės 13 d. (planuojamo kreipimosi į teismą diena) (496 dienos) (Sutarties 8.2. p.); 47,88 procentų dydžio metines palūkanas skaičiuojamas nuo 1 500 Eur sumos už laikotarpį nuo 2020 m. gegužės 13 d. (planuojamo kreipimosi į teismą diena) iki visiško kredito grąžinimo (Sutarties 8.2. p.);
4.2. ieškinys buvo pateiktas dar iki LAT suformuojant teisės aiškinimo taisyklę. Todėl, rengdamas ieškinį, negalėjo atsižvelgti į naujai suformuotą teisės aiškinimo taisyklę ir prašyti taikyti atsakovės atžvilgiu civilinę atsakomybę – priteisti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamąsias palūkanas iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo, kadangi jos dar nebuvo;
4.3. nurodė, kad kitose analogiškose bylose apeliantei pirmos instancijos teismas nustatė terminą trūkumams pašalinti, t.y. patikslinti ieškinį atsižvelgiant į LAT suformuluotą naują teisės aiškinimo taisyklę (civilinėje byloje Nr. e2-19752-1089/2020). Nagrinėjamu atveju teismas neprašė patikslinti ieškinio, nors motyvuojamojoje dalyje atkreipė dėmesį, kad ieškovas neprašo atsakovės atžvilgiu taikyti civilinę atsakomybę;
4.4. taip pat apeliantė dėl objektyvių ir nuo jos nepriklausančių priežasčių negalėjo pasinaudoti CPK 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindimą, nes ieškinys priimtas ir pranešimas atsakovui per 14 d. pateikti atsiliepimą į priimtą ieškinį išsiųstas 2020 m. gegužės 19 d., o LAT teisės aiškinimo taisyklė suformuluota tik 2020 m. gegužės 25 d. (vėliau nei pateiktas ieškinys).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
6. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
7. Apeliacinis procesas vyksta dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 2 d. sprendimo už akių, kuriuo buvo iš dalies patenkintas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „B2Kapital“ ieškinys dėl pagal sutartį likusių kredito mokėjimų, palūkanų, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo E. G. teisėtumo ir pagrįstumo.
8. Apeliantė skunde nurodė, jog rengdama ir pateikdama ieškinį dar iki LAT suformuojant teisės aiškinimo taisyklę, negalėjo į ją atsižvelgti ir prašyti taikyti atsakovo atžvilgiu civilinę atsakomybę – priteisti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamąsias palūkanas iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Taip pat nurodė, kad negalėjo pasinaudoti ir CPK 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindimą, nes ieškinys priimtas ir pranešimas atsakovui per 14 d. pateikti atsiliepimą į priimtą ieškinį išsiųstas 2020 m. gegužės 19 d., o LAT teisės aiškinimo taisyklė suformuluota 2020 m. gegužės 25 d. Todėl, apeliantės įsitikinimu, sprendimas už akių turi būti panaikintas, o byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, įpareigojant ieškovę pašalinti trūkumus ar patikslinti ieškinį. Teisėjų kolegija su šiais ieškovės apeliacinio skundo argumentais nesutinka.
9. Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias apeliacinės instancijos teismo teisę panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo, ne kartą pabrėžė, kad ši apeliacinės instancijos teismo teisė nėra absoliuti, nes yra ribojama įstatymo. Apeliacinės instancijos teismas gali perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui tik išimtiniais, įstatyme nustatytais atvejais. Tai paaiškinama tiek apeliacijos prigimtimi, tiek siekiu užtikrinti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą kiekvieno asmens teisę į bylos išnagrinėjimą per kiek įmanoma trumpiausią laiką, taip pat įgyvendinti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2004; 2004 m. spalio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2004; 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartį civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-465/2006; 2007 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-518; 2008 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-184/2008, kt.). Tokie išimtiniai atvejai, kai apeliacinės instancijos teismas turi teisę panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo, nustatyti CPK 327 straipsnyje bei CPK 329 straipnio 1 dalyje. Pagal CPK 327 straipsnio nuostatas, apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu: pirma, nustatomi šio Kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti pagrindai (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas); antra, neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas); trečia, pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas gali neišspręstų reikalavimų dalyje grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui, o kitoje dalyje spręsti bylą šiame skirsnyje nustatyta tvarka (CPK 327 straipsnio 2 dalis). CPK 329 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kai apeliacinės instancijos teismas gali grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo kai yra pažeistos ar netinkamai pritaikytos proceso teisės normos, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla ir šio pažeidimo negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2009).
10. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodyta teisinį reguliavimą, sprendžia, kad šiuo atveju apeliantės nurodyti argumentai, jog rengdama ir pateikdama ieškinį dar iki LAT suformuojant teisės aiškinimo taisyklę, negalėjo į ją atsižvelgti, o vėliau patikslinti ieškinio reikalavimų, savaime nesudaro pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ar aiškino procesines ir (ar) materialines teises normas, nukrypo nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos, ar neatskleidė bylos esmės (CPK 327 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad LAT teisės aiškinimo taisyklė suformuluota 2020 m. gegužės 25 d., sprendimas už akių priimtas tik 2020 m. liepos 2 d., todėl, priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, ieškovė iki sprendimo už akių priėmimo turėjo galimybę pasinaudoti CPK 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindimą, tačiau šia teise nesinaudojo.
11. Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog aplinkybė, kad ieškovas ankstesnėje byloje neprašė taikyti visų jam įstatymo suteikiamų civilinių teisių gynimo būdų, neeliminuoja jo teisės kreiptis į teismą su nauju reikalavimu, siekiant apginti savo pažeistas teises ir teisėtus interesus, jei naujai reiškiamo reikalavimo dalykas ir (arba) pagrindas nesutampa su ankstesnėje byloje pareikšto reikalavimo dalyku ir (arba) pagrindu. Šiuo atveju neturi lemiamos reikšmės tai, kad tiek ankstesnėje byloje pareikštas, tiek vėliau reiškiamas reikalavimas kildinamas iš šalių sudarytos sutarties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440-687/2016, 20 punktas). Taigi, priimtas sprendimas už akių neapribojo ieškovės teisių kreiptis į teismą su nauju reikalavimu.
12. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje esančių duomenų visumą, nepažeisdamas įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių taisyklių bei nenukrypdamas nuo formuojamos teismų praktikos, tinkamai taikydamas proceso normas, todėl apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių, todėl jis paliktinas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
13. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovei nėra atlyginamos jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „B2Kapital“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 2 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.